A-492-865-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A492-865/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02407-2011-0

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus nakvynės namams dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. G. A. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (I t., b. l. 12–14) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas priteisti 52,50 Lt turtinės ir 500 Lt neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus miesto 1 PK).

Pareiškėjas nurodė, kad 2011 m. kovo 12 d. apie 16 val. „Olympic“ kazino, Konstitucijos pr. 20, Vilniuje, tarp jo ir apsaugos darbuotojų kilo konfliktas. Pažymėjo, kad apsaugos darbuotojų nemandagų, įžūlų ir neprofesionalų elgesį slapta filmavo savo mobiliuoju telefonu, tačiau tai pastebėję apsaugos darbuotojai be būtinumo naudodami fizinę prievartą išmušė telefoną iš jo rankų, pasisavino telefoną ir išstūmė pareiškėją į lauką. Paaiškino, jog norėdamas užkirsti kelią nusikaltimui, neturėdamas kitos galimybės paprašė praeivių iškviesti policijos pareigūnus.

Atvykusiai policijai paaiškino aplinkybes, kartu su pareigūnais nuėjo į kazino, bet apsaugos darbuotojai neprisipažino pasisavinę telefoną, sukūrė gynybinę versiją neva pareiškėjas brovėsi per tris apsaugos darbuotojus į kazino ir dėl to buvo išvarytas. Pareiškėjo teigimu, policijos pareigūnai pamatę, jog jis yra išgėręs, patikėjo apsaugos darbuotojų versija. Pažymėjo, kad pamatęs tokį neobjektyvų ir abejingą pareigūnų elgesį, davė jiems pastabą. Nurodė, jog policijos pareigūnų buvo nuvežtas į Vilniaus miesto 1 PK, kur už pasirodymą viešoje vietoje neblaiviam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, skirta bauda ir jis prieš savo valią buvo nuvežtas į Vilniaus miesto nakvynės namų filialą „Sala“, nors iš byloje surinktos medžiagos matyti, jog jis buvo sąmoningas ir suprantantis savo veiksmus.

Pareiškėjas nurodė, kad kitą rytą nakvynės namų darbuotojos įteikė informacinį lapelį, kad per dešimt dienų jis turi susimokėti 52,50 Lt už suteiktas paslaugas. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto nakvynės namų filialo „Sala“ oficialiame internetiniame puslapyje, taip pat Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento gautame dokumente Nr. A51-46149 (2.11.2.12-SR) nurodyta, kad nakvynės namų filialas „Sala“ yra socialinės paramos įstaiga, teikianti pagalbą asmenims, apsvaigusiems nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, neturintiems gyvenamosios vietos ir negalintiems savimi pasirūpinti, kurie dėl bejėgiškos būklės patenka į ekstremalias ar gyvybei pavojingas situacijas.

Pareiškėjo manymu, policijos veiksmai, nuvežant jį į nakvynės namus, skiriant baudą už buvimą viešoje vietoje neblaiviam, šiomis aplinkybėmis yra nepagrįsti ir neobjektyvūs, pritaikyti kaip kerštas už išsakytas pastabas dėl tarnybinio darbo nekokybiškumo ir neobjektyvumo, primenant, kad dėl to gali kilti atsakomybė. Atkreipė dėmesį, jog Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas 2011 m. liepos 5 d. nutarimu ATP byloje Nr. II-90-270/2011 policijos pareigūnų 2011 m. balandžio 5 d. nutarimą Nr. 12N-836880-11 traukti pareiškėją administracinėn atsakomybėn ir skirti piniginę baudą už pasirodymą neblaiviam viešoje vietoje pripažino nepagrįstu ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė.

Pareiškėjo manymu, policijos pareigūnams vežti sąmoningą žmogų prieš jo valią į nakvynės namus nebuvo būtinybės, tuo labiau, kai jis turi gyvenamąją vietą ir yra nukentėjęs nuo vagystės. Pažymėjo, kad savo veiksmus suvokė ir juos kontroliavo, savimi galėjo pasirūpinti pats, turėjo pakankamai pinigų išsikviesti taksi ir saugiai grįžti namo. Pareiškėjo teigimu, jis nebuvo bejėgiškos būklės, patekęs į ekstremalias ar gyvybei pavojingas situacijas. Pažymėjo, kad policijos pareigūnai pažeidė jo teises, buvo neteisėtai suvaržyta jo laisvė. Be to, pareiškėjo nuomone, Vilniaus miesto nakvynės namų filialo „Sala“ paslauga neatitinka nakvynės namams keliamų reikalavimų, t. y. ten žmonės yra laikomi užrakinti patalpose antisanitarinėmis sąlygomis, be maisto, vandens ir tualeto. Pažymėjo, kad prieš savo valią nakvynės namų filiale „Sala“ buvo uždarytas 13 valandų. Visas šias nelaisvės valandas praleido nesiprausęs, nevalgęs, be būtiniausių žmogui reikalingų higieninių sąlygų bei priemonių. Buvo priverstas kvėpuoti kitų žmonių šlapimo ir išmatų kvapu, per prievartą klausytis kartu esančių žmonių rėkavimus ir kliedesius, todėl dėl policijos pareigūnų kaltės, pareiškėjo manymu, buvo pažeistos jo teisės, jis patyrė psichologinius bei fizinius nepatogumus, viešą pažeminimą, kuriuos vertina 500 Lt. Pažymėjo, kad turtinę žalą sudaro 52,50 Lt, reikalaujami už priverstinai suteiktą Vilniaus miesto nakvynės namų filialo „Sala“ paslaugą.

Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, atstovaujantis atsakovą Lietuvos valstybę, (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK) atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 59–60) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad 2011 m. kovo 12 d. apie 16.20 val. buvo gautas pareiškėjo pranešimas dėl konflikto prie Konstitucijos pr. 20 esančio kazino „Olympic“. Pagal gautą pranešimą išvyko Vilniaus miesto 1 PK pareigūnai, kurie savo paaiškinimuose patvirtino, kad atvykus į konflikto vietą į juos kreipėsi neblaivus pilietis, nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli, jis aiškino, kad kazino apsaugos darbuotojai iš jo atėmė mobilaus ryšio telefoną ir neįleidžia jo į kazino. Apsaugos darbuotojai paaiškino, kad į kazino pilietis neįleidžiamas todėl, kad elgėsi agresyviai ir yra neblaivus. Tolesniam aplinkybių išsiaiškinimui pareigūnai pareiškėją pristatė į Vilniaus miesto 1 PK, kur pareiškėjas taip pat elgėsi įžūliai, grasino atleisti pareigūnus iš darbo, pats prisistatė esąs prokuratūros darbuotojas, grasino savo pažįstamų aukšto rango pareigūnų pagalba surengti pareigūnams neeilinę atestaciją. Patikrinus alkotesteriu pareiškėjo girtumo laipsnį buvo nustatytas 2,51 promilės. Prievartos priemonės panaudotos nebuvo, tačiau, dėl to, kad pareiškėjas buvo neblaivus, elgėsi agresyviai ir nesiorientavo aplinkoje, jis buvo pristatytas į Vilniaus miesto nakvynės namų filialą „Sala“. Vilniaus apskrities VPK, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti 52,50 Lt turtinės žalos ir 500 Lt neturtinės žalos yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 7 d. sprendimu (I t., b. l. 120-124) padaręs išvadą, kad pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijų ar jos darbuotojų neteisėtos veikos, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, 2013 m. sausio 14 d. nutartimi (I t., 155-159) panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija nurodė, jog pirmosios instancijos teismas sprendime netyrė, ar policijos pareigūnų veiksmai, patalpinant pareiškėją į Vilniaus miesto nakvynės namų filialą „Sala“, buvo teisėti. Teismo sprendime nėra nurodyta jokių teisės aktų ir jų nuostatų, kurios reglamentuotų tokias policijos pareigūnų teises ar funkcijas, todėl visiškai neaišku, kokiu juridiniu pagrindu vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų pareigūnų veiksmų nagrinėjamu atveju. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nurodė, jog nagrinėjant bylą iš naujo taip pat turi būti įvertinta, ar G. A. realiai nesiorientavo aplinkoje.

III. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 28 d. sprendimu (II t. b. l. 20-25) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas byloje nustatytų faktinių aplinkybių neginčijo, tačiau nurodė, kad nebuvo tokios būklės, jog buvo būtina jį vežti į Vilniaus nakvynės namų filialą „Sala“, tačiau šiuos pareiškėjo argumentus, paneigė byloje surinkti duomenys. Teismas nurodė, jog vykdydamas policijos uždavinius, policijos pareigūnas, nustatęs, kad asmuo dėl apsvaigimo nuo alkoholinių gėrimų (pareiškėjui nustatyta 2,51 promilės alkoholio koncentracija kraujyje) yra bejėgiškos būklės, turi ne tik teisę, bet ir pareigą suteikti asmeniui neatidėliotiną pagalbą. Pažymėjo, kad Vilniaus nakvynės namų filialas „Sala“ yra vienintelė įstaiga Vilniaus mieste, į kurią gali būti pristatyti nuo alkoholio apsvaigę asmenys. Teismo nuomone, dėl byloje surinktų įrodymų visumos galima daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas būdamas apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų, nesiorientavo aplinkoje, buvo agresyvus ir kėlė grėsmę ne tik sau, bet ir kitiems asmenims bei viešajai tvarkai, dėl šios priežasties Vilniaus m. 1 PK pareigūnai turėjo teisėtą pagrindą pristatyti jį į Vilniaus nakvynės namų filialą „Sala“. Teismas nurodė, jog šių išvadų nepaneigė pareiškėjo argumentai, kad Vilniaus nakvynės namų filialas „Sala“ yra socialinės paramos įstaiga, teikianti pagalbą asmenims, apsvaigusiems nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, neturintiems gyvenamosios vietos ir negalintiems savimi pasirūpinti, kurie dėl bejėgiškos būklės patenka į ekstremalias ar gyvybei pavojingas situacijas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjui buvo nustatytas sunkus girtumas, jis elgėsi agresyviai, pareigūnai jo elgesį įvertino kaip neadekvatų, pripažino, kad pareiškėjas negali suprasti ir valdyti savo veiksmų, todėl, turėdami teisėtą pagrindą, pristatė jį išblaivinti į nakvynės namus ir kitą rytą pristatė į policijos komisariatą, kur priėmė pareiškimą ir surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Teismas rėmėsi Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuriame įtvirtinta pareigūno pareiga užtikrinti sulaikyto ar pristatyto į policijos įstaigą asmens teises ir teisėtus interesus, suteikti neatidėliotiną pagalbą asmeniui, nukentėjusiam nuo teisės pažeidimo ar esančiam bejėgiškos būklės. Pareiškėjui esant sunkaus girtumo, elgiantis agresyviai, pareigūnai jo elgesį pagrįstai laikė neadekvačiu ir turėjo teisėtą pagrindą nuvežti į nakvynės namus išblaivinti.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, nustačius, jog buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas ir dėl jo turi būti surašytas protokolas, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo būti tokios būklės, kad galėtų duoti paaiškinimus ir pastabas, suvoktų savo teises ir pareigas. Tai, kad pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo protokolas už pasirodymą girto viešoje vietoje buvo surašytas kitą dieną, patvirtina, jog pareiškėjas dėl savo būklės negalėjo valdyti savo veiksmų, teikti nuoseklių paaiškinimų ir suvokti savo teisių bei pareigų.

Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta viena iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, t. y. Vilniaus m. 1 PK pareigūnų neteisėti veiksmai, todėl klausimas dėl valstybės pareigos atlyginti žalą nespręstas.

IV. Pareiškėjas G. A. pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 29-35), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

Teigia, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra neobjektyvus, išnagrinėtas netinkamai, neteisėtas ir su grubiomis neleistinomis klaidomis, o teismo nurodyti teiginiai neatitinka tikrovės.

Nurodo, jog teismas neteisingai nustatė jo reikalavimą, kadangi, pareiškėjo nuomone, ginčas kilo ne dėl jo reikalavimo pagrįstumo, o dėl atsakovo pareigos atlyginti žalą.

Nesutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais bei byloje esančių įrodymų vertinimu dėl jo (pareiškėjo) nesiorientavimo aplinkoje. Pareiškėjas apeliaciniame skunde dar kartą išdėsto bylos faktines aplinkybes su savo paaiškinimais papildomai nurodydamas, kodėl teismas neišsamiai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylą. Apelianto nuomone, nustatytas sunkus girtumo laipsnis negali patvirtinti jo nesiorientavimo aplinkoje, kadangi asmeniui su jo fiziniais duomenimis, toks alkoholio kiekis kraujyje negali turėti didelės įtakos, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai yra rašomi apgalvotai, po kurio laiko, siekiant apginti save, todėl negali būti vertinami kaip objektyvūs, jo paties patikslintas pareiškimas yra iškraipytas, sprendime panaudotos netinkamos ištraukos, netinkamai vertinta aplinkybė, dėl ko administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas kitą dieną, be pagrindo neįvertintas faktas, kad administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu, buvo nutraukta.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (II t., b. l. 38-41), kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti.

Nurodo, jog pareiškėjo reikalavimas priteisti turtinę ir neturtinę žalą yra nepagrįstas. Akcentuoja, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog nėra pagrindo nesivadovauti liudytojų parodymais bei kitais byloje esančiais įrodymais. Pažymi, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo adekvatų elgesį, veiksmų suvokimą, todėl teismas tinkamai ir teisingai vertino, jog pareiškėjas įvykio metu nesiorientavo aplinkoje.

Teigia, nors administracinio teisės pažeidimo byla pareiškėjo atžvilgiu buvo nutraukta, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, jog pareigūnai elgėsi neteisėtai ir iš to kildinti turtinę bei neturtinę žalą. Papildomai pažymi, jog byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas tikrai patyrė 52,50 Lt turtinę žalą, kadangi nėra duomenų, patvirtinančių minėtos sumos sumokėjimo faktą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 28 d. spendimo, kuriuo teismas atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis nustato valstybės deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal šio straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų (toliau – ir Institucija) darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Sprendžiant Institucijos (šiuo atveju Vilniaus miesto 1 VPK) veikos neteisėtumo klausimą, būtina nustatyti, kokios Institucijos (jai atstovaujančių darbuotojų) veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apskrities 1 VPK policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumą valstybės deliktinės atsakomybės taikymo prasme pareiškėjas sieja su, jo teigimu, neteisėtais pareigūnų veiksmais, nuvežant jį į nakvynės namus. Todėl nagrinėjamoje byloje yra svarbu išaiškinti, ar, esant nagrinėjamai situacijai, policijos pareigūnai turėjo pagrindą pareiškėją vežti į nakvynės namus, jei ne, ar šie pareigūnų veiksmai galėjo sąlygoti pareiškėjui turtinės bei neturtinės žalos atsiradimą.

Sprendimą pareiškėją vežti į nakvynės namus Vilniaus miesto 1 VPK pareigūnai priėmė įvertinę pareiškėjo būklę (nustatytas 2,51 prom. girtumas, nesiorientavo aplinkoje) (I t., b. l. 50, 51). Dėl policijos pareigūnų veiksmų, pristatant jį į nakvynės namus, pareiškėjas Vilniaus miesto 1 VPK 2011 m. kovo 28 d. pateikė skundą (I t., b. l. 57-58), kurį išnagrinėjęs Vilniaus miesto 1 VPK viršininkas 2011 m. balandžio 11 d., nenustatęs, kad policijos pareigūnai padarė tarnybinį nusižengimą, priėmė sprendimą pareiškimo patikrinimą baigti (I t., b. l. 56).

Pareiškėjas, prašydamas atlyginti patirtą turtinę ir neturtinę žalą teigia, jog šią žalą patyrė policijos pareigūnams neteisėtais veiksmais, nuvežant jį į nakvynės namus. Byloje nėra ginčo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo neblaivus (I t., b. l. 39), to neneigia ir pats pareiškėjas. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog 2,51 prom. girtumas, atsižvelgiant į jo kūno masę bei amžių negali įtakoti jo nesiorientavimo aplinkoje, tačiau byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog analogiškoje situacijoje būdamas blaivus ir savo veiksmus suvokiantis asmuo, nesielgtų kaip pareiškėjas. Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog pareiškėjas elgėsi agresyviai, nepakluso kazino darbuotojams, įžeidinėjo policijos pareigūnus, tai patvirtina kazino apsaugos vadovas A. L. paaiškinime dėl incidento (I t., b. l. 45), tarnybiniai pareigūnų pranešimai bei paaiškinimai (I t., b. l. 36-37, 38, 44, 50, 51), kuriais abejoti apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, o jų parodymai yra nuoseklūs, logiški, nekito viso bylos nagrinėjimo metu. Policijos pareigūnai, įvertinę pareiškėjo būklę, dėl pareiškėjo neadekvačių veiksmų negalėdami surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo, nuvežė pareiškėją į nakvynės namus (I t., b. l. 33) laikinam apnakvindinimui, kol pareiškėjas išblaivės ir galės duoti adekvačius parodymus.

Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta pareigūno pareiga užtikrinti sulaikyto ar pristatyto į policijos įstaigą asmens teises ir teisėtus interesus, suteikti neatidėliotiną pagalbą asmeniui, nukentėjusiam nuo teisės pažeidimo ar esančiam bejėgiškos būklės. Pareiškėjui esant sunkaus girtumo, elgiantis agresyviai, pareigūnai jo elgesį pagrįstai laikė neadekvačiu ir turėjo teisėtą pagrindą nuvežti į nakvynės namus išblaivinti.

Apelianto nurodomi argumentai, kad pareigūnų neteisėtus veiksmus įrodo aplinkybė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. nutarimu ATP Nr. II-90-270/2011 administracinio teisės pažeidimo byla pareiškėjo atžvilgiu buvo nutraukta, yra atmestinas, nes pareiškėjo veiksmai minėtoje byloje buvo įvertinti kaip elgesys būtinojo reikalingumo būklėje, tokiu atveju administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas savaime nereiškia policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumo nuvežant pareiškėją į nakvynės namus. Be to, reikalavimas atlyginti žalą yra kildinamas ne dėl neteisėto patraukimo administracinėn atsakomybės, bet dėl, pareiškėjo nuomone, nepagrįsto pareiškėjo pristatymo į nakvynės namus.

Teisėjų kolegija nenustatė, jog pareiškėjo pristatymas į nakvynės namus buvo neteisėtas nagrinėjamo skundo kontekste, o naudojantis nakvynės namų paslaugomis patirtos išlaidos negali būti prilyginamos žalai, patirtai dėl pareiškėjo pristatymo į nakvynės namus. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog policijos pareigūnai jį neteisėtai apnakvindino nakvynės namuose. Be to, kaip jau minėta anksčiau, Vilniaus miesto 1 VPK viršininkas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl policijos pareigūnų veiksmų, jų veiksmuose tarnybinio nusižengimo nenustatė.

Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas pagrįstu ir paliktinas nepakeistu. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Virginija Volskienė