AS-602-49-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS602-49/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01942-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 61.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus, rašytinio proceso tvarka nagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 2013 m. spalio 29 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM; atsakovas) apeliacinis skundas, kuriame prašoma pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-3265-561/2013. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė ir prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 31 d. nutartimi atsakovo prašymą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti atmetė ir atsisakė priimti atsakovo pateiktą teismui apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 14 d. sprendimo pakeitimo administracinėje byloje Nr. 1-3265-561/2013.

Teismas konstatavo, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnio 3 dalies 1 punktą apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundas paduotas praleidus jam paduoti nustatytą terminą ir neprašoma šio termino atnaujinti arba toks prašymas nebuvo patenkintas. ABTĮ 127 straipsnyje nustatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo paskelbtas 2013 m. spalio 14 d., todėl ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje nustatytas 14 dienų terminas jam apskųsti baigėsi 2013 m. spalio 28 d. Atsakovas apeliacinį skundą teismui padavė 2013 m. spalio 29 d., t. y. praleidęs nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą.

Atsakovas pažymėjo, kad skundžiamas teismo sprendimas Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale (toliau – ir EPP) buvo paskelbtas tik 2013 m. spalio 16 d. (2013 m. spalio 15 d. portale buvo nurodyta, kad yra priimtas teismo sprendimas, tačiau jis nebuvo skaitmenizuotas ir su juo nebuvo galimybės susipažinti). Nurodė, kad laiku negavo teismo sprendimo, todėl neturėjo galimybės jo apskųsti. Skundžiamą sprendimą rado tik 2013 m. spalio 29 d. peržiūrėdamas portale esančius duomenis.

Teismas pažymėjo, kad pagal ABTĮ 127 straipsnio 2 dalies nuostatas, svarbiomis termino praleidimo priežastimis galima laikyti aplinkybes, kurios kliudė subjektui laiku ir tinkamai, tiesiogiai arba per atstovą ginti savo pažeistas teises, ir kurios nepriklausė nuo jo valios. Teismų praktikoje svarbiomis priežastimis atnaujinti skundo padavimo terminą laikomos tik objektyvaus pobūdžio aplinkybės.

Teismas, įvertinęs atsakovės pateiktus argumentus bei bylos duomenis, darė išvadą, kad atsakovo nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip objektyvios priežastys, sutrukdžiusios jam per nustatytą terminą pateikti apeliacinį skundą. Pažymėjo, kad teismo sprendimas atsakovui per EPP buvo išsiųstas 2013 m. spalio 15 d. (b. 1. 144), jame aiškiai nurodyta sprendimo apskundimo tvarka. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovas nesidomėjo bylos išnagrinėjimo rezultatu, nors iš bylos dokumentų matyti, kad atsakovas įstatymo nustatyta tvarka, t. y. įteikiant jam teismo pranešimą (b. 1. 117), buvo iš anksto informuotas apie administracinės bylos nagrinėjimą. Šiuos teismo argumentus patvirtina ir pats atsakovas, nurodydamas, kad tik atsitiktinai 2013 m. spalio 29 d. rado skundžiamą teismo sprendimą EPP, todėl teismas vertino, kad atsakovas, būdamas tinkamai informuota apie teismo posėdžio laiką, turėjo nedelsdamas pasidomėti bylos baigtimi ir sužinoti priimto teismo sprendimo rezoliucinę dalį. Teismas sprendė, kad atsakovo nurodytos aplinkybės, lėmusios apeliacinio skundo padavimo termino praleidimą, negali būti pripažintos svarbiomis ABTĮ 127 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo prasme.

III. Atsakovas VRM atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartį panaikinti ir atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Atskirajame skunde nurodo, kad apeliacinis skundas pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas praleidus (1 diena) ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje nustatytą apskundimo terminą dėl objektyvių priežasčių, todėl apeliaciniame skunde nurodytais argumentais prašo jį atnaujinti.

Pažymi, kad, kaip ir buvo nurodyta apeliaciniame skunde, skundžiamas teismo sprendimas Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale (ministerija siunčiamus teismo sprendimus gauna tik portale) buvo paskelbtas 2013 m. spalio 16 d. (kartu su lydraščiu) (2013 m. spalio 15 d. portale buvo nurodyta, kad yra priimtas teismo sprendimas, tačiau jis nebuvo skaitmenizuotas ir su juo nebuvo įmanoma susipažinti) ir turėjo būti patalpintas portale ne prie baigtų bylų sąrašo (kaip buvo padaryta), o prie nebaigtų bylų sąrašo (atsižvelgiant į tai, kad jis ABTĮ nustatyta tvarka gali būti skundžiamas per 14 dienų apeliaciniu skundu). Dėl nurodytos aplinkybės atsakovas šio sprendimo laiku (kasdien peržiūrėdamas nebaigtas bylas) negavo ir neturėjo galimybės jo apskųsti ABTĮ nustatyta tvarka, o rado jį tik 2013 m. spalio 29 d. peržiūrėdamas portale esančius/gautus visus ankstesnius duomenis/įvykius procese (jų atsakovas turi apie 3400 ir šis skaičius vis didėja). Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas dėl šios aplinkybės (kuri atsakovo nuomone yra esminė sprendžiant klausimą dėl termino atnaujinimo) skundžiamoje nutartyje nepasisakė, o tik konstatavo, kad dėl subjektyvių priežasčių yra praleistas apskundimo terminas, todėl jis neatnaujintinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 31 d. nutarties, kuria atsakovo prašymas atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti atmestas ir atsisakyta priimti atsakovo pateiktą apeliacinį skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

2013 m. spalio 29 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas atsakovo VRM apeliacinis skundas, kuriame prašoma pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-3265-561/2013. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė ir prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 31 d. nutartimi atsakovo prašymo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti netenkino ir atsisakė priimti apeliacinį skundą. Teismas konstatavo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo paskelbtas 2013 m. spalio 14 d., todėl ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje nustatytas 14 dienų terminas jam apskųsti baigėsi 2013 m. spalio 28 d. Atsakovas apeliacinį skundą teismui padavė 2013 m. spalio 29 d., t. y. praleidęs nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 127 straipsnyje numatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (ABTĮ 127 str. 2 d.). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008).

Pabrėžtina, jog sprendžiant dėl termino atnaujinimo, teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012).

Pirmosios instancijos teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje buvo priimtas 2013 m. spalio 14 d. Keturiolikos dienų sprendimo apskundimo terminas pasibaigė 2013 m. spalio 28 d., o atsakovo apeliacinis skundas paduotas 2013 m. spalio 29 d. Taigi nagrinėjamoje byloje nekyla klausimas dėl to, kad apeliacinio skundo padavimo terminas yra praleistas, o svarstytinas tik klausimas dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo nuorašas atsakovui buvo išsiųstas laikantis ABTĮ 93 straipsnio reikalavimų, todėl pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką laikoma, kad ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas apeliaciniam skundui paduoti siejamas ne su pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinio sužinojimo momentu, o su tokio sprendimo paskelbimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. TA143-53/2011). Pastebėtina ir tai, kad teismo sprendimo paskelbimas ir įteikimas byloje dalyvaujančiam asmeniui – teismo sprendimo notifikacija – yra svarbus procesinis veiksmas, nuo kurio priklauso teismo proceso teisėtumas, tuo pačiu ir tinkamas asmens teisių šiame procese įgyvendinimas.

Prašyme dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo atsakovas prašo atsižvelgti į aplinkybę, jog apeliacinio skundo padavimo terminas buvo praleistas tik viena diena, taip atsitiko dėl to, kad Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale skundžiamas sprendimas buvo paskelbtas 2013 m. spalio 16 d. ir turėjo būti patalpintas portale ne prie baigtų bylų sąrašo (kaip buvo padaryta), o prie nebaigtų bylų sąrašo (atsižvelgiant į tai, kad jis ABTĮ nustatyta tvarka gali būti skundžiamas per 14 dienų apeliaciniu skundu). Dėl nurodytos aplinkybės atsakovas šio sprendimo laiku negavo ir neturėjo galimybės jo apskųsti ABTĮ nustatyta tvarka, o rado jį tik 2013 m. spalio 29 d. Pažymėtina, kad pagal bylos aplinkybes nustatyta, jog teismo sprendimas atsakovui per EPP buvo išsiųstas 2013 m. spalio 15 d. (b. 1. 144) ir jame nurodyta sprendimo apskundimo tvarka. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo nurodytos aplinkybės, jog jis laiku negalėjo pastebėti paskelbto sprendimo, yra subjektyvios, nuo atsakovo valios priklausančios kliūtys, ir jos negali būti laikomos objektyviomis aplinkybėmis termino atnaujinimo kontekste.

Savaime nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą praleistą terminą atnaujinti, ir maža termino praleidimo trukmė (pagal teismų praktiką tai nėra vertinama kaip pagrindas atnaujinti terminą, jei nenustatyta kitų svarbių termino praleidimo priežasčių) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-19/2012).

Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kai skundą teikia juridinis asmuo, jis veikdamas operatyviai ir tinkamai parinkęs organizacines bei – prireikus – teisinės pagalbos priemones, turi geras galimybes laiku ir veiksmingai ginti pažeistas teises (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-194/2011, 2013 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-708/2013). Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą pateikė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija – institucija, kurioje dirba savo srities profesionalai ir kuri dalyvauja ne vienoje administracinėje byloje, todėl jai negali būti taikomi tokie patys atidumo, rūpestingumo ir operatyvumo standartai kaip fiziniams asmenims, kasdienėje veikloje nesusiduriantiems su administraciniu procesu ir jo reikalavimais.

Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo nurodytas termino praleidimo priežastis, atsižvelgusi į pareiškėjo vykdomos veiklos pobūdį, jam taikomą profesionalumo standartą ir remdamasi išdėstytų aplinkybių visuma, daro išvadą, kad pareiškėjas terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 31 d. sprendimo paduoti praleido dėl subjektyvių priežasčių, todėl terminas neatnaujintinas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bylos aplinkybes ir teisės normas, reglamentuojančias skundo padavimo terminą ir jo atnaujinimą, dėl to priėmė iš esmės teisingą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius