AS-799-556/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-799-556/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01713-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 23 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas V. M. (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. kovo 16 d. išsiuntė skundą teismui, prašydamas: 1) atnaujinti skundo padavimo terminą; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) 2015 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. 1D-2694(11); 3) priteisti iš atsakovo VRM laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 1 323,16 Eur.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį panaikinti VRM 2015 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. 1D-2694(11). Teismas priėmė pareiškėjo skundo dalį priteisti iš atsakovo VRM laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 1 323,16 Eur. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 p.).

Teismas konstatavo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama iš esmės analogiško pobūdžio bylą dėl valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dalies priteisimo, 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A444-2232/2013) konstatavo, kad reikalavimui dėl valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dalies priteisimo pareikšti taikomas trejų metų procesinis kreipimosi į teismą terminas, kurio eigos pradžia turi būti skaičiuojama nuo pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas prašo priteisti nuo 2012 m. kovo 1 d. sumažintą pensiją, konstatuota, kad termino skundui paduoti jis nepraleido, todėl reikalavimas atnaujinti skundo padavimo terminą nenagrinėtas.

Teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs privalomos ikiteisminės sprendimų ir veiksmų dėl valstybinių pensijų mokėjimo, pensijos nepriemokos nagrinėjimo tvarkos. Administracinių teismų praktikoje šio pobūdžio ginčams bendrąja tvarka taikoma ABTĮ 3 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Kitaip tariant, nesant atsakovo atsisakymo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, nėra galimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011). Remdamasis šiomis nuostatomis, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad, kreipdamasis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos, pareiškėjas privalo pagrįsti, jog tarp šalių yra kilęs ginčas – t. y. į teismą kreiptis tik po kreipimosi į kompetentingą subjektą, kuriam pavesta išmokėti valstybinę pensiją, ir šiam subjektui nepatenkinus reikalavimo, tačiau tai nereiškia, jog reikalavimams dėl valstybinės pensijos nepriemokos yra taikoma privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-124/2013; 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-562/2013; 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-757/2013 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 pažymėjo, kad tokio pobūdžio aktai nėra administraciniai aktai, skundžiami administraciniams teismams. Atsižvelgiant į tai, skundo reikalavimą panaikinti VRM 2015 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. 1D-2694(11) atsisakyta priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 23 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį panaikinti VRM 2015 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. 1D-2694(11); panaikinti VRM 2015 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. 1D-2694(11) kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 12 d. nutartyje konstatavo, kad asmuo dėl pažeistų teisių visų pirma privalo kreiptis į kompetentingą subjektą, kuriam pavesta išmokėti valstybinę pensiją, o šiam subjektui reikalavimo nepatenkinus, gali skųsti nepalankų sprendimą teismui. Teismas, išsprendęs bylą iš esmės ir pritaikęs tinkamą teisės aktą, įpareigos išmokėti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį tinkamą atsakovą – VRM.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Pareiškėjas atskiruoju skundu ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 23 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį panaikinti VRM 2015 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. 1D-2694(11).

Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl, taikant Laikinojo įstatymo nuostatas, pareiškėjui nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies.

Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. 1D-2694(11), iš esmės teisingai įvertino, kad tokio pobūdžio aktas negali būti ginčo administracinėje byloje dalykas. Šiame kontekste svarbu paminėti, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, nagrinėdama ginčą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo, pažymėjo, kad įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs privalomos ikiteisminės sprendimų ir veiksmų dėl valstybinių pensijų mokėjimo, inter alia pensijos nepriemokos, nagrinėjimo tvarkos. Nurodė, jog, kreipdamasis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos, pareiškėjas privalo pagrįsti, kad tarp šalių yra kilęs ginčas, t. y. į teismą kreiptis tik po kreipimosi į kompetentingą subjektą, kuriam pavesta išmokėti valstybinę pensiją, ir šiam subjektui nepatenkinus reikalavimo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsisakymas priimti pareiškėjo skundo dalį dėl VRM 2015 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. 1D-2694(11) panaikinimo nagrinėjamu atveju neturės įtakos bylos baigčiai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties dalimi pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą šį skundo reikalavimą – panaikinti VRM 2015 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. 1D-2694(11) – atsisakė priimti pagrįstai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-812/2014). Todėl atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 23 d. nutarties dalis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. M. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 23 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius