AS-109-552/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-109-552/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00147-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. M. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 6 d. nutartimi iš dalies patenkintas pareiškėjos N. M. įgaliotos atstovės advokatės Giedrės Martinėnaitės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų byloje priteisimo, priteisiant valstybei, atstovaujamai Kauno valstybės garantuojamos teisinės tarnybos, 440 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme.

2014 m. gegužės 20 d. Kauno apygardos administraciniame teisme gautas advokatės Giedrės Martinėnaitės atskirasis skundas dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 6 d. nutarties. Advokatė atskirajame skunde nurodė, kad ji yra netinkamas subjektas kreiptis dėl teismo išlaidų atlyginimo byloje, todėl jos prašymas turėjo būti atsisakytas priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu.

Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 21 d. nutartimi sutiko su atskiruoju skundu ir panaikino Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 6 d. nutartį bei netenkino advokatės Giedrės Martinėnaitės prašymo dėl išlaidų atlyginimo.

Teismas vadovavosi ABTĮ 44 straipsnio 1 dalimi, 451 straipsnio 2 dalimi, ir darė išvadą, kad advokatė Giedrė Martinėnaitė pagal minėtas ABTĮ nuostatas nėra tinkamas subjektas, turintis teisę kreiptis į teismą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo byloje, todėl teismas sutiko su jos atskirojo skundo motyvais.

II. Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pagal Tarnybos 2013 m. liepos 15 d. pažymą Nr. TP-7-(2.10)-1437 priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos valstybei 620 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Nurodo, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 4 d. sprendime nepaskirstė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, nes nebuvo pateikta pažyma apie valstybės patirtas išlaidas teikiant antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai. Pareiškėjos advokatė Giedrė Martinėnaitė, įsiteisėjus Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 4 d. sprendimui, vadovaudamasi ABTĮ 45 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 14 straipsnio 12 punktu, pateikė teismui Tarnybos išduotą pažymą apie valstybės patirtas išlaidas, teikiant antrinę teisinę pagalbą N. M.. Pažymi, kad teisės aktai nenumato advokatams teisės prašyti teismo nepriteisti valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų ar jų atsisakyti. Remiasi Įstatymo 14 straipsnio 12 punktu, ABTĮ 451 straipsnio 1 dalimi ir daro išvadą, kad advokatė Giedrė Martinėnaitė turėjo pareigą pateikti teismui pažymą apie valstybės patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurių pagrindu teismas 2014 m. gegužės 6 d. nutartimi priteisė valstybės naudai iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos 440 Lt antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, tačiau advokatė neturėjo teisės pakeisti nuomonę, t. y. pateikti teismui prašymą nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir atsiimti pažymą, jeigu teismas jau yra priėmęs nutartį jas priteisti. Teismui priėmus advokatės prašymą ir panaikinus 2014 m. gegužės 6 d. nutartį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimas liko neišspręstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Administracinių bylų teisenos įstatymo 451 straipsnis nustato, kad jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo 44 ir 45 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą; jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas priimant sprendimą išnagrinėjus bylą iš esmės, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojanti institucija turi teisę ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo pateikti teismui prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei. Šį prašymą teismas išnagrinėja šio įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 8 dalis (2008 m. balandžio 15 d. įstatymo Nr. X-1492 redakcija) nustatė, kad antrinę teisinę pagalbą administracinėse ir civilinėse bylose teikiantys advokatai privalo pateikti tarnybai prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo ir šį apskaičiavimą pateikti teismui administracinių ir civilinių bylų nagrinėjimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (2013 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr. XII-270 redakcija) 14 straipsnio 12 dalis nustato, kad kai įstatymų nustatytais atvejais antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti išieškomos ar grąžinamos į valstybės biudžetą, antrinę teisinę pagalbą teikiantys advokatai privalo pateikti tarnybai prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo ir duomenis apie apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidas pateikti teismui procesą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu teismas neišsprendė antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimo, kai įstatymų nustatytais atvejais jos turi būti atlyginamos valstybei, antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos turi apie tai pranešti tarnybai.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja N. M. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2013 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. 62-5-233 bei įpareigoti atsakovą priimti sprendimą dėl būsto šildymo išlaidų ir išlaidų šaltam bei karštam vandeniui kompensacijų pareiškėjai skyrimo. Byloje esantis Tarnybos 2013 m. sausio 21 d. sprendimas Nr. TP-2-(2.2)-13-T-199-327 rodo, kad Tarnyba paskyrė advokatę Giedrę Martinėnaitę teikti pareiškėjai N. M. antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2013 m. sausio 11 d. atsisakymo skirti kompensacijas apskundimo. Pareiškėjos skundas Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 4 d. sprendimu buvo tenkintas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. kovo 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-422/2014 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Pareiškėjos atstovė advokatė Giedrė Martinėnaitė kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos 620 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei. Kauno apygardos administracinis teismas pareiškėjos N. M. įgaliotos atstovės advokatės G. Martinėnaitės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo priėmė ir 2014 m. gegužės 6 d. nutartimi jį tenkino iš dalies bei priteisė valstybei, atstovaujamai Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, 440 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme.

Pareiškėjos atstovė advokatė Giedrė Martinėnaitė atskiruoju skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo 2014 m. gegužės 6 d. nutartį, kuria valstybei, atstovaujamai Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, priteista 440 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme. G. Martinėnaitė savo atskirąjį skundą grindė iš esmės tuo, jog ji nėra tinkamas subjektas kreiptis dėl teismo išlaidų atlyginimo byloje. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 21 d. nutartimi sutiko su atskiruoju skundu, panaikino Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 6 d. nutartį ir netenkino advokatės Giedrės Martinėnaitės prašymo dėl išlaidų atlyginimo.

Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartį panaikinti ir priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos valstybei 620 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-872/2014, kurioje pažymėta, kad šioje byloje iš esmės keliamas antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo į valstybės biudžetą klausimas ir konstatuota, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba kartu su jos paskirta advokate dalyvauja sprendžiant antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimus, yra suinteresuota, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos būtų išieškomos į valstybės biudžetą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nagrinėjant pareiškėjos skundą pirmosios instancijos teisme ją atstovavo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirta advokatė Giedrė Martinėnaitė. Teismui patenkinus pareiškėjos skundą, tačiau neišsprendus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimo priimant sprendimą išnagrinėjus bylą iš esmės ir pareiškėją atstovavusiai advokatei Giedrei Martinėnaitei pateikus duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 6 d. nutartimi pagrįstai sprendė klausimą dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, priteisimu valstybei. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į faktines bylos aplinkybes, nurodytas teisės aktų nuostatas, vertina, kad G. Martinėnaitė atskirajame skunde, kurį išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas priėmė Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskiruoju skundu skundžiamą 2014 m. gegužės 21 d. nutartį, nenurodė pakankamų argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismas, gavęs duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, neturėjo teisinio pagrindo spręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 21 d. nutartimi nepagrįstai panaikino Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 6 d. nutartį.

Kauno apygardos administracinis teismas, 2014 m. gegužės 21 d. nutartimi nepagrįstai panaikinęs Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 6 d. nutartį, kuria valstybei, atstovaujamai Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, priteista 440 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, nepagrįstai sprendė dėl advokatės Giedrės Martinėnaitės prašymo dėl išlaidų atlyginimo. Pažymėtina, kad nei advokatė G. Martinėnaitė, nei Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atskiruoju skundu neginčijo Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 6 d. nutarties dėl valstybei, atstovaujamai Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, priteistos išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, sumos pagrįstumo. Advokatė G. Martinėnaitė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 6 d. nutarties grindė iš esmės vieninteliu argumentu dėl subjekto tinkamumo. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 21 d. nutartimi netenkinęs advokatės Giedrės Martinėnaitės prašymo dėl išlaidų atlyginimo neanalizavo Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 6 d. nutartimi priteistos išlaidų sumos pagrįstumo. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai atskiruoju skundu neginčijus Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 6 d. nutarties, atskiruoju skundu dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutarties panaikinimo nepagrįstai prašoma pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 6 d. nutartimi priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą. Darytina išvada, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskirojo skundo dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutarties panaikinimo reikalavimas priteisti 620 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų negali būti tenkinamas.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskirasis skundas tenkintinas iš dalies ir Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartis naikintina advokatės Giedrės Martinėnaitės atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 6 d. nutarties panaikinimo atmetant kaip nepagrįstą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos N. M. įgaliotos atstovės advokatės Giedrės Martinėnaitės atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas