A-822-514-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A822-514/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00086-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 14.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audraus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Anatolijaus Baranovo ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens J. A. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų B. K., J. G., V. B. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. A., uždarajai akcinei bendrovei „Studija 33“, dėl rašto panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai B. K., J. G. ir V. B. kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 66–68), prašydami: 1) panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2012 m. gruodžio 17 d. raštą Nr. (31.1)-RS2-1275, kuriuo nederintas parengtas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui; 2) įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos patvirtinti pareiškėjų parengtą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui.

Skunde paaiškino, kad 2012 m. gruodžio 18 d. gavo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2012 m. gruodžio 17 d. raštą Nr. (31.1)-RS2-1275, kuriame atsisakoma derinti parengtą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (toliau – ir Planas), remiantis šiais argumentais;

1) sprendinių brėžinyje nurodomas sklypo užstatymo tankumas – 0,35, kuris neatitinka tankumo, nustatyto pagal esamą užstatymo plotą – 0,0189 ha, todėl turi būti pateiktas didesnio tankumo nustatymo pagrindimas;

2) transporto organizavimo dalis parengta be jokio pagrindimo, nepateikti duomenys apie gatvių ribas, ašį;

3) atsižvelgiant į tai, kad gretimoje teritorijoje vykdomos teritorijų planavimo procedūros, rengiamų abiejų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai negali prieštarauti vieni kitiems, todėl būtina atlikti parengto žemės sklypo plano viešinimo procedūrą, siekiant suderinti abiejų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Pareiškėjai su tokia atsakovo pozicija nesutiko, nurodė, jog Planą pareiškėjams buvo leista pradėti rengti 2011 m. kovo 24 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-560.

Planavimo tikslas – žemės sklypo pertvarkymas, jį padidinant 4 arais laisvos valstybinės žemės sąskaita. Pagal teritorijų planavimo dokumentus, žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, jau yra suprojektuotas detaliuoju planu (toliau – ir Detalusis planas), patvirtintu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. AD 1-1062. Žemės sklypą, kuris suformuotas minėtu Detaliuoju planu, sudaro pareiškėjams nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, į kurį pareiškėjai patenka per valstybei priklausančio sklypo dalį, kuris pagal pareiškėjų parengtą Planą sudaro 359 kv. m.

Tam, kad įsigytų šią žemės sklypo dalį, pareiškėjai kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, kuri priėmė įsakymą ir išdavė sąlygas Plano rengimui. Dėl šių priežasčių atsakovas neturi jokio teisinio pagrindo kelti pareiškėjams naujų sąlygų, kurios prieštarauja atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos priimtam 2008 m. birželio 2 d. įsakymui Nr. AD1-1062 dėl Detaliojo plano patvirtinimo. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjų prašomą iš valstybės įsigyti 359 kv. m valstybinės žemės sklypo dalį sudaro įvažiavimas į jiems nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį, kurioje jokių statinių nėra.

Pareiškėjai Planą yra parengę pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos išduotas sąlygas, kuriose reikalavimų, susijusių su transporto organizavimo dalis parengimu, duomenų apie gatvių ribas, ašį pateikimu, nebuvo. Klausimas dėl Plano derinimo su trečiojo suinteresuoto asmens J. A. rengiamu planu jau yra išspręstas administracinėje byloje Nr. I-230-609/2012, kurioje Klaipėdos apygardos administracinis teismas dar 2012 m. spalio 2 d. sprendimu konstatavo, jog žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, neatitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje reglamentuotos žemės sklypo sąvokos, o trečiasis suinteresuotas asmuo J.

A. negali būti laikomas tokios žemės naudotoju. Be to, reikalavimas ginčo žemės sklypo plano bylą papildyti dokumentais, patvirtinančiais, jog gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savininkas yra informuotas apie parengtą ginčo žemės sklypo planą laikytinas nepagrįstu. Atsakovas pareiškėjams buvo pateikęs 2012 m. lapkričio 2 d. raštą Nr. RS-1085 su reikalavimais, kurie buvo nustatyti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 2 d. sprendimu, tačiau jame reikalavimai, nurodyti ginčijamame 2012 m. gruodžio 17 d. rašte, pareiškėjams nebuvo iškelti.

Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjų skundą (I t., b. l. 120–122) nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, jog sprendinių brėžinyje netinkamai nurodytas esamas užstatymo plotas. Pažymi, jog Plano rengimo reikalavimų, nustatytų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. AD1-560, 4.2 punkte nurodyta, kad pertvarkytame žemės sklype užstatymo tankumas nustatomas pagal esamą užstatymo plotą. Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo, patvirtinto 2010 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1124, 15.2 punkte nurodoma, kad žemės sklypo plano rengimo reikalavimuose nurodomi esami pastatų aukščio ir užstatymo tankumo rodikliai.

Atsakovo 2011 m. kovo 24 d. įsakyme Nr. AD1-560 nustatyta, kad prijungiamo suplanuoto žemės sklypo užstatymo tankumas yra 0, pertvarkytame – nustatomas pagal esamą užstatymo plotą, prijungiamame suplanuotame sklype pastatų statyba negalima. Prijungtame suplanuotame sklype nustatytas 0 užstatymo tankumas, todėl neaišku, kodėl pertvarkomame sklype nurodomas žymiai didesnis 0,35 užstatymo intensyvumas, negu apskaičiuotas pagal esamą užstatymo plotą remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis. Nei sprendinių brėžinyje, nei Plano aiškinamajame rašte nebuvo pateikta nuoroda, kad yra patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Detalusis planas, kuriame nustatytas didesnis užstatymo tankumas.

Šią nederinimo priežastį Plano rengėjas turėjo ištaisyti, nurodydamas Plano aiškinamajame rašte galiojantį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Detalųjį planą ir pateikti pertvarkomo žemės sklypo užstatymo tankumo pagrindimą, įvertinant, kad Detalusis planas užstatymo tankumą nustatė tik pareiškėjų valdomam sklypui, bet ne prijungiamam sklypui, todėl Detaliojo plano sprendiniai automatiškai negali būti perkeliami detaliuoju planu nesuplanuotam sklypui arba laikomi nustatytais pagal faktą. Sprendinių brėžinyje nepateikti Panevėžio gatvės pagrindiniai parametrai – jos ašis, atstumas nuo gatvės ašies iki planuojamo sklypo ribos.

Nesant šių duomenų, atsakovas negali nustatyti, ar planuojamo žemės sklypo riba nepatenka į gatvės (esama D kategorijos, bendrajame plane numatytos C kategorijos) raudonąsias linijas ir ar teikiami sprendiniai neužkerta kelio ateityje Panevėžio gatvės rekonstrukcijai į C kategorijos gatvę. Ši nederinimo priežastis taip pat gali būti pašalinta Plano rengėjui sprendinių brėžinyje nurodžius reikalaujamus gatvės parametrus. Pareiškėjai nepagrįstai nurodo, jog šie reikalavimai nebuvo nurodyti atsakovo 2011 m. kovo 24 d. įsakyme Nr. AD1-560, kuriuo leista rengti Planą, nes įsakymo 1 priedo 9.2 punkte nurodyta vadovautis planuojamoje teritorijoje galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais – Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. T2-110 patvirtintu Klaipėdos miesto bendruoju planu.

Aplinkybę, kad Planas negali prieštarauti Klaipėdos miesto bendrajam planui, pažymėjo ir Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 2 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-230-609/2012. Nepaisant to, Plano rengėjas jo nepapildė sprendiniais, skaičiavimais ir paaiškinimais, iš kurių būtų galima matyti, kad prašomas prisijungti žemės sklypas nepateks į miesto būsimą C kategorijos gatvę. Atsakovas nurodė, kad gretimoje teritorijoje taip pat vykdomos teritorijų planavimo procedūros, rengiamų abiejų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai negali prieštarauti vieni kitiems, todėl būtina atlikti parengto žemės sklypo plano viešinimo procedūrą, siekiant suderinti abiejų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.

Viešumą užtikrinančių procedūrų nesilaikymas teritorijų planavimo procese yra pagrindas netvirtinti teritorijų planavimo dokumento. Nors šalia rengiamas detalusis planas neapima suformuoto žemės sklypo, planuojamo žemės sklypo ribos kertasi ties Panevėžio gatve, todėl ignoruoti greta rengiamo detaliojo plano sprendinių negalima. Be to, šiuo metu Klaipėdos miesto apylinkės teisme yra iškelta civilinė byla Nr. 2-4386-793/2013, kurioje yra ginčijamas atsakovo nurodymas trečiajam suinteresuotam asmeniui J. A. pakoreguoti rengiamo detaliojo plano sprendinius taip, kad planuojamo žemės sklypo ribos nesikirstų su pareiškėjų rengiamo Plano ribomis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo J. A. prašė pareiškėjų skundą atmesti.

Atsiliepime (I t., b. l. 112–116) nurodė esantis gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savininkas. 2007 m. sausio 10 d. buvo gautas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sutikimas Nr. 2-111-(12.24) dėl detaliojo plano (duomenys neskelbtini) projekto rengimo, kurio tikslas – žemės sklypo ribų keitimas, nekeičiant pagrindinės tikslinės sklypo naudojimo paskirties, prijungiant laisvos valstybinės žemės fondo žemę. Trečiojo suinteresuoto asmens rengiamas (duomenys neskelbtini) detalusis planas ir pareiškėjų Planas ribojasi su prijungiama laisva valstybine žeme, t. y. turi daugiau kaip vieną bendrą ribos posūkio tašką.

Abiejų sklypų savininkai siekia realizuoti teisę į laisvą su jų žemės sklypais besiribojančią žemę, todėl abiejų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti suderinti ir vienas kitam neprieštarauti. Su pareiškėjais 2011 m. sausio 28 d. buvo sudarytas susitarimas įsiterpusį laisvą valstybinės žemės sklypą išpirkti lygiomis dalimis pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos žemėtvarkos skyriaus parengtą įsiterpusio žemės ploto schemą. Iš šios schemos matyti, kad pareiškėjai sutiko su trečiojo suinteresuoto asmens J.

A. planuojama prisijungti laisvos valstybinės žemės dalimi pagal atsakovo sudarytą schemą, tačiau pareiškėjai nesilaiko susitarimo, jų parengto Plano sprendiniai kerta trečiojo suinteresuoto asmens žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano rytinę kraštinę. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Žemės sklypo, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo 17.3 punktu, besiribojančių sklypų savininkams ar valstybinės žemės naudotojams nesusitarus dėl pageidaujamų pirkti ar nuomoti įsiterpusio žemės ploto dalių dydžių, parduodamo ar išnuomojamo žemės ploto dydis kiekvienam prašymą pateikusiam asmeniui nustatomas lygiomis dalimis.

Todėl pareiškėjų parengtas Planas yra neteisėtas, pažeidžia į žemės sklypą lygių dalių principą. Panevėžio gatvė yra C kategorijos, o Statybos techninių reikalavimų reglamente STR 2.06.01:1999 nustatyta, jog C kategorijos gatvės šalutiniai keliai gali būti ne arčiau nei 50 metrų nuo sankryžos. Iš pareiškėjų pateikto derinti Plano matyti, kad parengtas Planas šio reikalavimo neatitinka, tokiu būdu neatitinka Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. T2-110 patvirtinto Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendinių bei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 24 d.

įsakymu Nr. AD1-560 patvirtintų Plano rengimo 9.2 punkto reikalavimų, todėl negali būti derinamas ir tvirtinamas. J. A. pažymėjo, kad parengtas Planas ne tik prieštarauja teisės aktams, Planas ir jo priedai prieštarauja vieni kitiems (aiškinamajame rašte nurodoma, kad pareiškėjai parengto Plano sprendiniais planuoja prisijungti 359 kv. m laisvos valstybinės žemės, tuo brėžinio matyti, kad planuojamos prisijungti laisvos valstybinės žemės yra 284 kv. m). Trečiojo suinteresuoto asmens manymu, buvo praleistas skundo teismui pateikimo terminas, pareiškėjai privalėjo pasinaudoti ikiteismine skundo nagrinėjimo tvarka, tačiau ja nepasinaudojo, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą nutraukti.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu pareiškėjų

B. K., J. G., V. B. skundą patenkino iš dalies. Panaikino atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2012 m. gruodžio 17 d. rašto Nr. (31.1)-RS2-1275 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“ dalį, kuria nederintas parengtas žemės sklypo planas, dėl to, kad „ – transporto organizavimo dalis parengta be jokio pagrindimo, nepateikti duomenys apie gatvių ribas, ašį; – atsižvelgiant į tai, kad gretimoje teritorijoje taip pat vykdomos teritorijų planavimo procedūros, rengiamų abiejų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai negali prieštarauti vieni kitiems, todėl būtina atlikti parengto žemės sklypo plano viešinimo procedūrą, siekiant suderinti abiejų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius“. Kita skundo dalis atmesta kaip nepagrįsta.

Teismas pažymėjo, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalis nustato 1 mėnesio kreipimosi į teismą terminą dėl galimai pažeistų teisių gynimo ir vėlesniu teismo įpareigojimų patikslinti skundą ar pašalinti jame esamus trūkumus vykdymas nevertinamas kaip kreipimasis iš naujo. Skundas teismui išsiųstas 2013 m. sausio 16 d., taigi pareiškėjai nepraleido skundo padavimo teismui termino. Nustatyta, kad pareiškėjai 2013 m. sausio 16 d. kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, kuri 2013 m. vasario 12 d. (iki skundo priėmimo nagrinėti teisme) išnagrinėjo pareiškėjų skundą ir sprendime Nr. (6.3)-2D-2325 „Dėl žemės sklypo plano derinimo ir tvirtinimo“ nurodė, kad ginčijamame rašte nurodyta nederinimo priežastis dėl nepateikto didesnio tankumo užstatymo pagrindimo yra pagrįsta, o kitos dvi priežastys – nepagrįstos. Remiantis tuo darytina išvada, kad pareiškėjai pasinaudojo šios kategorijos byloms nustatyta privaloma bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka.

Dėl ginčijamame rašte nurodytų Plano nederinimo motyvų pagrįstumo teismas pažymėjo, kad žemės sklypo planu negali būti keičiami detalieji planai. Planu nustačius 35 procentų užstatymo tankumą visam naujai formuojamam žemės sklypui, kurio plotas 0,1420 ha, bus pakeistas Detalusis planas, t. y. ženkliai padidinti Detaliajame plane numatyto pastato tūrio ir bendrojo ploto parametrai, nes padidėjus žemės sklypo plotui ir esant tam pačiam užstatymo tankumo procentui, užstatymo tankumas padidėja daugiau, nei kad numatyta Detaliajame plane. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendė, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ginčijamu raštu pagrįstai atsisakė derinti žemės Planą dėl to, jog sprendinių brėžinyje nurodomas sklypo užstatymo tankumas – 0,35 procentai, kuris neatitinka nustatyto užstatymo tankumo.

Nustatyta, kad Planą atsisakyta derinti ir dėl to, jog transporto organizavimo dalis parengta be jokio pagrindimo, nepateikti duomenys apie gatvių ribas, ašį. Iš Plano brėžinio matyti, jog prijungiamo žemės sklypo Nr. 2 ribos nuo Panevėžio gatvės atstumas – 10 metrų, t. y. toks atstumas, kokį Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2012 m. lapkričio 2 d. raštu Nr. (31.1)-R32-1085 „Dėl teismo sprendimo vykdymo“ buvo nurodžiusi laikytis. Plano rengimo reikalavimuose nebuvo reikalauta nurodyti kitų duomenų apie gatvių ribas, ašis, išskyrus prijungiamo sklypo šiaurinę ribą iki Panevėžio gatvės raudonųjų linijų. Plano aiškinamajame rašte „Transporto organizavimo dalis“ numatyta, jog į planuojamą sklypą patenkama iš šiaurės pusėje esančios Panevėžio gatvės. Vadovaujantis gatvių tinklo klasifikacija, Panevėžio gatvės raudonųjų linijų plotis 15 m, gatvės plotis – 6 m. Parkavimas numatytas sklypo ribose. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nusprendė, jog pareiškėjai laikėsi numatytų Plano rengimo reikalavimų bei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2012 m. lapkričio 2 d. rašte Nr. (31.1)-R32-1085 nustatytų reikalavimų. Pažymėta, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2012 m. vasario 12 d. rašte Nr. (6.3)-2D-2325 ir 2013 m. gegužės 31 d. rašte Nr.(6.5)-2D-8704 nurodė, kad ginčijamame rašte Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos reikalavimas dėl transporto organizavimo pagrindimo bei duomenų apie gatvių ribas, ašį pateikimo yra nepagrįstas. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija konstatavo, kad ginčijamo rašto dalis, kurioje nurodyta, jog transporto organizavimo dalis parengta be jokio pagrindimo, nepateikti duomenys apie gatvių ribas, ašį, neteisėta ir nepagrįsta.

Teismas pažymėjo, kad dėl atsisakymo derinti Planą tuo pagrindu, kad gretimoje teritorijoje taip pat vykdomos teritorijų planavimo procedūros, jau yra pasisakęs Klaipėdos apygardos administracinis teismas įsiteisėjusiame 2012 m. spalio 2 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-230-609/2012, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Teismo konstatuota, kad įpareigojimas žemės sklypų (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje ir (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savininkams suderinti teritorijų planavimo dokumentų sprendinius nebuvo pagrįstas, todėl ginčijamame rašte atsisakymas derinti Planą tuo pagrindu, jog būtina atlikti parengto žemės sklypo plano viešinimo procedūrą, siekiant suderinti abiejų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, laikytinas nepagrįstu.

Kadangi tvirtinamas gali būti tik suderintas žemės sklypo planas, nagrinėjamoje byloje nusprendus, kad ginčijamame rašte nurodytas vienas Plano nederinimo motyvas yra pagrįstas, teismas nusprendė nėra teisinio pagrindo įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją patvirtinti pareiškėjų parengtą Planą.

III. Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 76–79), prašydamas panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo dalį, kuria skundas patenkintas iš dalies ir pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 29 punktą. Apelianto manymu, „laisvos valstybinės žemės ploto” sąvoka negali būti aiškinama siaurinamai, t. y. kaip „sklypo” sąvoka, nes tai apribotų subjektų, kurie turi būti informuoti apie rengiamą planą ir taip pat turi interesą bei teisę prisijungti laisvą valstybinę žemę, ratą. Tokios nuomonės laikosi ir Valstybinė teritorijų planavimo inspekcija, kuri teikė išvadą byloje. Šioje byloje trečiasis suinteresuotas asmuo J. A. nebuvo informuotas apie pareiškėjų rengiamą planą. Nors pareiškėjai ir plano rengėjas UAB „Studija 33“ neigia savo pareigą informuoti kaimyninio sklypo savininką J. A. apie parengtą žemės sklypo planą registruotais laiškais, būtent šiuo atveju, kai yra šalia esančių žemės sklypų savininkų ginčas dėl prijungtinos laisvos valstybinės žemės, toks informavimas turi būti atliktas. Atsakovas taip pat pažymi, kad nagrinėjamoje byloje buvo pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas, iš kurio matyti, kad trečiojo asmens J. A. žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, yra įregistruotas. Klaipėdos apygardos administracinio teismo įsiteisėjęs sprendimas administracinėje byloje Nr. I-230-609/2012 nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, todėl apeliacinės (aukštesnės) instancijos teismas nėra saistomas pirmosios (žemesnės) instancijos teismų precedentais.

Atsakovo nuomone, teismas neteisingai įvertino faktines aplinkybes, susijusias su prijungtos laisvos valstybinės žemės atstumu iki C kategorijos Panevėžio gatvės. Ginčas yra ne dėl to, ar pareiškėjo pasamdytas plano rengėjas nurodė būsimo sklypo ribos atstumą iki Panevėžio gatvės ašies, o dėl to, ar pareiškėjas tai atliko tinkamu būdu. Pareiškėjas pažymėjęs 10 metrų atstumą jo nepagrindė, t. y. plane nenurodė Panevėžio gatvės ašies koordinačių ir nesulygino jų su į šiaurę nuo Panevėžio gatvės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. AD1-1544 patvirtinto detaliojo plano sprendinių (Panevėžio gatvės) koordinatėmis bei pareiškėjų naujai formuojamo žemės sklypo koordinatėmis. Tik tokiu būdu atsakovas galėjo patikrinti, ar planuojamo žemės sklypo riba nepatenka į gatvės (bendrajame plane numatytos C kategorijos) raudonąsias linijas ir ar teikiami sprendiniai neužkirs kelio ateityje Panevėžio g. rekonstrukcijai į C kategorijos gatvę. Teismas nepagrįstai nurodė, kad šie reikalavimai nebuvo nurodyti atsakovo 2011 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. AD1-560 nustatytuose reikalavimuose. Kaip matyti iš teisinio reglamentavimo (Aprašo 9.6, 11 punktai), ne atsakovas, bet profesionalus plano rengėjas turi rengti žemės sklypo planą ir nurodyti tikslias planuojamo sklypo ribas bei jas pagrįsti koordinatėmis, nurodant objekto (šiuo atveju gatvės) koordinates.

Teismas netinkamai taikė ABTĮ 88 straipsnio 2 punktą – nepanaikino pareiškėjams teisines pasekmes sukeliančio individualaus akto ar jo dalies, o tik panaikino šio akto motyvus. Atsakovo manymu, administracinio akto motyvai negali būti savarankišku reikalavimo dalyku. Teismas turėjo savo sprendimo motyvus dėl ginčijamo rašto turinio išdėstyti motyvuojamojoje sprendimo dalyje, o rezoliucinėje dalyje pareiškėjų skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo J. A. apeliaciniame skunde (II t., b. l. 67–71) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo dalį, kuria skundas patenkintas iš dalies ir šią pareiškėjų skundo dalį atmesti.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad pareiškėjai su skundu į teismą ir į ikiteisminę ginčų nagrinėjimo instituciją – Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos kreipėsi tą pačią dieną (2013 m. sausio 16 d.), nors ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka turi būti pasinaudota prieš kreipiantis į teismą. Šios aplinkybės rodo akivaizdų pareiškėjų piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis. Pareiškėjų parengtas Planas neatitinka Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. T2-110 patvirtinto Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendinių bei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijas direktoriaus 2011 m. kovo 24 d.

įsakymu Nr. AD1-560 patvirtintų žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėda plano rengimo 9.2 punkto reikalavimų, todėl negali būti derinamas ir tvirtinamas. Pareiškėjai, rengdami Planą nors ir atitraukė sklypo ribas nuo Panevėžio gatvės 10 metrų atstumu, tačiau tai padarė netinkamai pasirinkdami ašį, pareiškėjų parengtas Planas užeina už gatvės raudonųjų linijų 62 kv. m. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjai ir apeliantas, kaip gretimų žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir (duomenys neskelbtini), Klaipėda, savininkai, 2011 m. sausio 28 d. sudarė susitarimą, jog tarp minėtų žemės sklypų įsiterpusį laisvą valstybinės žemės sklypą pageidaujame išsipirkti lygiomis dalimis pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Žemėtvarkos skyriaus sudarytą „Įsiterpusio tarp (duomenys neskelbtini) Klaipėda, ir (duomenys neskelbtini), Klaipėda, žemės ploto schemą“.

Pareiškėjai sutiko su Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Žemėtvarkos skyriaus vedėjos nubrėžta apelianto planuojama prisijungti laisvos valstybinės žemės dalimi pagal atsakovo sudarytą schemą. Palyginus minėtoje schemoje ir pareiškėjų parengto Plano brėžiniu planuojamos prisijungti laisvos valstybinės žemės sprendinius akivaizdu, kad pareiškėjai nesilaiko susitarimo, jų parengto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėda plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, sprendiniai nepagrįstai ir neteisėtai kerta apelianto rengiamo (atitinkamai laikantis minėtos schemos reikalavimų) žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėda detaliojo plano rytinę kraštinę (pareiškėjų parengto plano vakarinė kraštinė).

Šios aplinkybės rodo, kad trečias ginčijamo atsakovo rašto nederinimo motyvas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl negalėjo būti panaikintas

Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime (II t. , b. l. 81) su trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniu skundu sutiko ir prašė jį tenkinti.

IV. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartimi atnaujino administracinės bylos nagrinėjimą iš esmės ir bylos nagrinėjimą atidėjo. Įpareigojo visas bylos proceso šalis iki 2014 m. spalio 14 d. raštu pateikti teismui savo poziciją dėl tolesnio bylos nagrinėjimo apleliacine tvarka tikslingumo.

Kaip minėta, byloje ginčijamas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2012 m. gruodžio 17 d. raštas Nr. (31.1)-RS2-1275, kuriuo nederintas pareiškėjų parengtas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, planas, ir prašoma įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją šį parengtą žemės sklypo planą patvirtinti.

Atsakovas ir apeliantas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija teismui pateikė rašytinius paaiškinimus (2014 m. sausio 2 d. raštas Nr. (8.2.)-J2-1, II t, b. l. 85 ir 2014 m. rugpjūčio 18 d. raštas Nr. (8.2.)-J2-797, II t., b. l. 95), kuriuose nurodė, kad pareiškėjai pataisė teikiamą derinti žemės sklypo Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), planą, iš naujo pateikė prašymą dėl jo derinimo, planas buvo suderintas ir patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. AD1-513 (II t., b. l. 96). Atsižvelgiant į tai, atsakovo nuomone, pareiškėjų skundo reikalavimas tapo nebeaktualus kaip nesukelsiantis teisinių pasekmių, todėl yra pagrindas bylą nutraukti (ABTĮ 101 str. 1 d.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, susiklosčius tokiai situacijai, svarbu išsiaiškinti tikslią visų proceso šalių poziciją. Todėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracija buvo įpareigota patikslinti, ar prašydama bylą nutraukti atsisako savo apeliacinio skundo ir žino bylos nutraukimo pasekmes (ABTĮ 132 str. 3 d.). Kitas apeliantas – trečiasis suinteresuotas asmuo J. A., pareiškėjai ir trečiasis suinteresuotas asmuo UAB “Studija 33” buvo įpareigoti teismui raštu pateikti savo nuomonę dėl tolesnio bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka tikslingumo. Be to, nutartyje buvo išaiškinta, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovo nuomone, pareiškėjų skundo reikalavimas tapo nebeaktualus kaip nesukelsiantis teisinių pasekmių, pareiškėjai turi teisę skundo atsisakyti ir prašyti bylą nutraukti (ABTĮ 52 str.). Teismo taip pat buvo išaiškinta, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 102 str. 3 d.). Trečiajam suinteresuotam asmeniui J. A. sutinkant su atsakovo nuomone, jam išaiškinta galimybė atsisakyti apeliacinio skundo Administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnyje numatyta tvarka.

V. Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateiktame paaiškinime nurodo, kad savo apeliacinio skundo neatsisako tik dėl to, kad atsisakymas reikštų, jog atsakovo sprendimas neteisėtas, o ši aplinkybė sąlygotų sprendimą rengusių ir priėmusių tarnautojų atsakomybę. Kartu atkreipia dėmesį į tai, kad ginčijamas individualus administracinis aktas jau realizuotas, t. y. suderintas ir patvirtintas. Be to, pareiškėjai, kurie patvirtinus žemės sklypo planą perleido nuosavybės teisę į žemės sklypą, šiuo metu nebeturi jokio teisinio suinteresuotumo toliau ginčyti plano rengimo tarpinį procedūrinį sprendimą, juolab savo veiksmais, kuriais buvo pakoreguotas ir pakartotinai pateiktas derinti jau pakeistas planas, iš esmės sutiko su ginčijamu sprendimu. Todėl mano, kad byla galėtų būti nutraukta kaip nenagrinėtina teismų, nes vienoks ar kitoks sprendimas pareiškėjų teisinės padėties pakeisti negali.

Trečiasis suinteresuotas asmuo J. A. pranešime dėl tolimesnio bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka tikslingumo nurodo, kad savo apeliacinio skundo neatsisako. Atkreipia dėmesį į tai, kad aplinkybę, jog pareiškėjai iš naujo pateikė derinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kuris suderintas ir patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2014 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. AD1-513, sužinojo tik gavęs procesinius dokumentus iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo. Tuo pagrindu 2014 m. rugsėjo 22 d. su skundu dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2014 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. AD1-513 kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, kuris 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartimi (administracinė byla Nr. I-1610-243/2014) skundą priėmė.

Įvertinus aplinkybę, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2014 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. AD1-51patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, savo sprendiniais yra iš esmės analogiškas planui, kuris nederintas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2012 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. (31.1)-RS2-1275, dėl kurio šioje administracinėje byloje ir yra kilęs ginčas, t. y. naujai pateiktas derinti planas yra nepataisytas pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2012 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. (31.1)-RS2-1275 reikalavimus, kuriuos ir trečiasis suinteresuotas asmuo, ir atsakovas savo apeliaciniuose skunduose laiko pagrįstais, todėl šio rašto reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo klausimas vis dar yra aktualus. Be to, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2012 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. (31.1)-RS2-1275 kaip įrodymu bus remiamasi Klaipėdos apygardos administraciniame teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. I-1610-243/2014 dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2014 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. AD1-513 panaikinimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VI. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2012 m. gruodžio 17 d. rašto Nr. (31.1)-RS2-1275, kuriuo nederintas parengtas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, planas, prilyginams detaliojo teritorijų planavimo dokumentui.

Pirmiausia dėmesys atkreiptinas į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

Taip pat akcentuotina, kad vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pateiktuose apeliaciniuose skunduose nėra argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą. Papildomai patikrinus bylą (ABTĮ 136 str.), aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, taip pat nenustatyta.

Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neteisingai įvertino faktines aplinkybes, susijusias su prijungtinos laisvos valstybinės žemės atstumu iki C kategorijos Panevėžio gatvės. Paaiškina, kad ginčas kilo ne dėl to, ar pareiškėjų pasamdytas plano rengėjas nurodė būsimo sklypo ribos atstumą iki Panevėžio gatvės ašies, o dėl to, ar pareiškėjas tai atliko tinkamu būdu. Pareiškėjai tiesiog pažymėjo 10 metrų atstumą, tačiau jo nepagrindė, t. y. plane nenurodė Panevėžio gatvės ašies koordinačių ir nesulygino jų su į šiaurę nuo Panevėžio gatvės Klaipėdos miesto administracijos direktoriaus 2006 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. AD1-1544 patvirtinto detaliojo plano sprendinių koordinatėmis bei pareiškėjų naujai formuojamo žemės sklypo koordinatėmis. Pažymėtina, kad analogiškos pozicijos laikomasi ir trečiojo suinteresuoto asmens J. A. apeliaciniame skunde.

Teisėjų kolegija pasisakydama dėl šio apeliacinių skundų argumento, konstatuoja, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2012 m. gruodžio 17 d. rašto Nr. (31.1)-RS2-1275 2 punktą, kuriame nurodyta, kad transporto organizavimo dalis parengta be jokio pagrindimo, nepateikti duomenys apie gatvių ribas, ašį, pirmosios instancijos teismas panaikino pagrįstai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 61 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.06.01:1999 III skyriaus 2 dalies 2.4 punkto nuostatomis A, B ir C kategorijų gatvių reikmė ir techniniai parametrai nustatomi bendrajame plane. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. T2-110 patvirtinto Klaipėdos miesto teritorijos bendrojo plano sprendiniuose Panevėžio gatvė pažymėta kaip perspektyvinė C1 kategorijos gatvė. Minėto bendrojo teritorijų planavimo dokumento planavimo organizatorius yra Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius.

Teisėjų kolegija kartu atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nustatyta, jog pareiškėjai, naudodamiesi šios kategorijos byloms nustatyta privaloma bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka 2013 m. sausio 16 d. kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, kuri 2013 m. vasario 12 d. pateikė išvadą. Minėtoje išvadoje buvo nurodyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2012 m. lapkričio 2 d. rašte Nr. (31.1) RS2-1085 nurodė sklypo plano rengimo iniciatoriams, jog Klaipėdos miesto teritorijos bendrajame plane Panevėžio gatvė yra numatyta C kategorijos, ir, kad rengiant planą reikia atitraukti formuojamo sklypo ribą nuo esamos Panevėžio gatvės ašies 10 metrų atstumu. Inspekcijai pateiktoje sklypo plano brėžinio kopijoje nurodytas prijungiamo žemės sklypo Nr. 2 ribos nuo Panevėžio gatvės atstumas yra 10 metrų.

Pažymėtina, kad prijungiamo žemės sklypo Nr. 2 ribos atstumas nuo Panevėžio gatvės yra toks, kokį Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2012 m. lapkričio 2 d. rašte Nr. (31.1) RS2-1085 buvo nurodžiusi laikytis. Be to, plano rengimo reikalavimuose nebuvo reikalauta nurodyti kitų duomenų apie gatvių ribas, ašis, išskyrus prijungiamo sklypo šiaurinę ribą iki Panevėžio gatvės raudonųjų linijų (I t., b. l. 31). Dėmesys atkreiptinas į tai, kad ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2012 m. gruodžio 17 d. rašte Nr. (31.1)-RS2-1275 nėra suformuluoto reikalavimo grafiškai pagrįsti gatvės plotį, siekiant išvengti sklypo suformavimo ir pardavimo perspektyvinės C kategorijos gatvės raudonosiose linijose.

Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad iš esmės ginčo dėl sklypo ribos atstumo iki Panevėžio gatvės ašies nekyla, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2012 m. gruodžio 17 d. rašto Nr. (31.1)-RS2-1275 2 punktą panaikino pagrįstai.

Teisėjų kolegija pasisakydama dėl apeliacinių skundų argumento, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2012 m. gruodžio 17 d. rašto Nr. (31.1)-RS2-1275 3 punktą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog dėl atsisakymo derinti Planą remiantis minėtu argumentu jau yra pasisakęs Klaipėdos apygardos administracinis teismas įsiteisėjusiame 2012 m. spalio 2 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-230-609/2012 (I t., b. l. 71-76).

Minėtu sprendimu teismas nustatė, jog žemės sklypas (duomenys neskelbtini) , Klaipėdoje, neatitinka Žemės įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje reglamentuotos žemės sklypo sąvokos, o trečiasis suinteresuotas asmuo J. A. negali būti laikytinas tokios žemės naudotoju, reikalavimas ginčo žemės sklypo plano bylą papildyti dokumentais, patvirtinančiais, jog gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savininkas yra informuotas apie parengtą ginčo žemės sklypo planą laikytinas nepagrįstu. Teismas taip pat pažymėjo, jog pagal aprašo 17.3 punktą, gavus valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, kad žemės sklypas būtų padidintas ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje, jeigu įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas tiesiogiai ribojasi daugiau negu su vienu žemės sklypu, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas apie pradedamą rengti žemės sklypo planą raštu informuojami su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių (turinčių daugiau negu vieną bendrą ribos posūkio tašką) žemės sklypų savininkai ir (ar) valstybinės žemės naudotojai, ir siūloma pirkti arba nuomoti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą visiems besiribojančių žemės sklypų savininkams arba valstybinės žemės naudotojams. Besiribojančių žemės sklypų savininkai ar valstybinės žemės naudotojai valią dėl įsiterpusio žemės ploto pirkimo ar nuomos turi pareikšti raštu per 20 darbo dienų nuo pranešimo išsiuntimo.

Pažymėta, kad laisvos valstybinės žemės plotas, įsiterpęs tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelio (gatvės), laikomas tiesiogiai besiribojančiu tik su tuo žemės sklypu, su kuriuo turi bendrą ribą kelio (gatvės) pusėje. Atsižvelgdamas į minėtas nuostatas bei nustatytas faktines aplinkybes, teismas pabrėžė, jog 2008 m. birželio 2 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-1062 patvirtintu detaliuoju planu laisvoje valstybinėje žemėje buvo suplanuotas įvažiavimas iš Panevėžio gatvės, kuris tiesiogiai ribojasi tik su pareiškėjams priklausančiu žemės sklypu. Minėtoje byloje nebuvo nustatyta, jog 2008 m. birželio 2 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-1062 patvirtintas detalusis planas būtų panaikintas. Nuspręsta, jog teiginys, kad įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas tiesiogiai ribojasi daugiau negu su vienu sklypu, neatitinka tikrovės, įpareigojimas žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje ir (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savininkams suderinti teritorijų planavimo dokumentų sprendinius laikytinas nepagrįstu.

Atsižvelgdamas į tai, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio 2012 m. spalio 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-230-609/2012, kurioje dalyvavo tie patys asmenys buvo nustatyta, kad įpareigojimas žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje ir (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savininkams suderinti teritorijų planavimo dokumentų sprendinius yra nepagrįstas, pirmosios instancijos teismas atsisakymą derinti Planą tuo pagrindu, jog būtina atlikti parengto žemės sklypo plano viešinimo procedūrą, siekiant suderinti abiejų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, pagrįstai pripažino nepagrįstu.

Apibendrindama nurodytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas tinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, jų kontekste teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą, sprendimą, kurį naikinti remiantis apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo. Be to, pažymėtina, kad buvo iš naujo pateiktas derinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kuris suderintas ir patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2014 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. AD1-513. Ši aplinkybė svarbi teisėjų kolegijai vertinant teismo sprendimo pasekmes, t. y. atsakant į klausimą, kaip ir kokiu būdu būtų apgintos pareiškėjų teisės, jei jų skundas būtų patenkintas. Kita vertus, naujai parengtas suderintas teritorijų planavimo dokumentas galėtų būti tik kitos administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, dėl šio dokumento teisėtumo ir pagrįstumo teisėjų kolegija šioje byloje nepasisako.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Klaipėdos savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens J. A. apeliacinius skundus atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Anatolijus Baranovas

Skirgailė Žalimienė