A-552-817-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A552-817/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01457-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą, prie kurio prisidėjo trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. P. N. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas G. P. N. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2013 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. 1D-4066(11); 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d., iš viso – 17 862,02 Lt. Pareiškėjas paaiškino, kad jam buvo paskirta 979,79 Lt dydžio valstybinė pareigūnų ir karių pensija, tačiau ji, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) nuostatomis, buvo sumažinta. Pareiškėjo manymu, tokiu būdu buvo pažeisti teisinės valstybės, proporcingumo, visų asmenų lygybės prieš įstatymą principai.

Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą arba bylą nutraukti. Atsakovai pažymėjo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi praėjus 3 metų terminui po pirmos sumažintos pensijos mokėjimo. Be to, pareiškėjas praleido Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje nustatytą terminą ginčyti ikiteismine tvarka pensijos perskaičiavimą, nes nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo Ministerijai padavimo dienos buvo praėję daugiau kaip pusė metų. Atsakovų teigimu, pažeidimo paaiškėjimo diena laikytina Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo diena, t. y. 2012 m. rugsėjo 21 d., todėl 6 mėnesių terminas baigėsi 2013 m. kovo 21 dieną.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikino Ministerijos 2013 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. 1D-4066-(11) dalį, kuria atsisakyta išmokėti G. P. N. neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo, priteisė G. P. N. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. – 16 502,66 Lt.

Teismas rėmėsi Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 4 straipsnio 1 dalimi (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija), 5 straipsnio 1 dalimi (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija), atkreipė dėmesį į Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą, kuris leidinyje „Valstybės žinios“ buvo paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 dieną.

Teismas rėmėsi Konstitucinio Teismo įstatymo 72, 107 straipsniais, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011 ir pažymėjo, jog tai, kad tuo metu, kai pareiškėjui buvo mokama sumažinta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymą nustatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiškėjo teisės į neišmokėtos pensijos priteisimą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjui buvo mokama 979,79 Lt dydžio valstybinė pareigūnų ir karių pensija, kuri nuo 2010 m. sausio 1 d. buvo perskaičiuota. Kadangi Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatos neprieštarauja Konstitucijai, teismas darė išvadą, kad pensijos perskaičiavimas vadovaujantis šiuo straipsniu yra teisėtas. Teismas pažymėjo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatos pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai ir nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. nebetaikomos, todėl pareiškėjui taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ribojimą minėtu laikotarpiu susidarė 17 862,02 Lt nepriemoka.

Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 ir darė išvadą, kad atsakovas nepagrįstai rėmėsi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi, kurioje įtvirtinta, jog skundas nenagrinėjamas, jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai.

Teismas nurodė, kad pareiškėjui valstybinė pensija, taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, buvo mokama skirtinga pagal turėtas draudžiamąsias pajamas, t. y. sprendimai dėl pensijos dydžio iš esmės buvo priimami kiekvieną mėnesį, apie kiekvieną mėnesį mokamos pensijos dydį pareiškėjas galėjo sužinoti tik tą mėnesį, kai gaudavo pensiją, atitinkamai – kiekvienas toks sprendimas gali būti skundžiamas atskirai ir jo apskundimo terminas prasidėjo kiekvieną mėnesį.

Teismo vertinimu, pareiškėjas 3 metų terminą paduoti skundą Ministerijai praleido tik dalyje dėl Ministerijos sprendimo išmokėti pensiją už 2010 m. sausio – kovo mėn., kadangi į atsakovą pareiškėjas kreipėsi 2013 m. balandžio 9 d., už kitą laikotarpį šis terminas nebuvo praleistas. Atsižvelgiant į tai, nepriemokos dydis už laikotarpį nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. yra 16 502,66 Lt. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. neišmokėta pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis – 16 502,66 Lt, priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos.

Teismas pripažino, kad remiantis teisės aktų ir jų padarinių konstitucingumo teisėtumo prezumpcija, Ministerija, priimdama ginčijamą sprendimą, iš esmės neturėjo teisinio pagrindo elgtis kitaip. Vis dėlto tokia situacija, kai administracinis sprendimas, kurio priėmimo teisinis pagrindas yra Konstitucijai prieštaraujanti įstatymo nuostata, ir kuris yra ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens, nebūtų pašalintas iš teisės sistemos prieštarautų teisėtumo principui. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo teisių pažeidimas iš esmės kyla dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų, pagal kurias draudžiamųjų pajamų turintiems valstybinių pensijų gavėjams sumažinta valstybinė pensija, taikymo, todėl yra pagrindas panaikinti Ministerijos 2013 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. 1D-4066-(11) dalį, kurioje atsisakyta pareiškėjui pensijos apskaičiavimui ir mokėjimui netaikyti Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų.

III. Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija apeliaciniu skundu (b. l. 40-41), prie kurio prisideda trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (b. l. 45-46), prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.

Atsakovų manymu, teismas turėjo nutraukti bylą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 7 punkto pagrindu, nes pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti. Atsakovai pažymi, kad pareiškėjas ikiteismine tvarka į Ministeriją kreipėsi praleidęs Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje nustatytą 6 mėnesių terminą ginčyti ikiteismine tvarka pensijos paskaičiavimą, nes nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo Ministerijai padavimo dienos buvo praėję daugiau kaip 6 mėnesiai. Atsakovų teigimu, pažeidimo paaiškėjimo diena laikytina Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo paskelbimo diena 2012 m. rugsėjo 21 d., t. y. 6 mėnesių terminas baigėsi 2013 m. kovo 21 d., o ikiteisminis prašymas Ministerijoje paštu gautas 2013 m. balandžio 11 dieną. Atsakovai nurodo, kad įstatymai nesuteikė Ministerijai teisės praleistą terminą atnaujinti. Atsakovų teigimu, tai, kad Ministerija prašymą dėl teisinės klaidos išnagrinėjo, nepanaikina to, kad pareiškėjas pažeidė ikiteisminę ginčo nagrinėjimo tvarką.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui G. P. N. paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą dydžio ribojimo pagrįstumo ir teisėtumo bei Ministerijos sprendimo šiuo klausimu panaikinimo.

Pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjui pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d., panaikino Ministerijos 2013 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. 1D-4066-(11) dalį, kuria atsisakyta išmokėti pareiškėjui neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo. Kadangi į pensiją mokančią instituciją pareiškėjas kreipėsi 2013 m. balandžio 9 d., t. y. praleidęs 3 metų terminą, už 2010 m. sausio – kovo mėnesius pensijos dalies jam nepriteisė.

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pareiškėjas praleido kreipimosi tiek į instituciją, tiek į teismą terminus, todėl byla turėjo būti nutraukta.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, liečiančiomis Ministerijos balandžio 9 d. sprendimą Nr. 1D-4066-(11). Ši teismo sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta, nes pareiškėjas į teismą kreipėsi nepraleidęs termino valstybinę pensiją mokančios institucijos sprendimui apskųsti, skundžiamas sprendimas pagrįstas prieštaraujančių Konstitucijai teisės normų taikymu.

Tačiau teisėjų kolegija pritaria atsakovų apeliaciniame skunde pateiktam argumentui, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas praleido terminą kreiptis į teismą dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas skundą teismui padavė po 2013 m. sausio 1 d., nagrinėjamai bylai yra reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, kurioje išplėstinė teisėjų kolegija sprendė klausimus, susijusius su procesinio termino kreiptis į teismą, siekiant prisiteisti valstybinės pensijos nepriemoką, skaičiavimo tvarka, kai asmuo skundą teismui paduoda po 2013 m. sausio 1 d. (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d., ABTĮ 13 str.).

Išplėstinė teisėjų kolegija šioje administracinėje byloje konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra objektyvių priežasčių nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 suformuotos išvados, jog suinteresuoti asmenys dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos į teismą privalo kreiptis per 3 metų procesinį terminą. Toks aiškinimas nepaneigiamas tuo, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojo teisinio reguliavimo pakeitimai valstybinių socialinio draudimo pensijų srityje. 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje pažymėta, kad įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs privalomos ikiteisminės sprendimų ir veiksmų dėl valstybinių pensijų mokėjimo, inter alia pensijos nepriemokos, nagrinėjimo tvarkos.

Išplėstinė teisėjų kolegija laikėsi nuomonės, kad tais atvejais, kai asmuo skundžia ne konkretų administracinį sprendimą, kuris turi būti jam įteiktas, o kompetentingos valstybės institucijos veiksmus, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą dienos. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad tikrinamoje byloje pareiškėjui apie jo teises pažeidžiančius veiksmus turėjo tapti žinoma 2010 m. vasario mėnesį, kai pirmą kartą nebuvo išmokėta tam tikra valstybinės pensijos dalis už 2010 m. sausio mėnesį. Pareiškėjas į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo kreipėsi 2013 m. gegužės 2 d., t. y. praleidęs 3 metų procesinį terminą nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą – sumažintos valstybinės pensijos mokėjimą, dienos.

Šiuo aspektu, teisėjų kolegija pažymi, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismo neprašė atnaujinti šio termino.

Teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 101 straipsnio 7 punkte numatyta, kad teismas, skundo nagrinėjimo metu nustatęs, jog skundas paduotas praleidus terminą, administracinę bylą nutraukia. Tačiau šiame kontekste reikia pažymėti ir tai, kad teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, jog tokiomis aplinkybėmis bylą nagrinėjantis teismas turėtų padėti pareiškėjui įgyvendinti jo procesines teises (ABTĮ 10 str.) ir išaiškinti pareiškėjui jo teisę reikšti prašymą dėl termino atnaujinimo skundui paduoti. Nutraukus administracinę bylą ir nepasiūlius pareiškėjui prašyti atnaujinti skundo padavimo terminą, suinteresuotiems asmenims būtų nepagrįstai apribojama teisė ginti galbūt pažeistas teises (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-75/2009). Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas ABTĮ 10 straipsnyje nustatytos pareigos nevykdė.

Be kita ko, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog į valstybinę pensiją mokančią instituciją pareiškėjas kreipėsi 2013 m. balandžio 9 d., todėl pareiškėjas turi teisę teisme reikšti pretenzijas ir reikalauti pašalinti jo teisių pažeidimą, susijusį su neišmokėtos valstybinės pensijos nepriemoka, susidariusią nuo 2010 m. balandžio mėnesio įskaitytinai, t. y. ne daugiau nei už trejų metų laikotarpį, skaičiuojant nuo kreipimosi dienos. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka su šia pirmosios instancijos išvada, nes byloje nagrinėjamas ginčas yra kilęs ne iš darbo, o iš socialinio draudimo santykių (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1001/2014).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 yra pateiktas Konstitucijos 110 straipsnio nuostatos (kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai) taikymo aiškinimas, pagal kurį teismas, spręsdamas tokio pobūdžio ginčus, yra saistomas šios nuostatos imperatyvo. Tai reiškia, kad nagrinėjamoje situacijoje teismas negalėjo taikyti Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažinto prieštaraujančiu Konstitucijai Laikinojo įstatymo 5 straipsnio bei Valstybinių pensijų 3 straipsnio 3 dalies, nežiūrint į tai, kad šis Konstitucinio Teismo nutarimas įsigaliojo (buvo oficialiai paskelbtas) tik 2012 m. rugsėjo 21 dieną. Tokia teismo pozicija atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką kitose administracinėse bylose dėl asmens pažeistų teisių teisminės gynybos, pripažinus įstatymą prieštaraujančiu Konstitucijai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011; 2010 m. birželio 7 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010). Teisėjų kolegija neturi objektyvių priežasčių nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos pateiktų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių, atkartotų ir kitose tokio pat pobūdžio administracinėse bylose (Teismų įstatymo 33 str. 4 d., ABTĮ 13 str.). Todėl atsakovų apeliaciniame skunde šiuo klausimu nurodyti argumentai, jog Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas negalėjo būti taikomas ginčo santykiui iki šio nutarimo įsigaliojimo, teisėjų kolegijos pripažintini nepagrįstais.

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad atsakovų apeliacinis skundas juose nurodytais motyvais tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo naikinama ir šios reikalavimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2014 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-755/2014).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais,

n u t a r i a:

Atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą, prie kurio prisidėjo trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 17 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 17 d. sprendimo dalį dėl pareiškėjui neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, kuri susidarė per 2010–2012 m. laikotarpį pensiją mokančiai institucijai taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, priteisimo ir šį pareiškėjo reikalavimą perduoti apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Artūras Drigotas Ramūnas Gadliauskas