A-858-1454-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A858-1454/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01180-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. A. (J. A.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. A. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, bei Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. A. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–5), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės 40 400 Lt neturtinės žalos atlyginimą, t. y. po 100 Lt už kiekvieną kalinimo netinkamomis sąlygomis parą.

Paaiškino, kad 2010 m. spalio 4 d. buvo atgabentas į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toliau – ir Lukiškių TI-K), kuriame laikytas iki 2011 m. lapkričio 22 d. (su 10 d. pertrauka, kai buvo gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – ir LAVL)). Lukiškių TI-K kameros yra iki 8 m2 ploto, pareiškėjas jose kalintas su 2–3 asmenimis; kamerose įrengta kriauklė su šalto vandens kranu ir neuždaromas, neventiliuojamas tualetas, kurių plotas (apie 2 m2) negali būti įskaičiuojamas į gyvenamąjį plotą. Kameros plotą taip pat užima kamerose įrengti vienas mažas staliukas su 2 atliekamomis kėdėmis ir 2 dviejų aukštų lovos (išskyrus kamerą Nr. 145, kurioje buvo 3 tokios lovos).

Pareiškėjas kameroje negalėjo ne tik laisvai judėti, bet ir normaliai valgyti; kamerose nebuvo spintelių, o prie staliuko galėjo valgyti 2 asmenys, todėl pareiškėjas turėjo valgyti lovoje, lėkštę su maistu laikydamas rankose. Kamerų ventiliacija įrengta į koridorių, todėl pareiškėjas buvo priverstas gyventi pastovioje smarvėje, kaip bendro naudojimo tualete. Dėl blogos ventiliacijos kamerose yra didžiulė drėgmė, dėl to nuo lubų ir sienų atsilupę dažai krenta ant galvų, į indus. Pareiškėjas buvo priverstas drabužius skalbti kibire, džiovinti kameroje, o dėl to kameros buvo dar drėgnesnės. Žiemą buvo šalta, beveik visą laiką pareiškėjas buvo priverstas gulėti apsirengęs ir po antklode, tai kėlė diskomfortą.

Vasarą kamerose buvo per karšta, dėl to visi kameroje kalintys asmenys buvo priversti vaikščioti vilkėdami apatinius rūbus. Dėl netinkamai įrengtų langų ir blogos ventiliacijos į kamerą nepatekdavo pakankamai gryno oro, oro stokos problema buvo ypač aktuali vasarą, saulėtomis dienomis. Dėl netinkamai įrengtų langų į kamerą nepatekdavo ir pakankamai dienos šviesos, kad būtų galima normaliai skaityti, rašyti, dirbti su dokumentais, susijusiais su baudžiamąja byla. Kamerose įrengtas dieninis apšvietimas yra per silpnas, o naktinis, įjungiamas 22 val., buvo per stiprus, tai trukdė miegui.

Pareiškėjas kentėjo pastovius akių skausmus, daugiau kaip metai, praleisti tokiomis sąlygomis, neigiamai paveikė pareiškėjo regėjimą. Kameroje buvo daug tarakonų, kurie ropojo lubomis ir sienomis, dažnai jų buvo aptinkama lovose, patalynėje, induose ir maisto produktuose, o tai prieštarauja higienos normoms, be to, kėlė pasišlykštėjimą. Pagalvės, čiužiniai, antklodės, kurias išduodavo Lukiškių TI-K administracija, buvo tokie pasenę, nešvarūs ir blogai kvepiantys, kad tokioje patalynėje nebuvo įmanoma nei pailsėti, nei miegoti.

Dėl perpildytų kamerų ir laisvos vietos stokos pareiškėjas buvo priverstas beveik 23 valandas per parą (pasivaikščiojimas – 1 val. per parą) gulėti lovoje, dėl to išsivystė dešinės kojos distrofija (jis anksčiau buvo patyręs kojos traumą). Lukiškių TI-K kamerose lovos buvo dviaukštės, todėl pareiškėjui tekdavo daug kartų per dieną lipti į antrą lovos aukštą ir nusileisti iš jo, dėl to jis patyrė daug nepatogumų ir fizinį skausmą, dėl skausmų ne kartą kreipėsi į Lukiškių TI-K medicinos tarnybą. Pareiškėjas dėl per ilgo gulėjimo lovoje patyrė ir kitokio pobūdžio skausmą: lovos per kietos, metalinės, o išduodami čiužiniai buvo pasenę, ploni, nuo senumo nelygūs (gumbuoti).

Pasak pareiškėjo, medicininėje kortelėje įrašyta, kad jis turi visus invalidumo požymius, tačiau Lukiškių TI-K administracija nieko nedarė dėl suėmimo sąlygų pagerinimo. Minėtos žiaurios, nepriimtinos, nežmoniškos kalinimo sąlygos, trukusios 1 metus ir 2 mėnesius, prilygsta žmogaus kankinimui, jos žemino pareiškėjo orumą, sukeldavo pareiškėjui problemų: kildavo ginčai, pykčio protrūkiai, stresai, dėl to atsirado nemiga, galvos bei skrandžio skausmai, tai neigiamai paveikė jo psichiką, sukėlė didžiausią diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą; buvo pažeistos Konstitucijos 21 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3, 5, 8 straipsnių nuostatos.

Pareiškėjas, pagrįsdamas savo reikalavimą, taip pat remiasi Viešojo administracinio įstatymo 42 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250, 6.271 straipsniais, taip pat teismų praktika: Europos žmogaus teisių teismo (toliau – ir EŽTT) bylomis S. prieš Lietuvą, Kudla prieš Lenkiją, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) administracinėmis bylomis Nr. A143-1966/2008, Nr. A525-1181/2010).

Atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas, atstovaujantis ir atsakovą Lietuvos valstybę, su skundu nesutiko ir atsiliepimu (b. l. 34–40) prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Nurodė, kad Lukiškių TI-K didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius neturi viršyti 625, didžiausias areštinėje leidžiamų laikyti areštą atliekančių nuteistųjų skaičius neturi viršyti 29; didžiausias leidžiamų laikyti nuteistųjų skaičius kalėjime neturi viršyti 300. Taigi, maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau šis skaičius nuolat viršijamas, gali siekti daugiau kaip 1 000. Didžiausią dalį Lukiškių TI-K esančių asmenų sudaro suimtieji, taip pat čia laikomi asmenys, nuteisti laisvės atėmimu iki gyvos galvos (šią dieną jų yra 86), bei nuteistieji, palikti įstaigoje atlikti ūkio darbus.

Nuteistieji iki gyvos galvos užima kameras nuo 1 iki 75, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus jie laikomi po vieną (labai retais atvejais, jiems prašant, jie gali būti laikomi po du). Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymą, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems, todėl Lukiškių TI-K administracija negali turėti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių į įstaigą bei joje esančių, skaičiui, o šių asmenų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo.

Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų, Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei, jie perkeliami į laisvesnes kameras.

Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, kitas teisės aktuose nustatytas inventorius. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji, jiems išduodamos reikalingos priemonės. Siekdamas palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį, kuri kiekvienais metais pratęsiama; minėta įmonė nuolat naikina vabzdžius ir graužikus, atlieka patalpų priežiūrą ir profilaktinius patikrinimus.

Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo išteklius, taip gavus tam skirtas valstybės biudžeto lėšas. Pažymėtina, kad suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, todėl visiškai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai tenka daryti pakartotinį remontą. Lukiškių TI-K kamerose langai pritaikyti vėdinimui, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Sanitarinis mazgas, kuriame įrengta šalto vandens tiekimo sistema atitinka galiojančių teisės aktų (HN 76:2010) reikalavimus. Visuomenės sveikatos centras ne kartą, kai buvo tikrinamos Lukiškių TI-K kameros, nurodė, kad apšvietimo užtikrinimas Lukiškių TI-K susijęs su pastato rekonstrukcijos darbais (HN 76:2010 2 p.), todėl šis reikalavimas Lukiškių TI-K netaikomas. Be to, remiantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakyme Nr. V-176 patvirtintomis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis, visose Lukiškių TI-K kamerose turi būti naktinis apšvietimas.

Nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 24 d. sprendimu (b. l. 75–86) pareiškėjo J. A. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas J. A. Lukiškių TI-K buvo laikomas šiose kamerose (b. l. 34–40)): 2010 m. spalio 4 d., atvykęs į Lukiškių TI-K, kameroje Nr. 106, kurios plotas – 7,38 m2, joje vakare buvo 3 asmenys; 2010 m. spalio 5 d. perkeltas į kamerą Nr. 132, kurios plotas – 7,94 m2, ryte kameroje buvo 3, vakare – 4 asmenys; 2010 m. spalio 6 d.–2010 m. spalio 28 d. kameroje Nr. 132, kurioje ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys; 2010 m. spalio 29 d. kameroje Nr. 132 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys; 2010 m. spalio 30 d.–2010 m. lapkričio 14 d. kameroje Nr. 132 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys; 2010 m. lapkričio 15 d. kameroje Nr. 132 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys; 2010 m. lapkričio 16 d. kameroje Nr. 132 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys; 2010 m. lapkričio 17 d. kameroje Nr. 132 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys; 2010 m. lapkričio 18 d. kameroje Nr. 132 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys; 2010 m. lapkričio 19 d.–2010 m. lapkričio 21 d. kameroje Nr. 132 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys; 2010 m. lapkričio 22 d. kameroje Nr. 132 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys; 2010 m. lapkričio 23 d.–2010 m. gruodžio 8 d. kameroje Nr. 132 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys; 2010 m. gruodžio 9 d. kameroje Nr. 132 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys; 2010 m. gruodžio 10 d.–2010 m. gruodžio 15 d. kameroje Nr. 132 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys; 2010 m. gruodžio 16 d. kameroje Nr. 132 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys; 2010 m. gruodžio 17 d. kameroje Nr. 132 ryte buvo 2, vakare – 4 asmenys; 2010 m. gruodžio 18 d.–2010 m. gruodžio 19 d. kameroje Nr. 132 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys; 2010 m. gruodžio 20 d. kameroje Nr. 132 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys; 2010 m. gruodžio 21 d. perkeltas į kamerą Nr. 166, kurios plotas – 7,94 m2; ryte kameroje buvo 3, vakare – 4 asmenys; 2010 m. gruodžio 22 d.–2010 m. gruodžio 26 d. kameroje Nr. 166 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys; 2010 m. gruodžio 27 d. kameroje Nr. 166 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys; 2010 m. gruodžio 28 d. kameroje Nr. 166 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys; 2010 m. gruodžio 29 d.–2011 m. sausio 12 d. kameroje Nr. 166 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys; 2011 m. sausio 13 d. kameroje Nr. 166 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys; 2011 m. sausio 14 d.–2011 m. sausio 19 d. kameroje Nr. 166 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys; 2011 m. sausio 20 d. kameroje Nr. 166 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys; 2011 m. sausio 21 d.–2011 m. sausio 27 d. kameroje Nr. 166 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys; 2011 m. sausio 28 d.kameroje Nr. 166 ryte buvo 4, vakare – 3 asmenys; 2011 m. sausio 29 d.

– 2011 m. sausio 30 d. kameroje Nr. 166 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys; 2011 m. sausio 31 d. kameroje Nr. 166 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys; 2011 m. vasario 1 d. kameroje Nr. 166 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys; 2011 m. vasario 2 d. kameroje Nr. 166 ryte buvo 4, vakare – 3 asmenys; 2011 m. vasario 3 d. kameroje Nr. 166 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys; 2011 m. vasario 4 d. – 2011 m. vasario 6 d. kameroje Nr. 166 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys; 2011 m. vasario 7 d. perkeltas į kamerą Nr. 145, kurios plotas – 7,94 m2; kameroje ryte buvo 2, vakare – 3 asmenys; 2011 m. vasario 8 d. kameroje Nr. 145 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys; 2011 m. vasario 9 d. kameroje Nr. 145 ryte buvo 4, vakare – 3 asmenys; 2011 m. vasario 10 d. kameroje Nr. 145 ryte buvo 2, vakare – 3 asmenys; 2011 m. vasario 11 d. kameroje Nr. 145 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys; 2011 m. vasario 12 d.

– 2011 m. vasario 18 d. kameroje Nr. 145 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys; 2011 m. vasario 19 d. kameroje Nr. 145 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys; 2011 m. vasario 20 d. – 2011 m. vasario 28 d. kameroje Nr. 145 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys; 2011 m. kovo 1 d. – 2011 m. kovo 3 d. kameroje Nr. 145 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys; 2011 m. kovo 4 d. kameroje Nr. 145 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys; 2011 m. kovo 5 d. – 2011 m. kovo 14 d. kameroje Nr. 145 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys; 2011 m. kovo 15 d. kameroje Nr. 145 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys; 2011 m. kovo 16 d.

– 2011 m. balandžio 4 d. kameroje Nr. 145 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys; 2011 m. balandžio 5 d. kameroje Nr. 145 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys; 2011 m. balandžio 6 d. kameroje Nr. 145 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys; 2011 m. balandžio 7 d. – 2011 m. balandžio 10 d. kameroje Nr. 145 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys; 2011 m. balandžio 11 d. kameroje Nr. 145 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys; 2011 m. balandžio 12 d. – 2011 m. balandžio 18 d. kameroje Nr. 145 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys; 2011 m. balandžio 19 d. kameroje Nr. 145 ryte buvo 4 asmenys; vakare perkeltas į kamerą Nr. 147, kurios plotas – 7,94 m2, joje buvo 4 asmenys; 2011 m. balandžio 20 d.

– 2011 m. balandžio 28 d. kameroje Nr. 147 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys; 2011 m. balandžio 29 d. kameroje Nr. 147 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys; 2011 m. balandžio 30 d. – 2011 m. gegužės 3 d. kameroje Nr. 147 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys; 2011 m. gegužės 4 d. kameroje Nr. 147 ryte buvo 2, vakare – 4 asmenys; 2011 m. gegužės 5 d. – 2011 m. gegužės 11 d. kameroje Nr. 147 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys; 2011 m. gegužės 12 d. kameroje Nr. 147 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys; 2011 m. gegužės 13 d. kameroje Nr. 147 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys; 2011 m. gegužės 14 d.

– 2011 m. gegužės 18 d. kameroje Nr. 147 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys; 2011 m. gegužės 19 d. kameroje Nr. 147 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys; 2011 m. gegužės 20 d. – 2011 m. birželio 22 d. kameroje Nr. 147 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys; 2011 m. birželio 23 d. kameroje Nr. 147 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys; 2011 m. birželio 24 d. – 2011 m. liepos 13 d. kameroje Nr. 147 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys; 2011 m. liepos 14 d. kameroje Nr. 147 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys; 2011 m. liepos 15 d. – 2011 m. liepos 25 d. kameroje Nr. 147 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys; 2011 m. liepos 26 d. kameroje Nr. 147 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys; 2011 m. liepos 27 d. kameroje Nr. 147 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys; 2011 m. liepos 28 d.

– 2011 m. rugpjūčio 7 d. kameroje Nr. 147 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys; 2011 m. rugpjūčio 8 d. išvyko į LAVL; 2011 m. rugpjūčio 17 d. atvyko iš LAVL ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 120, kurios plotas – 7,38 m2, joje vakare buvo 5 asmenys; 2011 m. rugpjūčio 18 d. perkeltas į kamerą Nr. 271, kurios plotas – 7,76 m2; ryte kameroje buvo 3, vakare – 4 asmenys; 2011 m. rugpjūčio 19 d. – 2011 m. rugpjūčio 29 d. kameroje Nr. 271 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys; 2011 m. rugpjūčio 30 d. kameroje Nr. 271 ryte buvo 4 asmenys; vakare perkeltas į kamerą Nr. 252, kurios plotas – 42,33 m2, joje buvo12 asmenų; 2011 m. rugpjūčio 31 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 12, vakare – 11 asmenų; 2011 m. rugsėjo 1 d.

– 2011 m. rugsėjo 5 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 10, vakare – 10 asmenų; 2011 m. rugsėjo 6 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 8 asmenys, vakare – 11 asmenų; 2011 m. rugsėjo 7 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 11, vakare – 10 asmenų; 2011 m. rugsėjo 8 d.–2011 m. rugsėjo 12 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 10, vakare – 10 asmenų; 2011 m. rugsėjo 13 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 8 asmenys, vakare – 10 asmenų; 2011 m. rugsėjo 14 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 9 asmenys, vakare – 10 asmenų; 2011 m. rugsėjo 15 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 8, vakare – 9 asmenys; 2011 m. rugsėjo 16 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 9, vakare – 8 asmenys; 2011 m. rugsėjo 17 d.

– 2011 m. rugsėjo 19 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 8, vakare – 8 asmenys; 2011 m. rugsėjo 20 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 7 asmenys, vakare – 10 asmenų; 2011 m. rugsėjo 21 d. – 2011 m. rugsėjo 22 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 10, vakare – 10 asmenų; 2011 m. rugsėjo 23 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 10, vakare – 11 asmenų; 2011 m. rugsėjo 24 d. – 2011 m. rugsėjo 27 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 11, vakare – 11 asmenų; 2011 m. rugsėjo 28 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 11, vakare – 12 asmenų; 2011 m. rugsėjo 29 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 11, vakare – 11 asmenų; 2011 m. rugsėjo 30 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 11, vakare – 10 asmenų; 2011 m. spalio 1 d.–2011 m. spalio 3 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 10, vakare – 10 asmenų; 2011 m. spalio 4 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 10 asmenų, vakare – 9 asmenys; 2011 m. spalio 5 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 9, vakare – 9 asmenys; 2011 m. spalio 6 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 8, vakare – 9 asmenys; 2011 m. spalio 7 d.

– 2011 m. spalio 9 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 9, vakare – 9 asmenys; 2011 m. spalio 10 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 9 asmenys, vakare – 10 asmenų; 2011 m. spalio 11 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 9 asmenys, vakare – 10 asmenų; 2011 m. spalio 12 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 10, vakare – 10 asmenų; 2011 m. spalio 13 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 9 asmenys, vakare – 10 asmenų; 2011 m. spalio 14 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 10, vakare – 12 asmenų; 2011 m. spalio 15 d. – 2011 m. spalio 18 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 12, vakare – 12 asmenų; 2011 m. spalio 19 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 9 asmenys, vakare – 10 asmenų; 2011 m. spalio 20 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 9, vakare – 9 asmenys; 2011 m. spalio 21 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 10, vakare – 11 asmenų; 2011 m. spalio 22 d.

– 2011 m. spalio 24 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 11, vakare – 11 asmenų; 2011 m. spalio 25 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 11, vakare – 12 asmenų; 2011 m. spalio 26 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 12, vakare – 12 asmenų; 2011 m. spalio 27 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 11, vakare – 11 asmenų; 2011 m. spalio 28 d. kameroje Nr. 252 ryte – 12, vakare – 11 asmenų; 2011 m. spalio 29 d.kameroje Nr. 252 ryte buvo 11 asmenų, vakare – 9 asmenys; 2011 m. spalio 30 d. – 2011 m. lapkričio 1 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 9, vakare – 9 asmenys; 2011 m. lapkričio 2 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 8, vakare – 9 asmenys; 2011 m. lapkričio 3 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 10, vakare – 12 asmenų; 2011 m. lapkričio 4 d.

– 2011 m. lapkričio 7 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 12, vakare – 12 asmenų; 2011 m. lapkričio 8 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 9 asmenys, vakare – 10 asmenų; 2011 m. lapkričio 9 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 10, vakare – 11 asmenų; 2011 m. lapkričio 10 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 10, vakare – 12 asmenų; 2011 m. lapkričio 11 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 11, vakare – 12 asmenų; 2011 m. lapkričio 12 d. – 2011 m. lapkričio 13 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 12, vakare – 12 asmenų; 2011 m. lapkričio 14 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 11, vakare – 11 asmenų; 2011 m. lapkričio 15 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 10, vakare – 10 asmenų; 2011 m. lapkričio 16 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 10, vakare – 11 asmenų; 2011 m. lapkričio 17 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 10, vakare – 10 asmenų; 2011 m. lapkričio 18 d. perkeltas į kamerą Nr. 253, kurios plotas – 34,43 m2, joje ryte buvo 10, vakare – 11 asmenų; 2011 m. lapkričio 19 d.

– 2011 m. lapkričio 20 d. kameroje Nr. 253 ryte buvo 11, vakare – 11 asmenų; 2011 m. lapkričio 21 d. kameroje Nr. 253 ryte buvo 12, vakare – 12 asmenų; 2011 m. lapkričio 22 d. išvyko į Alytaus pataisos namus.

2010 m. gruodžio 17 d. ryte, 2011 m. vasario 7 d. ryte, 2011 m. vasario 10 d. ryte, 2011 m. rugpjūčio 31 d. vakare, nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 27 d., 2011 m. rugsėjo 28 d. ryte, nuo 2011 m. rugsėjo 29 d. iki 2011 m. spalio 13 d., 2011 m. spalio 14 d. ryte, nuo 2011 m. spalio 19 d. iki 2011 m. spalio 24 d., 2011 m. spalio 25 d. ryte, 2011 m. spalio 27 d., 2011 m. spalio 28 d. vakare, nuo 2011 m. spalio 29 d. iki 2011 m. lapkričio 2 d., 2011 m. lapkričio 3 d. ryte, nuo 2011 m. lapkričio 8 d. iki 2011 m. lapkričio 9 d., 2011 m. lapkričio 10 d. ryte, 2011 m. lapkričio 11 d. ryte, nuo 2011 m. lapkričio 14 d. iki 2011 m. lapkričio 17 d. vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus (b. l. 34–40). Be to, pareiškėjas nuo 2011 m. rugpjūčio 8 d. iki 2011 m. rugpjūčio 17 d. buvo išvykęs į LAVL (b. l. 52–53).

Pagal pareiškėjo asmens sveikatos istoriją (b. l. 11–32) teismas nustatė, kad pareiškėjo problemos dėl skausmų dešinėje kojoje prasidėjo ne buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 4 d. iki 2011 m. lapkričio 22 d., jos tęsiasi nuo 2001 m., kai pareiškėjas buvo operuotas dėl dešinio šlaunikaulio kaulo lūžio; dėl traumos pareiškėjo dešinė koja trumpesnė 5–6 cm; pirminės gydytojų apžiūros Lukiškių TI-K metu 2010 m. spalio 5 d. nustatyta, kad pareiškėjo dešinė koja trumpesnė po traumos, pareiškėjas šlubuoja, 2002 m. įvyko dešinės kojos šlaunikaulio lūžis, daryta operacija (b. l. 17); 2011 m. birželio 15 d. pareiškėjas pateikė prašymą nuvesti pas gydytoją dėl skaudančios traumuotos kojos, nurodė, kad dėl skausmo negali miegoti (b. l. 20); pagal 2011 m. birželio 15 d. mediko įrašą pareiškėjas skundėsi dešinės kojos skausmu (dėl paminėtos traumos), eidamas šlubuoja, dešinė koja žymiai trumpesnė už kairiąją, taip pat skundėsi nugaros skausmu, ant dešinio šono negali gulėti ilgiau kaip 10 minučių, norėjo susitvarkyti neįgalumą (2011 m. rugpjūčio 23 d. paaiškinta, kokių dokumentų tam reikia (b. l. 22)); suleista nuskausminamųjų; pareiškėjui rekomenduota užsakyti ortopedinę avalynę (b. l. 21); pareiškėjas gydytas LAVL 2011 m. rugpjūčio 8 d. – 2011 m. rugpjūčio 17 d., 2011 m. rugpjūčio 10 d. pareiškėją konsultavo gydytojas traumatologas, nustatytos dešinio klubo ir dešinio šlaunikaulio potrauminės artrozės, pareiškėjui nustatyti invalidumo reiškiniai, pasiūlyta, kai bus laisvėje, spręsti dėl endoprotezavimo (b. l. 26). Buvimo Lukiškių TI-K metu pareiškėjas dėl kitų sveikatos nusiskundimų į medikus nesikreipė.

Lukiškių TI-K ir UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ (dabar – UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba, b. l. 50) 2009 m. gruodžio 24 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 102 (b. l. 41–44). 2009 m. gruodžio 24 d. paslaugų teikimo sutartis Nr. 102, galiojusi iki 2010 m. gruodžio 31 d., 2010 m. lapkričio 30 d. buvo pratęsta 1 kalendoriniams metams (2010 m. lapkričio 30 d. raštas Nr. 565-01-10, b. l. 45). Lukiškių TI-K ir UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ 2012 m. sausio 3 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 102 (b. l. 46–49), 2012 m. sausio 3 d. paslaugų teikimo sutartis Nr. 102 2012 m. gruodžio 14 d. pratęsta vieniems metams, t. y. nuo 2013 m. sausio 3 d. iki 2014 m. sausio 3 d.

Minėta, kad pareiškėjas J. A. prašo teismą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, bei Lukiškių TI-K neturtinę žalą – 40 400 Lt. Teismas vertina, kad tai yra neturtinė žala, nes realaus sveikatos sutrikimo pareiškėjas visiškai nepagrindė, o teismo posėdyje buvo išsiaiškinta, jog pareiškėjas kojos traumą gavo dar 2001 m., operacija daryta 2002 m. (b. l. 17), todėl Lukiškių TI-K, kuriame pareiškėjas buvo laikomas nuo 2010 m. spalio 4 d. iki 2011 m. lapkričio 22 d., niekaip negali būti atsakingas už paminėtos pareiškėjo traumos padarymą. Teismas pabrėžė ir tai, kad pagal CK nuostatas, be kita ko, CK 6.271 straipsnio 1 dalį, atsakovu žalos atlyginimo bylose yra valstybė, o ne valstybės įstaiga, todėl pareiškėjo reikalavimai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lukiškių TI-K atmetami kaip nepagrįsti.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje, spręsdamas, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkinamas, pirmosios instancijos teismas rėmėsi CK 6.250, 6.246, 6. 247, 6.271 straipsniais, taip pat Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi bei LVAT praktika administracinėse bylose Nr. A858-2233/2011 (neturtinės žalos instituto aiškinimas), Nr. A14-653/07, Nr. A444-619/08 ir Nr. A858-940/2010 (neturtinės žalos įrodinėjamas). Taip pat teismas pažymėjo, kad kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu.

Pirmosios instancijos teismas šiame sprendime konstatavo neteisėtų veiksmų faktą, kai J. A. buvo laikomas Lukiškių TI-K nuo 2010 m. spalio 4 d. iki 2011 m. lapkričio 22 d., nes tada buvo pažeidžiamas Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.) nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto, išskyrus kai J. A. buvo laikomas 2010 m. gruodžio 17 d. ryte, 2011 m. vasario 7 d. ryte, 2011 m. vasario 10 d. ryte, 2011 m. rugpjūčio 31 d. vakare, nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 27 d., 2011 m. rugsėjo 28 d. ryte, nuo 2011 m. rugsėjo 29 d. iki 2011 m. spalio 13 d., 2011 m. spalio 14 d. ryte, nuo 2011 m. spalio 19 d. iki 2011 m. spalio 24 d., 2011 m. spalio 25 d. ryte, 2011 m. spalio 27 d., 2011 m. spalio 28 d. vakare, nuo 2011 m. spalio 29 d. iki 2011 m. lapkričio 2 d., 2011 m. lapkričio 3 d. ryte, nuo 2011 m. lapkričio 8 d. iki 2011 m. lapkričio 9 d., 2011 m. lapkričio 10 d. ryte, 2011 m. lapkričio 11 d. ryte, nuo 2011 m. lapkričio 14 d. iki 2011 m. lapkričio 17 d., nes tuomet vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus (b. l. 34–40). Be to, nuo 2011 m. rugpjūčio 8 d. iki 2011 m. rugpjūčio 17 d. pareiškėjo nebuvo Lukiškių TI-K, kadangi jis buvo išvykęs iš įstaigos. Pabrėžtina, kad Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, todėl neteisėtumo faktas yra pakankamai įrodytas (žr. analogišką poziciją LVAT 2009 m. sausio 23 d. sprendime adm. byloje Nr. A438-121/2009, taip pat 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje adm. byloje Nr. A143-2810/2011), o jo motyvai, kad jis nekaltas dėl šio pažeidimo, nėra reikšmingi: pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo J. A. argumentai dėl blogų Lukiškių TI-K sąlygų (drėgmės, apšvietimo, temperatūros, kenkėjų ir pan.) nėra įrodyti, grindžiami tik pareiškėjo subjektyviu vertinimu, nes atsakovas pagrindė, kad yra imamasi visų galimų priemonių tinkamoms sąlygoms Lukiškių TI-K palaikyti, sudaromos kenkėjų naikinimo sutartys (b. l. 41–51), patys suimtieji ir kalinamieji yra įpareigoti laikytis higienos reikalavimų, jiems yra išduodamos švaros palaikymo priemonės.

Nors minėta, kad nuo 2010 m. spalio 4 d. iki 2011 m. lapkričio 22 d. (išskyrus nurodytus laikotarpius) Lukiškių TI-K pažeidė Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nustatytus reikalavimus, tačiau šioje administracinėje byloje skundas teismui dėl neturtinės žalos atlyginimo pateiktas 2013 m. balandžio 13 d. (b. l. 7), t. y. praėjus beveik 1,5 metų po to, kai pareiškėjas išvyko iš Lukiškių TI-K. Byloje nepateikta įrodymų, kad pareiškėjas, kalėdamas Lukiškių TI-K, skundėsi dėl kalinimo sąlygų. Byloje nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjas dėl neturtinės žalos, kildinamos iš netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, kreipėsi į teismą praėjus pakankamai ilgam laikui po to, kai išvyko iš šios įstaigos, pagrįsdamas skundą abstrakčiais argumentais, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas nepatyrė neturtinės žalos. Pareiškėjo motyvacija, kad jis gerai nemoka valstybinės kalbos, todėl užtruko parašyti skundą, teismo vertinimu, nėra pagrįsta, nes užtruko nepagrįstai ilgą laiką.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo J. A. reikalavimai atlyginti neturtinę žalą dėl laikymo sąlygų Lukiškių TI-K nuo 2010 m. spalio 4 d. iki 2011 m. lapkričio 22 d. atmetami kaip nepagrįsti.

III. Pareiškėjas J. A. apeliaciniu skundu (b. l. 104), kurį papildė (b. l. 119–120) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 24 d. sprendimą.

Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo pinigais, nepagrįstai teigė, jog jis nepatyrė neturtinės žalos, kadangi jau pats teismas pripažino pažeidimo (kalinimo pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio kameros ploto reikalavimus) buvimą. Neturtinė žala turėjo būti priteista, nes pažeidimas truko ilgą laiko tarpą (daugiau nei metus ir du mėnesius), o Civiliniame kodekse nustatyto 3 metų termino kreiptis į teismą su ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas nėra praleidęs.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepimu (b. l. 113–115) prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovas remiasi iš esmės tokiomis pat aplinkybėmis, kurias nurodė pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodo, kad su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu sutinka ir mano, kad teismas surinko visus būtinus įrodymus teisingam bylos išnagrinėjimui. Be to, atsakovo manymu, šiuo atveju pakanka konstatuoti pažeidimo buvimą, o piniginė kompensacija pagrįstai nepriteista.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas J. A. kildina iš netinkamų kalinimo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime sąlygų, t. y. kalinimo pažeidžiant vienam asmeniui teisės aktais nustatytą kameros plotą bei kalinimo kamerose antisanitarinėmis sąlygomis (nėra ventiliacijos, drėgmė, netinkami langai ir apšvietimas, tarakonai, seni, nusidėvėję čiužiniai bei paklodės).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 24 d. sprendimu (b. l. 75–86) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. J. A. apeliaciniame skunde (b. l. 104, 119–120) teigia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti neturinę žalą vien jau dėl to, kad skundžiamame sprendime valstybės institucijos neteisėti veiksmai buvo konstatuoti.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos (toliau – ir Institucija) bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Nurodytos žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų Institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina Institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnis). Civilinio kodekso 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal šio straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Teisėjų kolegija pažymi, kad deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tam, kad pareiškėjo reikalavimas būtų pripažintas pagrįstu, turi būti konstatuotos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos: valstybės institucijų neteisėti veiksmai, pareiškėjo patirta žala ir priežastinis ryšys tarp valstybės institucijų neteisėtų veiksmų bei pareiškėjo patirtos žalos. Kaltės klausimas nėra teisiškai reikšmingas, kadangi valstybės civilinė atsakomybė šiuo atveju atsiranda nepaisant valstybės institucijų kaltės.

Vadinasi, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, svarbu nustatyti, kad Lukiškių TI-K arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, taip pat tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas apeliaciniu skundu skundžiamame sprendime teisingai nurodė, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime pareiškėjas buvo kalinamas nuo 2010 m. spalio 4 d. iki 2011 m. lapkričio 22 d. (10 dienų pareiškėjas buvo išvykęs į Laisvės atėmimo vietų ligoninę). Taigi iš viso pareiškėjas šioje laisvės atėmimo įstaigoje praleido 383 paras. Iš atsakovo į bylą pateiktų duomenų apie kamerų, kuriose pareiškėjas J. A. buvo kalinimas, plotą ir jose buvusių asmenų skaičių (b. l. 34–40) teisėjų kolegija nustatė, kad iš minėtų 383 parų 338 paras buvo pažeidžiamas Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkto, kuriame nustatyta, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m2, reikalavimas. Kalinimo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime metu periodiškai pareiškėjui teko nuo 1,47 m2 iki 3,97 m2 kameros ploto, o didžiąją šio kalinimo laiko dalį pareiškėjas praleido kameroje, kurioje jam teko apie 1,98 m2 iki 2,64 m2 kameros ploto. Įvertinusi byloje esančią medžiagą, taip pat tai, kad kameros plotas, be kita ko, buvo užstatytas suimtųjų lovomis ir kitais buitiniais reikmenimis, teisėjų kolegija sprendžia, jog iš tiesų suimtiesiems tenkantis plotas buvo gana mažas, pareiškėjas beveik neturėjo laisvos vietos, kurioje galėtų judėti, todėl tam tikrais laikotarpiais jo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą buvo ženkliai pažeista.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., administracines bylas Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 871/02). Taigi, byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta jo teisė būti kalinimam kamerose, atitinkančiose teisės aktų nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimus, dėl to jis neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kadangi vien tik pažeidimo pripažinimas nagrinėjamu atveju nebūtų tinkamas jo pažeistų teisių gynimo būdas.

Įvertinus tai, jog pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų, nagrinėjamoje byloje taip pat aktualus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal jo praktiką tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei būklei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą“ 3 straipsnio prasme, EŽTT atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr. EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą Peers prieš Graikiją). Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Be to, EŽTT savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, jog kameros erdvės trūkumas yra labai reikšmingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sąlygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiūriu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali būti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimą K. Prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53254/99; 2008 m. vasario 14 d. sprendimą Dorokhov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 66802/01; 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją).

Minėta, pareiškėjas jam padarytos neturtinės žalos faktą kildina ir iš kitų, jo manymu, netinkamų kalinimo sąlygų: kamerose nebuvo tinkamos ventiliacijos, todėl buvo nuolatinė drėgmė, dėl netinkamų langų vasarą kamerose buvo karšta, o žiemą šaltą, dieninio apšvietimo nepakako, o naktinis apšvietimas buvo per stiprus, be to, kamerose buvo tarakonų, o čiužiniai, pagalvės ir patalynė buvo seni ir nusidėvėję. Pirmosios instancijos teismas šiuos pareiškėjo argumentus atmetė, kadangi laikė juos neįrodytais, grindžiamais vien tik pareiškėjo subjektyviu vertinimu. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas pagrindė, jog yra imamasi visų galimų priemonių tinkamoms sąlygoms Lukiškių TI-K palaikyti, sudaromos kenkėjų naikinimo sutartys (b. l. 41–51), patys suimtieji ir kalinamieji yra įpareigoti laikytis higienos reikalavimų, jiems yra išduodamos švaros palaikymo priemonės.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.), su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi iš esmės sutinka.

Papildomai pažymima tik tai, kad dėl pareiškėjo argumento, jog kamerose įrengti netinkami langai (ir dėl to žiemą šalta, vasarą karšta, nėra vedinimo) atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 34–40) paaiškino, jog Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime visi langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos reikalavimus (Lietuvos Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 24 punktas). Kamerose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vedina, prižiūri kameras, neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose patalpose.

Dėl argumentų, susijusių su apšvietimu, pažymėtina tai, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių parengimo“ reikalavimus Lukiškių TI-K kamerose turi būti naktinis apšvietimas. Dėl natūralaus apšvietimo atsakovas pažymėjo, jog visuomenės sveikatos centras tikrindamas įstaigos kameras ne kartą pasisakė, kad apšvietimo Lukiškių TI-K užtikrinimas yra susijęs su pastato rekonstrukcijos darbais (HN 75:2010 2 punktas), todėl šioje normoje nustatyti reikalavimai Lukiškių TI-K nėra taikomi.

Be to, byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas kalinimo metu būdu skundęsis Lukiškių TI-K administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kameros perpildymo ir nepatogumų, susijusių su šiuo faktu, ar kitų jo laikymo sąlygų, todėl teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, sprendžia, jog kitos jo laikymo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus.

Pažymėtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą adm. byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį adm. byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį adm. byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, jog neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą būdo ir (ar) dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo gydymo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar vienam asmeniui turinti tekti minimali ploto norma buvo pažeista nežymiai, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. Sprendžiant dėl neturtinės žalos būdo ir (ar) dydžio, atsižvelgtina ir į tokias reikšmingas bendro pobūdžio aplinkybes, kaip bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį bei bendruosius teisės principus.

Šiuo atveju priteisiant neturtinę žalą atsižvelgtina ir į pareiškėjo sveikatos būklę, t. y. iš administracinėje byloje esančių duomenų matyti, kad dėl anksčiau patirtos traumos pareiškėjo dešinė koja trumpesnė 5–6 cm, jis šlubuoja ir dėl to patiria skausmus (b. l. 11–32). Nors bylos duomenys patvirtina, kad ne byloje nustatyti neteisėti veiksmai sukėlė nurodytą traumą, atsižvelgus į pareiškėjo sveikatos būklę matytina, jog teisės aktais nustatyto minimalus ploto nesilaikymas (kartu ir kalinimas gana ilgą laiko tarpą) galėjo sukelti pareiškėjo dvasinius, fizinius išgyvenimus. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą bei priteisti jam 40 400 Lt neturtinės žalos atlyginimą, nors toks kalinimas ir yra nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu.

Šiuo aspektu pabrėžtina, jog Lukiškių TI-K nurodytos aplinkybės, kad esant perpildytoms kameroms stengiamasi, jog suimtieji ir nuteistieji tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras, sudaromos sąlygos palaikyti švarą ir tvarką kamerose bei pasitelkiami tretieji asmenys, siekiant, kad kameros atitiktų higienos reikalavimus, rodo, jog laisvės atėmimo vietos administracija palaipsniui, atsižvelgdama į finansinių galimybių ribas, siekia kalinamiems asmenims užtikrinti visose kalinimo patalpose tinkamas gyvenimo sąlygas ir neturi tikslo specialiai žeminti bausmes atliekančių asmenų orumą ar nežmoniškai su jais elgtis. Be to, pareiškėjui tenkanti kameros ploto norma nuolat kito. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, nustatytų pažeidimų mastą ir trukmę, atsižvelgusi į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką bei į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, taip pat vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 7 400 Lt.

Taigi, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 7 400 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo J. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 24 d. sprendimo rezoliucinės dalies pirmą punktą pakeisti ir išdėstyti taip:

„Pareiškėjo J. A. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui J. A. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 7 400 Lt (septynis tūkstančius keturis šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti.“

Likusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis

Dainius Raižys