A-438-1085-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A438-1085/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00748-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 24

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso būdu apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, trečiajam suinteresuotam asmeniui advokatei R. P. dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 2–3), kurį patikslino (b. l. 12), kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, be kita ko, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir atsakovas, Kauno tarnyba), 1 000 000 000 Lt neturtinę žalą.

Skunde paaiškino, kad Kauno tarnyba 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr. TP‑2‑(2.2)‑12‑T-2481-3717 ir 2012 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-12-T-3337-3929 suteikė jam antrinę teisinę pagalbą ir paskyrė advokatę R. P. antrinei teisinei pagalbai teikti. Advokatė R. P. kategoriškai atsisakė jį ginti, todėl jos veiksmus jis apskundė Kauno tarnybai. Advokatės pagalbos jis nesulaukė ir po skundų pateikimo, todėl pakartotinai kreipėsi į Kauno tarnybą. 2013 m. liepos 3 d. jis gavo iš Kauno tarnybos raštą, kuriuo grasinama, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas bus nutrauktas, nes jis nebendradarbiauja su advokate. Atsižvelgiant į tai, kad paskirta advokatė neatliko jokių atstovavimo veiksmų, o Kauno tarnyba nesudrausmino advokatės, kuri privalėjo parengti teismui procesinius dokumentus, tačiau to nepadarė, todėl jis negalėjo įrodyti teisme savo nekaltumo ir patyrė neturtinę žalą.

Atsakovas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 28–31) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad gali būti atlyginama tik ta žala, kuri pagal savo prigimtį gali būti laikoma šios institucijos veiksmų rezultatu. Kauno tarnyba yra sudariusi su advokate R. P. antrinės teisinės pagalbos prireikus teikimo sutartį, todėl advokatę ir Kauno tarnybą sieja ne pavaldumo ar atstovavimo, bet sutartiniai santykiai. Advokatai nėra Kauno tarnybos darbuotojai ir neatlieka viešojo administravimo funkcijų, neatstovauja Kauno tarnybos interesų, todėl jų atlikti veiksmai negali būti siejami su Kauno tarnybos veikla. Lietuvos advokatūra yra pateikusi Kauno tarnybai teigiamą nuomonę apie šią advokatę ir, kol nėra priimtas neigiamas Lietuvos advokatūros ar teismo sprendimas šios advokatės atžvilgiu, tol nėra teisinio pagrindo tvirtinti, kad advokatė netinkamai atliko savo pareigas. Advokatas, teikdamas antrinę teisinę pagalbą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymu, Lietuvos advokatūros įstatais bei Advokatų etikos kodeksu. Kauno tarnyba turi teisę tikrinti pateiktus duomenis apie suteiktą (teikiamą) antrinę teisinę pagalbą, nagrinėti asmenų skundus dėl advokato teikiamų teisinių paslaugų, tačiau kartu privalo sudaryti sąlygas advokatui laikytis veiklos laisvės ir nepriklausomumo bei kitų advokato veiklos principų. Antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų veiklos kokybės tikrinimą organizuoja Lietuvos advokatūra. Kauno tarnyba, gavusi atitinkamus pareiškėjo pareiškimus bei prašymus, į juos reagavo, kreipėsi į advokatę R. P., prašydama paaiškinimų apie pareiškėjo nurodytas aplinkybes, o gavusi advokatės paaiškinimus, atsakydavo pareiškėjui į jo keliamus klausimus, paaiškindavo teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias pareiškėjo ir advokato bendradarbiavimą, pakartotinai pareiškėjui siuntė Kauno tarnybos sprendimus, kuriais nuspręsta jam teikti antrinę teisinę pagalbą bei nuspręsta pakeisti advokatę R. P. advokatu R. U.. Kauno tarnybos nuomone, ji tinkamai kontroliavo advokatės R. P. veiklą tiek, kiek tai leidžia su advokate sudaryta sutartis. Išreiškė nuomonę, kad Kauno tarnyba nėra tinkamas subjektas atlyginti neturtinę žalą, kildinamą iš advokatės R. P. veiksmų, nes už nesuteiktos antrinės teisinės pagalbos pasekmes, jei tokių yra, galėtų atsakyti advokatė R. P..

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimu (b. l. 71–74) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Kauno tarnyba 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-12-T-2481-3717 ir 2012 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-12-T-3337-3929 (toliau – ir Sprendimai) nusprendė teikti pareiškėjui jo prašomą antrinę teisinę pagalbą bei paskyrė advokatę R. P.. Sprendimais, be kita ko, informavo pareiškėją apie jo pareigą bendradarbiauti su Kauno tarnyba ir advokate, teikiančia antrinę teisinę pagalbą, pasiūlė susisiekti su jam paskirta advokate per kuo trumpesnį laiką ir susitarti dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo eigos, supažindino su teise prašyti pakeisti advokatą kitu, jei nustatomas interesų konfliktas, kitomis teisėmis bei pareigomis. Pareiškėjas 2013 m. sausio 21 d. pareiškimu Kauno tarnybą informavo, kad advokatė buvo atvykusi pas jį, bet nepagrįstai prašė jo pateikti dokumentus, kuriuos privalo gauti pati, ir prašė įpareigoti advokatę parengti procesinius dokumentus teismui. Kauno tarnyba 2013 m. sausio 29 d. raštu Nr. O-2-(1.5)-270 ir 2013 m. vasario 11 d. raštu Nr. O-2-(1.5)-396 paprašė advokatės R. P. paaiškinti pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes. Advokatė R. P. 2013 m. vasario 13 d. paaiškinime nurodė jos ir pareiškėjo susitikimo aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, pagal kurias pareiškėjas turi teisę naudotis Sprendimuose nurodyto advokato pagalba, tačiau neįgyja pareigos tokia pagalba naudotis ir turi rodyti iniciatyvą susisiekimui su advokatu. Kauno tarnyba 2013 m. vasario 21 d. raštu Nr. O-2-(1.5)-478 pareiškėją informavo apie advokatės paaiškinimo motyvus bei pasiūlė toliau su advokate bendradarbiauti. Pareiškėjas 2013 m. kovo 4 d. prašymu ir 2013 m. birželio 7 d. skundu kreipėsi į Kauno tarnybą. Į šiuos skundus Kauno tarnyba reagavo pateikdama 2013 m. vasario 8 d. atsakymą, taip pat 2013 m. birželio 17 d. kreipėsi į advokatę R. P.. Gavusi advokatės R. P. paaiškinimą, pareiškėjui atsakė 2013 m. liepos 3 d. raštu, o 2013 m. rugpjūčio 14 d. sprendimais Nr. TP-2-(2.2)-13-P-3337-3609 bei Nr. TP-2-(2.2)-13-P-2481-3612 pratęsė ankstesniais Sprendimais skirtos antrinės teisinės pagalbos teikimo terminą. Advokatei R. P. prašant, ši advokatė pakeista advokatu R. U..

Teismas nurodė, kad iš pareiškėjo skundo matyti, jog jis neturtinę žalą kildina iš atsakovo veiksmų (neveikimo), nesudrausminant antrinei teisinei pagalbai teikti paskirtos advokatės R. P.. Todėl šiuo atveju būtina nustatyti, ar Kauno tarnybos darbuotojai veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip pagal teisės aktus turėjo veikti, ar buvo pažeistos atsakovo veiklą reglamentuojančios teisės normos bei kaip šie pažeidimai pasireiškė, taip pat nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas galėjo turėti įtakos pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos atsiradimui.

Teismas pažymėjo, kad pagal 2012 m. liepos 24 d. antrinės teisinės pagalbos teikimo prireikus sutarties Nr. PABC-45, sudarytos tarp Kauno tarnybos ir advokatės R. P., nuostatas advokatė inter alia įsipareigojo teikti antrinę teisinę pagalbą laikantis advokatų profesinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo, Lietuvos advokatūros įstatų, Advokatų etikos kodekso ir kt.), laikytis advokato veiklos laisvės ir nepriklausomumo ir kitų advokatų veiklos principų savo profesinėje veikloje, o Kauno tarnyba, kontroliuodama, kaip advokatė laikosi sutartyje nustatytų pareigų, turi teisę tikrinti pateiktus duomenis apie suteiktą (teikiamą) antrinę teisinę pagalbą, taip pat, nagrinėdama asmenų skundus, pareiškimus dėl advokatės teikiamos (suteiktos) antrinės teisinės pagalbos, reikalauti iš advokatės paaiškinimų dėl skunde, pareiškime nurodytų aplinkybių, reikalauti iš advokatės pateikti informaciją, reikalingą skundui, pareiškimui ištirti.

Taigi nei minėtose sutartyse, nei kituose valstybės garantuojamą teisinę pagalbą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra įtvirtinta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pareiga daryti įtaką advokato teikiamų paslaugų kokybei, o tik suteikta teisė ir pareiga kontroliuoti sutartimi apibrėžtų reikalavimų vykdymą. Byloje nėra jokių duomenų, kad Kauno tarnyba nagrinėjamu atveju nebūtų vykdžiusi sutartinių įsipareigojimų ar kad juos vykdė netinkamai. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad, gavusi pareiškėjo skundus (prašymus), kiekvienu atveju kreipdavosi į advokatę R.

P. paaiškinimų, apie juos informuodavo pareiškėją bei papildomai paaiškindavo teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias advokato ir pareiškėjo bendradarbiavimą, pareiškėjo teises ir pareigas. Minėtų Kauno tarnybos atsakymų pareiškėjas neginčijo. Todėl teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju Kauno tarnyba tinkamai kontroliavo advokatės veiklą tiek, kiek leido teisės aktai ir antrinės teisinės pagalbos teikimo prireikus sutarties sąlygos. Dėl advokatės paslaugų kokybės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba negali būti atsakinga, todėl pareiškėjo prielaidos dėl advokatės galimai netinkamai suteiktos antrinės teisinės pagalbos negali būti vertinamos kaip Kauno tarnybos netinkamas veikimas ar neveikimas.

Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas, abejodamas dėl advokatės teikiamų teisinių paslaugų kokybės, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies nuostatomis, būtų kreipęsis į Kauno tarnybą su prašymu pakeisti advokatę R. P. kitu advokatu, nors tokia teisė jam buvo išaiškinta Sprendimuose.

Teismas nurodė, kad valstybės atsakomybė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tik esant neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, konkrečiai žalai (pasekmėms) ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Pareiškėjas skunde nenurodė, kokias konkrečias neigiamas pasekmes, kaip neturtinę žalą, kurią vertina 1 000 000 000 Lt suma, jis patyrė, taip pat nepateikė jokių įrodymų. Be to, teismas byloje nenustatė, kad Kauno tarnyba atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra nustatytos (įrodytos) visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl teismas darė išvadą, jog pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas.

III. Pareiškėjas, nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 76), kuriuo prašo jį panaikinti ir jo skundo, pateikto pirmosios instancijos teismui, reikalavimus tenkinti.

Pažymi, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas pažeidžiant teisės aktus.

Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 81) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje sprendžiamas ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmų.

Pareiškėjo teigimu, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, kad šiai tarnybai 2012 m. rugsėjo 18 d. ir 2012 m. spalio 1 d. sprendimais paskyrus advokatę R. P. teikti jam antrinę teisinę pagalbą, neužtikrino, jog ši pagalba būtų realiai jam teikiama, ko pasakoje, nebuvo apgintos jo subjektinės teisės, teisminiame ginče su Marijampolės pataisos namais.

Valstybės turtinės ir neturtinės atsakomybės klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 ir 6.271 straipsniai. Viena iš būtinų sąlygų šiai atsakomybei atsirasti, yra neteisėti valdžios institucijų darbuotojų veiksmai, kai jie neveikia taip, kaip pagal įstatymus jie privalo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Antrinės teisinės pagalbos teikimo klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas.

Pagal šio įstatymo 9 straipsnio nuostatas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba yra valstybės institucija, kuriai yra pavesta organizuoti antrinės teisinės pagalbos teikimą, tuo reikalu sudarant sutartis su advokatais, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą bei kontroliuojant šios pagalbos teikimą.

Šis teisinis reguliavimas lemia, kad valstybės neturtinė atsakomybė byloje nagrinėjamu atveju gali kilti, jeigu Kauno tarnybos veiksmai, teikiant pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, neatitiko Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo reikalavimų.

Byloje nustatyta, kad Kauno tarnyba 2012 m. rugsėjo 18 d. ir 2012 m. spalio 1 d. sprendimais pareiškėjui suteikė antrinę teisinę pagalbą, teisminiame ginče su Marijampolės pataisos namais, o atstovauti jo interesus paskyrė advokatę R. P..

Iš bylos taip pat matyti, kad pareiškėjui ir advokatei R. P., nesusitarus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo sąlygų, pareiškėjas apie tai informavo Kauno tarnybą, kuri ėmėsi teisės aktais numatytų priemonių išsiaiškinti šio konflikto pobūdį ir priežastis bei ne kartą papildomai išaiškino pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos teikimo sąlygas bei kaip turėtų būtų sprendžiamas šis konfliktas. Pareiškėjui ir advokatei toliau nebendradarbiaujant antrinės teisinės pagalbos klausimais, Kauno tarnyba 2013 m. rugsėjo 11 d. priėmė sprendimus advokatę R. P. pakeisti kitu advokatu (b. l. 36-56).

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 4 ir 11 straipsnio nuostatas, pareiga sąžiningai naudotis teikiama valstybės garantuojama teisine pagalba bei bendradarbiauti su ją teikiančiomis tarnybomis bei advokatais, yra numatyta ir asmenims, kurie kreipiasi tokios pagalbos. Todėl asmenims, gaunantiems valstybės garantuojamą teisinę pagalbą taip pat tenka atsakomybė už tai, kad jiems būtų tinkamai, laiku ir kokybiškai suteikta ši pagalba. Tais atvejais, kai asmuo gaunantis valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, advokatui ar tarnybai neteikia visos informacijos apie konflikto priežastis, nesiima visų reikiamų priemonių konfliktinei situacijai išspręsti, taip pat nevykdo teisės aktais nustatytų pareigų bei tokiais savo veiksmais prisideda prie konfliktinės situacijos vystymosi.

Apibendrinus, darytina išvada, kad Kauno tarnybos veiksmai, sprendžiant konfliktinę situaciją tarp pareiškėjo ir advokatės, buvo adekvatūs tai situacijai, kuri buvo susiklosčiusi tarp šių asmenų bei atitiko Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo reikalavimus.

Dėl paminėto tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas