A-556-1524-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A556-1524/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03722-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 33.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos skundą pareiškėjui R. C. dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. 3R-272(AG-243/05-2013).

Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas R. C. 2009 m. gegužės 7 d. pateikė paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natura 2000 išmokos“ ir kompensacines išmokas už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas (toliau – ir 2009 m. paraiška).

Šioje paraiškoje R. C. deklaravo 38,36 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą. Pareiškėjo 2009 m. paraiška buvo vertinama vadovaujantis Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2009 m. taisyklėmis, patvirtintomis žemės ūkio ministro 2009 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-188 (toliau – ir 2009 m. taisyklės). Pareiškėjui pagal 2009 m. paraišką buvo išmokėta 11 176,01 Lt paramos suma. R. C. 2010 m. gegužės 27 d. pateikė paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, atskirąsias tiesiogines išmokas už baltąjį cukrų ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, mokamą už plotus 2010 m. (toliau – ir 2010 m. paraiška).

Šioje paraiškoje pareiškėjas deklaravo 38,21 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą. 2010 m. paraiška buvo vertinama vadovaujantis Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2010 m. taisyklėmis, patvirtintomis žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 3D-278 (toliau – ir 2010 m. taisyklės). Pareiškėjui pagal 2010 m. paraišką buvo išmokėta 13 017,67 Lt paramos suma. Atsakovas nurodė, kad VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras (toliau – ir Centras) 2012 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. 1S-7479 „Dėl duomenų pateikimo“ pateikė atsakovui sąrašą pareiškėjų, kurių 2009 m. ir 2010 m. deklaruoti laukai patenka į kontrolinius žemės sklypus, žymimus Gkodu bl3m, suformuotus aktualioje Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazėje po 2011 m. pasikeitimų integravimo, t. y. atnaujinus pagal 2009–2010 metų ortografinę medžiagą. 2011 m.

Centras patikslino kontrolinių žemės sklypų duomenų bazę ir atnaujinti duomenys buvo pateikti NMA. Atsakovo teigimu, vadovaujantis Centro rašte pateikta informacija ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas, įbraižydamas deklaruojamų žemės ūkio naudmenų, pasėlių ar kitų laukų ribas, nesilaikė teisės aktų reikalavimų, t. y. neišskyrė netinkamų paramai plotų bei pateikė neteisingus duomenis, pakartotinai buvo atliktas 2009 m. paraiškos ir 2010 m. paraiškos administracinis patikrinimas. Nustatyta, kad 2009 m. paraiškoje pareiškėjas prašė išmokų už 5,55 ha netinkamą plotą tiesioginėms išmokoms gauti, kuris 2009 m. paraiškoje patenka į kontroliniame žemės sklype Nr. 110447-4905 esančio lauko Nr. 1, kuriame R.

C. deklaravo 8,05 ha 5DG-1 (daugiametės ganyklos-pievos (iki 5 m.) plotą (laukas fotografuotas 2010 m. birželio 4 d. ir 2010 m. birželio 28 d.) ribas. 2010 m. paraiškoje pareiškėjas prašė išmokų už 5,83 ha netinkamą plotą tiesioginėms išmokoms gauti, kuris 2010 m. paraiškoje patenka į kontroliniame žemės sklype Nr. 110447-4905 esančio lauko Nr. 1, kuriame pareiškėjas deklaravo 7,9 ha 5DG-1 (daugiametės ganyklos-pievos (iki 5 m.) plotą (laukas fotografuotas 2010 m. birželio 4 d. ir 2010 m. birželio 28 d.) ribas. Atsižvelgiant į tai, kad duomenys apie pareiškėjo deklaruotus netinkamus paramai plotus buvo gauti po to, kai parama pagal 2009 m. ir 2010 m. paraiškas jau buvo išmokėta, susidarė bendra 24 193,68 Lt dydžio grąžintinų lėšų suma.

Pasak atsakovo, kadangi 2009 m. paraiškoje R. C. deklaruotas plotas tiesioginėms išmokoms gauti buvo 38,36 ha, o faktiškai nustatytas – 32,81 ha, t. y. deklaruotas plotas viršija faktinį plotą 5,55 ha arba 16,92 proc., tiesioginė išmoka neskiriama. Kadangi pareiškėjo 2010 m. paraiškoje deklaruotas plotas tiesioginei išmokai gauti buvo 38,21 ha, o faktiškai nustatytas – 32,38 ha, t. y. deklaruotas plotas viršija faktinį plotą 5,83 ha arba 18 proc., tiesioginė išmoka einamaisiais metais nemokama. Įvertinusi, kad pareiškėjui pagal 2009 m. ir 2010 m. paraiškas dalis paramos buvo paskirta už netinkamus paramai gauti plotus, NMA priėmė 2013 m. liepos 19 d. sprendimus SP1-(11.2.12E)-1041 ir Nr. SP1-(11.2.12E)-1042 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“. 2013 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. BR-6-(3.144.)-6250 informavo pareiškėją apie 2013 m. liepos 19 d. priimtus sprendimą ir nurodė per 30 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo datos susidariusią 23 076,26 Lt skolos sumą perversti į NMA sąskaitą.

Nesutiko su Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimu Nr. 3R-272(AG-243/05-2013) panaikinti NMA 2013 m. liepos 19 d. sprendimus SP1-(11.2.12E)-1041 ir Nr. SP1-(11.2.12E)-1042 bei 2013 m. rugpjūčio 2 d. raštą Nr. BR-6-(3.144.)-6250. Pažymėjo, kad NMA nėra suteikta neribota teisė bet kokiomis sąlygomis išdalinti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos paramos lėšas.

Pareiškėjas su atsakovo skundu nesutiko.

Nurodė, kad NMA 2013 m. liepos 19 d. sprendimuose Nr. SP1-(11.2.12E)-1041 bei Nr. SP1-(11.2.12E)-1042 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ teigiama, jog didelė dalis pareiškėjo 2009 m. ir 2010 m. deklaruoto lauko patenka į bl3 (netinkamą paramai gauti) plotą. Tačiau, pasak pareiškėjo, deklaruojant 2009 m. ir 2010 m. žemėlapiuose, kuriuos pateikė Centras, jokių bl3 blokų nebuvo išskirta ir pareiškėjas deklaravo tokį lauką, kokį naudojo žemės ūkio veiklai. Pabrėžė, kad nurodyti pažeidimai nustatyti net nevykdžius patikros vietoje ir praėjus 3 – 4 metams po menamo pažeidimo padarymo. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendime Nr. 3R-272 pagrįstai konstatuota, jog vien po kelių metų pateiktos fotonuotraukos nėra pagrindas, ir juo labiau įrodymas, kad plotai nebuvo tinkami žemės ūkio veiklai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 27 d. sprendimu atsakovo skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčas šioje byloje kilo dėl to, ar pagrįstai 2012 m. gautų duomenų pagrindu buvo pervertintos pareiškėjo 2009 m. ir 2010 m. pateiktos paraiškos. Centras 2012 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. 1S-7479 „Dėl duomenų pateikimo“ pateikė NMA sąrašą pareiškėjų, kurių 2009 m. ir 2010 m. deklaruoti laukai patenka į kontrolinius žemės sklypus, žymimus Gkodu bl3m, suformuotus aktualioje Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazėje po 2011 m. pasikeitimų integravimo, t. y. atnaujinus pagal 2009–2010 m. ortografinę medžiagą.

Remiantis šiais duomenimis, į 2009 m. skaičiavimus ir sąrašą pateko pareiškėjai, kurių laukai buvo fotografuoti 2010 m. balandžio 26 d., 2010 m. birželio 1 d. – 2010 m. birželio 4 d. ir 2010 m. birželio 28 d. – 2010 m. birželio 29 d., o į 2010 m. sąrašus – kurių laukai fotografuoti 2010 m. birželio 1 d. –2010 m. birželio 4 d. ir 2010 m. birželio 28 d. – 2010 m. birželio 29 d. Buvo nurodyti netinkamai deklaruoti pareiškėjo laukai. NMA 2013 m. liepos 19 d. sprendimuose Nr. SP1-(11.2.12E)-1041 ir Nr. SP1-(11.2.12E)-1042 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ konstatavo, kad pareiškėjui pagal 2009 m. ir 2010 m. paraiškas buvo išmokėta parama už paramai netinkamą plotą, todėl susidariusi grąžintinų lėšų suma pareiškėjo privalo būti grąžinta NMA. 2013 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. BR-6-(3.144.)-6250 NMA informavo R.

C. apie minėtus 2013 m. liepos 19 d. sprendimus ir nurodė per 30 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo datos susidariusią 23 076,26 Lt skolos sumą perversti į NMA sąskaitą. Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimu panaikino NMA 2013 m. liepos 19 d. sprendimus Nr. SP1-(11.2.12E)-1041 ir Nr. SP1-(11.2.12E)-1042 bei 2013 m. rugpjūčio 2 d. raštą Nr. BR-6-(3.144.)-6250 nustačiusi, kad NMA pažeidė pareigą prieš priimant sprendimą dėl išmokų neskyrimo ar sumažinimo su patikros rezultatais supažindinti pažeidėjus bei nesikreipė į Centrą dėl nuotolinės patikros duomenų pateikimo.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nuo 2009 m. sausio 1 d. tiesioginės išmokos buvo mokamos remiantis Tarybos reglamentu (EB) Nr. 73/2009, nustatančiu bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiu tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiančiu Reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinančiu Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003. Rėmėsi Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 20 straipsniu ir nurodė, kad šio reglamento įgyvendinimui buvo priimtas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 796/2004, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamentuose (EB) Nr. 1782/2003 ir Nr. 73/2009 nustatytų kompleksinio paramos susiejimo, moduliavimo ir integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, taip pat Tarybos reglamente (EB) Nr. 479/2008 nustatyto kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo taisyklės. Pažymėjo, kad Komisijos reglamentas (EB) Nr. 796/2004 galiojo iki 2009 m. lapkričio 30 d.

Komisijos reglamento (EB) Nr. 1122/2009 įsigaliojimo – 2010 m. sausio 1 d. Nurodė, kad pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004 28 straipsnio 2 dalį, jei patikrinimas vietoje atliekamas nuotolinio patikrinimo būdu, kaip nustatyta 32 straipsnyje, valstybės narės gali nuspręsti nesuteikti ūkininkui ar jo atstovui galimybės pasirašyti kontrolės ataskaitą, jei nuotolinio patikrinimo būdu neatitikimų nenustatyta. Jei tokių patikrinimų rezultatas – nustatyti neatitikimai, prieš kompetentingai institucijai, remiantis nustatytais faktais, darant išvadas dėl išmokų sumažinimų ar jų neskyrimo, ūkininkui ar jo atstovui suteikiama galimybė pasirašyti ataskaitą.

Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog, jei valstybė narė naudojasi 29 straipsnio 2 pastraipoje nustatyta galimybe patikrinimus vietoje pakeisti nuotoliniais patikrinimais, ji: atlieka visų žemės ūkio paskirties sklypų, nurodytų kiekvienoje tikrintinoje paraiškoje, palydovu gautų vaizdų ar aeronuotraukų analizę, kad nustatytų dirvos dangą ir išmatuotų plotą; atlieka visų žemės ūkio paskirties sklypų, kurių nuotraukų analizavimo kompetentinga institucija nelaiko pakankama deklaracijos tikslumo patikra, fizinius lauko patikrinimus.

Analogiškos nuostatos išliko ir Komisijos reglamento (EB) Nr. 1122/2009 32 straipsnio 2 dalyje ir 35 straipsnyje.

Teismas pažymėjo, kad 2009 m. taisyklėse ir 2010 m. taisyklėse pateikiama nuotolinių patikrų vykdymo procedūra. 2009 m. taisyklių 34.5 punktas nurodo, jog NMA, priėmusi sprendimą einamaisiais metais vykdyti nuotolinę patikrą, informuoja Centrą apie ketinimą naudoti nuotolinės patikros duomenis paraiškų duomenų kontrolei atlikti bei raštu nurodo Centrui nuotolinės patikros zonas. 2009 m. taisyklių 36.8 punktas nustato, jog Centras, NMA informavus, kad einamaisiais metais ji naudos nuotolinę patikrą paraiškų duomenų kontrolei atlikti, vykdo nuotolinę patikrą ir pateikia NMA galutinius jos rezultatus pagal NMA nurodytą formą. Analogiškos nuostatos įtvirtintos 2010 m. taisyklių 36.7 bei 38.4 punktuose. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog tokie veiksmai paraiškų tikrinimo einamaisiais metais – t. y. 2009 m. ir 2010 m., buvo atlikti. NMA nepriėmė sprendimo dėl nuotolinės patikros vykdymo bei nesikreipė į Centrą dėl duomenų pateikimo, o Centras galutinių rezultatų patikros vykdymui nepateikė. Teismo vertinimu, tai laikytina procedūrinių patikros vykdymo taisyklių pažeidimu, todėl turi būti sprendžiama, ar nesilaikant procedūros, t. y. be NMA užsakymo pateikti ir ūkininko ar jo atstovo nepasirašyti duomenys gali būti pagrindu po kelerių metų nuo išmokos išmokėjimo peržiūrėti sprendimus dėl paramos mokėjimo.

Teismas nurodė, kad nuotolinis patikrinimas yra patikros vietoje rūšis (Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004 28 straipsnio 2 dalis). Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004 47 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog patikros vietoje, susijusios su 44 straipsnio 1 dalyje numatyta imtimi, atliekamos per kalendorinius metus, kuriais buvo pateiktos pagalbos paraiškos. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1122/2009 preambulės 70 punkte pažymėta, kad valstybės narės turėtų pasirūpinti, kad reprezentatyvus ir veiksmingas atitikties reikalavimams ir standartams patikrinimas būtų atliktas tais pačiais kalendoriniais metais, o 53 straipsnio 6 dalyje, analogiškai kaip ir Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004 47 straipsnio 5 dalyje, nurodyta, jog patikrinimai vietoje, susiję su 50 straipsnio 1 dalyje numatyta imtimi, atliekami per kalendorinius metus, kuriais pateiktos paramos paraiškos.

Teismas sprendė, kad nors 2009 m. taisyklės bei 2010 m. taisyklės nenustato konkrečių patikros vietoje atlikimo ribų, tačiau anksčiau minėtos abiejų taisyklių nuostatos dėl NMA bei Centro pareigų vykdant nuotolines patikras (2009 m. taisyklių 34.5, 36.8 punktai, 2010 m. taisyklių 36.7 punkte ir 38.4 punktai) aiškintinos kaip apibrėžiančios patikrų vietoje atlikimo laiką einamaisiais metais. Todėl neatlikus patikros vietoje procedūros einamaisiais metais, tokios patikros vietoje nuotoliniu būdu atlikti vėliau bei remtis jos rezultatais negalima.

Nėra pagrindo laikyti, kad Centro 2012 m. rugpjūčio 21 d. raštu duomenų atnaujinimas atliktas vadovaujantis 2009 m. taisyklių 36.9 punktu, kuris nustato, jog Centras pagal NMA pateiktus patikros vietoje metu nustatytų (išmatuotų) kontrolinių žemės sklypų plotų pasikeitimų bei žemės ūkio naudmenų, kurios 2003 m. birželio 30 d. nebuvo geros agrarinės būklės, plotų duomenis, taip pat pagal žemėlapio fragmentuose aprašytus kontrolinių žemės sklypų ribų pasikeitimų duomenis ir pareiškėjų Centrui pateiktus kontrolinių žemės sklypų ribų pasikeitimų duomenis tikslina kontrolinių žemės sklypų duomenų bazės duomenis iki 2010 m. vasario 1 d.

Panaši nuostata yra 2010 m. taisyklių 38.5 punkte, kurioje nustatyta, kad Centras tikslina kontrolinių žemės sklypų duomenų bazę iki 2011 m. vasario 1 d. Šie terminai Centro 2012 m. rugpjūčio 21 d. rašto Nr. 1S-7479 pateikimo metu buvo praleisti. Teismas pažymėjo, kad pasibaigus šiose taisyklėse nustatytam terminui, duomenų bazių tikslinimas ankstesnių metų paraiškoms yra negalimas, todėl sprendė, kad Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimu Nr. 3R-272(AG-243/05-2013) NMA 2013 m. liepos 19 d. sprendimai SP1-(11.2.12E)-1041 ir Nr. SP1-(11.2.12E)-1042 bei 2013 m. rugpjūčio 2 d. raštas Nr. BR-6-(3.144.)-6250 buvo panaikinti pagrįstai.

III. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimą.

Apeliaciniame skunde nurodo tuos pačius argumentus kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui, papildomai pažymėdamas, kad Reglamento Nr. 796/2004 73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu ūkininkas gauna pernelyg didelę išmoką, jis grąžina atitinkamą sumą ir palūkanas, apskaičiuotas pagal straipsnio 3 dalį. Reglamento Nr. 1122/2009 80 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, kad jeigu ūkininkas nepagrįstai gauna išmoką, jis ją grąžina ir sumoka pagal šio straipsnio 2 dalį apskaičiuotas palūkanas. Pabrėžia, kad neteisingo deklaravimo faktą 2009 m. paraiškoje ir 2010 m. paraiškoje nustatė remdamasi Centro pateiktais duomenimis, kurių teisingumu abejoti nėra pagrindo, nes būtent Centras yra atsakingas už pasėlių laukų duomenų bazės kūrimą, įgyvendinimą ir tvarkymą. Iš atnaujintų ortografinių duomenų aiškiai matyti, jog 2009 m. paraiškoje kontroliniame žemės sklype Nr. 110447-4905 deklaruoto lauko Nr. 1, 2010 m. paraiškoje kontroliniame žemės sklype Nr. 110447-4905 deklaruoto lauko Nr. 1 dalis yra netinkama paramai gauti. Todėl, pasak atsakovo, NMA 2013 m. liepos 19 d. sprendimai yra pagrįsti objektyviais faktais (duomenimis) bei teisės aktų nuostatomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, sprendimai pasirašyti tam įgaliojimus turinčio asmens, patvirtinti institucijos antspaudu, dėl ko naikinti minėtų atsakovo sprendimų nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros (toliau – ir NMA) sprendimų susigrąžinti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus už 2009 ir 2010 deklaravimo metus, nustačius netinkamą žemės plotų deklaravimą. Susigrąžinti 11 176,01 Lt ir 13 017,67 Lt dydžio išmokas iš pareiškėjo R. C. NMA nusprendė atitinkamai 2013 m. liepos 19 d. sprendimu SP1-(11.2.12E)-1041 ir 2013 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. SP1-(11.2.12E)-1042 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas NMA 2013 m. liepos 19 d. sprendimus SP1-(11.2.12E)-1041 ir Nr. SP1-(11.2.12E)-1042 bei 2013 m. rugpjūčio 2 d. raštą Nr. BR-6-(3.144.)-6250, kuriuo NMA informavo R. C. apie minėtų sprendimų priėmimą, apskundė Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, kuri nustačiusi, jog NMA pareiškėjui sankcijas pritaikė nepagrįstai, 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimu Nr. 3R-272(AG-243/05-2013) šiuos NMA sprendimus bei raštą panaikino.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs atsakovo NMA skundą, nusprendė, kad NMA 2013 m. liepos 19 d. sprendimai SP1-(11.2.12E)-1041 ir Nr. SP1-(11.2.12E)-1042 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ yra nepagrįsti, todėl konstatavo, kad nėra pagrindo naikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. 3R-272(AG-243/05-2013).

Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir nurodo, kad pareiškėjo 2009 m. ir 2010 m. paraiškose neteisingo deklaravimo faktai pagrįstai buvo nustatyti remiantis VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pateiktais duomenimis, todėl pagal Reglamento Nr. 796/2004 73 straipsnio 1 dalį ir Reglamento Nr. 1122/2009 80 straipsnio 1 dalį ūkininkas privalo grąžinti nepagrįstai gautą išmoką.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės ir ją detalizuojančių nacionalinės teisės aktų, reglamentuojančių Europos Sąjungos žemės ūkio fondų lėšų, susidariusių įgyvendinant ES žemės ūkio fondų priemones, išieškojimo procedūras, nuostatas 2014 m. balandžio 1 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-963/2014 konstatavo, kad pagal reglamento (EB) Nr. 796/2004 73 straipsnį pernelyg didelės išmokos susigrąžinimo klausimas bendra tvarka gali būti sprendžiamas per dešimt metų, o esant nustatytai išimčiai išmokėtų paramos lėšų susigrąžinimas yra galimas per ketverius metus.

Kaip matyti iš šios bylos duomenų, apie pagal 2009 m. paraišką mokėtiną 11 176,01 Lt sumą NMA pareiškėją informavo 2010 m. kovo 5 d. pranešimu Nr. 1346508. Ši suma pareiškėjui išmokėta 2010 m. kovo 20 d. Apie pagal 2010 m. paraišką mokėtinas išmokų sumas NMA pareiškėją informavo 2010 m. gruodžio 17 d. pranešimu Nr. 1538708. Parama už 2010 m. paraišką dalimis R. C. išmokėta 2010 m. spalio 20 d. ir 2011 m. sausio 29 d. Taigi priimant 2013 m. liepos 19 d. sprendimus SP1-(11.2.12E)-1041 ir Nr. SP1-(11.2.12E)-1042 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“, Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004 patvirtintų taisyklių 73 straipsnyje numatyti terminai pasibaigę nebuvo.

NMA ginčijamus 2013 m. liepos 19 d. sprendimus priėmė pakartotinai įvertinusi 2009 m. gegužės 7 d. ir 2010 m. gegužės 27 d. pareiškėjo pateiktas paraiškas ir nustačiusi, kad parama pareiškėjui buvo išmokėta už paramai netinkamus plotus. Tokią išvadą NMA padarė vadovaudamasi VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pateikta informacija, pagal kurią pareiškėjas prašė išmokų už 5,55 ha netinkamą plotą tiesioginėms išmokoms gauti, kuris 2009 m. paraiškoje patenka į kontroliniame žemės sklype Nr. 110447-4905 esančio lauko Nr. 1, kuriame pareiškėjas deklaravo 8,05 ha 5DG-1 (daugiametės ganyklos-pievos (iki 5 m.) plotą, ribas, ir už 5,83 ha netinkamą plotą tiesioginėms išmokoms gauti, kuris 2010 m. paraiškoje patenka į kontroliniame žemės sklype Nr. 110447-4905 esančio lauko Nr. 1, kuriame pareiškėjas deklaravo 7,9 ha 5DG-1 (daugiametės ganyklos-pievos (iki 5 m.) plotą, ribas.

Pažymėtina, jog vykdomoji institucija, įgyvendindama jai priskirtas kontrolės funkcijas, kaip ir bet kuri kita valdžios įstaiga, yra saistoma bendrųjų, inter alia konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Jie reiškia, kad NMA priimamas sprendimas dėl grąžintinų lėšų visais atvejais privalo būti pagrįstas pakankamais įrodymais, patvirtinančiais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 patvirtintų Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių 7.1 punkte numatytų aplinkybių egzistavimą.

Įvertinusi byloje pateiktus duomenis, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog vieninteliai įrodymai byloje, kuriais grindžiamas pareiškėjo neteisingo deklaravimo ir išmokų už netinkamą paramai plotą gavimo faktas, yra VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pateikti duomenys, t. y. pareiškėjo deklaruoto lauko Nr. 1 kontroliniame žemės sklype Nr. 110447-4905 ortofografijos ir lentelė, kurioje nurodyta, jog iš minėtame lauke 2009 m. ir 2010 m. deklaruotų 8,05 ha ir 7,9 ha dydžio plotų paramai gauti netinkami plotai atitinkami yra 5,55 ha ir 5,83 ha (Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos bylos l. 44, 45, 48). Iš pateiktų dviejų ortofotografijų ir lentelės nėra aišku, kaip buvo apskaičiuoti būtent nurodytų dydžių netinkamai paramai gauti plotai, taip pat kuo remiantis buvo nustatyta, kurios konkrečios lauko Nr. 1 dalys pripažintinos netinkamomis paramai gauti. Iš minėtų ortofotgrafijų matyti, jog pareiškėjo deklaruotame lauke auga medžių ir (ar) krūmų, tačiau byloje nėra duomenų, kokio amžiaus yra nuotraukose užfiksuota augalija, kas ypač svarbu norint kuo tiksliau atkurti 2009 m. ir 2010 m. realybėje buvusį vaizdą.

Pareiškėjas skunde Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai nesutiko su NMA išvadomis dėl nurodytų plotų netinkamumo paramai gauti bei teigė, kad 2009 m. ir 2010 m. paraiškose deklaravo tokio dydžio lauką, kokį naudoja žemės ūkio veiklai. Šiuo atveju reikšminga tai, jog nuo paraiškų pateikimo iki pakartotinio patikrinimo praėjus nemažai laiko, pareiškėjas iš esmės neturi galimybės įrodinėti aplinkybių apie 2009 m. ir 2010 m. buvusią kontrolinio lauko Nr. 1 būklę. Nepaisant to, nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad NMA apskritai iš karto būtų informavusi pareiškėją apie pakartotinio patikrinimo duomenis, sudarydama galimybę pareiškėjui pateikti paaiškinimus bei įrodymus, kurie galėtų paneigti patikrinimo rezultatus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2010 m. gruodžio 8 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A756-686/2010 akcentavo, kad Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijoje apibrėžiant gero administravimo principo turinį, be kita ko, taip pat nurodoma „teisė būti išklausytam“, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo turi būti išklausytas prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę (Pagrindinių teisių chartijos 41 str. 2 d. a p.). Ši Chartijos nuostata išreiškia bendro pobūdžio teisines vertybes, į kurias, sprendžiant dėl gero administravimo principo turinio Lietuvoje, gali būti atsižvelgiama kaip į papildomą teisės aiškinimo šaltinį. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, teisės į gynybą principas, kuris taikomas ne tik tais atvejais, kai asmeniui gresia sankcijos, bet ir tada, kai gali būti priimamas sprendimas, kuriuo asmens interesai būtų paveikiami neigiamai, reikalauja, kad sprendimų, kuriais reikšmingai paveikiami asmens interesai, adresatas turėtų galimybę veiksmingai išreikšti savo nuomonę (pvz., Teisingumo Teismo 2002 m. gruodžio 12 d. sprendimas Distillerie Fratelli Cipriani SpA prieš Ministero delle Finanze (C-395/00), 51 p.).

Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad iš Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų seka, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat. Pabrėžta, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

Taigi atsižvelgiant į minėtą Konstitucinio Teismo jurisprudenciją ir Teismų įstatymo nuostatas, teismų praktika individualioje byloje galima remtis tik tuo atveju, jei bylos aplinkybės tapačios arba labai panašios ir ginčams nagrinėti taikytinos tos pačios (tos pačios redakcijos) įstatymų normos.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo remtis atsakovo nurodomu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 1 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. A556-963/2014, kadangi nurodytos administracinės bylos ir šios administracinės bylos faktinės aplinkybės Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies taikymo požiūriu yra skirtingos. Administracinėje byloje Nr. A556-963/2014 buvo pateikta pakankamai įrodymų dėl netinkamai deklaruoto ploto ir iš esmės ginčas dėl neteisingo naudmenų ploto deklaravimo nebuvo kilęs.

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegijų sprendžia, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija pagrįstai nustatė, jog ginčo administracinės procedūros metu buvo padaryta esminių pažeidimų, todėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. liepos 19 d. sprendimus SP1-(11.2.12E)-1041 ir Nr. SP1-(11.2.12E)-1042 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Dėl to Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, kuriuo atsakovo skundas atmestas, paliekamas nepakeistas.

Priimamą sprendimą lemia ir jau minėta stoka faktinių duomenų dėl galimai netinkamų žemės plotų deklaravimo, t. y. atsakovas nepagrindė užimamos pozicijos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str.).

Dėl atsakovo prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą iki Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priims sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-1102/2014 pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, jog administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu (kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka) yra galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokias atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., 2008 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-286/2008, 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-541/2008, 2010 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-335/2010 ir kt.). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie galimą prejudicinį ryšį tarp nagrinėjamos ir atsakovo nurodytos bylos. Tenkinti atsakovo prašymo sustabdyti bylą nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Arūnas Sutkevičius