AS-492-443-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS492-443/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00785-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apygardos prokuratūrai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

Pareiškėjas V. J. 2014 m. vasario 6 d. padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2014 m. sausio 2 d. individualų administracinį aktą Nr. 17.2-24, įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2013 m. gruodžio 27 d. skundą registracijos Nr. 5.6-5606.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 13 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas nurodė, kad skundžiamu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2014 m. sausio 2 d. raštu Nr. 17.2-24 pareiškėjui buvo pranešta, kad Kauno apygardos prokuratūrai persiunčiama medžiaga nagrinėjimui ir, kad pareiškėjo 2011 m. lapkričio 30 d. skundas (reg. Nr. 5.6-5260) generalinio prokuroro 2013 m. gruodžio sprendimu Nr. 17.2-22984 buvo atmestas. Sprendė, kad rašto turinys leidžia daryti išvadą, jog jis yra informacinio pobūdžio, lydraščio formato, kuris pareiškėjui nesukelia ir negali sukelti jokių teisinių pasekmių, todėl atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną administracinio proceso tvarka.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nurodo, jog pareiškėjas skundžia viešojo administravimo subjekto veiksmus. Skundžiamą aktą vertina kaip sprendimą nenagrinėti pareiškėjo skundo iš esmės ir mano, kad jis sukelia pareiškėjui teisines pasekmes. Be to, nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas netenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 13 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos principas nereiškia, kad teisę kreiptis į teismą asmuo turi bet kuriuo atveju. Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos įgyvendinimu įstatymo nustatyta tvarka. Teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidos ir įgyvendinimo sąlygos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ). Viena iš teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidų yra skundo priskirtinumas administraciniam teismui (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.). ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis numato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (pvz., 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004). Iš nusistovėjusios LVAT praktikos matyti, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 22 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009).

Aktais, dėl kurių galima pateikti skundą (prašymą) administraciniam teismui, LVAT praktikoje nepripažįstami informacinio pobūdžio dokumentai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo rašto pobūdį, konstatuoja, kad skundžiamu raštu pareiškėjas buvo tik informuotas, kad jo skundas persiunčiamas nagrinėti pagal kompetenciją Kauno apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui. Įvertinus rašto turinį, laikytina, kad šis raštas yra informacinio pobūdžio ir jame viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), skirtų pareiškėjui nėra. Todėl raštas pats savaime kokių nors teisinių pasekmių nesukelia.

Teisėjų kolegija taip pat vertina, kad pareiškėjas nereiškė teismui savarankiško reikalavimo dėl žalos atlyginimo, jo prašymas atlyginti žalą yra nurodytas tarp reikalavimų skunde Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, kurį pareiškėjas prašė teismo įpareigoti atsakovą išnagrinėti.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas raštas negali būti bylos nagrinėjimo dalyku ir tokio pobūdžio ginčų administracinis teismas nenagrinėja (ABTĮ 3 str. 1 d., 15 str.), todėl sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo reikalavimą dėl skundžiamo rašto panaikinimo ir išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina pagrįsta ir teisėta, o pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. J. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė