AS-293-822/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-293-822/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03643-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. Š. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir pensijos nepriemokos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja V. Š. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–9), prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) Kauno skyriaus 2013 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. (10.1) S-50386; 2) panaikinti VSDFV 2013 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą Nr. (6.5) 1-5648; 3) priteisti iš VSDFV Kauno skyriaus neišmokėtą senatvės pensijos dalį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., t. y. 16 181,87 Lt; 4) atnaujinti praleistą 3 metų terminą skundui paduoti; 5) priteisti iš atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimu (b. l. 69–76) atnaujino pareiškėjai V. Š. terminą kreiptis į teismą su skundu dėl valstybinės senatvės pensijos nepriemokos priteisimo, pareiškėjos skundą patenkino iš dalies – priteisė V. Š. iš VSDFV Kauno skyriaus valstybinės senatvės pensijos nepriemoką 16 181,87 Lt, likusią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. lapkričio 18 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimą paliko nepakeistą (b. l. 126–135).

Pareiškėja 2014 m. lapkričio 24 d. pateikė prašymą dėl išlaidų atlyginimo, kuriame prašo priteisti iš atsakovų VSDFV ir VSDFV Kauno skyriaus patirtas 900 Lt išlaidas advokatės Dianos Višinskienės pagalbai apmokėti. Nurodė, kad šias išlaidas sudaro skundo parengimas (b. l. 140).

Atsakovas VSDFV Kauno skyrius atsiliepime prašė atmesti pareiškėjos prašymą, o teismui nusprendus priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, prašė jas sumažinti. Teigė, kad pareiškėjos skundo reikalavimų patenkinimą teisme iš esmės nulėmė ne VSDFV Kauno skyriaus veiksmai, o Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies nuostatų pripažinimas prieštaraujančiomis Konstitucijai. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjos skundas buvo patenkintas iš dalies, t. y. patenkintas tik vienas reikalavimas iš trijų (b. l. 151–153).

Atsakovas VSDFV atsiliepimu prašė atmesti pareiškėjos prašymą (b. l. 154–157). Nurodė, kad VDSFV Kauno skyriaus veika 2010–2011 metais taikant Laikinojo įstatymo nuostatas bei neišmokant pareiškėjai pensijos dalies, nesant tai reglamentuojančių teisės aktų, buvo teisėta ir pagrįsta. Skundą pasirašė pati pareiškėja, o ne advokatė. Be to, išlaidos galėtų būti atlyginamos proporcingai teismo patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi (I t., b. l. 158–159) pareiškėjos V. Š. prašymą dėl išlaidų atlyginimo nutarė tenkinti iš dalies – priteisė pareiškėjai iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 300 Lt (86,89 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, kad pareiškėja su advokate Diana Višinskiene 2013 m. rugsėjo 2 d. sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį (b. l. 21). Patirtoms išlaidoms pagrįsti pareiškėja teismui pateikė 2013 m. rugsėjo 2 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 670833, patvirtinantį 500 Lt sumokėjimą už atstovavimą, dokumento surašymą (b. l. 141), 2013 m. rugsėjo 5 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 670840, patvirtinantį 400 Lt sumokėjimą už dokumento surašymą, patarimą (b. l. 142).

Spręsdamas Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimą, teismas vadovavosi Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau − Rekomendacijos), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“, kuriuo nuo 2013 m. sausio 1 d. patvirtinta 1 000 Lt minimali mėnesinė alga.

Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 punktu, maksimali galima priteisti suma už skundo parengimą sudaro 3 000 Lt (3 x 1 000 Lt). Pareiškėja prašo priteisti 900 Lt, tačiau teismui tenkinus vieną materialinį reikalavimą iš trijų, pareiškėja šiuo atveju įgijo teisę ne į visos, o tik į dalies patirtų bei įrodymais pagrįstų išlaidų atlyginimą, t. y. ne į daugiau nei 300 Lt (900 / 3). Teismo vertinimu, 300 Lt išlaidų atlyginimas yra proporcingas pagal nagrinėto ginčo pobūdį ir bylos sudėtingumą, todėl ši suma pareiškėjai ir priteistina iš VSDFV Kauno skyriaus, iš kurio įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra priteista valstybinė senatvės pensijos nepriemoka.

III. Atsakovas prie Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad VSDFV Kauno skyrius, 2010–2011 metais mokėdamas pareiškėjai pagal Laikino įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas perskaičiuotą senatvės pensiją, teisėtai ir pagrįstai taikė Laikinąjį įstatymą. Taigi VSDFV Kauno skyriaus 2010 metų sausio mėnesio sprendimas (kaip valinis aktas, veiksmas) – pradėti mokėti pareiškėjui pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį perskaičiuotą senatvės pensiją – jo priėmimo ir vykdymo metu (pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį perskaičiuota senatvės pensija buvo mokama iki 2011 m. gruodžio 31 d.) buvo teisėtas ir pagrįstas, todėl VSDFV Kauno skyriaus ir Fondo valdybos neteisėtų veiksmų nėra. Kadangi pareiškėjos skundo reikalavimų patenkinimą teisme iš esmės nulėmė ne VSDFV Kauno skyriaus veiksmai, o Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų pripažinimas prieštaraujančiomis Konstitucijai ir Konstitucijos 110 straipsnyje nustatytas draudimas teismui taikyti teisės aktą, pripažintą prieštaraujančiu Konstitucijai, nei VSDFV Kauno skyrius, nei Fondo valdyba negali būti laikomi atsakingais dėl pareiškėjo teismo išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atsiradimo ir šios išlaidos iš atsakovų, remiantis pirmiau minėtu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, negali būti priteisiamos. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti V. Š. prašomas bylinėjimosi išlaidas, kuris priimtas neatsižvelgiant į tai, kad atsakovų veika 2010–2011 metais taikant Laikinojo įstatymo nuostatas buvo teisėta, ir pagrįstas tik Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu „pralaimėjęs moka“, yra neteisėtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje vertinamas Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties, kuria pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas iš dalies, teisėtumas ir pagrįstumas.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartis ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimas buvo priimti pareiškėjos naudai, todėl ji įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

ABTĮ 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas, kurių atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose.

Remiantis administracinių teismų praktika pagal ABTĮ 44−45 straipsnių nuostatas teismas gali atlyginti tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu, o suinteresuota šalis teismui turi pateikti ne tik prašymą dėl išlaidų atlyginimo, bet ir išlaidų paskaičiavimą ir pagrindimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009). Taigi teismui turi būti pateikiami įrodymai, patvirtinantys, kad asmuo, prašantis, jog jam iš kitos šalies būtų priteistas patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, realiai patyrė jo nurodytas išlaidas. Prašymui atlyginti bylinėjimosi išlaidas taip pat taikomi ir bendrieji teisės principai. Vienas tokių principų, tai – protingumo principas, reikalaujantis, kad kiekvienas asmuo elgtųsi apdairiai, rūpestingai, bei sąžiningumo principas, iš kurio turinio pareiškėjui, prašančiam atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kyla teisinis imperatyvas aiškiai išreikšti valią dėl tokio reikalavimo, jį suformuluoti konkrečiai ir tiksliai, nedviprasmiškai, pateikti tokį reikalavimą patvirtinančius įrodymus bei nepiktnaudžiauti savo teisėmis.

Patirtoms išlaidoms pagrįsti pareiškėja teismui pateikė 2013 m. rugsėjo 2 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 670833, patvirtinantį 500 Lt sumokėjimą už atstovavimą, dokumento surašymą (b. l. 141), 2013 m. rugsėjo 5 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 670840, patvirtinantį 400 Lt sumokėjimą už dokumento surašymą, patarimą (b. l. 142). Byloje yra pareiškėjos su advokate Diana Višinskiene 2013 m. rugsėjo 2 d. sudaryta teisinių paslaugų teikimo sutartis (b. l. 21).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, nustatė, kad pareiškėjos prašoma priteisti išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų kriterijų, tačiau teismo sprendimu patenkinus trečdalį pareiškėjos skundo reikalavimų, jai priteistina proporcinga dalis, t. y. trečdalis patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas iš esmės neginčija teismo atliktų skaičiavimų, tačiau mano, kad nėra atsakingas už pareiškėjos patirtas išlaidas, nes veikė teisėtai. Pasisakydama dėl šių atsakovo argumentų, teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad nagrinėjamos kategorijos bylose bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas įprastine Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. sprendžiant išlaidų klausimą neteikiama esminės reikšmės aplinkybei, kad pareiškėjos skundo reikalavimų patenkinimą teisme nulėmė Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų pripažinimas prieštaraujančiomis Konstitucijai ir Konstitucijos 110 straipsnyje nustatytas draudimas teismui taikyti teisės aktą, pripažintą prieštaraujančiu Konstitucijai (žr., pvz., LVAT 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1229/2014; 2014 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1303/2014; 2013 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-954/2012), todėl nėra pagrindo atsakovą atleisti nuo pareigos atlyginti bylinėjimosi išlaidas pareiškėjai, taigi minėti VSDFV Kauno skyriaus argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjai priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra reali, pagrįsta į bylą pateiktais įrodymais ir racionali, taigi nėra pagrindo naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl atsakovo atskirasis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė