2K-105-222/2015 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Pranešėjas Baudž.byla Nr.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-105-222/2015

Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00036-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija:

2.4.7 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Tomo Šeškausko ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant nukentėjusiajai (privačiai kaltintojai) A. V.,

išteisintajai J. M.,

gynėjui advokatui Aidui Mažeikai,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios A. V. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 30 d. nuosprendžio.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu J. M. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu penkiems mėnesiams, įpareigojant ją per keturis mėnesius atlyginti priteistą neturtinę žalą nukentėjusiajai ir per visą bausmės laiką nuo 22 iki 6 val. būti namuose.

Iš J. M. priteista A. V. 500 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 350 Lt už advokato paslaugas.

J. M. išteisinta pagal BK 154 straipsnio 1 dalį ir 155 straipsnio 1 dalį nepadarius veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių, tačiau dėl šios nuosprendžio dalies kasatorė nesiskundžia.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 30 d. nuosprendžiu panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nuosprendžio dalis dėl J. M. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir priimtas naujas nuosprendis: J. M. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisinta nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Taip pat panaikinta nuosprendžio dalis dėl 500 Lt neturtinės žalos bei 350 Lt proceso išlaidų priteisimo A. V..

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos D. Bajerčiūtės pranešimą, nukentėjusiosios, prašiusios kasacinį skundą patenkinti, išteisintosios ir jos gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

Apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį, J. M. išteisino pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl kaltinimo tuo, kad 2013 m. gruodžio 15 d., apie 14.00 val., gyvenamojo namo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), laiptinėje, prie buto Nr. 5 papurškė A. V. į veido sritį iš dujų balionėlio ir taip nudegino jai abi akis.

Nukentėjusioji A. V. kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 30 d. nuosprendį, kuriuo J. M. išteisinta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nuosprendį arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1, 4, 20 straipsnių, 44 straipsnio 10 dalies, 329, 331 straipsnių pažeidimų. Pasak kasatorės, šis teismas netinkamai vertino įrodymus, nuosprendis yra prieštaringas ir grindžiamas prielaidomis, o ne įrodymais. Antai išteisintosios J. M. parodymų teismas nevertino visos bylos medžiagos kontekste, neatsižvelgė į tai, jog jie nesutampa su kitais įrodymais, t. y. su nuosekliais ir logiškais nukentėjusiosios, taip pat liudytojų L. G., V. Š., M. G. parodymais, paciento (patyrusio traumą) apžiūros lapu Nr. 100345, receptu akių lašams įsigyti. Taip liko nepašalinti prieštaravimai tarp atskirų bylos duomenų.

Kasatorė atkreipia dėmesį, kad kiekvienoje byloje ir ypač privataus kaltinimo, paneigiant ar patvirtinant keliamas įvykio versijas, turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, paskiriami specialieji tyrimai, o to nepadarius pažeidžiamos proceso dalyvių teisės ir įrodinėjimo tvarka. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio galima būtų teigti, kad ne J. M. iš dujų balionėlio papurškė kasatorei (A. V.) dujų į veidą, o pastaroji tai padarė pati sau. Kasatorė analizuoja J. M. parodymus (ši teigė, kad kasatorė buvo girta, laiptinėje numetė nuo jos galvos kepurę, po to pradėjo purkšti dujas, o po konflikto išėjo pasivaikščioti į mišką) ir vertina juos kaip nepagrįstus, nes kaltininkės nurodytų aplinkybių nepatvirtina objektyvūs bylos duomenys (paciento, patyrusio traumą, apžiūros lape Nr. 100345 neblaivumo faktas neužfiksuotas; po konflikto J.

M. išvažiavo). Teisingam bylos išsprendimui svarbios aplinkybės be specialių žinių panaudojimo negali būti tinkamai nustatytos, todėl teismas, vadovaudamasis BPK 324 straipsnio 6 dalimi, privalėjo paskirti teismo medicinos ekspertizę, siekdamas nustatyti nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo mastą, mechanizmą bei patikrinti, ar buvo galima nudeginti akis purškiant į jas tiesiai iš dujų balionėlio, iš kokio atstumo turėjo būti purškiama ir ar ji pati galėjo apsipurkšti dujomis, taip pat turėjo apklausti gydytoją, greitosios medicinos pagalbos medikus.

Be to, pas J. M. neatlikta krata turint tikslą aptikti dujų balionėlį, taip pat neatliktas kasatorės, J. M. bei L. G. parodymų patikrinimas vietoje siekiant nustatyti, kurioje vietoje ir kokiu atstumu viena nuo kitos jos stovėjo; neatlikta įvykio vietos apžiūra (pavedant tai padaryti ikiteisminio tyrimo įstaigai, vadovaujantis BPK 414 straipsnio 2 dalimi). Pasak kasatorės, išvardytų tyrimo veiksmų neatlikimas pripažintinas esminiu BPK pažeidimu, juolab kad ji, kaip privati kaltintoja, tokių įgaliojimų neturi (BPK 34, 415 straipsniai).

Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs pirmosios instancijos teismo padarytą esminį BPK 305 straipsnio reikalavimų pažeidimą, turėjo šią klaidą ištaisyti. Be to, apeliacinės instancijos teismas kasatorės neinformavo, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos (BPK 336 straipsnis), dėl to, tik praėjus beveik dviem mėnesiams nuo nuosprendžio paskelbimo, sužinojo, jog galima pateikti kasacinį skundą. Taip, kasatorės manymu, buvo apribotos jos galimybės tinkamai ir laiku gauti teisinę pagalbą bei paruošti kasacinį skundą.

Nukentėjusiosios A. V. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl J. M. išteisinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.

Kasaciniame skunde nurodytų esminių BPK pažeidimų buvimas argumentuojamas netinkamu įrodymų vertinimu teigiant, jog išteisintosios J. M. parodymai nesutampa su kitais bylos įrodymais, kurie, pasak kasatorės, patvirtina jos parodymų tikrumą. Be to, kasatorės manymu, teisingam bylos išsprendimui turėjo būti paskirta teismo medicinos ekspertizė jos (A. V.) sužalojimo mechanizmui, pobūdžiui ir pan. nustatyti bei surinkti kiti įrodymai – padaryta krata J. M. namuose (dujų balionėliui surasti), apklausti gydytojai (greitosios medicinos pagalbos medikai), atlikta įvykio vietos apžiūra bei jos (A. V.), išteisintosios J. M., liudytojos L. G. parodymų patikrinimai vietoje, kad būtų išsamiai nustatytos įvykio vietos aplinkybės (atstumas tarp įvykyje dalyvavusių asmenų, tiksli jų buvimo vieta).

Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai yra netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas ir (ar) esminiai BPK pažeidimai; kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas yra teisės taikymas (BPK 369 straipsnis, 376 straipsnio 1 dalis). Taigi kasacinės instancijos teismas įrodymų netiria ir nevertina, faktinių aplinkybių nenustatinėja. Tais atvejais, kai skundžiamas teismo nuosprendžio pagrįstumas, kasacinės instancijos teismas patikrina, ar nuosprendį priėmęs teismas nepadarė esminių BPK normų pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pripažino J. M. kalta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ši, papurškusi A. V. iš dujų balionėlio, nudegino nukentėjusiajai akis ir taip sukėlė jai fizinį skausmą bei padarė sveikatos sutrikdymą. Darydamas tokias išvadas apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teismas atmetė J. M. parodymus ir rėmėsi A. V. parodymais. Be to, teismas nurodė, kad tai, jog įvykio vietoje jautėsi dujos, patvirtino liudytoja L. G., o A. V. akių sužalojimo faktą patvirtino nukentėjusiosios (pacientės) apžiūros lapas (surašytas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės skubiosios pagalbos gydytojos) bei receptas akių lašams įsigyti.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisingumą (apeliacinius skundus dėl jo padavė tiek nuteistoji J. M., tiek nukentėjusioji A. V.), panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl J. M. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir priėmė naują nuosprendį, kuriuo ją dėl šios nusikalstamos veikos išteisino, padaręs išvadas, kad įrodymai neginčijamai nepatvirtina, jog būtent J. M. papurškė A. V. iš dujų balionėlio ir dėl to turi būti vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos principu.

Iš bylos medžiagos ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad šis teismas dar kartą įvertino bylos įrodymus, ištirtus teisiamajame posėdyje, t. y. J. M., nukentėjusiosios A. V., liudytojos L. G. parodymus, paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapą, receptą vaistams įsigyti. Motyvuodamas išteisinamajame nuosprendyje padarytas išvadas ir kitaip vertindamas įrodymus negu tai padarė pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, nurodė, kad liudytoja L. G. matė konfliktuojančias J.

M. ir A. V. namo laiptinėje, o išėjusi iš savo buto pajuto akių skausmą, gerklės perštėjimą, tuo metu prie J. M. buto durų buvo abi – tiek J. M., tiek A. V., tačiau liudytoja negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, kuri iš jų papurškė iš dujų balionėlio, nes to nematė. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad paciento, patyrusio traumą (A. V.), apžiūros lapas ir receptas akių lašams įsigyti patvirtina nukentėjusiosios akių nudegimo faktą, tačiau ne tai, kad būtent J. M. papurškė dujas, juolab kad, pasak L.

G., ši jai taip pat pasiskundė, jog skauda akis. Taigi, priešingai nei teigia kasatorė, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas jame pateikė motyvuotas, įrodymų turinį atitinkančias išvadas dėl bylai reikšmingų faktų ir argumentuotai paneigė pirmosios instancijos teismo išvadas apie J. M. kaltumo įrodytumą. Kasatorės argumentai dėl neišsamaus įvykio aplinkybių ištyrimo (nes nepaskirta teismo medicinos ekspertizė, nepadaryta krata J. M. namuose, neatlikta įvykio vietos apžiūra ir kt.) taip pat atmestini. Pažymėtina, jog iš baudžiamojo proceso normų neišplaukia, kad įrodinėjimas yra begalinis procesas.

Kiekvienoje byloje paneigiant ar patvirtinant keliamas įvykio versijas svarbu tai, kokius konkrečius faktus liečia ir gali patvirtinti ar paneigti gaunami duomenys, ar tų faktų nustatymas turi reikšmę teisingo sprendimo priėmimui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamoje byloje nepaneigta tai, jog A. V. patyrė akių sužalojimą paveikus jas dujomis, šiuo atveju ginčo aplinkybės yra ne minėti padariniai, o tai, ar aptariamo įvykio metu sužalojimus kasatorei padarė J. M.. Iš pačios nukentėjusiosios A. V. skundo dėl privataus kaltinimo bylos iškėlimo matyti, kad ji kaltino J.

M. papurškus dujų balionėliu ir nudeginus akis ir prašė ją patraukti už tai baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo. Prie šio skundo nukentėjusioji (privati kaltintoja) pateikė paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapą, patvirtinantį akių ragenos ir junginės nudegimo faktą. Bylą nagrinėjant teisme buvo tiriami ir kiti įrodymai, o A. V., kaip privati kaltintoja, naudojosi savo procesinėmis teisėmis (BPK 34 straipsnis). Beje, nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinio proceso metu A.

V. ar jos atstovė (advokatė) nepateikė prašymų rinkti įrodymus, apie kuriuos nurodoma kasaciniame skunde. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasatorės skunde nurodyti liudytojų V. Š., M. G. parodymai yra susiję su kito įvykio aplinkybėmis ir juos teismai vertino spręsdami šioje byloje kito A. V. privataus kaltinimo pagrįstumą (šios dalies teismų sprendimų kasatorė neapskundė). Taigi nagrinėjamu atveju tai, kad kasatorės nurodyti įrodymų tyrimo (rinkimo) veiksmai neatlikti, nereiškia, jog šiai bylai reikšmingos aplinkybės nebuvo išaiškintos tiek, kiek tai įmanoma.

Taip pat tai nereiškia, kad buvo pažeistos ar kaip nors apribotos kasatorės procesinės teisės ar kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo bylą.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas išnagrinėjo tiek kaltinančias, tiek teisinančias aplinkybes ir pagrįstai vadovavosi nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Baudžiamojo proceso nuostatos suponuoja, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų; apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ir priimtas tik tuo atveju, kai patikimai nustatytos asmens kaltumą patvirtinančios aplinkybės. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nustatančius, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu; išteisinamasis nuosprendis surašytas nepažeidžiant BPK 331 straipsnio 1, 2 dalių nuostatų, nes jame nurodytos apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės bei įrodymai, taip pat motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė ar kitaip įvertino apskųsto nuosprendžio įrodymus. Kasacinio skundo teiginys dėl BPK 1, 4, 44 straipsnio 10 dalies reikalavimų pažeidimų yra deklaratyvus, susietas su pirmiau šioje nutartyje aptartais kasatorės argumentais, kuriais ji ginčija J. M. išteisinimo pagrįstumą.

Kasacinis skundas buvo paduotas laiku, jis priimtas nagrinėti kasacine tvarka, todėl kasatorės teiginiai dėl jos teisių apribojimo apskundžiant priimtą nuosprendį kasacine tvarka atmestini kaip nepagrįsti.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų, pagal kasaciniame skunde nurodytus argumentus nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nukentėjusiosios A. V. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Vladislovas Ranonis

Tomas Šeškauskas

Dalia Bajerčiūtė