A-442-272-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A442-272/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00110-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovei N. M., trečiajam suinteresuotam asmeniui Prienų rajono savivaldybei dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 604,44 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ teisės aktų nustatyta tvarka yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Prienų rajono savivaldybės taryba 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurie yra viešai paskelbti internetiniame tinklapyje www.aratc.lt. Nuostatų 3 punkte apibrėžiama, kad komunalinių atliekų turėtojai ir mokėtojai – tai visi fiziniai, juridiniai asmenys, iš to skaičiaus ir vykdantys ūkinę komercinę veiklą, turintys nekilnojamojo turto savivaldybėje. Kadangi prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu, sutartis su atsakove dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta. Atsakovė privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą, esantį Prienų rajono savivaldybės teritorijoje. Atsakovė laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. nėra sumokėjusi pareiškėjui 604,44 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nurodė, jog vietinė rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, Prienų rajono savivaldybės taryba nėra priėmusi sprendimo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą lengvatos taikymo atsakovei, todėl atsisakyti mokėti vietinę rinkliavą nėra pagrindo.

Atsakovė su skundu nesutiko.

Atsiliepime į skundą nurodė, jog sodyboje Verbyliškių kaime, Jiezno seniūnijoje, Prienų rajone negyvena, būna tik vasarą savaitgaliais, ūkinės veiklos nevykdo, sutarties su pareiškėju nėra sudariusi, todėl pareiškėjas neturi teisinio pagrindo reikalauti vietinės rinkliavos. Pažymėjo, jog į pareiškėjo siųstą įspėjimą buvo reaguota – buvo išsiųstas atsakymas į 2011 m. birželio 13 d. įspėjimą Nr. S-1993. Nurodė, jog ji gyvena Kaune, už buitinių atliekų išvežimą moka UAB „Kauno švara“. Pažymėjo, jog bendras atliekų tvarkymo konteineris yra pastatytas beveik už kilometro nuo sodybos, žiemą nuo sodybos keliukas yra nevalomas, todėl neturi galimybių juo naudotis. Minėtu konteineriu naudojasi ne kaimo sodybų gyventojai, bet pro šalį pravažiuojantys asmenys. Atsakovė nurodė, jog rinkliava turi būti skaičiuojama nuo faktiškai susidariusio atliekų kiekio, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Prienų rajono savivaldybė atsiliepime prašė skundą tenkinti.

Nurodė, jog sumokėti vietinę rinkliavą iš atsakovės reikalaujama pagrįstai, vadovaujantis Nuostatais, kurie privalomi visiems komunalinių atliekų turėtojams, nuosavybės teise valdantiems nekilnojamąjį turtą. Informavo, jog Prienų rajono savivaldybės administracija 2012 m. birželio 28 d. savivaldybės tarybos posėdžiui buvo parengusi svarstyti projektą dėl Nuostatų pakeitimo, numatant galimybę gyventojams atsiskaityti ir pagal deklaruotų komunalinių atliekų kiekį, tačiau šis sprendimo projektas iš darbotvarkės buvo išbrauktas. 2012 m. rugpjūčio 30 d. posėdyje Prienų rajono savivaldybės taryba minėto sprendimo projekto svarstymą nutarė atidėti.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės pareiškėjui 525,60 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis Prienų rajono savivaldybėje, Jiezno seniūnijoje, (duomenys neskelbtini), todėl pagal Nuostatų 5 punktą ji yra vietinės rinkliavos mokėtoja. Teismas pažymėjo, jog pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą atsiranda Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 12 straipsnio 2 punkto, Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies bei Nuostatų pagrindu. Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis (2005 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008, 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010) bei Teisingumo Teismo praktika (2009 m. liepos 16 d. sprendimas Nr. C-254/2008 Futura byloje Immobiliare srl Hotel Futura ir kt., 2008 m. birželio 24 d. didžiosios kolegijos sprendimas Nr. C-188/07 byloje Commune de Mesque), konstatavo, jog vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Darė išvadą, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu, todėl atsakovės argumentai, kad ji nesinaudoja pareiškėjo teikiamomis paslaugomis, teisinės reikšmės ginčui neturi. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors atsakovė nurodė, jog neturi galimybių naudotis konteineriu, tačiau objektyvių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų teismui nebuvo pateikta. Pažymėjo, jog atsakovė dėl konteinerio pastatymo vietos iki pareiškėjo įspėjimų apie susidariusią skolą ginčo nekėlė. Nustatė, jog atsakovė reagavo į pareiškėjo reikalavimus sumokėti vietinę rinkliavą, tačiau neginčijo pareiškėjo atsakymų į jos pretenzijas, skundus, taip pat neginčijo ir sprendimo dėl atsisakymo teikti lengvatą, nors teismas šią teisę išaiškino, todėl pagal byloje esamus duomenis pagrindo teigti, kad paslaugos būtų buvę neteikiamos ar pareiškėjas kitaip būtų pažeidęs teisės aktų reikalavimus, nebuvo.

Teismas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gegužės 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-1480/2012 pripažino, kad Nuostatų 11 punktas ta apimtimi, kuria nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį, prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktui. Rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 116 straipsniu ir konstatavo, jog Nuostatai ta apimtimi, kuria pripažinti neteisėtais, nebegalėjo būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu. 2012 m. gegužės 18 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. A662-1480/2012 „Valstybės žiniose“ buvo paskelbta 2012 m. birželio 30d., todėl nuo to laiko, atsakovei nesutinkant su rinkliavos paskaičiavimu pagal turimo nekilnojamojo turto plotą, Nuostatai skolos priteisimui už laikotarpį nuo 2012 m. birželio 30 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. nebegali būti taikomi. Iki to laiko rinkliavos paskaičiavimas remiantis Nuostatais buvo pagrįstas. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, jog konkrečiu atveju Nuostatų pripažinimas neteisėtais atsakovės skolos paskaičiavimui neturi įtakos, nes atsakovė siekia atsiskaityti pagal faktinį, o ne deklaruojamą šiukšlių kiekį, o tokia apimtimi Nuostatai nepripažinti neteisėtais. Pažymėjo, jog iš esmės atsiskaitymo formos pagal deklaruojamų atliekų kiekį esmė yra faktinis atliekų kiekis ir jo nustatymas, todėl buvo atmestas pareiškėjo reikalavimas dėl įsiskolinimo priteisimo už laikotarpį nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2012 m. gruodžio 12 d., kurio metu pagal vietinės rinkliavos pranešimus ir juose nurodytą sumą per mėnesį už rinkliavą (13,14 Lt) buvo paskaičiuotas 78,84 Lt dydžio įsiskolinimas ir šia suma skundo reikalavimas mažinamas. Skundo reikalavimas dėl įsiskolinimo priteisimo už laikotarpį nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2012 m. birželio 30 d. buvo tenkinamas. Pažymėjo, kad atsakovės nurodyta aplinkybė, jog jai nebuvo žinoma iki 2011 m. apie rinkliavos mokestį, negali būti pagrindu skundui atmesti, kadangi Nuostatai buvo skelbiami viešai.

III. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 17 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl 78,84 Lt vietinės rinkliavos iš atsakovės pritesimo, ir priimti naują sprendimą šioje dalyje – priteisti pareiškėjui iš atsakovės papildomai 78,84 Lt vietinės rinkliavos.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 81 straipsnyje įtvirtintą pareigą ir neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, netinkamai aiškino ir taikė teisės aktus bei suformuotą teisminę praktiką. Pažymi, kad pagal Atliekų tvarkymo įstatymą bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, kalbant apie komunalinių atliekų tvarkymo bei šalinimo išlaidų padengimą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/12/EB dėl atliekų 1 straipsnio prasme, visi šios paslaugos vartotojai kaip atliekų turėtojai kolektyviai turi padengti šių atliekų šalinimo išlaidas. Remiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519 patvirtinto Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano (2007 m. lapkričio 27 d. redakcija) 96 punktu ir tvirtina, jog tvarkant komunalines atliekas nesuabsoliutinamas proporcingumo principas, nes atliekų turėtojai turi solidariai dalintis bendrus kaštus. Mano, kad pirmosios instancijos teismas būtų įgyvendinęs teisingumą tik tuo atveju, jei būtų kreipęsis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar ši norma neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktui.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo argumentų dėl Nuostatuose bei Prienų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse nustatytos diferencijuotos rinkliavos nustatymo tvarkos, kuri užtikrina rinkliavos dydžio apskaičiavimo modelį, tinkamą principui „teršėjas moka“ įgyvendinti. Teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovė iki pareiškėjo skundo teismui pateikimo momento nesikreipė į pareiškėją bei Prienų rajono savivaldybę su prašymu sudaryti sąlygas jai mokėti vietinę rinkliavą apskaičiuojant ją pagal deklaruojamą arba faktiškai priduotą komunalinių atliekų kiekį. Teismas neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2181/2012, kurioje pažymėta, kad byloje nesant duomenų apie atsakovo, kaip atliekų turėtojo, siekį vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamą atliekų kiekį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 dėl Klaipėdos miesto savivaldybės patvirtintų nuostatų prieštaravimo Viešojo administravimo įstatymui, nedaro įtakos nagrinėjamos bylos baigčiai.

Nurodo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą ir jos dydis nėra siejamas su konkrečios paslaugos suteikimu (2012 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1745/2012, 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1559/2012 ir kt.). Teigia, kad išlaidų, susijusių su komunalinių atliekų deklaravimu bei surinkimu pagal faktiškai priduodamą kiekį, išaugimas turi būti padengiamas atliekų turėtojų, deklaruojančių komunalinių atliekų kiekius, sąskaita.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ reikalavimo sumokėti Prienų rajono savivaldybėje nustatytą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ reikalavimą priteisti iš atsakovės N. M. 604,44 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos, nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1480/2012, kuria Prienų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83 patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų 11 punktas ta apimtimi, kuria nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį, pripažintas prieštaraujančiu Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktui, buvo paskelbtas 2012 m. birželio 30 d., todėl nuo to laiko, atsakovei nesutinkant su rinkliavos paskaičiavimu pagal turimo nekilnojamojo turto plotą, minėti nuostatai skolos priteisimui nebegali būti taikomi. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo reikalavimo dalies dėl 78,84 Lt dydžio nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2012 m. gruodžio 12 d. priteisimo.

Pareiškėjas UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliaciniu skundu nesutinka su ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atsakovės 78,84 Lt dydžio įsiskolinimas už nesumokėtą vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2012 m. gruodžio 12 d. nebuvo priteistas.

Nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuoja Rinkliavų įstatymas ir Atliekų tvarkymo įstatymas bei su jų įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai. Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 punktas taip pat numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunalinė paslauga (šiukšlių išvežimu) Civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. bala lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A575-3542/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas.

Atsakovei vietinės rinkliavos dydis buvo apskaičiuotas remiantis Prienų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3 83 patvirtintais Prienų rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais (toliau – ir Nuostatai). Vadovaujantis Nuostatų 4 punktu, vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka. Šios rinkliavos mokėtojai – tai fiziniai ir juridiniai asmenys, komunalinių atliekų turėtojai, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Prienų rajono savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 5 p.). Vietinės rinkliavos dydis nustatomas litais už 100 kv. m nekilnojamojo turto plotą (Nuostatų 11 p.). Remiantis Nuostatų priedu „Vietinės rinkliavos dydis Prienų rajono savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams ir vietinės rinkliavos mokėtojams“, gyvenamosios paskirties pastatams nustatyta 16 Lt dydžio vietinė rinkliava per mėnesį už 100 kv. m šio nekilnojamojo turto plotą.

Byloje nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), Prienų rajone (b. l. 34-35), todėl atsakovė privalo mokėti atitinkamą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė Prienų rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimo Nr. T3-331331 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų nustatymo“ nustatyta tvarka buvo atleista nuo visos ar dalies rinkliavos mokėjimo. Todėl, atsižvelgiant nurodytą teisinį reglamentavimą bei tai, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu, iš atsakovės priteisina nesumokėta vietinės rinkliavos suma.

Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1267-480/2011, kurį patvirtino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gegužės 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-1480/2012, pripažino, kad Nuostatų 11 punktas ta apimtimi, kuria nenumatyta galimybė atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį, prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktui. Šis teismo sprendimas įsigaliojo oficialiai jį 2012 m. birželio 30 d. paskelbus „Valstybės žiniose“ (Administracinių bylų teisenos įstatymo 116 str. 1 d., 117 str. 1 d.).

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, konstatavo, jog vien tai, kad aktualiu laikotarpiu nebuvo numatyta galimybė vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį, savaime negali paneigti mokėtojo pareigos mokėti šią rinkliavą. Atliekų turėtojas privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu. Administracinis teismas, nagrinėjantis individualią bylą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą priteisimo, kurioje taikytini rinkliavos nuostatai buvo pripažinti prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams tiek, kiek juose nenumatyta (jokia) galimybė šią rinkliavą mokėti pagal faktinį šių atliekų kiekį, gali nukrypti nuo rinkliavos nuostatų tuo atveju, kai byloje esantys įrodymai ir kiti duomenys leidžia nustatyti ginčo laikotarpiu faktiškai susidariusių ir į savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą perduotų (patekusių) komunalinių atliekų kiekį. Ir priešingai – tais atvejais, kai bylos duomenys nesudaro objektyvaus ir pakankamo pagrindo vertinti, jog iš konkretaus rinkliavos mokėtojo prašomos priteisti ginčo vietinės rinkliavos (ar jos dalies) dydis galėjo (gali) būti apskaičiuotas pagal minėtą faktinį atliekų kiekį, šios prievolės apimtis nustatoma pagal atitinkamas rinkliavos nuostatų taisykles. Pastaruoju atveju, jei nėra kitų įstatymų ir norminių aktų pažeidimų, turi būti vertinama, kad vietinę rinkliavą administruojantis subjektas (pareiškėjas) pateikė pakankamai duomenų, patvirtinančių prašomų priteisti sumų apskaičiavimo pagrįstumą bei teisingumą.

Taigi nagrinėjamu atveju vien tai, kad Nuostatuose nebuvo numatyta galimybė vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį, nepaneigia atsakovės pareigos mokėti šią rinkliavą. Šiuo atveju turi būti vertinama, ar iš byloje esančių duomenų yra galimybė aptariamą vietinę rinkliavą apskaičiuoti pagal faktiškai iš atsakovės surinktų ir sutvarkytų komunalinių atliekų kiekį.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, matyti, jog nagrinėjamu atveju nebuvo pateikta jokių duomenų, kurie leistų nustatyti atsakovės nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2012 m. gruodžio 12 d. į savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą perduotų komunalinių atliekų kiekį. Nors atsakovė teigė, kad rinkliava turėjo būti skaičiuojama pagal faktiškai susidariusį atliekų kiekį, tačiau jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti realų atliekų turėtojo, t. y. atsakovės turėtą siekį deklaruoti atliekas ir vietinę rinkliavą mokėti atsižvelgiant į deklaruotų atliekų kiekį, nėra pateikta. Atsakovė nesikreipė bei neprašė vietinę rinkliavą skaičiuoti pagal faktinį arba deklaruojamą atliekų kiekį.

Todėl atsižvelgiant į minėtą Lietuvos vyriausiojo adminsitracinio teismo praktiką bei į tai, jog byloje nėra atsakovės pateiktų įrodymų ar kitokių duomenų, kurie leistų nustatyti nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2012 m. gruodžio 12 d. faktiškai susidariusių ir į savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą perduotų komunalinių atliekų kiekį, atsakovės mokėtina rinkliava už šį laikotarpį pareiškėjo buvo pagrįstai apskaičiuota pagal minėtas Nuostatų 11 punkte ir Nuostatų priede „Vietinės rinkliavos dydis Prienų rajono savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams ir vietinės rinkliavos mokėtojams“ įtvirtintas taisykles, t. y. pagal atsakovės turimo nekilnojamojo turto plotą ir šio turto naudojimo paskirtį.

Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, jog atsakovės už laikotarpį nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2012 m. gruodžio 12 d. mokėtinos vietinės rinkliavos dydis – 78,84 Lt (b. l. 7-8). Ši suma sudėtina su pirmosios instancijos teismo pagrįstai priteistais 525,60 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2012 m. birželio 30 d. ir priteistina pareiškėjo naudai.

Atsižvelgiant į tai, Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 17 d. sprendimas keistinas, priteisiant pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai 604,44 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009 m. kovo d. iki 2012 m. gruodžio 12 d.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 17 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą tenkinti.

Priteisti iš atsakovės N. M. pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai 604,44 (šešis šimtus keturis litus ir keturiasdešimt keturis centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys