AS-146-337-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

N U T A R T I S

Administracinė byla Nr. AS146-337/2014 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06635-2013-9 Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. liepos 2 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės

(pranešėja), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą dėl

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio

10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo

R. M. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė: I.

Pareiškėjas R. M. (toliau

– ir pareiškėjas) 2013 m. lapkričio 7 d. (pagal pašto spaudą ant voko, b. l. 16) padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 1–6), kuriame prašė: 1) pripažinti, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT) nepateikė atsakymo į pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 11 d. paklausimą, ir įpareigoti atsakyti per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsigaliojimo; 2) pripažinti, kad prievartinis kompensacijos pinigais paskyrimas yra per ankstyvas, prieštaraujantis Seime svarstomam nuosavybės į žemę atstatymo mišku siekiui, neatitinka pareiškėjo išreikštos valios, todėl Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas Nr. S36-61 naikintinas; 3) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą sudaryti ir pateikti pareiškėjui laisvų Lietuvos žemių, atitinkančių pareiškėjo nacionalizuotos žemės vertę, į kurią jam gali būti atstatyta nuosavybė, sąrašą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 18 d. nutartimi (b. l. 17–18) nustatė pareiškėjui terminą iki 2013 m. gruodžio

3 d. skundo trūkumams pašalinti – tinkamai suformuluoti skundo reikalavimus. Pareiškėjas 2013 m. gruodžio 3 d. (pagal pašto spaudą ant voko, b. l. 22) padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui patikslintą skundą (b. l. 20–21), kuriame prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. S36-61 (toliau

– ir Sprendimas Nr. S36-61), kuriuo nuspręsta išmokėti pareiškėjui piniginę kompensaciją – 35 656,00 Lt už 3,5904 ha Plungės miesto žemės, kaip neatitinkantį pareiškėjo valios; 2) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą sudaryti ir pateikti pareiškėjui laisvų Lietuvos žemių, atitinkančių jo nacionalizuotos žemės vertę, į kurią jam gali būti atstatyta nuosavybė, sąrašą, iš kurio galėtų rinktis neatlygintinai suteikiamą sklypą, kaip alternatyvą turėtajai žemei; 3) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą atkurti nuosavybės teises į Kazio Norkaus turėtą žemę - 3,5904 ha. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 13 d. nutartimi (b. l. 23–24) nustatė pareiškėjui papildomą terminą iki 2013 m. gruodžio 31 d. nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėjas 2013 m. gruodžio

29 d. (pagal pašto spaudą ant voko, b. l. 43) pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui procesinį dokumentą, kuriame prašė atnaujinti terminą skundui paduoti. Pareiškėjas nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimas pašte buvo gautas 2013 m. spalio 2 d., tačiau jis laišką su nurodytu sprendimu gavo dar keliomis dienomis vėliau. Pareiškėjas išsiuntė skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, kuris nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, taip pat išsiuntė skundą ir Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. spalio 7 d. rašto. Pareiškėjo įsitikinimu, visi jo reikalavimai turi būti nagrinėjami Vilniaus apygardos administraciniame teisme, todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nešalino. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartimi pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu. Be to, pareiškėjas prašė atsižvelgti į tai, kad jo sveikatos būklė nėra gera, pastaruosius trejus metus darbingumas pripažintas tik 50 procentų, o nuo 2013 m. liepos 21 d. jis sumažintas iki

40 procentų. Nustatytas darbingumo lygis parodo, kad pareiškėjas pusę savo gyvenimo laiko priverstas skirti sveikatos gerinimui arba stabilizavimui. Prieš metus jam buvo įstatytas širdies stimuliatorius, viena kraujagyslė pilnai užkimšta, turi stuburo išvaržų ir kitų ligų. Tokia sveikatos būsena neleidžia pareiškėjui dėl kiekvieno sveikatos pablogėjimo kreiptis į gydytojus. Norėdamas kreiptis į gydytojus, turėtų laukti priėmimo du ar net daugiau mėnesių, dėl to pateikti išskirtinių duomenų apie sveikatos būklę negali.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 10 d. nutartimi (b. l. 44–46) pareiškėjo R.

M. prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti netenkino ir atsisakė priimti skundą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ)

37 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Nutarčiai įsiteisėjus, teismas nutarė skundą su priedais grąžinti pareiškėjui. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi ABTĮ 34 straipsnio

1 dalimi, kuri nustato, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2dalies 1–7 punktuose, bei to paties straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra akcentavęs, kad terminas skundui paduoti asmeniui atnaujinamas tik tada, kai paduoti skundą pareiškėjui sutrukdė konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis laiku paduoti prašymą bei pateikti atitinkamus dokumentus ar įgyvendinti savo tikslus per atstovą, arba turėjo įtakos jo valiai pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją.

Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindė savo prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, negali būti laikomos pakankamu pagrindu atnaujinti minėtą terminą. Juolab, pareiškėjas savo teiginiams pagrįsti nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Kitų termino praleidimo priežasčių pareiškėjas nenurodė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai inter alia yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, kad jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą.

Be to, administracinių teismų praktikoje akcentuojama ir tai, jog savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-845/2012 ir kt.). ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą.

Netenkinęs pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, teismas pareiškėjo skundo dalį dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimo Nr. S36-61 panaikinimo atsisakė priimti. Taip pat pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kiti pareiškėjo skundo reikalavimai yra išvestiniai, todėl atsisakius priimti pagrindinį reikalavimą, atsisakoma priimti ir išvestinius reikalavimus. Pažymėjo, kad jeigu pareiškėjo reikalavimas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. rugsėjo

26 d. sprendimą Nr. S36-61 nebūtų patenkintas, pareiškėjo reikalavimai įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą sudaryti ir pateikti pareiškėjui laisvų Lietuvos žemių, atitinkančių jo nacionalizuotos žemės vertę, į kurią jam gali būti atstatyta nuosavybė, sąrašą, iš kurio galėtų rinktis neatlygintinai suteikiamą sklypą, bei įpareigoti atkurti nuosavybės teises į 3,5904 ha žemės netektų prasmės.

III.

Pareiškėjas R. M. atskirajame skunde (b. l. 48–51) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio

10 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas argumentais, kad teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl abejotino, labai nedidelio termino praleidimo, kuris sietinas su pareiškėjo turimomis sveikatos problemomis. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nuosavybės teisių atkūrimo klausimas Nacionalinėje žemės tarnyboje buvo sprendžiamas daugiau nei dvidešimt metų. Pareiškėjo manymu, atsisakymas priimti jo skundą nagrinėti teisme dėl nežymiai praleisto termino reiškia dvigubų standartų taikymą eiliniam Lietuvos Respublikos piliečiui ir valstybės valdžios institucijai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a: IV.

Iš pareiškėjo skunde ir atskirajame skunde išdėstytų argumentų matyti, kad pareiškėjas siekia iškelti administracinį ginčą dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. rugsėjo

26 d. sprendimo Nr. S36-61, kuriuo nuspręsta atkurti Birutei Matelienei (mirusiosios vardu) nuosavybės teises į buvusio savininko Kazio Norkaus žemės dalį (3,5904 ha) Telšių apskrities Plungės mieste, atlyginant už žemės pinigais, kaip neatitinkantį pareikštos valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Be to, pareiškėjas reiškia su reikalavimu panaikinti Sprendimą Nr. S36-61 susijusius reikalavimus ir prašo teismo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą atlikti jo nurodytus veiksmus: sudaryti ir pateikti laisvų Lietuvos žemių, atitinkančių nacionalizuotos žemės vertę, į kurią gali būti atkurtos nuosavybės tesiės perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą, sąrašą; atkurti nuosavybės teises į Kazio Norkaus žemę (3,5904 ha).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 10 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. rugsėjo

26 d. sprendimo Nr. S36-61 paduoti ir atsisakė priimti skundą (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies

8 punktas). Teismas šioje nutartyje teisingai vertino, kad pareiškėjo skundo reikalavimas dėl Sprendimo Nr. S36-61 yra pagrindinis, o kiti reikalavimai yra išvestiniai. Pareiškėjo

atskirasis skundas grindžiamas argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl

praleisto termino paduoti skundą atnaujinimo. ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtinta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu praleistas skundo padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą. Pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą apskundimo terminą nagrinėjimas turi būti visapusiškas ir objektyvus, pagrįstas visų klausimui spręsti svarbių aplinkybių viseto analize bei įvertinimu. Teismo nutartis turi būti pagrįsta tiek taikytinomis teisės normomis, tiek faktinių aplinkybių analize bei turi būti motyvuota, kad iš šios nutarties būtų visiškai aišku, kokiais motyvais remdamasis teismas priėjo prie savo išvadų bei kokiais įstatymais jis vadovavosi (ABTĮ

106 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą motyvus ir šio prašymo priedus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartis netenkinti pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą negali būti pripažinta pagrįsta ir teisėta, nes iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies nėra aišku, kodėl teismas priėjo prie išvadų, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti skundo padavimo terminą.

Pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo ir neįvertino pareiškėjo nurodytų konkrečių aplinkybių, kuriomis jis grindė prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą (dėl Sprendimo Nr. S36-61 įteikimo datos; pareiškėjo kreipimosi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu dėl Sprendimo Nr. S36-61; pareiškėjo sveikatos būklės galimos įtakos termino skundui paduoti praleidimui ir kt.), o argumentas, kad pareiškėjas nepateikė savo teiginius patvirtinančių įrodymų, neatitinka tikrovės, nes prie prašymo pareiškėjas pateikė atitinkamus dokumentus (b. l. 30–42), tačiau teismas dėl jų nepasisakė.

Skundžiamoje nutartyje apsiribota teiginiu, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia prašymą atnaujinti skundo padavimą, negali būti laikomos pakankamu pagrindu atnaujinti terminą. Šis teiginys nepagrįstas pareiškėjo išdėstytų argumentų ir pridėtų dokumentų analize, t. y. nemotyvuotas. Teisėjų kolegija primena, kad asmens, prašančio atnaujinti skundo padavimo terminą, prašymo pagrįstumas (nepagrįstumas) gali būti įvertintas teismui išnagrinėjus visus pareiškėjo argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, kuriomis pareiškėjas grindė prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo (b. l. 26–29) ir joms pagrįsti pateiktų dokumentų. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos.

Taigi skundo padavimo teismui terminas turi būti skaičiuojamas nuo sprendimo atkurti nuosavybės teises įteikimo dienos. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas yra Sprendime Nr. S36-61 nurodyto mirusio asmens turto paveldėtojas, t. y. asmuo, kuriam turėjo būti įteiktas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, todėl jis turėjo kreiptis į teismą per Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo pirmasis (2013 m. lapkričio 7 d.) skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prie kurio pareiškėjas pridėjo Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. rugsėjo

26 d. sprendimą Nr. S36-61, buvo išsiųstas 2013 m. lapkričio 7 d. Prie prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą pareiškėjas pridėjo įrodymus (voką su pašto spaudais), kad Sprendimas Nr. S36-61 pareiškėją aptarnaujančiame pašte buvo gautas 2013 m. spalio 2 d. (b. l. 36-37). Pareiškėjo teigimu, Sprendimas Nr. S36-61 jam buvo įteiktas praėjus ne mažiau kaip dviem dienoms po to, kai jis buvo gautas adresatą (pareiškėją) aptarnaujančiame pašte. Šio teiginio pagrindimui pareiškėjas įrodymų pirmosios instancijos teismui nepateikė, tačiau pateikė įrodymus (b. l. 38–42), kad su skundu dėl to paties Sprendimo Nr. S36-61 panaikinimo jis 2013 m. lapkričio 2 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, tačiau teismas 2013 m. gruodžio 5 d. nutartimi jo skundą pripažino nepaduotu ir grąžino pareiškėjui (b. l. 38–42). Pirmosios instancijos teismas nevertino šios aplinkybės ir pateiktų įrodymų pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo dėl Sprendimo Nr. S36-61 padavimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui terminą kontekste. Pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino pareiškėjo argumentų bei pateiktų įrodymų dėl jo sveikatos būklės (darbingumo lygio pažymėjimo ir medicinos dokumentų išrašo A-3571207, b. l. 60–61) ir nepasisakė, ar pareiškėjo sveikatos būklė galėjo turėti įtakos termino paduoti skundą dėl Sprendimo Nr. S36-61 praleidimui. Pirmosios instancijos teismui neįvertinus pirmiau minėtų aplinkybių ir įrodymų, kuriais pareiškėjas grindė prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, skundžiamoje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartyje padarytos išvados negali būti pripažintos pagrįstomis. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo 2014 m. sausio

10 d. nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti skundo padavimo terminą, negali būti

vertinama kaip pagrįsta ir teisėta, todėl turi būti panaikinta, o pareiškėjo prašymo dėl praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo

bei skundo priėmimo klausimas perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m.

sausio 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo R. M. prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir skundo priėmimo

klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas