AS-992-520/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-992-520/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02372-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. liepos 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija).

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas D. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), (toliau – ir atsakovas) priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 27 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas iš skundo turinio nustatė, kad pareiškėjas skunde atsakovu nurodė Lietuvos valstybę, atstovaujamą Kalėjimų departamento, o trečiuoju suinteresuotu asmeniu – Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją (toliau – ir Teisingumo ministerija), tačiau jokių Kalėjimų departamento ir (ar) Teisingumo ministerijos galbūt neteisėtų veiksmų (neveikimo) nenurodo ir neskundžia. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo atlyginti žalą, kurios atsiradimą kildina iš galbūt netinkamų jo kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygų. Teismas pažymėjo, kad už pareiškėjo laikymo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje atsakinga minėta įkalinimo įstaiga, šioje byloje atsakovo Lietuvos valstybės atstovu pagal pareiškėjo skundo reikalavimą turėtų būti Šiaulių tardymo izoliatorius. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ 6 straipsnį Šiaulių tardymo izoliatoriaus buveinė yra Šiaulių apygardos administracinio teismo veiklos teritorijoje. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo skundas dėl žalos, kurią jis galbūt patyrė dėl netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, turi būti paduodamas ne Vilniaus, o Šiaulių apygardos administraciniam teismui.

Teismas iš pareiškėjo skundo turinio taip pat nustatė, kad pareiškėjas nesutinka su tuo, jog Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) nėra numatytas rūbų džiovyklių kamerose įrengimas. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas skunde kelia šių Taisyklių (norminio akto) teisėtumo klausimą. Teismas pažymėjo, kad prašyti administracinio teismo ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjui išaiškino, kad prašymą ištirti, ar byloje taikytinas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę reikšti konkrečioje byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui kalint Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

II. Pareiškėjas D. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartį, skundą priimti ir administracinę bylą priskirti nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko 2015 m. gegužės 14 d. nutartį, kuria jo skundas perduotas nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjas pažymi, kad skunde nurodė, jog žalą kildina iš Kalėjimų departamento neteisėto neveikimo nenustatant tvarkos, kuria remiantis tardymo izoliatoriuose būtų įrengtos džiovyklės skalbiniams, paaiškina, kad nesant nustatytos tvarkos, Šiaulių tardymo izoliatorius negali įrengti džiovyklių ir taip yra pažeidžiamos pareiškėjo teisės atlikti higienos procedūras – išsiskalbti rūbus, nes nėra kur jų padžiauti. Pareiškėjas nurodo, kad neginčija Taisyklių, tačiau jomis remiasi kaip pavyzdžiu, nustatančiu, kas turi būti įrengta kamerose.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Pareiškėjas D. P. atskiruoju skundu skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, kaip paduotą ne tam teismui, nurodant, kad skundas priskirtinas Šiaulių apygardos administraciniam teismui, kurio veiklos teritorijoje yra Šiaulių tardymo izoliatoriaus buveinė.

Atskiruoju skundu skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina ne iš skunde atsakovu nurodyto Kalėjimo departamento veiksmų, bet iš galbūt netinkamų jo kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygų. Įvertinusi pirmosios instancijos teismui pateikto skundo turinį bei atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su aptarta pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Taip pat pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo nevykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko 2015 m. gegužės 14 d. nutarties.

Nustatyta, kad gavusi pareiškėjo skundo priėmimo klausimą nagrinėjančios teisėjos prašymą dėl bylos perdavimo, Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkė teikimu kreipėsi į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininką prašydama spręsti klausimą dėl bylos perdavimo Šiaulių apygardos administraciniam teismui. Teikime nurodyta, kad pareiškėjas kelia ginčą dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų ir iš to kilusios neturtinės žalos, nors atsakovo buveinė yra Vilniaus apygardos administracinio teismo veikimo teritorijoje, pareiškėjas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Šiaulių apygardos administracinio teismo veikimo teritorijoje. Pareiškėjo etapavimas į Vilniaus apygardos administracinį teismą pareikalautų valstybės lėšų, todėl aptariama byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta Šiaulių apygardos administraciniame teisme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas 2015 m. gegužės 14 d. nutartimi administracinę bylą perdavė nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Šioje nutartyje konstatuota, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkės teikime nurodyti argumentai nesudaro pagrindo minėtos bylos perduoti nagrinėti Šiaulių apygardos administraciniam teismui. ABTĮ 70 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kiekvieną bylą, iš vieno teismo perduotą kitam, turi besąlygiškai priimti savo žinion tas teismas, kuriam ji perduota, ir jokie ginčai dėl to tarp teismų neleidžiami, išskyrus šio įstatymo 21 straipsnyje numatytus atvejus.

Be to, tiek skunde, tiek atskirajame skunde pareiškėjas pakankamai konkrečiai nurodo, kad nepatogumų, kuriuos įvertino pinigais, jis patiria dėl to, jog Kalėjimų departamentas nepriima teisės akto, kuriame būtų nustatyta galimybė įkalinimo įstaigoje įrengti džiovykles. Kaip pavyzdį pareiškėjas nurodo Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintas Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisykles, kurios nustato tardymo izoliatorių, tardymo izoliatorių gyvenamųjų, pasimatymų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus (Taisyklių 1 p.). Atsižvelgus į tai darytina išvada, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš Kalėjimų departamento neveikimo – t. y. pareiškėjo pageidaujamų tardymo izoliatorių įrengimo reikalavimų nenustatymo. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog pareiškėjas kelia Taisyklių – norminio teisės akto – teisėtumo klausimą, nes tokio reikalavimo pareiškėjas skunde nereiškė.

Įvertinusi nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas skunde aiškiai nurodė skundo pagrindą, iš kurio galima spręsti, kad Kalėjimų departamentas atsakovo Lietuvos valstybės atstovu byloje nurodytas pagrįstai. ABTĮ 19 straipsnio 1 dalyje inter alia nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancija šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytoms byloms, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinis administravimo subjektas. Atsižvelgusi į tai, kad Kalėjimų departamentas laikytinas centriniu administravimo subjektu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1R-58 patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų 1 p.), apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo skundo nagrinėjimas priskirtinas išimtinei Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas iš esmės tenkinamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartis naikinama. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo apeliacinės instancijos teismo jo skundą priimti, tačiau vadovaujantis ABTĮ 37 straipsniu skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, todėl pareiškėjo skundo priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. P. atskirąjį skundą iš esmės tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Anatolijus Baranovas

Dalia Višinskienė

Skirgailė Žalimienė