A-624-1624-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A624-1624/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00282-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 14.3.3, 15.2.3.1, 15.2.3.2, 70.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Stasio Gagio ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Prima Sensus“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Prima Sensus“ skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims E. A. projektavimo firmai ir uždarajai akcinei bendrovei „Studija 33“ dėl įpareigojimo suderinti žemės sklypo planą, sprendimo, įsakymo dalies panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Prima Sensus“ (toliau – ir pareiškėjas) su patikslintu skundu (II t., b. l. 1–8) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas; Administracija) 2013 m. sausio 17 d. raštą Nr. (4.39)-R2-207; 2) pripažinti negaliojančiu Administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 24 d. įsakymo Nr. AD1-2329 „Dėl teritorijos tarp Danės g. tęsinio, Artojų g., Skvero ir Danės upės Klaipėdoje, detaliojo plano patvirtinimo“ 1 dalį dalyje dėl teritorijos (duomenys neskelbtini), Klaipėda dalies (sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)) detaliojo plano patvirtinimo ir pripažinti negaliojančiais Detaliojo plano sprendinius: I dalies Nr. 2, II dalies Nr. 3, dalyje „Formuojami sklypai ir siūlomas užstatymas“ sprendinį dėl sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) bei pripažinti negaliojančiais Detaliojo plano sprendinius Pagrindiniame Detaliojo plano brėžinyje dėl teritorijos (duomenys neskelbtini), Klaipėda ir sklypo Nr. (duomenys neskelbtini); 3) įpareigoti Administraciją įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 35 punktą – per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suderinti 2011 m. spalio 27 d. pateiktą UAB „Prima Sensus“ žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėda planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui; 4) priteisti iš Administracijos pareiškėjo naudai 4 000 Lt turtinės žalos ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Paaiškino, kad 51932 kv. m ploto žemės sklypas, kuriame yra pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys pastatai adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nėra suformuotas. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2011 m. lapkričio 10 d. raštu atsisakė derinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėda, planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-503-609/2012 2011 m. lapkričio 10 d. atsisakymas Nr. (4.39.)-R2-3783 panaikintas ir Administracija įpareigota per 10 darbo dienų suderinti 2011 m. spalio 27 d. pateiktą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėda, planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, arba raštu pateikti motyvuotą atsakymą, jeigu planas nederinamas. Teigė, jog atsakovas nevykdė teismo sprendimo, nes parengtas planas iki šiol nėra suderintas, o Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2013 m. sausio 17 d. rašte Nr. (4.39.)-R2-207 klaidingai nurodyta, jog negautas naujas prašymas ir derinimui nepateiktas parengtas žemės sklypo planas. Rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 14 straipsnio 1 dalimi. Nurodė, jog atsakovui planas derinimui yra pateiktas 2011 m. spalio 27 d. ir atsakovo reikalavimas iš naujo pateikti planą derinimui nepagrįstas. Pareiškėjo teigimu, Administracijos 2013 m. sausio 17 d. raštas Nr. (4.39.)-R2-207 yra informacinio pobūdžio ir nemotyvuotas, taip pat rašte minimas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir nuotraukos neįrodo pastatų nebuvimo.

Nurodė, jog Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. T2-206 patvirtinta detaliojo plano koncepcija neatsižvelgiant į UAB „Prima Sensus“ prašymą atidėti jos svarstymą. Administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. AD1-2329 patvirtintas teritorijos tarp Danės g. tęsinio, Artojo g., Skvero ir Danės upės Klaipėdoje, detalusis planas. Teigė, jog apie patvirtintą detalųjį planą sužinojo 2013 m. spalio 22 d. teismo posėdyje. Nors Detaliojo plano sprendiniuose nurodyta, kad nuspręsta eliminuoti sprendinius, apimančius teritoriją (duomenys neskelbtini), tačiau pagrindiniame brėžinyje sprendiniai palikti. Atsakovas, pažeisdamas pareiškėjo nuosavybės teisę, vienašališkai suplanavo teritoriją ir tuo pažeidė Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 3 straipsnio 1 dalies 7 punktą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių (toliau – ir Detaliųjų planų rengimo taisyklės) 25 punktą.

Pareiškėjas reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu. Argumentavo, jog atsakovui vilkinant atlikti veiksmus pareiškėjas priverstas kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, klaidinimas ir teisėtų lūkesčių ignoravimas, patirti nepatogumai ginantis nuo institucijos neteisėto neveikimo bei kitos pasekmės yra neteisėtų veiksmų pasekmės, sukeliančios turtinę ir neturtinę žalą. Dėl pažeistų teisių gynimo vilkinimo pareiškėjas patyrė 4 000 Lt turtinę žalą kreipdamasis teisinės pagalbos.

Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjo patikslintą skundą (II t., b. l. 26–37) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, jog priėmus Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-503-609/2012 antstolis atliko faktinių aplinkybių konstatavimą dėl statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Nurodė, jog 2013 m. sausio 9 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0154/13/F-02 nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu nuspręsta, kad negalima formuoti sklypą pastatų, kurių indeksai Nekilnojamojo turto kadastro duomenų byloje yra 40F1p, 41F1p ir 421Hp, eksploatavimui, nes natūroje šių pastatų nėra. Aplinkybę, kad prie Danės upės nėra pastatų, patvirtina ir 2011 metų topografinė nuotrauka, parengta UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ Klaipėdos filialo. Nurodė, jog pareiškėjo pateikto žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, nederinimo motyvai išdėstyti 2013 m. sausio 17 d. rašte Nr. (4.39.)-R2-207 ir teismo sprendimas yra įvykdytas. Teigė, jog pareiškėjas iki administracinės bylos Nr. I-503-609/2012 iškėlimo atsiėmė žemės sklypo plano rengimo bylas, o pakartotinio prašymo suderinti žemės sklypo planą ir jo bylos nepateikė.

Akcentavo, kad prašomo derinti plano sprendiniai prieštarauja Klaipėdos miesto bendrajam planui, patvirtintam Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. T2-110 (toliau – ir Bendrasis planas), Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. AD1-1872 patvirtintam Danės upės slėnio teritorijos nuo Biržos tilto iki Palangos kelio (Klaipėdos miesto ribose) specialiajam planui (toliau – ir Specialusis planas), Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktui, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų 1999 m. kovo 9 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 260, 3 punktui, neatitinka Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. AD1-487 patvirtintos preliminarios sklypo ribų schemos ir 2013 m. sausio 17 d. rašte Nr. (4.39.)-R2-207 šios aplinkybės yra nurodytos.

Atsakovo teigimu, pareiškėjas nėra žemės sklypo nuomotojas ir nuomos mokesčio mokėtojas. Nurodė, jog žemės naudojimo mokesčio mokėjimas nepagrindžia pareiškėjo reikalavimo. Nurodė, jog detaliuoju planu numatyta dalį teritorijos, naudojamos UAB „Prima Sensus“, panaudoti visuomenės poreikiams. Pažymėjo, jog pareiškėjas apie numatomus detaliojo plano sprendinius buvo informuotas, žinodamas apie prasidėjusį teritorijos detalųjį planavimą, neprašė, kad jam taip pat būtų suformuotas žemės sklypas detaliojo plano rengimo metu.

Atsakovas argumentavo, jog pareiškėjas neįrodė egzistuojant visas privalomas civilinės atsakomybės sąlygas. Pažymėjo, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-503-609/2012 nekonstatavo Administracijos neveikimo, kaip klaidingai teigė pareiškėjas. Nurodė, jog atliko veiksmą – nederino plano 2013 m. sausio 17 d. raštu Nr. (4.39.)-R2-207, teisė nederinti žemės sklypo planą, jeigu jo sprendiniai prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, yra įtvirtinta Aprašo 35 punkte ir Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje. Pareiškėjo nurodoma turtinė žala yra išlaidos teisinei pagalbai apmokėti administracinėje byloje Nr. I-503-609/2012, o išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu atlyginamos pagal ABTĮ 44–45 straipsnių nuostatas. Teigė, jog pareiškėjas objektyviais duomenimis nepagrindė prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 27 d. sprendimu (II t., b. l. 58–69) nutraukė administracinę bylą dalyje pagal pareiškėjo UAB „Prima Sensus“ patikslintą skundą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2013 m. sausio 17 d. sprendimo-rašto Nr. (4.39)-R2-207 „Dėl teismo sprendimo vykdymo“ panaikinimo, ir dėl įpareigojimo suderinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėda, planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Atmetė pareiškėjo UAB „Prima Sensus“ patikslintą skundą dalyje dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 24 d. įsakymo Nr. AD1-2329 „Dėl teritorijos tarp Danės g. tęsinio, Artojo g., Skvero ir Danės upės Klaipėdoje detaliojo plano patvirtinimo“ dalies panaikinimo, dėl 4 000 Lt turtinės ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklauso pastatai, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Pareiškėjas siekia, kad prie jam nuosavybės teise priklausančių pastatų (statinių) būtų suformuotas valstybinės žemės sklypas, t. y. patvirtintas jo parengtas žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Iš faktinių bylos duomenų sprendė, jog Administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. AD1-487 pareiškėjui leista pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėda, planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tačiau 2011 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. (4.39)-R2-3783 Administracija parengto sklypo plano nederino (I t., b. l. 54). Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-503-609/2012 panaikino šį atsakovo sprendimą ir įpareigojo Administraciją per 10 darbo dienų suderinti 2011 m. spalio 27 d. UAB „Studija 33“ pateiktą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, arba per tokį patį laiką plano rengėjui raštu pateikti motyvuotą atsakymą, jeigu planas nederinamas. Administracijos 2013 m. sausio 17 d. rašte Nr.(4.39)-R2-207 „Dėl teismo sprendimo vykdymo“ nurodė motyvus, kodėl planas nederinamas – neformuojamas žemės sklypas pastatų eksploatacijai, nes šių pastatų natūroje nėra, bei kad žemės sklypo planas parengtas ne pagal Administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. AD1-487 priede nurodytą preliminarią žemės sklypo ribų schemą. Nurodė, kad prašomo derinti plano sprendiniai prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (I t., b. l. 21–22).

Teismas atsižvelgė į ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatą ir pažymėjo, jog pareiškėjas reikalavimą panaikinti 2013 m. sausio 17 d. raštą Nr. (4.39)-R2-207 pareiškė tik patikslintame skunde, paduotame teismui 2013 m. balandžio 18 d. Pareiškėjo argumentas, kad ginčijamas raštas nėra administracinis aktas, todėl jį skųsti netikslinga, o reikalavimus kildino iš atsakovo vilkinimo atlikti veiksmus, pripažintas nepagrįstu. Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 22 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes. Administracijos 2013 m. sausio 17 d. rašte Nr. (4.39)-R2-207 išdėstyta Administracijos pozicija nagrinėjamu klausimu ir jai nederinant plano pareiškėjui iš esmės užkertamas kelias užbaigti planavimo procedūrą. Būtent todėl pareiškėjas įgijo teisę reikalauti, kad administracinis teismas įvertintų tokius savivaldybės administravimo subjekto veiksmus. Pareiškėją atstovauja profesionalus teisininkas, todėl šio rašto pobūdis bei jo pagrindu kylančios pasekmės neabejotinai turėjo būti suprantamos. Byloje nebuvo duomenų apie Administracijos 2013 m. sausio 17 d. rašto Nr. (4.39)-R2-207 įteikimą pareiškėjui. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas gali sąmoningai nenurodyti skundžiamo sprendimo-rašto gavimo datą. Sprendė, jog paskutinė Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimo įvykdymo diena buvo 2013 m. sausio 17 d. Pareiškėjas turėjo suvokti, jog būtent po paskutinės sprendimo įvykdymo dienos galimai prasidėjo jo teisių ir interesų pažeidimas, o skundams dėl neveikimo paduoti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių terminas nuo dienos, kai baigiasi klausimui išspręsti nustatytas terminas. Pareiškėjas skundą teismui, net ir argumentuodamas atsakovo neveikimu, padavė tik 2013 m. balandžio 18 d., t. y. praleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Pareiškėjas nenurodė termino praleidimo priežasčių, neprašė atnaujinti skundo 2013 m. sausio 17 d. sprendimui-raštui Nr. (4.39)-R2-207 apskųsti padavimo terminą. Teismas rėmėsi ABTĮ 101 straipsnio 7 punktu, ir sprendė, jog šioje dalyje byla nutrauktina.

Pareiškėjas skundu taip pat prašė įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją vykdyti Aprašo 35 punktą, t. y. per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suderinti 2011 m. spalio 27 d. UAB „Prima Sensus“ pateiktą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėda, planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Administracinėje byloje Nr. I-503-609/2012 pareiškėjas reiškė analogišką reikalavimą. Pareiškėjo skundas išnagrinėtas, 2012 m. gruodžio 18 d. priimtas teismo sprendimas, kuris įsiteisėjo 2013 m. sausio 3 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6302-323/2013, įsiteisėjusia 2013 m. liepos 13 d., taip pat konstatuota, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-503-609/2012 yra įvykdytas. Šios aplinkybės patvirtino išvadą, jog reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra išvestinis iš pareiškėjo reikalavimo panaikinti 2013 m. sausio 17 d. sprendimą-raštą Nr. (4.39)-R2-207. Bylą dalyje dėl 2013 m. sausio 17 d. sprendimo-rašto Nr. (4.39)-R2-207 panaikinimo nutraukus, byla dalyje dėl pareiškėjo antrojo išvestinio reikalavimo nutraukta tuo pačiu pagrindu.

Pareiškėjas skundu taip pat prašė panaikinti Administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. AD1-2329 patvirtinto teritorijos tarp Danės g. tęsinio, Artojo g., Skvero ir Danės upės Klaipėdoje, detaliojo plano dalį, kuria suplanuota pareiškėjo valdoma ir naudojama žemės sklypo dalis (sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)) (I t., b. l. 164). Pareiškėjas nenurodė nei kokia tiksliai jam priklausanti sklypo dalis suplanuota, nei kokie konkretūs detaliojo plano sprendiniai pažeidžia jo interesus ir nepateikė įrodymų bei pagrįstų argumentų. Teisėjų kolegijos vertinimu, detaliojo plano sprendinių neteisėtumas negali būti grindžiamas išimtinai prielaidomis ir subjektyvia pareiškėjo nuomone.

Iš faktinių bylos aplinkybių sprendė, jog pareiškėjo ginčijama detaliuoju planu suplanuota teritorija yra Danės upės krantinės dalis, kurioje numatyta įrengti dviračių ir pėsčiųjų takus. Bendrasis ir Specialusis planai yra vieši teisės aktai, o jų sprendiniai, jog Danės upės pakrantėse planuojami dviračių takai ir bendro naudojimo rekreacinės teritorijos, pareiškėjui turėjo būti žinomi, todėl nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl jo teisėtų lūkesčių pažeidimo. Konstatavo, jog Administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 24 d.

įsakymu Nr. AD1-2329 patvirtinto teritorijos tarp Danės g. tęsinio, Artojo g., Skvero ir Danės upės Klaipėdoje, detaliojo plano dalis, apimanti žemės sklypo dalį palei Danės upę (sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)), yra teisėtas ir pagrįstas tuo aspektu, jog jame numatyta įrengti žaliąją juostą dviračių ir pėsčiųjų takams bei rekreacijai (I t., b. l. 165). Ginčijama detaliojo plano dalis neprieštarauja Bendrojo plano ir Specialiojo plano sprendiniams ir nepažeidžia Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies, 26 straipsnio 3 dalies reikalavimų.

Be to, tai, jog dalis valstybinės žemės sklypo, į kurią pretenduoja pareiškėjas, planuojama, buvo nurodyta ir Administracijos 2013 m. sausio 18 d. rašte Nr. (4.39)-R2-227 „Dėl pasiūlymo“. Teismas vadovavosi Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies nuostata ir pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju, planavimo organizatorius atsižvelgė į pareiškėjo 2012 m. gruodžio 7 d. pateiktą pretenziją (I t., b. l. 62–63). Administracijos 2013 m. sausio 18 d. rašte Nr. (4.39)-R2-227 nurodyta, jog detaliojo plano sprendiniuose teritorija prie pastatų ir statinių (duomenys neskelbtini) neplanuojama, o sklypo ribos prie esamų statinių atitraukiamos nuo Danės upės įvertinus Bendrojo ir Specialiojo planų sprendinius (II t., b. l. 38).

Rašte taip pat nurodyta, jog už pastatus, kurie patenka į bendro naudojimo teritorijos ribas, bus atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. Analogiškos nuostatos pakartotos ir patvirtinto detaliojo plano aiškinamajame rašte (I t., b. l. 164, 165–179). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažinti nepagrįstais pareiškėjo argumentai, jog teritorija suplanuota vienašališkai, su juo nederinant ir klaidinant bei pažeidžiant nuosavybę. Priešingai, ginčijamo įsakymo 3 punkte nurodyta, jog statiniai ir jų liekanos, kuriems eksploatuoti tvirtinamu detaliuoju planu neformuojami žemės sklypai, išperkami visuomenės poreikiams (I t., b. l. 164).

Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog detaliojo plano sprendiniais siekiama patenkinti visuomenės poreikius. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucija neįtvirtina absoliučios nuosavybės teisės ir tai ne kartą yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas. Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis taip pat numato, kad nustatant konkrečius teritorijų planavimo tikslus, būtina atsižvelgti ne tik į žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkų ir trečiųjų asmenų teises, bet ir į visuomenės poreikius. Nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams gana ilgas ir sudėtingas, susidedantis iš kelių etapų procesas, todėl logiška, jog rengiant detalųjį planą dar negali būti priimti konkretūs sprendimai dėl konkrečios nuosavybės ar jos dalių paėmimo visuomenės poreikiams.

Pripažinti nepagrįstais pareiškėjo argumentai, jog Administracija prieš pradėdama rengti detalųjį planą turėjo inicijuoti nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Teismas vadovavosi Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Aprašo 4.1, 7, 16 punktais. Sprendė, jog Administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. AD1-2329 patvirtintas teritorijos tarp Danės g. tęsinio, Artojo g., Skvero ir Danės upės Klaipėdoje, detalusis planas neužkerta kelio pareiškėjui rengti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui.

Teismas konstatavo, jog ginčijamas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl panaikinti jį nėra teisinio pagrindo skunde nuodytais motyvais. Pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestas kaip nepagrįstas, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Pareiškėjas taip pat prašė priteisti 4 000 Lt turtinės ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Teismas rėmėsi ABTĮ 44 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Pareiškėjo prašoma priteisti turtinė žala yra išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu administracinėje byloje Nr. I-503-609/2012. Nuosekli administracinių teismų praktika patvirtina, jog bylinėjimosi išlaidos gali būti paskirstytos tik to teismo ir toje byloje, kurioje jos atsirado, todėl šios pareiškėjo išlaidos nevertintinos kaip žala CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme. Byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjas būtų prašęs turėtų išlaidų atlyginimo išnagrinėjus administracinę bylą Nr. Nr. I-503-609/2012, ar kad tokia galimybe pasinaudoti jam buvo neįmanoma ar pernelyg sudėtinga. Teismas konstatavo, jog pareiškėjo prašoma priteisti suma nelaikytina jo patirtais nuostoliais (turtine žala). Pareiškėjas nurodydamas, jo teigimu, patirtos 10 000 Lt neturtinės žalos dydį, jo nepagrindė įrodymais ar objektyviais duomenimis. Pareiškėjo reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti kaip nepagrįsti, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

III. Pareiškėjas UAB „Prima Sensus“ padavė apeliacinį skundą (II t., b. l. 73–79), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – UAB „Prima Sensus“ skundą patenkinti arba perduoti administracinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodo, kad 2013 m. sausio 17 d. raštas yra atsisakymo atlikti veiksmus sprendimas, todėl skundas dėl šio sprendimo panaikinimo turėjo būti teikiamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Taigi, sprendžiant termino klausimą buvo būtina ištirti įrodymus apie 2013 m. sausio 17 d. rašto įteikimą. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismui kartu su 2013 m. balandžio 18 d. prašymu pateikė 2013 m. kovo 25 d. raštą ir 2013 m. sausio 17 d. rašto kopiją bei paaiškino, jog 2013 m. sausio 17 d. raštą pareiškėjas gavo iš projekto rengėjo tik 2013 m. kovo 28 d., kai jo paprašė gavęs iš antstolio 2013 m. kovo 25 d. raštą, nes tik tada sužinojo apie 2013 m. sausio 17 d. raštą. Kadangi 2013 m. sausio 17 d. raštas pareiškėjui buvo įteiktas tik 2013 m. kovo 28 d., iki 2013 m. balandžio 18 d. skundo dėl šio rašto panaikinimo nebuvo praėjęs vieno mėnesio terminas. Teismas nepagrįstai nutraukė administracinę bylą dėl 2013 m. sausio 17 d. rašto panaikinimo, todėl nepagrįstai tuo pačiu pagrindu nutraukė bylą dalyje dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Pareiškėjas skunde buvo nurodęs, jog nėra duomenų, kad visiems statinių (duomenys neskelbtini) naudotojams būtų pranešta apie žemės naudojimo režimo keitimą. Teigia, kad suinteresuotos visuomenės informavimas apie pradedamą rengti detalųjį planą yra viena iš esminių procedūrų, kuri buvo pažeista, todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas nekelia procedūrų pažeidimo klausimo. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovas neteisėtai nederino dviejų rengiamų dokumentų sprendinių, nes tai pačiai teritorijai negali būti rengiami skirtingi teritorijų planavimo dokumentai.

Teismas turėjo įvertinti, kad pareiškėjo plane nurodytos žemės sklypo ribos sutampa su inventorinėje byloje nurodytomis sklypo ribomis ir kad faktinių sklypo ribų atkartojimas plane niekaip nepažeidžia aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, nes šiuose dokumentuose pareiškėjo žemės sklypo ribos nėra suprojektuotos.

Tvirtina, jog pareiškėjo anksčiau pradėtas ir iš esmės užbaigtas sklypo suformavimo procesas turėjo būti užbaigtas iki detaliojo planavimo proceso, o kadangi detalusis planas dėl sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėda ir sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) yra neteisėtas, todėl šioje dalyje detalusis planas naikintinas.

Pažymi, kad teismas nevertino pareiškėjo skundo teiginių, jog yra pažeistas Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, 24 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių 25 punktas, nes detaliojo plano aiškinamasis raštas nesutampa su grafine detaliojo plano dalimi. Skirtingai nei konstatavo teismas, Bendrajame ir Specialiajame plane nėra konkrečiai suplanuoti dviračių ir pėsčiųjų takai ar krantinė, tai turėjo būti daroma detaliuoju planu.

Pareiškėjo visa valdoma teritorija patenka į detaliojo plano ribas, todėl vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio l dalimi turėjo būti nustatomas privalomas planuojamos teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas, o ginčo atveju tai nėra padaryta. Todėl detalusis planas šioje dalyje negalėjo būti tvirtinamas (Teritorijų planavimo įstatymo 24 str. 4 d., 26 str. 3 d.).

Paaiškina, jog administracinėje byloje Nr. I-503-609/2012 atsakovas apeliacinio skundo neteikė, todėl pareiškėjas manė, kad atsakovas suderins pareiškėjo planą ir būtent todėl nutarė nereikalauti išlaidų atlyginimo.

Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 85–91) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Nurodo, jog pareiškėjas nagrinėjamoje byloje ir civilinėje byloje Nr. 2-6302-323/2013 skirtingai nurodo datą, kuomet sužinojo apie skundžiamą atsakovo raštą, bei sužinojimo šaltinį. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6302-323/2013 nustatyta, kad pareiškėjas iš Administracijos 2013 m. kovo 20 d. gavo raštą, kuriame nurodyta, jog žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, nederintas 2013 m. sausio 17 d. raštu. Remiasi Gautų dokumentų priėmimo ir siunčiamų dokumentų išsiuntimo ir jų registravimo tvarkos aprašo, patvirtinto Administracijos direktoriaus 2006 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. AD1-2918, 46 punktu. Ginčijamas raštas buvo siunčiamas pareiškėjo buveinės adresu, kuris išviešintas juridinių asmenų registre. Ginčijamo rašto data – 2013 m. sausio 17 d., todėl vėliausiai šis raštas buvo išsiųstas pareiškėjui 2013 m. sausio 18 d.

Tvirtina, jog ginčas dėl 2013 m. sausio 17 d. rašto Nr. (4.39)-R2-207 teisėtumo nebėra aktualus nuo Administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 24 d. įsakymo Nr. AD1-2329 „Dėl teritorijos tarp Danės g., Tęsinio, Artojų g., skvero ir Danės upės, Klaipėdoje, detaliojo plano patvirtinimo“ įsigaliojimo. Patvirtinus Detalųjį planą, į kurį patenka ir pareiškėjo naudojama teritorija, ir įregistravus jį teritorijų planavimo dokumentų registre, privalu vadovautis galiojančių detaliųjų planų nuostatomis. Atkreipia dėmesį, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėda, plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, suderinimas prieštarautų net tik patvirtintam Detaliajam planui, bet ir Bendrajam planui, Specialiajam planui, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktui, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų 1999 m. kovo 9 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 260, 3 punktui.

Pažymi, kad pareiškėjas neatliko Aprašo 37 punkte numatytų veiksmų. Pareiškėjo pateiktas derinti žemės sklypo planas neatitinka atsakovo 2011 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. AD1-487 patvirtintos preliminarios sklypo ribų schemos.

Turint omenyje tai, kad pareiškėjo nuosavybės teise nėra registruota Danės upės krantinių dalis, prie kurios pareiškėjas siekia suformuoti sklypą, tai, kad Danės upės pakrantė nėra reikalinga pareiškėjo nuosavybės teise valdomiems pastatams eksploatuoti, pareiškėjo žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, apimantis didelę Danės upės pakrantę, pagrįstai nebuvo suderintas. Pažymi, kad negalima formuoti sklypo prie natūroje neegzistuojančių pastatų, nes nereikia eksploatacijai skirto žemės sklypo. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kokiu būdu neegzistuojantis pastatas gali būti eksploatuojamas ir kam reikalingas sklypas.

Pažymi, kad mokesčio mokėjimas nėra pagrindas formuotino sklypo dydžiui nustatyti, juolab, kad pareiškėjui skaičiuojamas mokestis už mažesnį plotą nei pareiškėjo reikalaujamo planuoti žemės sklypo plotas. Pareiškėjas nenuomoja sklypo ir nemoka nuomos mokesčio, o moka žemės naudojimo mokestį.

Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad pareiškėjas neginčija paties sprendimo paimti turtą visuomenės poreikiams, neginčija visuomenės poreikio buvimą ir turto paėmimo proporcingumą visuomenės poreikiui. Numatyti turto paėmimą visuomenės poreikiams teritorijų planavimo dokumentuose yra savivaldybės institucijų teisė.

Nurodo, kad patvirtinto Detaliojo plano rengimo, derinimo, tikrinimo bei tvirtinimo procedūrų pažeidimų nebuvo padaryta, nėra Detaliojo plano prieštaravimų aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentams, to neįrodinėja ir pareiškėjas. Tuo tarpu pareiškėjo motyvai, susiję su noru susiformuoti sandėliavimo paskirties sklypą palei pat Danės upės pakrantę, kaip tik prieštarauja Bendrojo ir Specialiojo teritorijų planavimo dokumentams, kurie Danės upės pakrantės ruože numato bendrojo naudojimo ruožą ir dviračių bei pėsčiųjų takus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Administracijos 2013 m. sausio 17 d. rašte Nr. (4.39.)-R2-207 „Dėl teismo sprendimo vykdymo“ išdėstyto sprendimo atsisakyti derinti pateiktą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėda, planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, Administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. AD1-2329 patvirtinto teritorijos tarp Danės g. tęsinio, Artojo g., Skvero ir Danės upės Klaipėdoje, detaliojo plano dalies, apimančios sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo, pareiškėjo reikalavimų įpareigoti Administraciją per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suderinti 2011 m. spalio 27 d. UAB „Prima Sensus“ pateiktą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėda, planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, taip pat pat atlyginti 4 000 Lt turtinę bei 10 000 Lt neturtinę žalą pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą dalyje dėl Administracijos 2013 m. sausio 17 d. rašte Nr. (4.39)-R2-207 „Dėl teismo sprendimo vykdymo“ išdėstymo sprendimo panaikinimo ir dėl įpareigojimo suderinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėda, planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui nutraukė, nusprendęs, kad pareiškėjas skundą teismui dėl 2013 m. sausio 17 d. rašte išdėstymo sprendimo padavė praleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir neprašė jo atnaujinti (ABTĮ 101 str. 7 p.), o reikalavimui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus esant išvestiniam iš pareiškėjo reikalavimo panaikinti 2013 m. sausio 17 d. rašte išdėstytą sprendimą, bylą ir šioje dalyje nutraukė tuo pačiu pagrindu. Pareiškėjo skundą kitoje dalyje pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstą, konstatavęs, jog ginčijama Administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 24 d. įsakymo Nr. AD1-2329 „Dėl teritorijos tarp Danės g. tęsinio, Artojo g., Skvero ir Danės upės Klaipėdoje detaliojo plano patvirtinimo“ dalis yra teisėta ir pagrįsta, prašomą priteisti turtinę žalą sudaro bylinėjimosi išlaidos, patirtos kitoje administracinėje byloje, kurioje tokios išlaidos ir gali būti priteisiamos, o neturtinė žala negali būti atlyginama nesant vienos iš būtinų sąlygų – neteisėtų veiksmų – savivaldybės civilinei atsakomybei kilti. Nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą.

Byloje nustatyta, kad UAB „Prima Sensus“ nuosavybės teise priklauso statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Pareiškėjas siekia, kad prie šių pastatų (statinių) būtų suformuotas žemės sklypas, t. y. patvirtintas žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tam, kad jis galėtų šį žemės sklypą išsinuomoti ar išsipirkti. Administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. AD1-487 pareiškėjui leista pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėda, planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tačiau 2011 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. (4.39)-R2-3783 Administracija parengto sklypo plano nederino.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-503-609/2012 panaikino šį Administracijos sprendimą ir įpareigojo ją per 10 darbo dienų suderinti 2011 m. spalio 27 d. UAB „Studija 33“ pateiktą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, arba per tokį patį laiką plano rengėjui raštu pateikti motyvuotą atsakymą, jeigu planas nederinamas. Administracija nagrinėjamoje byloje skundžiamame 2013 m. sausio 17 d. rašte Nr.(4.39)-R2-207 (t.

I, b. l. 47–48) nurodė, kad: Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai nėra pateiktas derinimui žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, ir jo rengimo byla, todėl pasiūlo pateikti prašymą suderinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, atitinkantį Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. AD1-487 priede nurodytą preliminarią žemės sklypo ribų schemą; pastatų, kurių indeksai Nekilnojamojo turto kadastro duomenų byloje yra 40F1p, 41F1p ir 421Hp, natūroje nėra, todėl jų eksploatavimui žemės sklypas neformuojamas, o formuojama žemės sklypo riba pagal Danės upę nustatoma atsižvelgiant į planuojamoje teritorijoje galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, nurodytus Administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 16 d.

įsakymo Nr. AD1-487; pažymėjo, jog Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. T2-206 yra patvirtinta teritorijos tarp Danės g. tęsinio, Artojų g., skvero ir Danės upės Klaipėdoje, detaliojo plano koncepcija, parengti detaliojo plano sprendiniai dėl žemės sklypo suformavimo prie statinių (duomenys neskelbtini), statinių, jų liekanų išpirkimo, kuriuos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano rengėjui siūloma suderinti su rengiamo detaliojo plano sprendiniais (I t., b. l. 21-22). Pareiškėjo skundžiamu Administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 24 d.

įsakymu Nr. AD1-2329 patvirtintas teritorijos tarp Danės g. tęsinio, Artojų g., skvero ir Danės upės Klaipėdoje, detalusis planas (I t., b. l. 164–179).

ABTĮ 86 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. turi būti priimtas tinkamai taikant materialiosios bei proceso teisės normas, o teismo išvados dėl faktinių bylos aplinkybių turi atitikti įstatymo nustatyta tvarka ir įrodinėjimo priemonėmis konstatuotas bylai reikšmingas aplinkybes, kas savo ruožtu reiškia, kad sprendimas negali būti pagrįstas prielaidomis dėl reikšmingų faktinių aplinkybių buvimo ar nebuvimo, kadangi priešingu atveju dėl spėjamų faktų būtų taikomos materialiosios ar proceso teisės normos, kurios gali būti taikomos tik tiems faktams esant.

Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavęs, kad byloje nėra duomenų apie Administracijos 2013 m. sausio 17 d. rašto Nr. (4.39)-R2-207 įteikimą pareiškėjui, nurodė, kad pareiškėjas gali sąmoningai nenurodyti šio rašto gavimo datos: paskutinė Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimo įvykdymo diena buvo 2013 m. sausio 17 d., todėl pareiškėjas turėjo suvokti, jog būtent po paskutinės sprendimo įvykdymo dienos galimai prasidėjo jo teisių ir interesų pažeidimas, o skundams dėl neveikimo paduoti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių terminas nuo dienos, kai baigiasi klausimui išspręsti nustatytas terminas, tačiau skundą teismui, net ir argumentuodamas atsakovo neveikimu, padavė tik 2013 m. balandžio 18 d., t. y. praleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Pirmos instancijos teismo išvada, kad Administracijos 2013 m. sausio 17 d. raštą Nr. (4.39)-R2-207 pareiškėjas turėjo gauti arba suvokti apie jo buvimą anksčiau nei pats nurodo, tėra spėjimas apie faktą, kuris sudarė pagrindą taikyti ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies ir 101 straipsnio 7 punkto nuostatas bei nutraukti bylą, nors priimti tokį procesinį sprendimą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dar net nebuvo pagrindo: ABTĮ 88 straipsnis įpareigoja teismą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, todėl vykdymas šią pareigą, teismas, be kita ko, privalėjo pasiūlyti pateikti papildomus įrodymus ar pats juos išsireikalauti (ABTĮ 57 str. 4 d).

Šiuo atveju teismas siūlė pateikti papildomus įrodymus, susijusius su Administracijos 2013 m. sausio 17 d. rašto Nr. (4.39)-R2-207 įteikimu (I t., b. l. 106), tačiau jų negavęs (I t., b. l. 110, 156), pats jų nereikalavo, o išvadą, kad pareiškėjas skundą dėl minėto sprendimo pagaminimo padavė praleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, pagrindė prielaidomis. Be to, pagal ABTĮ 101 straipsnio 7 punktą byla nutraukiama paaiškėjus, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą.

Pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą dėl 2013 m. sausio 17 d. rašte Nr. (4.39)-R2-207 išdėstyto sprendimo panaikinimo, nurodė, kad termino šiam aktui, dėl kurio reikšmės jam kilo abejonių, apskųsti nepraleido, tačiau, jeigu teismas manytų kitaip, prašo šį terminą atnaujinti (I t., b. l. 37-40). Pirmos instancijos teismas sprendime nurodė, kad taip formuluojamas prašymas nelaikytinas prašymu atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, tačiau šios savo išvados nemotyvavo. Sutikti su tokia teismo išvada nėra galima: teigdamas, kad prašymas dėl jo prieštaringumo turi trūkumų, teismas, spręsdamas jo priėmimo klausimą, turėjo taikyti trūkumų šalinimo institutą, o jį priėmęs – prieštaravimus pašalinti bylos nagrinėjimo eigoje, ką, beje, ir buvo nutaręs padaryti (I t., b. l. 3–4), ir prašymą visgi išspręsti.

Kadangi byla pagal UAB „Prima Sensus“ patikslintą skundą dalyje dėl Administracijos 2013 m. sausio 17 d. rašto Nr. (4.39)-R2-207 „Dėl teismo sprendimo vykdymo“ panaikinimo nutraukta nesant tam pagrindo, nepagrįstai ji nutraukta ir dalyje dėl reikalavimo įpareigoti Administraciją suderinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėda, planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, motyvuojant tuo, kad šis reikalavimas yra išvestinis iš reikalavimo dėl Administracijos 2013 m. sausio 17 d. rašte Nr. (4.39)-R2-207 išdėstymo sprendimo panaikinimo.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nuostatas žemės sklypą, kuriame yra pareiškėjui nuosavybės teises priklausantys statiniai, parduoti ar išnuomoti gali tik Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, todėl ši valstybės institucija, siekiant užtikrinti tinkamą valstybės interesų žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykiuose atstovavimą, išvengti galimų ginčų dėl to paties dalyko, t. y. pareiškėjo teisės išsinuomoti ar pirkti jo nurodyto dydžio žemės sklypą, ateityje, taip pat atsižvelgiant į tai, kad savivaldybė, kurios institucija turi derinti pareiškėjo parengtą planą, pretenduoja į dalį pareiškėjo norimos išsinuomoti ar pirkti teritorijos, turėtų nagrinėjamoje byloje būti įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

Iš esmės neišnagrinėjus pareiškėjo skundo reikalavimų dėl Administracijos 2013 m. sausio 17 d. rašte Nr. (4.39)-R2-207 „Dėl teismo sprendimo vykdymo“ išdėstyto sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo suderinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėda, planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, nėra galimybės tinkamai įvertinti ir pareiškėjo skundo dalyje dėl Administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. AD1-2329 patvirtinto teritorijos tarp Danės g. tęsinio, Artojo g., Skvero ir Danės upės Klaipėdoje, detaliojo plano dalies, apimančios sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), pagrįstumo: kadangi Administracijos 2013 m. sausio 17 d. aktu Nr. (4.39)-R2-207 „Dėl teismo sprendimo vykdymo“ atsisakytu derinti dar 2011 metais pradėtu rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėda, planu, prilyginamu detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, suplanuotos teritorijos dalis patenka į Administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 24 d.

įsakymu Nr. AD1-2329 patvirtintu teritorijos tarp Danės g. tęsinio, Artojo g., Skvero ir Danės upės Klaipėdoje, detaliuoju planu, kuris pradėtas rengti 2012 metais, suplanuotąją teritoriją, iš pradžių turėtų būti įvertinta, ar atsakovas pagrįstai ginčijamu 2013 m. sausio 17 d. aktu Nr. (4.39)-R2-207 teigia, kad rengiant žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėda, planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, jo ribos negalėjo būti tikslinamos ir turi atitikti Administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 16 d.

įsakymu Nr. AD1-487 patvirtintą preliminarią šio žemės sklypo ribų schemą, taip pat ar pastatų, kurių indeksai Nekilnojamo turto kadastro duomenų byloje yra 40F1p, 41F1p ir 421Hp (administracinėje byloje esančioje žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėda, plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo byloje esančiame plane (b. l.

24) pažymėti indeksais 40H1p, 41H1p ir 42H1p) natūroje nėra, todėl jų eksploatavimui žemės sklypas negali būti formuojamas. Šiuo atveju pažymėtina, kad teisė išsinuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypus, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymuose, kuriuose, kaip ir minėtų įstatymų nuostatų įgyvendinimo tvarką nustatančiame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarime Nr. 260, nėra numatyta, kad asmuo teisės išsinuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypus, kurie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, neturi, jeigu toks žemės sklypas patenka į teritoriją, kuri žemesnės teisinės galios aktais – savivaldybių bendraisiais ar specialiaisiais teritorijų planavimo dokumentais – yra priskiriama bendro naudojimo teritorijoms.

Pažymėtina, kad tik išnagrinėjus Administracijos 2013 m. sausio 17 d. rašte Nr. (4.39)-R2-207 „Dėl teismo sprendimo vykdymo“ sprendimo atsisakyti derinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėda, planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, pagrįstumą, bus galima tinkamai įvertinti ir kitus pareiškėjo patikslinto skundo ir apeliacinio skundo argumentus dėl Administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. AD1-2329 patvirtinto detaliojo plano dalies, apimančios sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), pagrįstumo ir teisėtumo, t. y. dėl leidimo pradėti rengti du vienos rūšies teritorijų planavimo dokumentus tai pačiai teritorijai vienu metu, nepagrįsto atsisakymo derinti interesus, teritorijos, kurioje nekilnojamo turto registro duomenimis yra pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys statiniai, suplanavimo detaliuoju planu iki šių pareiškėjui priklausančių objektų paėmimo visuomenės poreikiams tenkinti ir kt.

Be to, atmesdamas kaip nepagrįstą skundą šioje dalyje, t. y. Administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. AD1-2329 patvirtinto detaliojo plano dalies, apimančios sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinimo, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas nekelia argumentų dėl detaliojo planavimo procedūros pažeidimų ar nesilaikymo, todėl detaliojo planavimo procedūra šioje administracinėje byloje plačiau nenagrinėjama. Tačiau, kaip apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo pareiškėjas, tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta, kadangi skundas šioje dalyje buvo grindžiamas aplinkybe, kad, pažeidžiant Detaliųjų planų rengimo taisykles, apie rengiamą detalųjį planą nebuvo informuoti kiti statinių naudotojai, nors duomenys apie juos, t. y. pareiškėjo pastatų nuomininkus, yra viešame registre.

CK 6.271 straipsnio, reglamentuojančio atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Kadangi pareiškėjas jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą sieja su, kaip teigiama, neteisėtais Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos veiksmais (neveikimu) pateikus derinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėda, planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, atsakovu pagal tokį reikalavimą turėtų būti ne Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, kuri yra savivaldybės institucija, o pati Klaipėdos miesto savivaldybė. ABTĮ 54 straipsnis, reglamentuojantis netinkamos šalies pakeitimą, nustato, kad jei teismas, nagrinėdamas bylą nustato, kad skundas (prašymas) paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba netinkamam atsakovui, tai turi teisę pareiškėjo sutikimu juos pakeisti tinkamu pareiškėju arba atsakovu. Jeigu pareiškėjas nesutinka, teismas nagrinėja bylą iš esmės, o teismo iškviesti asmenys dalyvauja bylos procese trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėmis. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas ABTĮ 54 straipsnyje įtvirtintos pareigos nevykdė, todėl ginčijamas sprendimas negali būti pripažintas teisėtu bei pagrįstu ir šioje dalyje.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai pareiškėjas ABTĮ nustatyta tvarka turėjo galimybę prašyti priteisti atstovavimo išlaidas, patirtas apygardos administraciniame teisme nagrinėjant atitinkamą skundą, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas tokį prašymą būtų teismui pateikęs ir jis būtų jį atmetęs arba kad buvo kitų priežasčių, dėl kurių pasinaudoti minėta procesiniame įstatyme numatyta galimybe buvo neįmanoma arba pernelyg sudėtinga, šios pareiškėjo išlaidos nevertintinos kaip žala CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme (2011 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-34/2011, 2012 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1473/2012 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad turėtų būti įvertinta, ar išlaidos, susijusios su pretenzijos dėl detaliojo plano parengimu, gali būti priskirtos kitos administracinės bylos – Nr. I-503-609/2012 – bylinėjimosi išlaidoms (I t., b. l. 19–20, 62–63), kadangi atsakovo patvirtintas detalusis planas yra ginčijamas nagrinėjamoje byloje.

Kadangi dalis pareiškėjo skundo reikalavimų, bylą dėl jų nutraukus, iš esmės nėra išspręsti pirmosios instancijos teisme, teismo sprendimas dėl šių reikalavimų, kaip jau minėta, turės įtakos vertinant kitų byloje pareiškėjo reiškiamų reikalavimų pagrįstumą, byloje turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl netinkamo atsakovo pagal reikalavimą dėl žalos atlyginimo pakeitimo tinkamu, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimas naikinamas visas ir byla perduodama nagrinėti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 str. 1 d. 2 ir 3 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Prima Sensus“ apeliacinį skundą tenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Stasys Gagys

Virginija Volskienė