A-662-1126-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-1126/2014

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00073-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 35.3; 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo medžiotojų būrelio „Alanta“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo medžiotojų būrelio „Alanta“ skundą atsakovams Panevėžio rajono savivaldybės administracijai ir Komisijai medžiojamų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti Panevėžio rajone, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. I. J. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas medžiotojų būrelis „Alanta“ (toliau – ir pareiškėjas, MB „Alanta“) teismui paduotu skundu (b. l. 12-14) prašė panaikinti Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus Komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytiems nuostoliams apskaičiuoti (toliau – ir Komisija) 2013 m. kovo 6 d. protokolu Nr. MG-1 patvirtintą R. I. J. kukurūzų pasėliams medžiojamųjų gyvūnų padarytą 3 675,24 Lt žalą.

Skunde nurodė, kad žala apskaičiuota neįvertinus visų svarbių faktinių aplinkybių. Komisijai apžiūrint kukurūzų pasėlius dalyvavęs MB „Alanta“ atstovas V. B. pareiškė, jog pasėliams labiau pakenkė škvalas nei šernai, tačiau Komisija į šias pastabas neatsižvelgė, tik abstrakčiai nurodė 15 procentų derliaus pakenkimą, škvalo padarinių nekonkretizavo, nors siautusios audros padariniai turėjo būti vertinami taip pat, kaip ir medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala, t. y. nustatant pakenkimo plotą ir pakenkimo laipsnį procentais. Be to, MB „Alanta“ neatsakingas už visą Komisijos nurodytą žalą, kadangi už dalį žalos yra atsakingas pats pasėlių savininkas, nesilaikęs Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 patvirtintos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikos (toliau – ir Metodika) nurodytų rekomendacijų ir nenuėmęs laiku kukurūzų derliaus. Pažymėjo, jog MB „Alanta“ medžiotojai nuolat organizavo šernų medžiokles tykojant, tačiau nepastebėjo šių gyvūnų pagausėjimo kukurūzų pasėlių lauke, be to, pasėlių savininkas nė karto nesikreipė į medžiotojus dėl jo pasėliams daromos medžiojamųjų gyvūnų žalos, pats nesiėmė jokių priemonių pasėliams išsaugoti. Po Komisijos 2012 m. spalio 15 d. Medžiojamų gyvūnų padarytai žalai žemės ūkio pasėliams, hidrotechnikos įrenginiams ir miškui įvertinti apžiūros akto Nr. MGA-37 (toliau – ir Aktas) surašymo pasėlių savininkas pristatė baidyklių, prikabino triukšmą keliančių daiktų, o kukurūzų derlių nuėmė tik lapkričio mėn. Visos šios aplinkybės rodo, jog Komisija neteisingai nustatė medžiojamųjų gyvūnų padarytos atlygintinos žalos dydį.

Atsakovas Panevėžio rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) atsiliepimu į skundą (b. l. 18-19) nesutiko su skundo reikalavimais ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus.

Nurodė, jog ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, žala apskaičiuota teisingai. Atsiliepime nurodė, jog pareiškėjo teiginiai, kad Komisija turėjo mažinti ne derlingumą sunaikintame plote, o patį pakenktą plotą, nepagrįsti, kadangi Metodikos, pagal kurią apskaičiuojama medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala, 6 punkte nustatyta, kad turi būti mažinamas vidutinis pasėlių derlingumas, o ne pasėlių plotas. Komisija, atsižvelgdama į tai, kad kukurūzų pasėliai iš dalies buvo sunaikinti ir audros, atsižvelgdama į Metodikos reikalavimus, pasėlių derlingumą sumažino 15 procentų. Taip pat nurodė, jog Metodikoje nustatyta kukurūzų derliaus nuėmimo data yra orientacinė, todėl Komisija neturėjo pagrindo mažinti apskaičiuotą žalą. Teismo posėdyje Administracijos atstovė V. J. pabrėžė, jog apžiūros aktas surašomas patvirtintoje formoje, jame nurodoma visa reikalinga informacija žalai apskaičiuoti, t. y. pasėlių plotas, pakenktų pasėlių plotas, nurodoma, kas padarė žalą, todėl atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo atstovų teiginiai, kad akte nurodyta informacija yra abstrakti. Be to, pareiškėjo atstovas, dalyvavęs pasėlių apžiūroje, buvo supažindintas su apžiūros aktu, turėjo teisę pateikti savo pastabas ar nesutikimus dėl akte nurodytos informacijos, tačiau tokia teise nepasinaudojo ir jokių pastabų nepareiškė. Kritiškai vertintini pareiškėjo atstovo teiginiai, kad nėra pateikta jokių įrodymų, jog kukurūzų pasėliams žalą padarė šernai, kadangi nesutikdamas su tokia pozicija pats pareiškėjas turėtų pateikti tai paneigiančius įrodymus, be to, teismo posėdyje patys pareiškėjo atstovai pripažino, jog trečiojo suinteresuoto asmens kukurūzų pasėlius sunaikino šernai.

Atsakovas Komisija atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 20-21) prašė netenkinti pareiškėjo skundo. Atsiliepime nurodė iš esmės tapačius nesutikimo su skundu motyvus kaip ir Administracija.

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. I. J. atsiliepimu į skundą (b. l. 25-26) su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad nesutinka su skundo reikalavimais ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus, kadangi Komisija, atlikdama žalos skaičiavimą, vadovavosi Metodika, joje nustatyta žalos skaičiavimo tvarka pažeista nebuvo.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus Komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytiems nuostoliams apskaičiuoti 2013 m. kovo 6 d. protokolo Nr. MG-1 sprendimą, 3 priedu nustatytą žalos atlyginimą sumažino iki 2 940,19 Lt.

Pirmosios instancijos teismas aptarė byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodė, jog Lietuvos Respublikos medžioklės įstatyme Nr. IX-996 (toliau – ir Medžioklės įstatymas) nustatytus su žalos atlyginimu susijusius klausimus, t. y. žalos, padarytos medžiojamųjų gyvūnų žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ar naudotojams dėl žemės ūkio pasėlių, miško ir hidrotechnikos įrenginių pakenkimo, piniginės išraiškos apskaičiavimą bei pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, kurias turi vykdyti žemės ūkio pasėlių savininkas, detalizuoja Metodika. Ginčijamo sprendimo priėmimo dieną galiojo Metodikos originali redakcija (galiojusi iki 2013 m. spalio 1 d.).

Nors pareiškėjas nurodo, kad nėra jokių požymių dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos, tačiau teismo posėdyje Komisijos atstovas patvirtino, jog apžiūrint lauką matėsi šernų pėdos, išmatos, kukurūzų gurguolės buvo sugraužtos, kai kurios iš jų išneštos už pasėlių ribų, kukurūzų stiebai sutrypti, suversti, kas būdinga šernų daromai žalai. Šią aplinkybę iš dalies patvirtina ir pareiškėjo atstovo V. B., dalyvavusio 2012 m. spalio 15 d. apžiūroje, paaiškinimai, kuris teismo posėdyje patvirtino, kad apžiūrimame lauke matėsi šernų pėdsakai. Tai leidžia konstatuoti įrodyta aplinkybę, kad trečiojo suinteresuoto asmens R. I. J. sklype esantys kukurūzų pasėliai buvo pakenkti medžiojamųjų gyvūnų (šernų).

Teismas nurodė Medžioklės įstatymo 18 straipsnį ir pažymėjo, kad medžiojamųjų gyvūnų žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ar naudotojams dėl žemės ūkio pasėlių, miško ir hidrotechnikos įrenginių pakenkimo padarytos žalos apskaičiavimo tvarka yra detaliai reglamentuota Metodikos II skyriuje „Žemės ūkio pasėliams padarytos žalos apskaičiavimas“. Atsižvelgus į tai, padaryta išvada, kad Komisija, priimdama individualų administracinį aktą dėl pasėliams padarytos žalos apskaičiavimo, jame privalo įvardinti Metodikos 4, 5 ir 7 punktuose nurodytus rodiklius bei aptarti 6, 8, 9 ir 10 punkte nurodytas aplinkybes. Ginčijamame sprendime (žalos apskaičiavime) yra nurodyta: pasėlių bendras plotas – 8,5 ha, pakenktas plotas – 3,5 ha, pakenkimo procentas – 69 proc., nurodytas žemės ūkio pasėliams padarytos žalos dydis pinigine išraiška – 3 675,24 Lt, kultūra – kukurūzai, pasėlio būklė – vidutiniška, derlingumas – 253,64. Taip pat Akte yra konkrečiai įvardinti gyvūnai, padarę žalą R. I. J. kukurūzų pasėliams, tai medžiojamieji žvėrys – šernai, konstatuota, kad pasėlių būklė vidutiniška, derlingumas mažinamas 15 procentų dėl škvalo padarytų nuostolių. 2013 m. kovo 13 d. lydraštyje, kuriuo pareiškėjui buvo išsiųstas Komisijos protokolas su 3 priedu, nurodyta Komisijos sprendimo apskundimo tvarka (b. l. 5). Įvertinus išvardintas aplinkybes, pareiškėjo teiginiai, jog skundžiamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo keliamų reikalavimų, pripažinti nepagrįstais.

Metodikos 6 punkte buvo nustatyta, kad derlių vėluojant nuimti laiku (kukurūzams – po rugsėjo 1 d. (originali Metodikos redakcija)), vidutinis derlingumas proporcingai mažinamas. Iš bylos medžiagos matyti, kad trečiasis suinteresuotas asmuo R. I. J. iki Metodikoje nurodytos datos kukurūzų derliaus nenuėmė (Komisija lauką apžiūrėjo 2012 m. spalio 15 d., kukurūzų derlius dar nebuvo nuimtas). Pažymėta, jog Metodikoje nurodytos įvairių kultūrų datos yra orientacinės. Tai reiškia, kad kultūros gali būti nuimamos ir po nurodytos datos be derliaus praradimo ar kokybės prastėjimo, juolab kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. D1-388/3D-392 patvirtintos Griežtai saugomų gyvūnų rūšių padarytos žalos apskaičiavimo metodikos 11 punktą, orientacinė kukurūzų derliaus nuėmimo data yra iki lapkričio 1 d., tačiau, kolegijos vertinimu, tokiu atveju derliaus nuėmimo vėlavimą pateisinančios aplinkybės su tai pagrindžiančiais įrodymais turi būti nurodytos sprendime dėl nuostolių paskaičiavimo. Iš ginčijamo sprendimo matyti, kad Komisija paminėtų reikšmingų aplinkybių nenurodė, neaptarė ir nepaneigė galimo pasėlių sunykimo dėl vėlavimo nuimti derlių. Akivaizdu, jog pripažinti tokias aplinkybes absoliučiai šalinančiomis žalos atlyginimą nebūtų pagrindo, juo labiau kad šiuo metu galiojanti Metodikos redakcija nurodo kukurūzų derliaus nuėmimo laiką po lapkričio 1 d., tačiau tai, be abejo, yra reikšminga bei aktualu objektyviam, tiksliam pasėlių vidutinio derlingumo ir žalos dydžio nustatymui. Taigi šiuo aspektu Komisijai nepašalinus pareiškėjo keliamų abejonių, nepagrindus vėlavimą nuimti derlių pateisinančiais faktoriais, esant aptartai situacijai pats trečiasis suinteresuotas asmuo dėl nepakankamo savo rūpestingumo turėtų prisiimti dalį rizikos dėl pasėlių praradimo. Padaryta išvada, kad Komisija nepagrįstai Metodikos 6 punkte numatytu pagrindu nemažino atlygintino žalos dydžio, nes derlius nebuvo nuimtas iki rekomenduojamos datos – rugsėjo 1 d. Ši aplinkybė vertintina kaip esminė sprendžiant dėl žalos atlyginimo dydžio, todėl teisėjų kolegija sprendė, jog žalos atlyginimas dėl šios priežasties mažintinas 20 procentų – iki 2 940,19 Lt.

Atmesti kaip nepagrįsti pareiškėjo atstovų teiginiai, kad jie neturėjo teisės pareikšti savo pastabų dėl apskaičiuotos žalos. Komisijos medžiojamų gyvūnų padarytai žalai Panevėžio rajone apskaičiuoti darbo reglamente, patvirtintame Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 173, (toliau – ir Reglamentas) įtvirtinta, kad į Komisijos narių atliekamą apžiūrą gali būti kviečiami ir būrelio, kurio nuomojamame plote padaryta žala, atstovas, o taip pat ir pareiškėjas. Bylos medžiaga patvirtina, kad medžiotojų būrelio atstovas važiavo į trečiojo suinteresuoto asmens kukurūzų pasėlių apžiūrą, su Akto turiniu supažindintas ir pats pasirašė šiame akte, be to, iš paties Akto matyti, kad dėl žalos atsiradimo priežasties, pakenktų pasėlių plotų dydžių ir pakenkimo intensyvumo, derlingumo sumažinimo procento MB „Alanta“ atstovas jokių pretenzijų nepareiškė (b. l. 11). Tai, kad būrelio atstovas nedalyvavo Komisijos posėdyje, kuriame priimtas sprendimas dėl žalos apskaičiavimo patvirtinimo, nesudaro pagrindo laikyti tokį sprendimą neteisėtu, kadangi pagal Reglamentą būrelio atstovas į posėdį gali būti kviečiamas tik esant reikalui (Reglamento 15 p.), o nagrinėjamu atveju matyti, jog apžiūrint pakenktų pasėlių plotus MB „Alanta“ atstovas dalyvavo, su apžiūros aktu susipažino ir jame pasirašė, jokių pastabų dėl apžiūros akto turinio nepareiškė, todėl laikytina, jog Komisija neturėjo prievolės į posėdį kviesti pareiškėjo atstovą. Įvertinus nustatytas aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, konstatuota, kad ginčijamo Komisijos sprendimo naikinti nėra pagrindo.

III. Pareiškėjas medžiotojų būrelis „Alanta“ (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (b. l. 58-61) prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus Komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytiems nuostoliams apskaičiuoti 2013 m. kovo 6 d. protokolu Nr. MG-1 patvirtintą R. I. J. kukurūzų pasėliams medžiojamųjų gyvūnų padarytą 3 675,24 Lt žalą.

Apeliaciniame skunde išdėsto, jog teismas Komisijos pirmininko paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, priėmė kaip nustatytą faktą, nors skunde teismui buvo teigiama, kad Komisijos surašytame protokole nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad žalą kukurūzų pasėliams padarė šernai. MB „Alanta“ atstovai teismo posėdžio metu akcentavo aplinkybę, jog protokole nėra fiksuota jokių požymių, kurių pagrindu būtų galima daryti prielaidą apie šernų padarytą žalą. Komisijos atstovo duoti paaiškinimai teismo posėdžio metu turėjo būti vertinami kaip asmens subjektyvi nuomonė nagrinėjamu klausimu, siekiant pašalinti Akto trūkumus. To, kad Akte nurodyta, jog žalą padarė šernai, nepakanka, būtina nurodyti ir požymius, kuriems esant būtų galima teigti, jog žalą padarė būtent šie medžiojami gyvūnai. Žalą kukurūzų pasėliams galėjo padaryti gyvūnai, kurių medžioti negalima, todėl būreliui nekiltų pareiga ją atlyginti. Pateiktame teismui skunde ir teismo posėdžio metu buvo akcentuota, jog žalą kukurūzų pasėliams padarė škvalas, tačiau teismas šios aplinkybės skundžiamame sprendime neanalizavo. Akte nurodyta, kad derlius 15 procentų pakenktas škvalo. Teismo posėdžio metu Komisijos atstovas ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovė teigė, kad šernų nukąstus kukurūzų stiebus galėjo nulenkti škvalas. Teismas visiškai nepasisakė dėl trečiojo suinteresuoto asmens atstovės paaiškinimo, kad ji 2012 m. rugsėjo 1 d. apžiūrėjo kukurūzų pasėlius ir jokių pakenkimų nebuvo. Nors tikslios datos nebuvo nurodyta, kada praūžė audra, tačiau Komisijos atstovas neginčijo fakto, jog vasaros pabaigoje škvalas buvo, ir net Akte nurodė, jog pasėliams pakenkė škvalas. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovės teiginiai dėl škvalo absoliučiai priešingi, nes ji teigė, kad audra buvo lapkričio mėnesį.

Skunde teismui buvo teigiama, kad pasėlių savininkai nepasirūpino tinkama pasėlių priežiūra ir apsauga. Šią aplinkybę patvirtino trečiojo suinteresuoto asmens atstovės paaiškinimai teismo posėdžio metu. Atstovė paaiškino, kad 2012 m. rugsėjo 1 d. apžiūrėjo kukurūzų pasėlius ir jokių pakenkimų nebuvo, o apie padarytą žalą Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vadoklių seniūnijai pranešė 2012 m. spalio 10 d. Atstovė teisme paaiškino, kad į seniūniją kreipėsi iškart, kai pastebėjo pasėlių pakenkimą. Bylą nagrinėjęs teismas ir dėl šios aplinkybės jokio vertinimo nepateikė, nenustatė pasėlių savininko kaltės laipsnio dėl pasėliams padarytos žalos.

Pateiktame teismui skunde ir teisminio nagrinėjimo metu buvo akcentuota, kad Komisijos skaičiavimai yra neteisingi, atlikti nesilaikant Metodikos 4.2 punkte nurodytos tvarkos. Metodikos 4.2 punkte nurodyta, kaip turi būti apskaičiuota padaryta žala, t. y. turi būti nustatytas vidutinis svertinis pasėlio pakenkimo intensyvumas procentais, kuris išvedamas sudėjus pasėlio dalių, pakenktų nevienodai intensyviai, plotus. Akte tokių duomenų nėra. Akte nurodytas pakenktas plotas – 3,5 ha. Teismo posėdyje savivaldybės atstovė teigė, kad Komisijos skaičiavimai yra teisingi, tačiau kaip galima patikrinti apskaičiavimo teisingumą, nurodyti negalėjo. Savivaldybės atstovė negalėjo nurodyti nei vieno konkretaus pakenkto pasėlio ploto dydžio, pakenkimo intensyvumo, o teigė, kad skaičiavimai teisingi. Pareiškėjas taip pat negalėjo ir negali patikrinti, ar teisingai nustatytas pakenkimo plotas bei pakenkimo laipsnis procentine išraiška. Komisijos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad kukurūzų pasėliai pakenkti atskiruose ploteliuose ir skirtingu lygiu, tačiau nei apžiūros akte, nei kokiame nors atskirame lape nėra jokių plotų išmatavimų, prie jų nurodant pakenkimo laipsnį. Komisijos atstovo paaiškinimas, kad jis rašėsi kiekvieną pakenktą plotą ir išvedė bendrą pakenkimo laipsnį, niekuo nepagrįsti, nes negalima patikrinti atliktų skaičiavimų teisingumo. Ypač reikšmingas Komisijos atstovo paaiškinimas, kad pakenktus kukurūzų pasėlių plotus matavo žingsniais ir tai apytiksliai leidžia nustatyti pakenktą plotą. Esant tokiai logikai, apytiksliai buvo galima nustatyti ir padarytos žalos dydį, tačiau žalos dydis nustatytas ne apytiksliai, bet tiksliai.

Teismas pažymėjo, kad Metodikos 6 punkte nurodyta, jog derlių vėluojant nuimti laiku, vidutinis derlingumas proporcingai mažinamas. 2012 m. galiojusios Metodikos 6 punkte nurodyta, kad žala visiškai neapskaitoma ir neatlyginama, jeigu pasėliai buvo sunaikinti medžiojamųjų gyvūnų dėl to, kad derlius buvo paliktas nenuimtas. Pusantro mėnesio vėlavimas nuimti derlių turėjo būti vertinamas kaip svarus argumentas paties pasėlių savininko kaltei nustatyti. Teismas nustatė esminę aplinkybę, kad pasėlių savininkas nesilaikė Metodikos 6 punkto nurodymų, tačiau atlygintinos žalos dydį sumažino tik 20 procentų. Nurodo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A492-2456/2012, nagrinėdamas medžiotojų būrelio „Girelė“ apeliacinį skundą, konstatavo, kad Metodikos 6 punkte numatytu pagrindu atlygintinos žalos dydis mažintinas 50 procentų. Panevėžio apygardos administracinis teismas nesivadovavo suformuota praktika sprendžiant tokį pat ginčą. Šioje byloje yra dar ir papildomų sąlygų atlygintino žalos dydžio mažinimui, kadangi patys pasėlių savininkai nepasirūpino pasėlių saugumu, didelei daliai pasėlių pakenkė škvalas, tačiau teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė.

Pareiškėjas šioje byloje patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro žyminio mokesčio mokėjimas paduodant skundą teismui ir žyminio mokesčio mokėjimas paduodant apeliacinį skundą, šios išlaidos turi būti priteistos iš atsakovų.

Atsakovas Panevėžio rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 73-74) prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime pažymi, jog Akte yra nurodyta ir užfiksuota, jog žalą pasėliams padarė šernai, todėl Komisijos paaiškinimai teismo posėdžio metu apie tai, kad žalą pasėliams padarė šernai, negalėjo pašalinti Akto trūkumų. Juo labiau kad pareiškėjas šio savo teiginio nepagrindžia jokiais teisės aktais. Nei Medžioklės įstatymo, nei Metodikos nuostatos, nei Reglamentas nenumato, jog reikalinga ar būtina nurodyti ne tik, kad žalą padarė šernai, bet ir žalos padarymo požymius. Nesant imperatyvaus reglamentavimo dėl šio pareiškėjo teiginio, Komisijos priimtas sprendimas negali būti laikytinas neteisingu ar prieštaraujančiu teisės aktams. Pareiškėjas skunde nesutinka su nustatyta aplinkybe, kad žalą pasėliams padarė šernai, tačiau tiek teismo posėdžio metu patvirtino, kad apžiūrimame lauke matėsi šernų pėdsakai, tiek pasirašydamas Akte patvirtino, kad žalą padarė šernai. Jokių prieštaravimų ar skundų dėl šio nustatyto fakto pareiškėjas Komisijai nepateikė. Pirminiame 2013 m. balandžio 8 d. skunde pareiškėjas net neginčijo Komisijos nustatyto fakto, kad žalą padarė šernai, o apeliavo į žalos sumažinimą dėl škvalo padarinių ir paties pasėlių savininko pasėlių derliaus nenuėmimą laiku. Teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad žala pasėliams buvo padaryta šernų.

Nurodo, jog tiek Akte, tiek Komisijos sprendimo 3 priede yra nurodytas pakenkimo procentas – 69 proc., o joks teisės aktas nenumato, kad komisija turėtų įforminti Metodikos 4.2 punkte nurodytų sudedamųjų dalių reikšmes. Pakenkimo intensyvumas (pagal Metodikos 4.2 punktą) yra apskaičiuotas ir laikytinas teisingu, kol jis nėra nuginčytas. Pareiškėjas jokių kitokių įrodymų, paneigiančių Komisijos nustatytą pakenkimo procentą, nepateikė. Pats pareiškėjas, prašydamas panaikinti Komisijos 2013 m. kovo 6 d. sprendimą ir Komisijos paskaičiuotą 3 675,24 Lt žalą, nukrypsta nuo suformuotos teismų praktikos, kurioje pavėluotas derliaus nuėmimas vertintinas kaip pasėlių savininko nerūpestingumas, dėl ko žalos dydis mažintinas ne 100 proc., kaip kad prašo pareiškėjas, o 50 procentų.

Atsakovas Komisija medžiojamų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti Panevėžio rajone atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 76-77) prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime nurodo, jog MB „Alanta“ atstovo V. B. pareiškimas, kad kukurūzų pasėliams labiau pakenkė škvalas nei šernai, yra subjektyvus, nes jis nebuvo pasėlių lauke, kai komisija apžiūrėjo pasėlių lauką, o stovėjo lauko pakraštyje su R. I. J., medžiotojų būrelio atstovais J. S. ir A. M.. Pareiškėjo atstovai teisingai nurodo, kad daugelyje vietų kukurūzų stiebai buvo nulenkti vėjo, bet nebuvo priplakti prie žemės ir juos nuimant derliaus nuostolis negalėjo būti didesnis nei 10-15 proc. Vis dėlto įvertinus, kad daliai pasėlių pakenkė škvalas, Komisija nusprendė mažinti derlingumą 15 procentų. Vadinasi, Komisija skaičiuodama žalą dėl derlingumo sumažinimo, priskaičiavo ūkininkui 648,36 Lt mažesnę žalą. Medžiotojų būrelio atstovas nei Akto surašymo metu, nei vėliau jokių pastabų nepareiškė nei dėl pakenkto ploto, nei dėl pakenkimo intensyvumo, nei dėl sunaikinto pasėlių ploto.

Pareiškėjo teiginys, kad komisijos skaičiavimai yra atlikti nesilaikant Metodikos 4.2 punkte nurodytos tvarkos, yra neteisingas, nes Akte yra įrašytas pakenktas plotas – 3,5 ha, sunaikinimo procentas – 69 (vidutinis svertinis pasėlio pakenkimo intensyvumas) ir sunaikintas plotas – 2,415 ha. Šie skaičiai yra gauti kukurūzų pasėlių apžiūros metu fiksuojant visus pasėlių pažeistus plotus, jų pažeidimo intensyvumą bei visiškai sunaikintą plotą. Išdaliję visiškai sunaikintų pasėlių plotų sumą iš pasėlio pažeistų plotų sumos (2,415 ha : 3,5 ha = 69) gavome vidutinį svertinį pasėlio pakenkimo intensyvumą procentais, t. y. pažeistame plote nustatėme visiškai sunaikintų pasėlių procentą. Jokiame teisės akte nenumatyta, kokiomis techninėmis priemonėmis ir būdais komisija turi nustatyti pakenktą pasėlių plotą ir pakenkimo intensyvumą, todėl teigti, kad Komisijos apskaičiavimai neteisingi, negalima.

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. I. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 79-80) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime išdėsto, jog škvalas nesuguldė, nenulenkė kukurūzų stiebų, o tik palenkė. Škvalo palenkti kukurūzų stiebai buvo surinkti kukurūzų nuėmimo mašina. Pagal kukurūzų nuėmimo technologiją, kukurūzai yra pjaunami 30-40 centimetrų aukštyje, todėl škvalo palenkti kukurūzų stiebai buvo visi surinkti. Kukurūzų nuėmimo mašina negalėjo surinkti ant žemės šernų sumindytų, išguldytų, apgraužtų kukurūzų stiebų ir burbuolių, dėl ko jis neteko dalies derliaus. Aplinkybė, kad MB „Alanta“ atstovo pastabos surašant protokolą nebuvo įrašytos, yra išgalvota, nes medžiotojų būrelio atstovas per visą pasėlių apžiūrą ir protokolo surašymo laiką nepateikė nė vienos pastabos ar pasiūlymo. Nesutinka su pareiškėju, kad, vadovaujantis Metodikos II dalies 6 punktu, kukurūzų derlius turėjo būti nuimtas iki rugsėjo 1 d. Minėtame teisės akte parašyta, kad ši data yra tik orientacinė. Be to, šiuo metu galiojanti Metodikos redakcija nurodo kukurūzų derliaus nuėmimo laiką po lapkričio 1 d. Kukurūzų derlius buvo nuimtas po rugsėjo 1 d., nes tik po pirmųjų šalnų kukurūzų burbuolės įgauna vaškinę brandą ir kukurūzų lapuose bei stiebuose susidaro ląsteliena, kurios reikia gaminant kukurūzų siloso pašarą karvėms.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus Komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti Panevėžio rajone 2013 m. sausio 6 d. posėdžio protokolu Nr. MG-1 patvirtinto medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo teisėtumo ir pagrįstumo (Protokolo 3 priedas), kuriuo konstatuota šernų padaryta 3 675,24 Lt derliaus netekimo žala kukurūzų pasėliams trečiojo suinteresuoto asmens R. I. J. 8,5 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (b. l. 10).

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo MB „Alanta“ skundą tenkino iš dalies ir pakeitė ginčijamą sprendimą, jo 3 priede numatytą žalą sumažindamas iki 2 940,19 Lt. Tokia išvadą teismas padarė įvertinęs tai, jog Komisija nepagrįstai Metodikos 6 punkte numatytu pagrindu nemažino atlygintino žalos dydžio, nes derlius nebuvo nuimtas iki rekomenduojamos datos – rugsėjo 1 dienos, todėl žalos atlyginimas buvo sumažintas 20 procentų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos normos prasmę, sprendžiant dėl gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo, Komisija, kaip viešojo administravimo sistemos subjektas, privalo priimti individualų administracinį aktą – sprendimą. Tokio sprendimo turiniui taikytini Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimai, nustatantys, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis (1 d.). Tai reiškia, jog Komisijos sprendime turi būti nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia šis viešojo administravimo subjektas, jo priėmimo priežastys, kokiomis teisės normomis grindžiamas atitinkamos žalos paskaičiavimas, ar nėra žalos atlyginimą šalinančių išimčių; nustatytos faktinės aplinkybės privalo būti aiškiai apibrėžtos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad tokie reikalavimai nėra pertekliniai, kadangi tiek žalą turintis mokėti asmuo, tiek į žalos atlyginimą pretenduojantis asmuo, tiek galimai teismas, nagrinėsiantis ginčą dėl žalos atlyginimo, padaryto laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų, turi aiškiai suvokti žalos atsiradimo pagrindą bei jos aplinkybes, o taip pat teisinį pagrindą, kuriuo įpareigojama atlyginti patirtą žalą. Toks sprendimas laikytinas administraciniu aktu ir turi atitikti ne tik Medžioklės įstatymo, bet ir Viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus (2009 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-557/2009, 2010 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1014/2010, 2012 m. liepos 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-2041/2012 ir kt.).

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ginčijamame sprendime (žalos apskaičiavime, pateiktame Komisijos 2013 m. kovo 6 d. protokolo Nr. GM-1 3 priede) yra nurodyti šie elementai: pasėlių bendras plotas – 8,5 ha, pakenktas plotas – 3,5 ha, pakenkimo procentas – 69 proc., nurodytas žemės ūkio pasėliams padarytos žalos dydis pinigine išraiška – 3 675,24 Lt, kultūra – kukurūzai, pasėlio būklė – vidutiniška, derlingumas – 253,64 kg/ha, taip pat jog Akte yra konkrečiai įvardinti gyvūnai, padarę žalą R. I. J. kukurūzų pasėliams, tai medžiojamieji žvėrys – šernai, konstatuota, kad pasėlių būklė vidutiniška, derlingumas mažinamas 15 procentų dėl škvalo padarytų nuostolių, tai, jog 2013 m. kovo 13 d. lydraštyje, kuriuo pareiškėjui buvo išsiųstas Komisijos protokolas su 3 priedu, nurodyta Komisijos sprendimo apskundimo tvarka (b. l. 5), pagrįstai padarė išvadą, kad skundžiamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus.

Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai nustatė, jog žalą kukurūzų pasėliams padarė šernai, Akte nėra nurodyta požymių, pagal kuriuos būtų galima teigti, jog žalą pasėliams padarė šernai. Be to, teismas neanalizavo aplinkybės, jog žalą kukurūzų pasėliams padarė škvalas.

Akto skiltyje „Pasėlių (miško) stovio natūroje įvertinimas“ nurodyta, jog pasėlio būklė vidutinė; žalą padarė šernai; derlingumą mažinti 15 procentų dėl škvalo padarytų nuostolių. Teismas, vadovaudamasis Komisijos atstovo ir MB „Alanta“ atstovo V. B., dalyvavusio 2012 m. spalio 15 d. apžiūroje, paaiškinimais teismo posėdžio metu ir Akte užfiksuota informacija, konstatavo, kad trečiojo suinteresuoto asmens R. I. J. sklype esantys kukurūzų pasėliai buvo pakenkti medžiojamųjų gyvūnų (šernų). Nors pareiškėjas teigia, kad nesutinka su nustatyta aplinkybe, jog žalą padarė šernai, tačiau MB „Alanta“ atstovas tiek teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme pavirtino, jog apžiūrimame lauke matėsi šernų pėdsakai, tiek pasirašydamas Akte patvirtino, jog žalą padarė šernai. Tokia pareiškėjo pozicija vertintina kaip nenuosekli, kadangi skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėjas neakcentavo, kad nesutinka su ta aplinkybe, jog žalą trečiojo suinteresuoto asmens R. I. J. pasėliams padarė šernai.

Bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui pareiškėjas įrodymų, kuriais galėtų būti paneigti pasėlių apžiūros akte užfiksuoti faktiniai duomenys, nėra pateikęs. Pareiškėjui tenka procesinė pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo skundo teiginius apie Komisijos priimto sprendimo faktinį nepagrįstumą bei neteisėtumą. Akte yra užfiksuoti duomenys apie šernų pasėliams padarytą žalą ir jame nėra dėl to pareikštų pareiškėjo pastabų. Tai, jog Akte nėra detalizuoti ir aptarti požymiai, kurių pagrindu daroma išvada, jog žalą pasėliams padarė šernai, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymus, nesudaro pagrindo abejoti išvada, jog dalis trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausančių pasėlių buvo pakenkti šernų.

Pareiškėjo teigimu, Komisijos paskaičiavimai yra neteisingi, atlikti nesilaikant Metodikos 4.2 punkte nurodytos tvarkos: Akte nėra išsamių duomenų apie pasėlio pakenkimo intensyvumą, pareiškėjas negali patikrinti, ar teisingai nustatytas pakenkimo plotas ir pakenkimo laipsnis procentais.

Pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnį, Komisijos pareiga yra apskaičiuoti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, vadovaujantis be išimties visomis imperatyviomis nuostatomis, įtvirtintomis Metodikoje. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tokios žalos apskaičiavimas apima ne tik galutinį konkrečios aritmetinės išraiškos pateikimą administraciniame akte, bet ir aiškų, suprantamą nurodymą, kaip paskaičiuotas pasėlio pakenkimo intensyvumas, kaip skaičiuojama derliaus netekimo žala, taip pat aptarimą aplinkybių, paneigiančių teisę į žalos atlyginimą.

Pagal Metodikos 4-10 punktus, komisija, apskaičiuodama padarytos žalos žemės ūkio pasėliams dydį, turi nustatyti šias faktines aplinkybes: plotą, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų, pasėlio pakenkimo intensyvumą, derliaus netekimą, žalos piniginę išraišką, apsaugos priemonių – elektrinio piemens arba tvoros buvimą/nebuvimą žemės ūkio pasėlių, augančių miško apsuptyje, esančiame iki 3 ha sklype arba ne daugiau kaip 200 m nuo pasėlių savininko sodybos nutolusiame iki 0,2 ha sklype.

Pagal Metodikos 4.1 punktą, plotas, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų, nustatomas išmatavus visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai, o pagal 4.2 punktą, pasėlio pakenkimo intensyvumas nustatomas įvertinant, kokiu laipsniu (procentais) pakenktame plote lauktinas derlius sumažės, lyginant su nepakenktomis pasėlio vietomis.

Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliuose apskaičiavimas pateiktas Komisijos 2013 m. kovo 6 d. protokolo Nr. MG-1 3 priede, kuriame nurodyti visi žalos apskaičiavimui būtini duomenys: pasėlių bendras plotas – 8,5 ha, pakenktas plotas – 3,5 ha, pakenkimo procentas – 69 proc., sunaikintas plotas – 2,415 ha, kultūra – kukurūzai, pasėlio būklė – vidutiniška, derlingumas – 253,64 kg/ha, 15 proc., nuostolis – 61,254 t, supirkimo kaina – 60,0 Lt/t, nuostolis – 3675,24 Lt, išmokama suma – 3675,24 Lt (b. l. 10).

Atsakovo Panevėžio savivaldybės administracijos teigimu, joks teisės aktas nenumato, kaip Komisija turėtų įforminti Metodikos 4.2 punkte nurodytų sudedamųjų dalių reikšmes, pakenkimo intensyvumas yra apskaičiuotas pagal Metodikos 4.2 punktą ir laikytinas teisingu, kol jis nėra nuginčytas. Atsakovas Komisija pažymi, jog Komisijos 2013 m. kovo 6 d. protokolo Nr. MG-1 3 priede nurodyti skaičiai gauti kukurūzų pasėlių apžiūros metu fiksuojant visus pasėlių pažeistus plotus, jų pažeidimo intensyvumą bei visiškai sunaikintą plotą. Išdalijus visiškai sunaikintų pasėlių plotų sumą iš pasėlio pažeistų plotų sumos (2,415 ha : 3,5 ha = 69) gautas vidutinis svertinis pasėlio pakenkimo intensyvumas procentais, t. y. pažeistame plote nustatytas visiškai sunaikintų pasėlių procentas. Jokiame teisės akte nenumatyta, kokiomis techninėmis priemonėmis ir būdais Komisija turi nustatyti pakenktą pasėlių plotą ir pakenkimo intensyvumą, todėl teigti, kad Komisijos apskaičiavimai neteisingi, negalima.

Teisėjų kolegija, vertindama apelianto argumentus dėl pasėlio pakenkimo intensyvumo ir ploto, kuriame pasėlis buvo pakenktas šernų, nustatymo, atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas turi pozityvią pareigą procese pagrįsti savo skundo reikalavimus įrodymais, t. y. teigdamas, kad Komisija neteisingai nustatė pakenkimo plotą ir pakenkimo laipsnį procentais, turi pateikti įrodymus, kurie patvirtintų tokius argumentus ir pagrįstų, pareiškėjo manymu, teisingą pakenkimo plotą ir pakenkimo laipsnį procentais. Tačiau pareiškėjas tokių įrodymų neteikė ir apskritai pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde Komisijos nustatytą pakenkto ploto dydį ir pakenkimo intensyvumą ginčijo tik tuo aspektu, jog Komisija, nustačiusi, kad 15 procentų kukurūzų pasėlių pakenkti škvalo, turėjo mažinti derlingumą ne šiame plote, bet pakenkimo laipsnį procentais, MB „Alanta“ atstovas Akte jokių argumentų, susijusių su pakenktų pasėlių ploto dydžiu ir pakenkimo intensyvumu, nepateikė. Teisėjų kolegija, pripažindama trečiojo suinteresuoto asmens teisę į žalos atlyginimą, daro išvadą, kad šiuo atveju, Komisijos 2013 m. kovo 6 d. protokolo Nr. MG-1 3 priede pateiktas žalos apskaičiavimas pagrįstas faktais bei teisės normomis, atitinka jam keliamus Medžioklės įstatymo ir Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, pareiškėjas Komisijos išvadas paneigiančių įrodymų nepateikė, todėl jo abstraktaus pobūdžio argumentai atmestini.

Komisija, įvertinusi tai, jog daliai kukurūzų derliaus pakenkė škvalas, sumažino derlingumą 15 procentų. Pažymėtina, jog Metodikos 6 punkte nurodyta, kad derliaus netekimui apskaičiuoti naudojamas einamųjų metų rajono (savivaldybės) teritorijoje pasėlio vidutinis derlingumas gali būti proporcingai mažinamas arba didinamas, atsižvelgiant į <...> kitus veiksnius. Atkreiptinas dėmesys, jog minėtoje normoje yra numatytas būtent derlingumo mažinimas, o ne, kaip pareiškėjas teigia, pakenkimo laipsnio procentais mažinimas. Nors pirmosios instancijos teismas atskirai nepasisakė dėl škvalo įtakos kukurūzų derliui, tačiau teisėjų kolegija nemato pagrindo nesutikti su Komisijos Akte nustatyta aplinkybe, jog kukurūzų pasėlių derlingumas dėl škvalo padarytų nuostolių mažintinas 15 procentų. Tokias išvadas papildomai patvirtina tiek pareiškėjo atstovų argumentai, kad daugelyje vietų kukurūzų stiebai buvo nulenkti vėjo, tiek Komisijos argumentai, jog kukurūzų stiebai nebuvo priplakti prie žemės ir juos nuimant derliaus nuostolis negalėjo būti didesnis nei 10-15 proc. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog kukurūzai yra pjaunami 30-40 centimetrų aukštyje, todėl škvalo palenkti kukurūzų stiebai buvo visi surinkti, kukurūzų nuėmimo mašina negalėjo surinkti ant žemės šernų sumindytų, išguldytų, apgraužtų kukurūzų stiebų ir burbuolių. Nustačius, jog derlingumas mažintinas dėl škvalo, tikslios škvalo datos nebuvo būtina nustatyti.

Pareiškėjas nurodo, jog bylą nagrinėjęs teismas nenustatė pasėlių savininko kaltės laipsnio dėl pasėliams padarytos žalos. Pareiškėjas pažymi, jog teismas nustatė, kad pasėlių savininkas vėlavo nuimti kukurūzų derlių, nesilaikė Metodikos 6 punkto reikalavimų, tačiau atlygintinos žalos dydį sumažino tik 20 procentų.

Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausantis derlius nebuvo nuimtas iki rekomenduojamos datos – rugsėjo 1 dienos, o Komisija pasėlių savininko vėlavimo nuimti derlių nepagrindė pateisinančiomis aplinkybėmis, žalos atlyginimą sumažino 20 procentų. Šis žalos sumažinimas, teisėjų kolegijos vertinimu, padarytas atsižvelgiant į trečiojo suinteresuoto asmens R. I. J. veiksmus ir jo nepakankamą rūpestingumą, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė pasėlių savininko kaltės laipsnio dėl pasėliams padarytos žalos. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo išvadas šiuo aspektu ir įvertinusi tai, jog pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. D1-388/3D-392 patvirtintos Griežtai saugomų gyvūnų rūšių padarytos žalos apskaičiavimo metodikos 11 punktą, orientacinė kukurūzų derliaus nuėmimo data yra iki lapkričio 1 d., tai, jog pagal nuo 2013 m. spalio 1 d. galiojančios Metodikos nuostatas, kukurūzų derliaus nuėmimo laikas nurodomas po lapkričio 1 d., pagrįstai žalos atlyginimą sumažino 20 procentų.

Tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. spalio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-2456/2012, nagrinėdamas medžiotojų būrelio „Girelė“ apeliacinį skundą, konstatavo, kad Metodikos 6 punkte numatytu pagrindu atlygintinos žalos dydis mažintinas 50 procentų, nesudaro pagrindo vertinti, jog Panevėžio apygardos administracinis teismas nesivadovavo suformuota teismų praktika sprendžiant tokį pat ginčą. Minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos, kurioje pasėliams padarytos žalos klausimas buvo sprendžiamas 2011 m. kovo 30 d. posėdyje, faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamoje byloje sprendžiamos situacijos, kurioje pasėliams padarytos žalos klausimas buvo sprendžiamas 2013 m. kovo 6 d. posėdyje. Be to, pažymėtina, jog teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia, anksčiau sprendžiant analogiškas bylas, tačiau teismų praktika nėra statiška, ji gali plėtotis.

Teismas, nagrinėdamas bylą, įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 57 str. 6 d.). Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia motyvų, kurie patvirtintų skundžiamo Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimo neteisėtumą.

Įvertinus nurodytas faktines ir teisines bylos aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti pagrįstais pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Peržiūrėjusi bylą ir pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 57 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimas paliekamas nepakeistas. Atmetus pareiškėjo skundą, vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme neturi teisės į teismo išlaidų atlyginimą, todėl jo prašymas dėl teismo išlaidų atlyginimo atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo medžiotojų būrelio „Alanta“ apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Veslava Ruskan Arūnas Sutkevičius