A-602-473-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A602-473/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00516-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (pranešėja) Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovui I. B. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, pareiškėjas) skundu (b. l. 5-8) prašė priteisti iš atsakovo I. B. (toliau – ir atsakovas) 654,66 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.

Skundą grindė tuo, kad atsakovas, būdamas nekilnojamojo turto (pastato – administracinio su maitinimo ir prekybos patalpomis, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda) savininkas, už ginčo laikotarpį yra nesumokėjęs 654,66 Lt dydžio vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Paaiškino, kad Nekilnojamojo turto registre minimo pastato pagrindinė naudojimo paskirtis – administracinė, todėl atsakovą apmokestinant vietine rinkliava pritaikytas Administracinės, specialiosios, transporto, religinės ir garažų paskirties pastatams taikomas tarifas. Atsakovas rinkliavos nesumokėjo, todėl susidarė 654,66 Lt įsiskolinimas. Nurodė, kad rinkliava ir jos dydžiai nustatyti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimais – Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80, pakeistu tarybos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426, patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai), kurie yra privalomi visiems Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Nuostatai reglamentuoja, kad už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose nustatyta tvarka.

Atsakovas I. B. atsiliepimu su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti ir priteisti jo naudai iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 24-25).

Teigė, kad nėra atliekų turėtojas ar gamintojas, todėl reikalavimą mokėti rinkliavą tik tuo pagrindu, jog jo vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas, laiko nepagrįstu. Pažymėjo, kad pareiškėjas grindžia reikalavimą pažyma, kurioje nurodyta, jog rinkliava apskaičiuota už pastatą esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, tačiau tokiu adresu atsakovas jokio turto neturintis, o turintis nuosavybės teise dalį pastato, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Šis pastatas nebaigtas statyti, jam priklausančia pastato dalimi jis nenaudoja, todėl negali būti atliekų turėtoju ir ginčo rinkliavos mokėtoju. Nesinaudojimą pastato dalimi grindžia akcinės bendrovės LESTO, akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ pažymomis ir tvirtina, jog pareiškėjas nepagrįstai reikalauja iš jo sumokėti vietinę rinkliavą už kitų juridinių asmenų naudojamas patalpas, už nenaudojamas patalpas ir už nebaigtas statyti patalpas. Teigė, kad pareiškėjo naudojimasis tik Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nesinaudojant kitų institucijų teikiamais duomenimis, yra neteisingas, neteisėtas ir nesuteikia pagrindo skundo tenkinimui.

Atsakovo I. B. atstovė teismo posėdyje pažymėjo, kad atsakovui priklausančio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, dalyje nei vandens, nei elektros apskaitos prietaisų nėra ir tai įrodo pažymos iš akcinės bendrovės LESTO ir akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“. Pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, skirtingomis dalimis priklauso: pareiškėjui I. B., I. B., uždarajai akcinei bendrovei „Irita“, uždarajai akcinei bendrovei „Borita“. Patalpų dydį, apskaičiavimą pareiškėjas nurodė teisingai, tačiau neaišku kodėl nurodo, jog tai patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Tokiu adresu patalpos atsakovui nepriklauso, šiuo adresu buvo garažai, kurie yra sunaikinti ir apie tai pareiškėjui yra žinoma.

II. 2013 m. liepos 29 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu pareiškėjo skundas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo atmestas. Teismas taip pat įpareigojo pareiškėją, vadovaujantis Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo, Nuostatų nuostatomis, reglamentuojančiomis rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimą, surinkimą bei apskaičiavimą, iš naujo apskaičiuoti atsakovui I. B. už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. apskaičiuotą mokėti 654,66 Lt vietinės rinkliavos sumą.

Teismas nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. priėmė sprendimą Nr. T2-80 bei juo patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus, įsigaliojusius nuo 2008 m. sausio 1 d. Pagal Nuostatų 12 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojais yra laikomi nekilnojamojo turto savininkai ar naudotojai – juridiniai ir fiziniai asmenys. Vietinės rinkliavos mokėtojų registro duomenų bazėje registruojami nekilnojamojo turto savininkai ar naudotojai, jų valdomas nekilnojamas turtas, jo plotas, veiklos pobūdis; vietinės rinkliavos mokėtojų registro duomenų bazę administruoja Klaipėdos regiono atlieku tvarkymo centras.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2008 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T2-233 pakeitė 2007 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. T2-80, Nuostatų 12 punkte nustatydama, jog vietinės rinkliavos mokėtojais yra laikomi atliekų turėtojai; vietinės rinkliavos mokėtojų registro duomenų bazėje registruojami nekilnojamojo turto savininkai, nuomininkai ar naudotojai, jų valdomas nekilnojamasis turtas, jo plotas, paskirtis ir veiklos pobūdis; į šiuos rodiklius atsižvelgiama nustatant atliekų turėtojui vietinės rinkliavos dydžius.

Teismas pažymėjo, kad byloje esantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad atsakovui I. B. nuosavybės teise priklauso 240/1000 dalis pastato – administracinio su maitinimo ir prekybos patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda (b. l. 10-18). Pareiškėjo su skundu pateiktame pakartotiniame mokėjimo pranešime nurodyta, kad 654,66 Lt įsiskolinimas apskaičiuotas už nekilnojamojo turto objektą – administracinės, specialiosios, transporto, religinės ir garažų paskirties pastatą – administracinį su maitinimo ir prekybos paslaugomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda (b. l. 20). Tačiau pareiškėjo pateikiamoje pažymoje teismui apie ginčo įsiskolinimą, minėtas pastatas nurodytas esantis kitu adresu – (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Be to, visi trys mokėjimų pranešimai suformuoti būtent dėl nekilnojamojo turto objekto šiuo adresu (b. l. 9). Atsižvelgiant į tai bei į atsakovo atstovės paaiškinimus teismo posėdyje, jog adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, atsakovui joks pastatas nuosavybės teise nepriklauso, o tokiu adresu yra buvę garažai, kurie sunaikinti, teismas darė išvadą, jog pareiškėjo teismui su skundu pateikiami, įsiskolinimą pagrindžiantys duomenys yra neobjektyvūs, todėl atsakovas pagrįstai nesutinka su skundo reikalavimu bei siekia teisingo rinkliavos apskaičiavimo.

Teismas 2013 m. liepos 2 d. nutartimi (b. l. 27) skirdamas bylą nagrinėti teismo posėdyje, įpareigojo pareiškėją pateikti įrodymus dėl ginčo objekto (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Išanalizavęs ir įvertinęs visetą byloje nustatytų aplinkybių, teismas nurodė, kad neturi pagrindo neabejotinai išvadai, jog ginčo įsiskolinimas apskaičiuotas konkrečiai už atsakovui nuosavybės teise priklausančias 240/1000 dalis pastato – administracinio su maitinimo ir prekybos patalpomis, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda.

Išdėstytų ir įvertintų faktinių ir juridinių aplinkybių pagrindu, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, teismas pripažino, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas neabejotinais įrodymais, todėl jo skundas atmestas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 d. 1 p.).

Teismas taip pat nurodė, kad skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto akto galiojusio kito akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama (ABTĮ 92 str.). Teismas sprendimu gali patenkinti skundą (prašymą) ir panaikinti skundžiamą aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą, tačiau iš esmės ginčo situacijos nesprendžia, sprendimų už viešojo administravimo instituciją nepriima. Vertinant išdėstytų aplinkybių visetą, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo pateikti faktiniai duomenys neįrodo, jog ginčo rinkliavos suma apskaičiuota pagrįstai, teisėtai ir teisingai, taigi turi būti apskaičiuota iš naujo, vadovaujantis Rinkliavų įstatymo ir Nuostatų normomis (ABTĮ 88 str. 1 d. 2 p.).

III. Pareiškėjas 2013 m. rugpjūčio 8 d. (pagal pašto spaudą ant voko) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo 2013 m. liepos 29 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde nurodo tokius pagrindinius argumentus:

1. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, jog atsakovas nuosavybės teise valdo 240/1000 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), aprašyto 2.4 punkte. Minėto išrašo 2.4 punkte nurodyta, jog pastatas – administracinis su maitinimo ir prekybos patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o jo pagrindinė naudojimo paskirtis – administracinė. Taigi nėra pagrindo abejoti, jog atsakovui padaryti tinkami paskaičiavimai dėl objekto naudojimo tikslinės paskirties. Taip pat pažymi, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 11 punkte (Registro pastabos ir nuorodos) pažymėta, pastatų 2Blp, 3A8b ir žemės sklypo buvęs adresas Klaipėdos m. (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini). Tai yra kampinis pastatas. Pareiškėjo duomenų bazėje šis adresas buvo įvestas adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Atsižvelgiant į tokias situacijas, kai keičiasi miesto nekilnojamojo turto objektų adresai, pareiškėjas tiek skunde, tiek ant pažymų, tiek ant mokėjimo pranešimų nurodo unikalius numerius. Unikalus numeris – tai identifikacinis numeris, suteikiamas kiekvienam statiniui (namui, butui ar netgi garažui) ir žemės sklypui, juos suteikia ir administruoja valstybės įmonė Registrų centras. Teismas, priimdamas neteisingą sprendimą, nuodugniai neįsigilino į pateiktų duomenų detales, t. y. į atsakovo disponuojamo pastato dalies unikalų numerį.

2. Vietinė rinkliava yra privaloma įmoka. Vietinei rinkliavai nėra būdingas atlygintinumo požymis t. y. vietinės rinkliavos mokėjimas nėra apmokėjimas už paslaugas. Tad atsakovas turi pareigą mokėti savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

3. Teismo prašymu pareiškėjas teismui pateikė papildomus įrodymus, tarp jų ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento 2012 m. liepos 18 d. raštą, kuriame atsisakyta I. B. taikyti nulinę metinę vietinę rinkliavą dėl pateiktų duomenų nepakankamumo. Viešojo administravimo subjektas rašte nurodė, jog pateikus reikiamus duomenis, bus sprendžiamas klausimas dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo. Atsakovas nevykdė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento siūlymo ir reikiamų duomenų nepateikė.

Atsakovas, nesutikdamas su apeliaciniu skundu, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti 2013 m. liepos 29 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą.

Atsiliepime nurodo tokius pagrindinius argumentus:

1. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 11 punktas yra klaidingas, nes pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), niekada neturėjo adreso (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini). Pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, anksčiau turėjo unikalų numerį (duomenys neskelbtini) (į pastatą įėjo daug atskirų unikalių objektų). Po žemės sklypo detaliojo plano patvirtinimo žemės sklypai, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Klaipėda, buvo sujungti ir jų adresas lapo bendras (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Valstybės įmonė Registrų centras vietoj pastato duomenų pakeitimo įregistravo naują daiktą, nors pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo rekonstruotas, tai matosi iš patvirtinto detaliojo plano ir prie jo patvirtintame brėžinyje esančių išrašų bei iš statybos leidimo. Atsižvelgiant į tai, kad administracinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai ir naujo gyvenamojo pastato, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pastatymui buvo išduotas vienas statybos leidimas, šiame statybos leidime buvo nurodytas statybos adresas (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini), tačiau viešajame registre pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), niekada neturėjo atskiro adreso (duomenys neskelbtini). Atidžiai išnagrinėjus 2.4 išrašo punktą ir jo istoriją, matosi, kad 2.4 punkte nurodytas pastatas niekada neturėjo adreso (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui skirtas ne 11 išrašo punktas, o 2.4, o šiame punkte niekada nebuvo adreso (duomenys neskelbtini).

2. Pagal įstatymus ir savivaldybės sprendimus vietinę rinkliavą turi mokėti atliekų turėtojai. Nekilnojamojo turto savininkas savaime netampa atliekų turėtoju. Todėl reikalavimas mokėti rinkliavą tik tuo pagrindu, kad atsakovo vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas, nepagrįstas.

3. Pastatą nuosavybės teise valdo keturi fiziniai ir juridiniai asmenys: I. B., I. B., uždaroji akcinė bendrovė „Borita“ (toliau – ir UAB „Borita“) ir uždaroji akcinė bendrovė „Irita“. Tai, kad UAB „Borita“ priklausančia pastato dalimi naudojasi nepatvirtina, kad pastatu naudojasi ir kiti asmenys. Atsižvelgiant į tai, kad pastate yra ne tik atskiros izoliuotos patalpos, bet ir bendro naudojimo patalpos (pvz., sanitariniai mazgai) nėra galimybės įrengti visiškai atskirų skaičiavimo prietaisų, dėl šios priežasties negalima pagal UAB „Borita“ vandens ir elektros skaitiklių parodymus tvirtinti, kad kiti asmenys taip pat naudojasi patalpomis. Nurodo, kad pareiškėjas neatliko patikros, patvirtinančios, kad atsakovas nėra atliekų turėtojas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo I. B. 654,66 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.

2013 m. liepos 29 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu pareiškėjo skundas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo atmestas. Teismas taip pat įpareigojo pareiškėją, vadovaujantis Rinkliavų įstatymo, Nuostatų nuostatomis, reglamentuojančiomis rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimą, surinkimą bei apskaičiavimą, iš naujo apskaičiuoti atsakovui vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. Teismas rėmėsi tuo, kad neturi pagrindo neabejotinai išvadai, jog ginčo įsiskolinimas apskaičiuotas konkrečiai už atsakovui nuosavybės teise priklausančias 240/1000 dalis pastato – administracinio su maitinimo ir prekybos patalpomis, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda.

Pareiškėjas pateiktame apeliaciniame skunde teigia, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše pažymėta, kad ginčo pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvęs adresas Klaipėdos m. (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini). Tai yra kampinis pastatas, todėl pareiškėjo duomenų bazėje šis adresas buvo įvestas (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Taip pat pabrėžia, kad vietinė rinkliava yra privaloma įmoka ir jai nėra būdingas atlygintinumo požymis.

Pareiškėjas atsakovo pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80, kuris įsigaliojo 2008 m. sausio 1 d., patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426 (toliau – ir 2008 m. Nuostatai), kuris įsigaliojo 2009 m. sausio 1 d., buvo patvirtinta nauja nuostatų redakcija. Dar kartą naują nuostatų redakciją Klaipėdos miesto savivaldybės taryba patvirtino 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 (toliau – ir 2010 m. Nuostatai), įsigaliojusiu 2011 m. sausio 1 d., kuriuo buvo panaikintas 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimas Nr. T2-426.

2008 m. Nuostatai vietinės rinkliavos mokėtoją apibrėžė kaip komunalinių atliekų turėtoją Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus. Pagal 2010 m. Nuostatų 3 punktą vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. 2010 m. Nuostatų 14 punkte įtvirtinta, kad metinė Vietinė rinkliava apskaičiuojama Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytą Vietinės rinkliavos dydį padauginus iš metinės komunalinių atliekų susikaupimo normos, nurodytos Nuostatų 1 priede pagal nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Pažymėtina ir tai, kad pagal 2010 m. Nuostatų 17 punktą vietinės rinkliavos mokėtojai gali deklaruoti komunalinių atliekų kiekį, vadovaudamiesi Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintu Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų deklaravimo tvarkos aprašu. Vietinės rinkliavos mokėtojams, deklaruojantiems komunalinių atliekų kiekį, mokėtina Vietinės rinkliavos suma už kalendorinius metus apskaičiuojama Vietinės rinkliavos dydį padauginus iš deklaruoto komunalinių atliekų kiekio tonomis.

Remiantis aptartu reguliavimu, galima spręsti, kad pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu ir to nekilnojamojo turto pagrindine tiksline naudojimo paskirtimi ir plotu. Be to, pagal 2010 m. gegužės 6 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T2-114 numatytas antras metinės vietinės rinkliavos administravimo būdas – pagal deklaruojamų komunalinių atliekų kiekį. Tačiau konkrečiu atveju gali būti taikomas tik vienas iš aptartų būdų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012; 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje taip pat pažymėjo, jog vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pasisakė, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, konstatuoja, kad atsakovo argumentai dėl to, jog jis savo nekilnojamuoju turtu nesinaudoja ir atliekų nesusidaro, nepaneigia jo pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Byloje kilo ginčas dėl pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adreso. Iš Nekilnojamojo registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso 240/1000 pastato – administracinio su maitinimo ir prekybos patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje (b. l. 12). Atsakovas teigia, kad vietinė rinkliava apskaičiuota už pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda, tačiau pastatų tuo adresu nėra, todėl atsakovas neturi pareigos mokėti vietinę rinkliavą už tuos pastatus. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 11 punkto (b. l. 17) matyti, kad pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvęs adresas yra (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad atsakovui vietinė rinkliava apskaičiuota būtent už pastatą – administracinį su maitinimo ir prekybos patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Tai, kad 2013 m. gegužės 20 d. Pažymoje teismui apie skolą dėl vietinės rinkliavos Nr. (8.2)-5R-1503 yra nurodytas adresas (duomenys neskelbtini), nieko nekeičia, nes tai yra tas pats pastatas. Šią teismo daromą išvadą pagrindžia ir faktas, kad tiek Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, tiek ir nurodytoje pažymoje, tiek pareiškėjui siųstuose mokėjimo pranešimuose (b. l. 20) nurodytas pastato unikalus numeris (Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris visur sutampa. Taigi teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra pagrindo abejoti, už kokius pastatus atsakovui buvo apskaičiuota vietinė rinkliava.

Atsižvelgiant į jau minėtą faktą, kad iš Nekilnojamojo registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad atsakovui nuosavybės teise laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. priklausė 240/1000 pastato – administracinio su maitinimo ir prekybos patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje (b. l. 12), atsakovas laikytinas atliekų turėtoju Nuostatų 3 punkto prasme, dėl ko jis turi pareigą mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Tai lemia, kad nagrinėjamu atveju vertinimo, jog atsakovas pagal Nuostatų 3 punktą yra laikytinas ginčo vietinės rinkliavos mokėtoju, negali paneigti jo nurodomi argumentai, kad jam komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos nebuvo teikiamos, kad jis atliekų neturėjo. Todėl šie atsakovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Atsakovas teigia, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. adresu (duomenys neskelbtini) esančiomis patalpomis nesinaudojo. Tačiau šiuos atsakovo teiginius pagrindžia tik bendro pobūdžio akcinės bendrovės LESTO ir akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ raštai apie šių įmonių paslaugų neteikimą (b. l. 36-39), juose nėra informacijos, kiek tiksliai sunaudota vandens ir elektros energijos atsakovui priklausančiame nekilnojamame turte (akcinės bendrovės „Klaipėdos vandenys“ pažymoje nurodyta, kad vanduo pastatui tiekiamas vienu įvadu ir už suteiktą paslaugą atsiskaito uždaroji akcinė bendrovė „Borita“). Pažymėtina, kad atsakovo valdomo turto dalis nėra aiškiai atskirta taip, kad dėl jos nenaudojimo nekiltų jokių dviprasmybių. Nepaneigta aplinkybė, jog atsakovo turima turto dalis naudojama kitų teisinių vienetų, kurie už šią dalį vietinės rinkliavos nemoka, o susimoka vietinę rinkliavą tik už tą dalį, kuri teoriškai, bet ne realiai yra jų naudojama. Toks teiginys grįstinas tuo, kad ginčo patalpomis naudojasi vienas iš bendraturčių (uždaroji akcinė bendrovė „Borita“) ir atlieka mokėjimus (tai matyti iš aptartos akcinės bendrovės „Klaipėdos vandenys“ pažymos, b. l. 37-38). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo pateiktos pažymos nėra pakankami įrodymai, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, jog aptariamu laikotarpiu atsakovo komunalinės atliekos nebuvo ir negalėjo būti tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kurie leistų teigti, kad jis pageidavo mokėti vietinę rinkliavą pagal faktinį iš jo surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį. Nepagrindus šio fakto, atsakovui išlieka pareiga mokėti vietinę rinkliavą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusiame Nuostatų priede buvo numatyta, kad metinis vietinės rinkliavos dydis litais yra 1,84 Lt už 1 kv. m. administracinės pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties pastato. Nagrinėjamu atveju atsakovui priklausančio administracinės paskirties pastato plotas yra 494,41 kv. m. (b. l. 11), tačiau atsakovui priklauso tik 240/1000 dalys šio pastato, todėl metinis vietinės rinkliavos dydis atsakovui sudaro 218,33 Lt ((494,41 x 0,24) x 1,84). Pareiškėjas suformulavo reikalavimą priteisti iš atsakovo vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., t. y. už 3 metus. Todėl iš atsakovo pareiškėjui turėjo būti priteista 654,66 Lt suma (218,33 x 3). Atsižvelgiant į tai, galutinė priteistina suma yra 654,66 Lt už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. (36 mėnesius).

Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas ir tai lėmė neteisėto teismo sprendimo priėmimą, tai yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti (ABTĮ 143 str.) ir priimti naują sprendimą. Byloje esantys duomenys ir nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas yra 240/1000 pastato – administracinio su maitinimo ir prekybos patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, savininkas, jis laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas priteisiant iš atsakovo nesumokėtą vietinės rinkliavos sumą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą tenkinti.

2013 m. liepos 29 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ iš atsakovo I. B. 654,66 Lt (šešis šimtus penkiasdešimt keturis litus šešiasdešimt šešis centus) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius

Virginija Volskienė