A-442-1312-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A442-1312/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03535-2010-2

Procesinio sprendimo kategorija 12.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Dainiaus Raižio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baldai Jums“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baldai Jums“ skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Registrų centrui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Jonmedija“, uždarajai akcinei bendrovei „Lonas“, LITADAN Aps filialui, uždarajai akcinei bendrovei „Jonavos energetika“, uždarajai akcinei bendrovei „Lintera“, uždarajai akcinei bendrovei „GECO-AGRIVEST“, uždarajai akcinei bendrovei „Jonavos eksportas“, uždarajai akcinei bendrovei „Medienos staklės“, uždarajai akcinei bendrovei „Agrva“, akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“, A. B., K. A., J. R. ir K. M. dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Baldai Jums“ kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir Registrų centras) Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2013 m. birželio 6 d. sprendimą Nr. 156 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“, VĮ Registrų centro Kauno filialo (toliau – ir atsakovas, Kauno filialas) 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. (3.1.6)KAS-490 „Dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo kadastrinių registro duomenų įrašų papildymo“ ir įpareigoti atsakovą Kauno filialą įregistruoti juridinį faktą (suvaržymą), kad žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), Jonavoje (toliau – ir Žemės sklypas), keliai, pažymėti šio žemės sklypo planuose, yra bendri.

Pareiškėjas nurodė, kad jis pagal 2004 m. spalio 12 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 46/04-159 iš valstybės žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), Jonava, nuomoja 3,4657 ha žemės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) 2009 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2009 konstatavo, kad žemės sklypo planuose pažymėti bendri keliai, kuriuos nustatė nuomotojas, todėl servitutų taikyti nereikia. Taigi, minėta nutartimi buvo konstatuotas juridinis faktas (suvaržymas), kad minėtame žemės sklype keliai yra bendri.

Pareiškėjas 2013 m. kovo 26 d. raštu Nr. 56 kreipėsi į Kauno filialą, kad nekilnojamojo turto registre būtų įregistruotas su nekilnojamojo daikto suvaržymu susijęs juridinis faktas. Pareiškėjas yra suinteresuotas, kad toks juridinis faktas (suvaržymas) būtų įregistruotas, kadangi Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – ir NŽT) Jonavos skyrius reikalauja nustatyti servitutus ir tai kliūtis suformuoti ir išsinuomoti žemės sklypą prie pareiškėjo nuosavybės teise priklausančio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Kauno filialas 2013 m. balandžio 8 d. raštu Nr. (3.1.6)KAS-490 pareiškėjo prašymą įvykdyti atsisakė, nurodant, kad tai padaryti neturi juridinio pagrindo, kadangi tai nėra žemės sklypo kadastro ir registro duomuo. Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija (toliau – ir Komisija) 2013 m. birželio 6 d. sprendime Nr. 156 nurodė, kad remiantis Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) duomenimis, Žemės sklypą nuosavybės teise valdo Lietuvos Respublika ir į jį yra įregistruotos NŽT turto patikėjimo teisės. Taip pat nurodė, kad šiame žemės sklype esantys keliai NTR nėra įregistruoti, jie nėra nustatyta tvarka suformuoti, todėl registruoti su šiais keliais susijusius juridinius faktus taip pat nėra teisinio pagrindo.

NŽT Jonavos skyrius yra nurodęs, kad šiuo atveju būtina parengti žemės sklypo detalųjį planą arba žemės sklypo planą prilyginamą detaliojo plano teritorijų planavimo dokumentui, kuriame būtų suprojektuota bendro naudojimo teritorija, suformuoti nauji valstybinės žemės sklypai, išspręstas kelių tinklas, numatyti servitutai ir t.t., o nesant parengtiems teritorijų planavimo dokumentams, registruoti kelius nėra pagrindo. Akcentavo, jog neprašė įregistruoti kelių, bet prašė įregistruoti juridinį teismo nustatytą faktą.

Taip pat teigė, jog Centrinis registratorius sprendimą priėmė praleidęs 30 dienų terminą.

Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.

Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas ir prieštaraujantis Registro centro veiklą reglamentuojantiems teisės aktams. Pažymėjo, kad 2013 m. kovo 27 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas padaryti įrašą nekilnojamojo turto duomenų banke, jog žemės sklypo planuose pažymėti keliai yra bendri pagal LAT nutartį. Kauno filialas prašymo netenkino, o Centrinis registratorius Kauno filialo sprendimą paliko nepakeistą. Nurodė, jog vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nuostatomis, keliai yra ne juridinis faktas, o vienas iš kadastro duomenų, kuris Nekilnojamojo turto kadastre nėra detaliau tikslinamas. Norint šį kadastro duomenį (kelius) įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą, reikia pateikti atitinkamus dokumentus. Pažymėjo, jog pareiškėjas vadovaujasi LAT 2009 m. gruodžio 22 d. nutartimi, tačiau šiuo teismo sprendimu nebuvo nustatytas joks daiktinių teisių į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Jonava, suvaržymas, buvo nagrinėjamas tik ginčas tarp valstybinės žemės sklypo nuomininkų dėl UAB „Baldai Jums“ pastatytos tvoros teisėtumo. Tai, kad minėtos nutarties motyvuojamojoje dalyje pasisakyta, jog bendri keliai yra pažymėti žemės sklypo planuose, nereiškia, kad teismo sprendimu buvo pakeistas iš esmės nekilnojamojo daikto (Žemės sklypo) teisinis statusas ar jo valdymo, naudojimo ir disponavimo galimybės. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, NTR registruojami tokie juridiniai faktai kaip sandoriai ir sprendimai, kurie keičia registruojamo nekilnojamojo daikto teisinį statusą ar iš esmės keičia jo valdymo, naudojimo ir disponavimo galimybes. Nurodė, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas ir atmestinas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT su pareiškėjo skundu nesutiko ir atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Nurodė, jog 1994 m. buvo atlikti valstybinio Žemės sklypo matavimo darbai ir nustatytas 23,1569 ha plotas. Šioje teritorijoje, atsižvelgiant į 1994 m. AB „Jonavos baldai“, UAB „Baldai Jums“, UAB „Jonavos lentpjūvė“, UAB „Jonavos baldų salonas“, UAB „Jonavos energetika“, UAB „Metalo gaminiai“ pateiktus prašymus bei pažymas buvo suformuoti valstybiniai žemės sklypai. Pažymėjo, kad minėtų bendrovių nuosavybės teise turimi pastatai išsidėstę visoje bendro 23,1569 ha ploto valstybinės žemės sklypo teritorijoje ir jų naudojami atskiri valstybinės žemės plotai nesudaro vientisų ir kompaktiškų žemės sklypų. Buvusioje Jonavos baldų teritorijoje esantys keliai, pravažiavimai ir geležinkelis yra priskirti bendro naudojimo teritorijai, kurių plotas proporcingai padalintas bendrovėms pagal jų nuosavybės teise priklausančių pastatų užimamą teritoriją. Pareiškėjas iš valstybės nuomoja 10,4748 ha ploto Žemės sklypo dalį – 3,4657 ha. Prie 2004 m. spalio 12 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties neatskiriama sudedamoji jos dalis yra nuomojamos valstybinės žemės sklypo dalies planas, kurio eksplikacijoje nėra išskirti bendri keliai, jie priskirti prie bendro naudojimo teritorijos, kurią sudaro keliai, pravažiavimai ir geležinkelis. Kadangi neišspręstas kelių, privažiavimų klausimas, nenumatytas tikslus bendro naudojimo teritorijai priskirtų bendrų kelių plotas, tai galima atlikti tik detaliuoju planu arba žemės sklypo planu, prilyginamu detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, todėl nėra juridinio pagrindo NTR įregistruoti žymą, kad 10,47 ha žemės sklypo plane pažymėti keliai yra bendri. Neteisingas pareiškėjo argumentas dėl LAT nutarties, kadangi teismas minėtoje nutartyje nekonstatavo juridinio fakto, kad bendri keliai yra išskirti iš bendro naudojimo teritorijos kaip viena iš žemės naudmenų rūšių, sudarančių žemės sklypo ploto sudėtį.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Jonmedija“ atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo prašymas yra teisėtas ir tenkintinas.

Patvirtino, jog teismai nustatė, kad bendri keliai pažymėti žemės sklypo planuose, o LAT šį faktą konstatavo minimoje 2009 m. gruodžio 22 d. nutartyje. Bendro kelio egzistavimo faktą pripažino Kauno apskrities viršininko administracija ir buvęs Jonavos žemėtvarkos skyrius (dabar NŽT Jonavos skyrius) teigdami, kad tai yra nustatyta žemės sklypų planuose, kurie yra neatskiriama Valstybinės žemės nuomos sutarčių dalis. Esant tokiai situacijai akivaizdu, kad NTR įregistruotam nekilnojamam daiktui (žemės sklypui) yra nustatytas suvaržymas, kuris iš esmės keičia jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybes. Pareiškėjo prašymas įregistruoti juridinį faktą, kad keliai yra bendri, pilnai atitinka ne tik Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, bet ir šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše gali būti daromos žymos apie šiuos juridinius faktus ir 14 punkte įvardinta, kad galima įregistruoti sandoriuose numatytus daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymus. Teigė, kad atsakovui nesuteikta teisė spręsti, kokį suvaržymą registruoti, o kokį – ne. Bendrų kelių klausimas aktualus visoms bendrovėms, įsikūrusioms buvusioje AB „Jonavos baldai“ teritorijoje.

Trečiųjų suinteresuotų asmenų LITADAN Aps filialo ir J. R. atstovė nurodė, jog su pareiškėjo reikalavimais nesutinka, kadangi pareiškėjas savo skunde teismui nepateikia jokių paaiškinimų, kaip ginčijami sprendimai pažeidė pareiškėjo teises ir kaip jo teisės pasikeistų ar būtų apginti jo interesai patenkinus jo reiškiamą reikalavimą įpareigoti Kauno filialą įregistruoti juridinį faktą (suvaržymą), kad Žemės sklype keliai, pažymėti šio žemės sklypo planuose, yra bendri. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.255 straipsnyje ir atitinkamai Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje nurodyti dokumentai, kurių pagrindu gali būti registruojami ar išregistruojami NTR daiktai, daiktinės teisės į juos, daiktinių teisių suvaržymai ir juridiniai faktai. Pareiškėjas galėtų kreiptis į Registrų centrą su prašymu įregistruoti žymą, kad yra priimtas teismo sprendimas, tačiau trečiųjų suinteresuotų asmenų nuomone, minėta LAT nutartis įregistruoto nekilnojamojo daikto – valstybinio Žemės sklypo teisiniam statusui neturi jokios įtakos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Jonavos energetika“ prašė pareiškėjo skundą tenkinti.

Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Jonavos eksportas“ ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2013 m. birželio 6 d. sprendimo Nr. 156 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“ bei Kauno filialo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimo Nr. (3.1.6)KAS-490 „Dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo kadastrinių registro duomenų įrašų papildymo“ pagrįstumo ir teisėtumo bei prašymo įpareigoti atsakovą įregistruoti juridinį faktą (suvaržymą), kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Jonavoje, keliai pažymėti šio žemės sklypo planuose yra bendri. Pareiškėjas siekė, kad LAT 2009 m. gruodžio 22 d. nutartyje konstatuotas juridinis faktas (suvaržymas) būtų įregistruotas NTR. Pareiškėjas su Lietuvos valstybe, atstovaujama Kauno apskrities viršininko, 2004 m. spalio 12 d. sudarė Valstybinės žemės nuomos sutartį, kuria pareiškėjas išsinuomojo Žemės sklypo dalį 50 metų laikotarpiui. Neatskiriama sudedamoji Valstybinės žemės nuomos sutarties dalis yra nuomojamos valstybinės žemės sklypo dalies planas, kuriame nėra išskirti teritorijoje esantys keliai. Pareiškėjas 2013 m. kovo 26 d. prašymu kreipėsi į Kauno filialą, prašydamas NTR duomenų banke atitinkamo žemės sklypo duomenyse padaryti įrašą, kad šio žemės sklypo planuose pažymėti keliai yra bendri. Atsakovas prašymo netenkino nurodęs, jog neturi juridinio pagrindo įrašyti į NTR, kad Žemės sklypo plane pažymėti keliai yra bendri, nes tai nėra žemės sklypo kadastro ir registro duomuo. Nesutikdamas su tokiu atsakovo sprendimu, pareiškėjas pateikė skundą Registrų centrui, kuris paliko galioti Kauno filialo sprendimą.

Teismas vadovavosi Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nuostatomis ir nurodė, kad „keliai“ yra ne juridinis faktas, o vienas iš kadastro duomenų, kuris Nekilnojamojo turto kadastre nėra detaliau tikslinamas. Nustatė, jog tam, kad šis kadastro duomuo, t. y. „keliai“, būtų įrašytas į Nekilnojamojo turto kadastrą, turi būti pateiktas nekilnojamojo daikto savininko ar patikėjimo teise valdančio nekilnojamąjį daiktą asmens prašymas įrašyti kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, taip pat nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, kurioje užfiksuoti atitinkami kadastro duomenys bei juos pagrindžiantys dokumentai, numatyti Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme.

Teismas rėmėsi įregistruotais Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, pagal kuriuos 10,4748 ha ploto žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Jonava, sudėtį pagal žemės naudmenas sudaro vien tik 10,4748 ha užstatyta teritorija (pagrindas: eksplikacijos duomenys žemės sklypo plane). Byloje nėra jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo žemės sklype yra nurodytas kelių plotas, kad keliai nustatyta tvarka buvo suformuoti. Byloje taip pat nėra ginčo, jog iki šiol nebuvo patvirtintas ginčo žemės sklypo detalusis planas ar žemės sklypo planas prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui.

Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas prašomą įregistruoti juridinį faktą tiek Komisijai, tiek teismui pateiktame skunde apibrėžė kaip juridinį faktą, susijusį su nekilnojamojo daikto suvaržymu, tačiau akivaizdu, kad minėta LAT nutartimi nebuvo nustatytas joks daiktinių teisių į žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), Jonava, suvaržymas. Minėtos LAT nutarties pagrindu, jokie žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Jonavoje, valdymo, naudojimo ir disponavimo pasikeitimai, daiktinių teisių suvaržymai nebuvo nustatyti. Atitinkamų teisės aktų analizė teismui leido daryti išvadą, kad LAT 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2009 įregistruoto nekilnojamojo daikto - valstybinės žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Jonavoje, teisiniam statusui neturi jokios įtakos. Taigi, teismas konstatavo, jog ginčijamas Komisijos 2013 m. birželio 6 d. sprendimas Nr. 156 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“ bei Kauno filialo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimas Nr. (3.1.6)KAS-490 „Dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo kadastrinių registro duomenų įrašų papildymo“ teisėti ir pagrįsti, naikinti juos nebuvo jokio teisinio pagrindo, skundas šioje dalyje atmestas kaip nepagrįstas. Taip pat nebuvo pagrindo įpareigoti atsakovą įregistruoti juridinį faktą (suvaržymą), kad žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), Jonavoje, keliai pažymėti šio žemės sklypo planuose yra bendri, skundas šioje dalyje taip pat buvo atmestas kaip nepagrįstas.

III. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašė panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjas nurodė, jog Kauno apygardos administracinis teismas netinkamai taikė bei aiškino materialines teisės normas, netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes bei byloje esančius įrodymus ir dėl to buvo priimtas neteisėtas bei nepagrįstas sprendimas. Pareiškėjas teigė, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pažeisdamas betarpiškumo principą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d.). Papildomai pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė byloje dalyvaujančių asmenų procesinę padėtį. Pareiškėjo manymu, Registrų centras negali būti laikomas trečiuoju suinteresuotu asmeniu, kadangi skunde jis prašo panaikinti Registrų centro Komisijos atitinkamą sprendimą. Taip pat dauguma trečiųjų suinteresuotų asmenų negali būti laikomi trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, nes jie nesinaudoja pareiškėjo sklype esančiais keliais, yra registruoti kituose žemės sklypuose ir kitais adresais. Taigi Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas naikintinas ir šiuo pagrindu. Prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka pareiškėjas grindė tuo, jog atsakovas ir tretieji suinteresuoti asmenys pateikdami atsiliepimus į apeliacinį skundą pateiks naujų motyvų.

Atsakovas su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutiko.

Atsakovo nesutikimas su apeliaciniu skundu iš esmės grindžiamas tais pačiais motyvais kaip ir atsiliepimas į pareiškėjo skundą, pateiktą Kauno apygardos administraciniam teismui. Papildomai pažymėjo, kad Registrų centras pagrįstai šioje administracinėje byloje laikomas trečiuoju suinteresuotu asmeniu bei kad netikslinga bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes teisės taikymo požiūriu byla nesudėtinga, o bylos proceso šalių pozicija aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose.

Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT, atstovaujamas NŽT Jonavos skyriaus, su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutiko.

Nurodė, jog pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepagrįsti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Jonavos energetika“ prašė pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti.

Tretieji suinteresuoti asmenys LITADAN Aps filialas ir J. R. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, jog bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka nėra būtinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje ginčas yra kilęs dėl valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimo Nr. (3.1.6)KAS-490, kuriuo buvo atsisakyta įrašyti į nekilnojamojo turto registrą, kad žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Jonavoje, plane pažymėti keliai yra bendri, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas UAB „Baldai Jums“ skundu taip pat prašė panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2013 m. birželio 6 d. sprendimą Nr. 156, kuriuo nebuvo panaikintas minėtas teritorinio registratoriaus sprendimas, ir įpareigoti atsakovą įregistruoti juridinį faktą (suvaržymą), kad minėtame žemės sklype keliai, pažymėti šio žemės sklypo planuose, yra bendri.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas 2013 m. kovo 26 d. prašymu Nr. 56 kreipėsi į valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialą, prašydamas nekilnojamojo turto registro duomenų banke, ginčo žemės sklypo duomenyse padaryti įrašą, kad šio žemės sklypo planuose pažymėti keliai yra bendri. Pareiškėjas prašymą grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2009, kurioje, pareiškėjo teigimu, buvo konstatuota, jog žemės sklypo planuose pažymėti keliai yra bendri (I t., b. l. 20).

Atsakovas valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas 2013 m. balandžio 8 d. sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, nurodydamas, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartimi nėra pagrindo įrašyti į nekilnojamojo turto registrą, kad ginčo žemės sklypo plane pažymėti keliai yra bendri, nes tai nėra žemės sklypo kadastro ir registro duomuo.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad remiantis nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Jonavoje, sudėtį pagal žemės naudmenas sudaro vien tik 10,4748 ha užstatyta teritorija, o grafos „keliai“ plane nėra, bei kad minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties pagrindu jokie ginčo žemės sklypo valdymo, naudojimo ir disponavimo pasikeitimai, daiktinių teisių suvaržymai nebuvo nustatyti, dėl ko nutartis įregistruoto nekilnojamojo daikto – valstybinės žemės sklypo teisiniam statusui neturi jokios įtakos, pareiškėjo skundą atmetė.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia, kad teismas turėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartyje konstatuotu faktu, jog ginčo žemės sklype yra bendri keliai ir jie yra pažymėti žemės sklypų planuose, t. y. jog pareiškėjų išsinuomotiems žemės sklypams sudarytomis valstybinės žemės nuomos sutartimis ir prie jų pridėtais žemės sklypų planais buvo nustatyti suvaržymai – bendri keliai.

Statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą nekilnojamojo turto registre reglamentuoja Nekilnojamojo turto registro įstatymas, kurio 2 straipsnyje nustatyta, jog Nekilnojamojo turto registras steigiamas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti. Minėto įstatymo 4 straipsnis numato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalis nustato, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.

Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės, jos turinio. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį daiktą teisėtumo, nustatyti daiktines teises, jeigu jos eksplicitiškai nėra įtvirtintos pateiktuose dokumentuose. Pažymėtina, jog nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcijos apsiriboja vien tik duomenų apie nekilnojamąjį daiktą, daiktinių teisių į juos, jų suvaržymų bei kitų juridinių faktų perkėlimu iš registro tvarkytojui pateiktų dokumentų į jo tvarkomą registrą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011, kt.)..

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnis numato nekilnojamojo turto registre registruojamus su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais susijusius juridinius faktus, iš jų ir įsiteisėjusius teismo sprendimus ir teismo nutartis, turinčius įtakos registruojamo nekilnojamojo daikto teisiniam statusui (7 punktas). Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalis numato, kad nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Pagal minėto straipsnio 2 dalį, tik įregistravus nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą, gali būti registruojamos kitos daiktinės teisės į tą daiktą, tų teisių suvaržymai, juridiniai faktai.

Nagrinėjamu atveju pagal byloje esantį nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, keliai žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), Jonavoje, nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti. Todėl, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, atsakovas negalėjo tenkini pareiškėjo prašymo ir įregistruoti pareiškėjo nurodytą juridinį faktą, kad minėtame žemės sklype esantys keliai yra bendri.

Pagal Nekilnojamojo turto registro 15 straipsnį juridiniai faktai, susiję su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais, registruojami padarant šio straipsnio 2 dalyje numatytą žymą atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše. Nekilnojamojo turto registro 15 straipsnio 2 dalies 11, 14 ir 20 punktuose numatyta, kad atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše gali būti daromos žymos apie juridinius faktus: įsiteisėjusius teismo sprendimus ir teismo nutartis, turinčius įtakos įregistruoto nekilnojamojo daikto teisiniam statusui; sandoriuose numatytus daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymus; kitus juridinius faktus, jei jų registravimą nekilnojamojo turto registre numato įstatymai.

Iš pareiškėjo nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutarties matyti, kad civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2009 buvo nagrinėjamas ginčas, kilęs tarp valstybinės žemės sklypo nuomininkų UAB „Medienos staklės ir UAB „Baldai Jums“ dėl UAB „Baldai Jums“ pastatytos tvoros teisėtumo, prašant atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį. Taigi šia teismo nutartimi nebuvo nustatinėjami juridiniai faktai, susiję su ginčo žemės sklype esančiais keliais tam, kad nekilnojamojo turto registre būtų įregistruotas tam tikras faktas. Todėl nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo išvadai, kad šios teismo nutarties pagrindu nekilnojamojo turto registro tvarkytojas privalėjo įregistruoti nekilnojamojo turto registre juridinį faktą, kad minėtame žemės sklype keliai yra bendri.

Remiantis išdėstytais motyvais, darytina išvada, kad atsakovas valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas, priimdamas sprendimą netenkinti pareiškėjo prašymo nekilnojamojo turto registre padaryti įrašą, kad ginčo žemės sklypo planuose pažymėti keliai yra bendri, iš esmės veikė teisėtai ir pagrįstai, o Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo dėl teritorinio registratoriaus veiksmų.

Pažymėtina, kad valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija yra speciali išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnis). Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 3 dalis nustato, kad apskundus išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia. Pirmosios instancijos teismas, įtraukdamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją trečiuoju suinteresuotu asmeniu, tinkamai taikė procesines teisės normas ir nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos šiuo klausimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant išankstinio ginčo nagrinėjimo tvarką reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 19, 2010).

Dėl pareiškėjo argumento, kad dauguma trečiųjų suinteresuotų asmenų negali būti laikomi trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, nes jie nesinaudoja pareiškėjo sklype esančiais keliais, yra registruoti kituose žemės sklypuose ir kitais adresais, pažymėtina, kad remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 1 dalimi, procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų taikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Pagal to paties straipsnio 2 dalies 2 punktą, sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Taigi tai, kad pirmosios instancijos teismas trečiaisiais suinteresuotais asmenimis į bylą įtraukė pareiškėjo nurodytas bendroves savaime negali būti pagrindu naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl nekilnojamojo turto kadastro bei registro tvarkytojo priimtų sprendimų ir įpareigojimo. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, motyvuodamas tuo, jog atsakovas ir tretieji suinteresuoti asmenys pateikdami atsiliepimus į apeliacinį skundą pateiks naujų motyvų. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė nėra pagrindas skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas pirmosios instancijos teismo išnagrinėtomis faktinėmis aplinkybėmis, o atsakovas ir tretieji suinteresuoti asmenys naujų įrodymų ar iš esmės naujų argumentų nepateikė.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baldai Jums“ apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys