A-602-136-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A602-136/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00408-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 16.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus, rašytinio proceso tvarka nagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. G. skundą atsakovui Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Lietuvos kariuomenė, Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Karaliaus Mindaugo motorizuotasis pėstininkų batalionas).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas K. G. (toliau – ir pareiškėjas) buvo siunčiamas atlikti karinės medicinos ekspertizės remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 patvirtintų Karinės medicinos ekspertizės nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 32.1 punktu, kuriame nustatyta, kad tikrosios karo tarnybos kariai, šauliai ir statutiniai tarnautojai siunčiami į Lietuvos kariuomenės Karinės medicinos ekspertizės komisiją (toliau – ir KMEK) atlikti medicinos ekspertizės, jeigu reikia nustatyti jų tinkamumą tolesnei karo, civilinei krašto apsaugos tarnybai ar šaulio tarnybai koviniame būryje po traumos, stacionarinio ar ambulatorinio gydymo, reabilitacijos, kai gali pasikeisti sveikatos grupė <...> ar tikrosios karo tarnybos kariui, statutiniam tarnautojui reikia medicinos ekspertizės, nusprendžia karinė gydytojų konsultacinė komisija. Karinė gydytojų konsultacinė komisija rekomendavo pareiškėją siųsti į KMEK.

Karinė medicinos ekspertizė pareiškėjui buvo atliekama 2013 m. sausio 21 d. – 2013 m. sausio 22 d. Ją atliko KMEK pakomisė, kurios nariai, vadovaudamiesi medicinos ekspertizės rezultatais, priėmė ekspertines išvadas, kurios buvo įrašytos į pareiškėjo medicinos ekspertizės aktą, asmens sveikatos ambulatorinę kortelę ir kompiuterinę duomenų bazę. KMEK pirmininkas 2013 m. sausio 22 d. pareiškėjo atžvilgiu priėmė ekspertinį nutarimą (toliau – ir Nutarimas): tinkamas profesinei karo tarnybai pagal nustatytą E sveikatos grupę, netinkamas tarnybai tarptautinėse operacijose. 2013 m. sausio 22 d. buvo išrašyta ekspertinio nutarimo pažyma.

Pareiškėjas su skundu (I t., b. l. 1-5, 19-25) kreipėsi į teismą prašydamas:

1) panaikinti Lietuvos kariuomenės Karinės medicinos ekspertizės komisijos 2013 m. sausio 22 d. ekspertinio nutarimo pažyma Nr. 210 priimtą nutarimą – pagal Lietuvos Respublikos karinės medicinos ekspertizės nuostatų ekspertinių išvadų lentelės (toliau – ir Išvadų lentelė) 132.3; 125.3; 82.2; 26.3; 27.2; 49.2; 65.3; 74.4 straipsnių 3 skiltį „tinkamas profesinei karo tarnybai; netinkamas tarnybai tarptautinėse operacijose pagal E sveikatos gr.“;

2) įpareigoti Lietuvos kariuomenės Karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisiją K. G. tinkamumo profesinei karo tarnybai klausimą nagrinėti iš naujo.

Nesutikimo su priimtu Nutarimu argumentus pareiškėjas grindė tuo, kad:

1) pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 patvirtintų Karinės medicinos ekspertizės nuostatų 27.2 kodą yra reikalinga atlikti pakartotinę ekspertizę, tačiau Nutarime nėra nurodyta, kada pareiškėjui bus skiriama pakartotinė ekspertizė. Tuo pagrindu darė išvada, kad sekanti ekspertizė pareiškėjui bus atlikta tik 2017 m. sausio 22 d., o tai reiškia, kad Nutarimas yra prieštaraujantis Nuostatų reikalavimams dėl pakartotinės ekspertizės;

2) KMEK, pateikdama išvadą pripažinti pareiškėją tinkamu karinei tarnybai, nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjo prarastą darbingumo lygį, nes pareiškėjas dėl diagnozuotų stuburo audinių pakitimų yra netekęs 45 proc. darbingumo (pagrindas – 2013 m. sausio 2 d. darbingumo lygio pažyma Nr. DL Nr. 0715550 (I t., b. l. 7 )). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui nepagrįstai pritaikytas Išvadų lentelės 49.2 straipsnis;

3) atsižvelgiant į pareiškėjo darbingumo netekimą, pareiškėjui vietoje pritaikyto Išvadų lentelės 125.3 straipsnio (pasekmės nelabai ribojančios stuburo judesius), šiuo atveju turėtų būti taikomas 125.1 straipsnis (kai yra ryškios, stabilios pasekmės, labai ribojančios stuburo judesius);

4) Nutarimo turinys, pareiškėjo manymu, daugiau yra siejamas su tikslu pareiškėją pripažinti tinkamu profesinei karo tarnybai ir tuo remiantis palikti jį karo tarnyboje su E sveikatos grupe, dėl ko ateityje, vadovybės iniciatyva, pareiškėjas būtų atleistas iš pareigų nesant jam tarnybos vietos, o tokiu būdu Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (toliau – ir Krašto apsaugos ministerija) išvengtų pareigos pareiškėjui mokėti 36 mėn. tarnybinio atlyginimo kompensaciją dėl invalidumo;

5) atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas yra netekęs 45 proc. darbingumo, KMEK medikai, priimdami Nutarimą, pažeidė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir KASOKTĮ) 38 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatą (karys negali tarnauti profesinėje karo tarnyboje dėl invalidumo);

6) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir NDNT) Panevėžio teritorinio skyriaus 2013 m. sausio 8 d. išvadoje Nr. DSP-31 (II t., b. l. 8 reversinė pusė) nustatyti apribojimai susiję su priverstiniu liemens lenkimu ir svorio kėlimu, todėl pareiškėjui nėra aišku, kaip kario tiesioginis darbas gali būti nesusijęs su minėtais apribojimais;

7) atsižvelgiant į tai, kad Karo statutas nenumato, kad karys galėtų dirbti ne pilną darbo dieną, nurodžius, kad pareiškėjas gali dirbti tik 4-5 val. per dieną ir 3-4 dienas per savaitę, tai įrodo, kad pareiškėjas negali vykdyti tarnybos statutų reikalavimų ir patvirtina, kad pareiškėjas privalėjo būti pripažintas netinkamu karo tarnybai;

8) nei KASOKTĮ, nei kituose teisės aktuose nėra numatyta, kad būtų leidžiama kariui tarnauti jam esant tik iš dalies darbingam, vadinasi darbingu pareiškėjas pripažintas nepagrįstai.

Atsakovas Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba atsiliepimo (I. t., b. l. 53-58) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Dėl pareiškėjo argumentų, kad Nutarime nėra nurodyta, kada bus skiriama pakartotinė ekspertizė, nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui buvo diagnozuotas I laipsnio nutukimas, atsižvelgus į Išvadų lentelės 27.2 straipsnio paaiškinimus, pakartotinė ekspertizė skirta nebuvo.

Dėl argumentų, jog pareiškėjo atžvilgiu turėjo būti taikomas Išvadų lentelės 49.1 straipsnis, o ne 49.2 straipsnis, nurodė, kad 49.1 straipsnis taikomas tada, kai yra nustatytos uždegiminės, intoksikacinės ar įgimtos polineuropatijos pasireiškiančios motorikos, jutimo sutrikimai ir kuriems reikia ilgalaikio gydymo ar kai gydimas neefektyvus. Tuo tarpu pareiškėjui buvo diagnozuotas lėtinis juosmeninės stuburo dalies skausmas dėl lengviausios tarpslankstelinio disko išvaržos formos ir objektyvios apžiūros metu buvo nustatyta, kad pareiškėjo būklė yra gerėjanti.

Dėl argumentų, kad pareiškėjui turėjo būti pritaikytas Išvadų lentelės 125.1 straipsnis, o ne 125.3 straipsnis nurodė, kad iš pagal 125.1 straipsnį priskiriamų ligų pareiškėjui diagnozuota tik nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas sergant spondilioze ir nenurodyta, kad ji yra daugybinė. Taigi pareiškėjui buvo taikytas 125.3 straipsnis, kuris taikomas nustačius nežymius pokyčius atskiruose slanksteliuose, kurių funkcija nesutrikusi.

Dėl argumentų, kad dėl riboto darbingumo pareiškėjas turėtų būti pripažintas netinkamu karo tarnybai, nurodė, kad teisės aktuose nėra reglamentuota, kad asmuo, netekęs dalies darbingumo, KMEK turi būti pripažįstamas netinkamu tarnybai. Pabrėžė, kad asmens sveikatos būklė tikrinama individualiai, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Taip pat pažymėjo, kad KMEK atlieka tik asmens medicinos ekspertizę ir nustato, ar asmuo yra tinkamas karo tarnybai, todėl jokia kita institucija, taip pat ir NDNT, neturi teisės nustatyti kario tinkamumo ar netinkamumo tarnybai. Atkreipė dėmesį, kad KMEK nustatinėja asmenų tinkamumą tarnybai, o ne tinkamumą konkrečiai karinei pareigybei, todėl, nepaisant to, kad pareiškėjui yra nustatytas darbingumo lygio sumažėjimas ir tam tikri apribojimai, karys gali tarnauti kitose, su krovinių kėlimu nesusijusiose pareigose.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepimo (I. t., b. l. 44-46) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Nurodė, kad atitinkamo darbingumo lygio nustatymas karo tarnybos kariui savaime nesuponuoja pagrindo būti atleistam iš tarnybos dėl invalidumo. KSAOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 9 punktas numato pareigą atleisti karį tik tuo atveju, kai karys dėl pripažinto invalidumo negali tarnauti, o ne dėl paties invalidumo fakto. Pabrėžė, kad ekspertinis Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija atsiliepimo (I. t., b. l. 49-51) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti. Pažymėjo, jog NDNT priimtas sprendimas nėra teisinis pagrindas nuginčyti KMEK nustatytą pareiškėjo sveikatos būklę.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, kad byloje ginčas kilo dėl KMEK 2013 m. sausio 22 d. ekspertinio nutarimo pažyma Nr. 210 priimto nutarimo, jog pareiškėjas pagal Lietuvos Respublikos karinės medicinos ekspertizės nuostatų ekspertinių išvadų lentelės 132.3; 125.3; 82.2; 26.3; 27.2; 49.2; 65.3; 74.4 straipsnių 3 skiltį „tinkamas profesinei karo tarnybai; netinkamas tarnybai tarptautinėse operacijose pagal E sveikatos gr.“ teisėtumo. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar pareiškėjas skundžiamu Nutarimu pagrįstai pripažintas tinkamas profesinei karo tarnybai pagal E sveikatos grupę, kartu įvertinus ir tai, kad pareiškėjui yra diagnozuoti stuburo audinių pakitimai, dėl ko pareiškėjas yra netekęs 45 proc. darbingumo (pagrindas 2013 m. sausio 2 d. darbingumo lygio pažyma DL-1, Nr. 0715550, kurioje nustatytas 55 proc. darbingumo lygis, I t., b. l. 7).

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas į KMEK atlikti ekspertizės buvo siunčiamas Nuostatų 32.1. punkto pagrindu, t. y. siekiant nustatyti jo tinkamumą tolesnei karo tarnybai po stacionarinio ar ambulatorinio gydymo, kai gali pasikeisti sveikatos grupė, nusprendus karinei gydytojų konsultacinei komisijai. KMEK, individualiai įvertinusi pareiškėjo sveikatos būklę, priėmė Nutarimą – pareiškėjas tinkamas profesinei karo tarnybai pagal Išvadų lentelės 132.3; 125.3; 82.2; 26.3; 27.2; 49.2; 65.3; 74.4 straipsnių 3 skiltį.

Teismas sprendė, kad, kaip matyti iš bylos duomenų, ekspertizės metu gydytojams – psichologui, psichiatrui, odontologui, chirurgui, vidaus ligų gydytojui, neurologui, oftalmologui, otorinolargologui ir dermatovenerologui – patikrinus pareiškėjo sveikatos būklę, buvo priimta išvada, jog pareiškėjas tinkamas profesinei karo tarnybai (I t., b. l. 80).

Profesinės karo tarnybos karių sveikatos būklė nustatoma pagal Išvadų lentelės 3 skiltį.

Vertinandamas pareiškėjo skundo argumentus, susijusius su pakartotinės ekspertizės atlikimu (Išvadų lentelės 27.2 str.), teismas pažymėjo, jog, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui buvo diagnozuotas I laipsnio nutukimas, remiantis Išvadų lentelės 27.2 straipsnio paaiškinimais, pareiškėjui pagrįstai nebuvo nustatytas pakartotinės ekspertizės laikas.

Dėl pareiškėjo teiginių, kad jo atžvilgiu nepagrįstai buvo pritaikytas Išvadų lentelės 49.2 straipsnis, kai tuo tarpu atsižvelgiant į esamą sveikatos būklę pareiškėjui turėtų būti taikytas 49.1 straipsnis, teismas pažymėjo, kad Išvadų lentelės 49.2 straipsnis taikomas nustačius paūmėjančias periferinių nervų, šaknelių ir rezginių ligas, jų padarinius; spondilopatijų, dorsopatijų sukeltus kompresinius sindromus, pasireiškiančius jautrumo, jėgos susilpnėjimu, nežymia raumens atrofija, dėl ko truputį susilpnėja galūnės funkcija ir daugiau nei 2 mėnesius per metus sutrikdomas darbingumas; nervų kamienų ir rezginių traumų pasekmes, kai nežymiai sutrinka galūnių funkcija. Išvadų lentelės 49.1 straipsnis taikomas nustačius uždegimines, intoksikacines ar įgimtas polineuropatijas, pleksopatijas ir jų padarinius, pasireiškiančius motorikos, jutimo, trofikos sutrikimais ir ryškiais ar vidutinio ryškumo galūnių funkcijos sutrikimais; recidyvuojančias ilgos eigos radikulopatijas su išreikštu skausminiu sindromu, motorikos, trofikos sutrikimus, kuriems reikia ilgalaikio gydymo; prozopalgijas, kai gydymas neefektyvus; nervinių rezginių ir periferinių nervų traumų pasekmes, kai ryškiai ir stabiliai sutrikusi motorika, jutimai, trofika. Kaip patvirtina gydytojos V. S. išvada, pareiškėjui diagnozuota lėtinė lumbalgija (juosminės stuburo dalies skausmas) dėl L3-4 ir L4-5 tarpslankstelinių diskų protruzijos ir osteochondrozės. Po pareiškėjo apžiūros nustačius, jog pastarojo stuburo judesiai laisvi, sausgyslių refleksai vienodi, taip pat nustačius, jog, pareiškėjo sveikatos būklę lyginant su ankstesniais tyrimais, būklė yra gerėjanti, kairės pėdos funkcija sutrikusi nežymiai, buvo priimta išvada, atitinkanti neryškius funkcijų sutrikimus.

Pareiškėjas skundo argumentais taip pat nesutiko, jog jo atžvilgiu buvo pritaikytas Išvadų lentelės 125.3 straipsnis, teigė, jog pareiškėjo atveju turėtų būti taikomas 125.1 straipsnis. Teismas pažymėjo, kad Išvadų lentelės 125.3 straipsnis taikomas nustačius deformuojančios spondiliozės izoliuotus reiškinius, kai yra nežymūs pokyčiai atskiruose slanksteliuose, bet jų funkcija nesutrikusi, krūtinės ląstos deformacija, kai kvėpavimo funkcija nesutrikusi, I skoliozė, I kifozė, taip pat nustačius Šmorlio išvaržos besimptomę eigą ar anamnezėje esant užfiksuotų slankstelių ataugų lūžių, bet funkcija nesutrikusi, V juosmeninio slankstelio sakralizacijai, I kryžkaulio slankstelio liumbalizacijai ir spina biffida, apribojimai taikomi net ir tada, kai nėra neurologinės simptomatikos. Tuo tarpu Išvadų lentelės 125.1 straipsnis taikomas, kai yra ryškūs judesių apribojimą sukėlusieji įgimti ar įgyti stuburo defektai ir deformacijos: II–IV skoliozė; tuberkuliozinės kilmės spondilitas ir jo padariniai; slankstelių osteomielitas; ankilozinis spondiloartritas (nepriklausomai nuo išplitimo ar proceso formos); daugybinė deformuojanti spondiliozė (II–III stadija), ryškiai ribojanti stuburo judesius ar jos komplikacija – išioradikulitas; II–III spondiliolistezė ar I spondiliolistezė, kai ryškus ar nuolatinis skausmo sindromas; svetimkūnis stuburo smegenų kanale; pavieniai ar daugybiniai slankstelių kūno lūžimai ir stuburo deformacija. Pareiškėjas skundo argumentais paneigdamas Išvadų lentelės 125.3 straipsnio taikymą tik nurodė, jog tai, kad pareiškėjui turėtų būti taikoma Išvadų lentelės 125.1 straipsnis, patvirtina darbingumo netekimas (45 proc.) ir išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų (NDNT 2013 m. sausio 8 d. išvadoje Nr. DPS-31 nustatyta, kad negali dirbti keliant krovinius daugiau, kaip 15 kg., dirbti darbą susijusį su priverstiniais liemens palenkimais, I t., b. l. 8). Tačiau, teismas atsižvelgė į tai, jog sveikatos būklė KMEK yra nustatinėjama individualiai, o atliekant tyrimą nustačius, kad pareiškėjui iš Išvadų lentelės 125.1 straipsnyje išvardintų ligų buvo diagnozuota tik nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas sergant spondilioze ir nebuvo nustatyti kiti ryškūs judesių apribojimą sukeliantys įgimti ar įgyti stuburo defektai ir deformacijos, todėl darė išvadą, kad Išvadų lentelės 125.3 straipsnis buvo taikytas pagrįstai.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad jis yra netekęs 45 proc. darbingumo, KMEK medikai, priimdami Nutarimą, pažeidė ir KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatą. Aiškinandamas šią teisės nuostatą, teismas pažymėjo, jog KASOKTĮ 38 straipsnis reglamentuoja pagrindus, kada asmuo gali būti atleistas iš karinės tarnybos (Profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutarties nutraukimo pagrindai). Pagal KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatą su kariu turi būti nutraukiama sutartis, kai jis dėl invalidumo negali tarnauti profesinėje karo tarnyboje. Pareiškėjo galėjimą tarnauti profesinėje karo tarnyboje šiuo atveju įrodo KMEK ekspertinis nutarimas (pareiškėjas tinkamas karo tarnybai), todėl pareiškėjo skundo argumentas, kad KMEK medikai, priimdami Nutarimą, pažeidė KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatą, atmestas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad jam yra nustatyti tam tikri apribojimai, tarnauti toliau jam draudžia KASOKTĮ 28 straipsnio 1 dalies. Teismas pažymėjo, jog ši teisės nuostata taikoma asmenims, stojantiems į karo tarnybą, o, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas yra tarnaujantis, ši teisės nuostata pareiškėjui netaikoma.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog KMEK yra vienintelė institucija, kuri įgaliota tikrinti karių sveikatos būklę ir nustatyti, ar karys yra tinkamas tęsti karo tarnybą. Vadinasi kitų medicinos tarnybų, tarp jų ir NDNT, išvados gali būti vertinamos tik kaip rekomendacinio pobūdžio. Todėl nagrinėjamu atveju KMEK nustačius, jog pareiškėjas yra tinkamas karo tarnybai ir byloje nesant duomenų, jog pareiškėjui atliekant medicininį patikrinimą būtų užfiksuotos netinkamai/neteisingai konstatuotos pareiškėją tyrusių gydytojų išvados, kurios vėliau ir lėmė būtent tokio pobūdžio (tinkamas profesinei karo tarnybai) Nutarimą, taip pat nenustačius kitų pagrindų, kuriais būtų galima naikinti skundžiamą Nutarimą, KMEK Nutarimas yra adekvatus įrodymų ir teisės aktų visumai.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo skundo teismui pagrindas yra aplinkybės, susijusios su NDNT konstatuotomis aplinkybėmis, tačiau, nustačius, kad vienintelė institucija, kuri įgaliota tikrinti karių sveikatos būklę ir nustatyti, ar karys yra tinkamas tęsti karo tarnybą, yra KMEK, NDNT išvados nėra galutinai lemiančios asmens sveikatos būseną vertinant tinkamumą atlikti karinę tarnybą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad pareiškėjo skundo argumentais naikinti Lietuvos kariuomenės Karinės medicinos ekspertizės komisijos 2013 m. sausio 22 d. ekspertinio nutarimo pažyma Nr. 210 priimtą nutarimą nėra teisinio pagrindo.

III. Pareiškėjas 2013 m. gegužės 21 d. (pagal pašto spaudą ant voko) išsiuntė apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde nurodo tokius pagrindinius argumentus:

1. Pareiškėjas tikrinti sveikatos būklę buvo pasiųstas į KMEK Nuosatatų 32.1 punkto pagrindu, t. y. siekiant nustatyti jo tinkamumą tolesnei karo tarnybai po stacionarinio ar ambulatorinio gydymo, kai gali pasikeisti sveikatos grupė, nusprendus karinei gydytojų konsultacinei komisijai. KMEK, individualiai įvertinusi pareiškėjo sveikatos būklę, priėmė Ekspertinį nutarimą, kad pareiškėjas tinkamas profesinei karo tarnybai.

2. Tiek skundžiamame sprendime, tiek ir pirmosios instancijos teismo sprendime buvo netinkamai įvertinti ir kvalifikuoti pareiškėjo susirgimai pagal išvadų lentelės 49.2 ir 125.3 punktus. Pareiškėjas remiasi medicinine dokumentacija ir teigia, kad pareiškėjui diagnozuota ne vien lėtinė lumbalgija (juosminės stuburo dalies skausmas) dėl L3-4 ir L4-5 tarpslankstelinių diskų protruzijos ir osteochondrozės, bet ir ryškūs stuburo audinių pakitimai, kurie pasireiškia nuolatiniais skausmais ir galūninių funkcijų sutrikimais, kuriems reikia ilgalaikio gydymo. Tokie pareiškėjo susirgimai atitinka Išvadų lentelės 49.1 ir 125.1 straipsnius, ir reiškia, kad pareiškėjui turėjo būti nustatyta Z sveikatos būklė, pagal kurią jis būtų pripažintas netinkamu karo tarnybai.

3. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, jog remiantis Išvadų lentelės 27.2 punktu, KMEK privalėjo skirti pakartotinę pareiškėjo ekspertizę.

4. Skundžiamame sprendime neteisingai aiškinamos KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatos. Pakartotinis pareiškėjo neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymas buvo atliktas reminatis Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos kreipimusi dėl darbingumo lygio nustatymo. Pakartotiniame vertinime dalyvavo ir Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos atstovė. 2013 m. sausio 8 d. NDNT išvadose buvo nustatyta, kad pareiškėjo darbingumo lygis 55 procentai, jis negali dirbti keliant daugiau nei 15 kg krovinius rankomis, dirbti darbus, susijusius su priverstiniais liemens palenkimais. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik KMEK nutarimu, kurio išvados yra nesuderinamos su NDNT išvadomis. Teigia, kad teismas negalėjo ignoruoti NDNT išvadų, kurios teisėtos ir nenuginčytos įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos specialistai nesivadovavo KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 9 punktu ir padarė visiškai priešingas išvadas, kad pareiškėjas yra tinkamas tarnybai.

5. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė teisės aktų hierarchijos principo, nes KASOKTĮ yra aukštesnės galios teisės aktas nei Krašto apsaugos ministro ar Sveikatos apsaugos ministro nutarimai ar sprendimai. KMEK priimta pažyma iš esmės prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui, t. y. KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 9 punktui bei protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams. Pažymi, kad skundžiamos pažymos turinys sietinas su tikslu pripažinti pareiškėją tinkamu tarnybai ir palikti jį tarnyboje su E sveikatos grupe, dėl ko ateityje pareiškėjas būtų atleistas iš pareigų nesant jam tarnybos vietos ar pasibaigus sutarčiai. Tokiu atveju Krašto apsaugos ministerija išvengtų privolės mokėti pareiškėjui 36 mėn. tarnybinio atlyginimo kompensaciją dėl invalidumo.

6. Pažymi tai, kad teismas neatsižvelgė, jog NDNT išvadoje pareiškėjui yra nustatyti apribojimai, kurie yra visiškai nesuderinami su karo tarnyba, dėl ko jis negalėjo būti pripažintas tinkamu tarnybai.

7. Teismas neįvertino aplinkybių, kad pareiškėjo darbingumo lygis pagal NDNT pažymą patenka į bazinio lygio diapozoną nuo 30 proc. iki 55 proc., o pagal KMEK praktiką, karys, tokio diapozono ribose turintis 40 proc. darbingumo lygį, nėra tinkamas tęsti profesinę karo tarnybą.

Atsakovas Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti kap nepagrįstą.

Atsiliepime pateikia tokius pagrindinius argumentus:

1. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad, atliekant pareiškėjo karinę medicines ekspertizę, būtų buvę pažeistos Nuostatų procedūros ir taisyklės, pareiškėjas skunde taip pat nenurodo Nuostatų pažeidimų.

2. Dėl pareiškėjo teiginio, kad KMEK netinkamai kvalifikavo jo susirgimus pagal Išvadų lentelę ir taikė jam 49.2 straipsnį, o ne 49.1 straipsnį, pažymi, kad šis straipsnis buvo pritaikytas atsižvelgiant į Išvadų lentelės 49 straipsnio taikymo paaiškinimus. Pareiškėjui buvo diagnozuota lėtinė lumbalgija (juosmeninės stuburo dalies skausmas). Objektyvios apžiūros metu buvo nustatyta, kad tiriamojo stuburo judesiai laisvi, Lasego s. (simptomas), sausgyslių refleksai abiejose kojose vienodi (aprašyta kaip k=d), jėga k. (kairėje) pėdoje 4 b. (balai). Taip pat nustatyta, kad, lyginant su ankstesniais jo neurologinio išyrimo duomenimis, būklė yra gerėjanti, kairės pėdos funkcija sutrikusi nežymiai, todėl ir buvo pritaikytas ne 49.1, bet 49.2 Išvadų lentelės straipsnis.

3. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su Išvadų lentelės 125.1 straipsnio taikymu, pažymi, kad 125.1 straipsnis taikomas tada, kai nustatoma viena iš Išvadų lentelės 125.1 straipsnio paaiškinime nustatytų ligų. Iš ten išvardytų ligų pareiškėjui diagnozuota tik nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas sergant spondiliozė, bet niekur nėra nurodyta, kad ji yra daugybinė, todėl 125.1 straipsnis pareiškėjui nebuvo pritaikytas, o taikytas 125.3 straipsnis, kuris taikomas nustačius deformuojančios spondiliozės izoliuotus reiškinius, kai yra nežymūs pokyčiai atskiruose slanksteliuose, bet jų funkcija nesutrikusi.

4. Nei Nuostatuose, nei Kriterijuose nėra nustatyta, kad asmuo, netekęs dalies darbingumo, automatiškai KMEK turi būti pripažįstamas netinkamu tarnybai. Kaip nurodyta aukščiau, karinės medicinos ekspertizės metu asmens sveikatos būklė yra tikrinama individualiai, susipažįstama su jo medicininių tyrimų ir medicininių dokumentų duomenimis, visa tai įrašoma į medicinos ekspertizės aktą ir KMEK nustatyta tvarka priimamos ekspertinės išvados ir ekspertiniai nutarimai.

5. Vilniaus apygardos administracinis teismas, darydamas išvadą, kad KMEK yra vienintelė institucija, kuri yra įgaliota tikrinti karių sveikatos būklę ir nustatyti, kad karys yra tinkamas tęsti karo tarnybą, taip pat nustatydamas, kad kitų medicinos tarnybų, tarp jų ir NDNT išvados gali būti vertinamos tik kaip rekomendacinio pobūdžio, teisingai įvertino karių sveikatos priežiūrą ir karinę medicinos ekspertizę reglamentuojančius teisės aktus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime pateikia tokius pagrindinius argumentus:

1. Pareiškėjas neskiria NDNT ir KMEK priimamų sprendimų pobūdžio, taikomo skirtingo teisinio reguliavimo. Darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės (Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialianės integracijos įstatymo (toliau – ir NSIĮ) 20 str. 4 d.). Darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija (NSIĮ 20 str. 8 d.). KASOKTĮ 21 str. 2 d. numato, kad kario statusą nustato šis ir kiti kariuomenės veiklą bei karo tarnybą reglamentuojantys įstatymai, statutai ir kiti teisės aktai. Išskyrus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus, darbo ir valstybės tarnybos santykius reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai kariams netaikomi. Kadangi KASOKTĮ aukščiau minimus teisinius santykius reglamentuoja pats arba nukreipia į atitinkamus teisės aktus, tiek NDNT priimami sprendimai, tiek iš šių sprendimų kylančios Lietuvos Respublikos darbo kodekse numatytos garantijos profesinės karo tarnybos kariams netaikomos.

2. KMEK turi teisę gauti duomenis ir dokumentus, kurių reikia ekspertiniam nutarimui priimti, iš Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir kitų įstaigų (Nuostatų 12 p.). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog vienintelė institucija, įgaliota tikrinti karių sveikatos būklę ir nustatyti, ar karys tinkamas tęsti karo tarnybą, yra KMEK. Jokios kitos valstybinės institucijos ar įstaigos, tame tarpe ir NDNT, neturi teisės nustatyti kario tinkamumą ar netinkamumą tęsti karo tarnybą pagal sveikatos būklę. Kaip matyti iš Nuostatų, NDNT priimti individualūs aktai gali būti tik papildoma medžiaga KMEK sprendžiant apie kario tinkamumą tęsti tikrąją karo tarnybą, tačiau ne lemianti.

3. NDNT išvada savaime nesuponuoja teisinio pagrindo taikyti KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dailies 9 punkto nuostatos, nes tik KMEK įstatymu yra numatyta teisė spręsti dėl karių tinkamumo atlikti tarnybą atsižvelgiant į jų sveikatos būklę. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad darbingumo lygiui ir tinkamumui karo tarnybai nustatyti yra taikomi skirtingi kriterijai, patvirtinti skirtingų subjektų, todėl šių kriterijų adresatai taip pat yra skirtingi.

4. KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 9 punktas nenumato prievolės atleisti karį iš profesinės karo tarnybos dėl invalidumo, tam būtina nustatyti, kad karys dėl invalidumo negali tarnauti, t. y. invalidumo pobūdis neleis kariui tinkamai vykdyti savo pareigų.

5. Dėl teisės aktų hierarchijos pažymi, kad KMEK, atlikdama pareiškėjo sveikatos būklės patikrinimą ir priimdama Nutarimą taikė tuos teisės aktus, kuriuos tiesiogiai numato KASOKTĮ. Tuo tarpu NDNT, priimdama išvadą dėl pareiškėjo darbingumo, vadovavosi teisės aktais, kurių taikymo kariams KASOKTĮ nenumato.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas K. G. yra profesinės karo tarnybos karys. Pareiškėjas vykdo karo tarnybą Karaliaus Mindaugo motorizuotajame pėstininkų batalione.

NDNT 2013 m. sausio 2 d. priėmė sprendimą „Dėl K. G. darbingumo lygio“, kuriuo nusprendė, kad asmeniui nustatomas 55 proc. darbingumo lygis dėl priežasties „ligos arba būklės“ nuo 2013 m. sausio 2 d. iki 2014 sausio 1 d. (I t., b. l. 65-66 su reversinėmis pusėmis).

Karaliaus Mindaugo motorizuotojo pėstininkų bataliono Personalo skyriaus viršininkas bei Priskirto medicinos vieneto viršininkas 2013 m. sausio 16 d. išdavė K. G. siuntimą į KMEK – prašymą nustatyti sveikatos grupę dėl tinkamumo tolesnei karo tarnybai, kai gali pasikeisti sveikatos grupė (I t., b. l. 77 su reversine puse).

Karinė medicinos ekspertizė pareiškėjui buvo atliekama 2013 m. sausio 21 d. – 2013 m. sausio 22 d. Ją atliko KMEK pakomisė, kurios nariai, vadovaudamiesi medicinos ekspertizės rezultatais, priėmė ekspertines išvadas, kurios buvo įrašytos į pareiškėjo medicinos ekspertizės aktą, asmens sveikatos ambulatorinę kortelę ir kompiuterinę duomenų bazę. KMEK pirmininkas 2013 m. sausio 22 d. pareiškėjo atžvilgiu priėmė ekspertinį nutarimą: tinkamas profesinei karo tarnybai pagal nustatytą E sveikatos grupę, netinkamas tarnybai tarptautinėse operacijose. 2013 m. sausio 22 d. buvo išrašyta ekspertinio nutarimo pažyma.

Trečiojo suinteresuoto asmens Krašto apsaugos ministerijos procesinių dokumentų turinys patvirtina, kad Krašto apsaugos ministerija pareiškėjo atžvilgiu jokių sprendimų nėra priėmusi, nes pareiškėjas pagal KMEK padarytas išvadas, t. y. nustatytą sveikatos būklę, gali ir toliau tęsti tarnybą krašto apsaugos sistemoje (I t., b. l. 49-51).

Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti KMEK 2013 m. sausio 22 d. ekspertinio nutarimo pažyma Nr. 210 priimtą nutarimą ir įpareigoti Lietuvos kariuomenės Karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisiją pareiškėjo tinkamumo profesinei karo tarnybai klausimą nagrinėti iš naujo.

Pirmosios instancijos teismas 2013 m. gegužės 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas sprendė, kad KMEK yra vienintelė institucija, kuri įgaliota tikrinti karių sveikatos būklę ir nustatyti, ar karys yra tinkamas tęsti karo tarnybą. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl Išvadų lentelės 49.1 ir 125.1 straipsnių taikymo kaip nepagrįstus.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios sinstancijos teismo sprendimu ir prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

V. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas (bylai aktuali redakcija, galiojusi nuo 2013 sausio 1 d. iki 2013 m. gegužės 25 d.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 patvirtinti Karinės medicinos ekspertizės nuostatai (bylai aktuali redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 4 d. iki 2014 m. vasario 15 d.), Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. V-1142/V-1139 „Dėl sveikatos būklės įvertinimo principų, metodikos ir tinkamumo karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų patvirtinimo“ patvirtinti tinkamumo karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijai (toliau – ir Kriterijai) (bylai aktuali redakcija, galiojusi nuo 2010 m. liepos 23 d. iki 2013 m. gegužės 12 d.).

KASOKTĮ 65 straipsnyje įtvirtintos bendrosios karių sveikatos priežiūros nuostatos, be kita ko, nustatant, kad karo prievolininkų, asmenų, stojančių į tikrąją karo tarnybą ar Lietuvos šaulių sąjungos kovinius būrius, ir tikrosios karo tarnybos karių sveikatos tikrinimo, atrankos pagal sveikatos būklę ir sveikatos priežiūros tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (KASOKTĮ 65 str. 3 d.). Įgyvendindama KASOKT įstatymo 65 straipsnio 3 dalį, Vyriausybė 2002 m. nutarimu Nr. 1125 patvirtino Karinės medicinos ekspertizės nuostatus. KMEK Nuostatų 1 punkte nurodyta, kad šie Nuostatai reglamentuoja, be kita ko, tikrosios karo tarnybos karių sveikatos tikrinimo, atrankos pagal sveikatos būklę ir sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo tvarką. Vyriausybė 2002 m. nutarimu Nr. 1125 suteikė įgaliojimus Sveikatos apsaugos ministrui ir krašto apsaugos ministrui priimti specialiuosius poįstatyminius KASOKTĮ įgyvendinančius teisės aktus: Sveikatos grupių ir apribojimo laipsnių nustatymo kriterijus ir metodiką (Nuostatų 1 p.) bei Sveikatos būklės įvertinimo principus, metodiką ir tinkamumo karo šaulio koviniame būryje ar civilinei krašto apsaugos tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijus (Nuostatų 67 p.).

KMEK atliekant pareiškėjo sveikatos tikrinimą, galiojo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. V-1142/V-1139 patvirtinti Sveikatos būklės įvertinimo principai, metodika ir tinkamumo karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijai, kurie susideda iš: 1) ekspertinių išvadų lentelės (Nuostatų 68.1 p.), kurioje susirgimai ir patologines būklės išdėstyti pagal TLK-10 ir sugrupuoti į atitinkamus skyrius; prie kiekvieno susirgimo ir patologines buklės lentelės skiltyje „Maksimalus leistinas apribojimo laipsnis“ nurodytas maksimalus leistinas apribojimo laipsnis (atitinkamai 2,3,4,5,6°), o 1,2,3 skiltyse (3 skilties pastaboje nurodyta, kad pagal šią skiltį nustatoma profesinės tarnybos karių sveikatos būklė) tikrinamo asmens atitikimas tam tikrai tarnybai („Tinkami“, „netinkami“, „Tinkami. Pakartotinė ekspertizė“ ir kt.); 2) atskirų Išvadų lentelės straipsnių paaiškinimo (Nuostatų 68.2 p.); Sveikatos grupių apribojimo laipsnių, suminių apribojimo laipsnių, sveikatos parametrų nustatymo aprašymo (Nuostatų 68.3 p.) ir Tinkamumo karo šaulio koviniame būryje ar civilinei krašto apsaugos tarnybai nustatymo pagal sveikatos būklę lentelės (Nuostatų 68.4 p.).

Nuostatų 2 punkte nustatyta, kad asmenų, nurodytų Nuostatų 1 punkte, sveikata tikrinama ir atranka pagal sveikatos būklę atliekama KMEK. Nuostatų 3 punkte nustatyta, kad KMEK, atlikdama medicinos ekspertizę, vadovaujasi KASOKTĮ, Karo prievolės įstatymu, kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, krašto apsaugos ministro ir kariuomenės vado įsakymais, Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus Karo medicinos tarnybos vado patvirtintais komisijų veiklos nuostatais, Nuostatais ir kitais teisės aktais. Karinė medicinos ekspertizės komisija – krašto apsaugos sistemos komisija, atliekanti karo prievolininkų, šaukiamų į privalomąją karo tarnybą, ar asmenų, stojančių į karo mokymo įstaigas, tikrąją karo tarnybą ar civilinę krašto apsaugos tarnybą, tikrosios karo tarnybos karių, stojančių į kovinius būrius ir tarnaujančių koviniuose būriuose šaulių, taip pat statutinių tarnautojų sveikatos tikrinimą, atranką pagal sveikatos būklę, nustatanti jų sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį, taip pat šaulių sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį (Nuostatų 4 p.). Nuostatų 8.1 punkte nustatyta, kad KMEK atlieka tikrosios karo tarnybos karių, karo prievolininkų, atliekančių privalomąją karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, šaulių, tarnaujančių koviniuose būriuose, ir statutinių tarnautojų medicinos ekspertizę, nustato, ar pagal sveikatos būklę ir sveikatos grupę jie tinkami tęsti karo, šaulio koviniame būryje ar civilinę krašto apsaugos tarnybą.

Nuostatų 40 punkte nustatyta, jog medicinos ekspertizės metu asmens sveikatos būklė tikrinama individualiai, susipažįstama su jo medicininių tyrimų ir medicininių dokumentų duomenimis. Komisijų nariai, laikydamiesi nustatytosios eilės tvarkos, atlieka medicinos ekspertizę: į medicinos ekspertizės aktą įrašo anamnezės, antropometrinius ir objektyvios apžiūros duomenis, sveikatos parametrus, klinikinių tyrimų ir konsultacijų rezultatus (Nuostatų 43 p.). Nuostatuose nurodyta, kad vadovaudamiesi medicinos ekspertizės rezultatais ir atsižvelgdami į medicinos ekspertizės tikslą, gydytojai priima ekspertinę išvadą. Ši išvada įrašoma į medicinos ekspertizės aktą, asmens sveikatos ambulatorinę kortelę ir kompiuterinę duomenų bazę. Išvadoje nurodoma: ligos pavadinimas (jeigu ji diagnozuojama), ją atitinkantis ekspertinių išvadų lentelės straipsnis, ligos kodas pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą „Sisteminis ligų sąrašas“ ir apribojimo laipsnis, tinkamumas karo, šaulio koviniame būryje ar civilinei krašto apsaugos tarnybai pagal nustatytą ligą (Nuostatų 44 p.). KMEK pirmininkas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas privalo susipažinti su gydytojų ekspertinėmis išvadomis ir priimti ekspertinį nutarimą (Nuostatų 48 p.). Ekspertiniai nutarimai, nurodžius sveikatos grupę, ekspertinių išvadų lentelės straipsnių numerius ir skiltį, įrašomi į: medicinos ekspertizės aktą; ekspertinio nutarimo pažymą; asmens sveikatos ambulatorinę kortelę ir kt. dokumentus (Nuostatų 53 p.). Vadovaujantis ekspertiniu nutarimu, rašoma ekspertinio nutarimo pažyma (Nuostatų 54 p.). Į ekspertinio nutarimo pažymą įrašoma nustatyta asmens sveikatos grupė, ekspertinių išvadų lentelės straipsnių numeriai ir skiltys, kitos medicinos ekspertizės laikas (jeigu ji paskirta anksčiau, nei nustato Nuostatai). Jeigu asmuo atsisakė gydymo, apie tai atskira pastaba nurodoma ekspertinio nutarimo pažymoje, medicinos ekspertizės akte ir asmens sveikatos ambulatorinėje kortelėje (Nuostatų 55 p.).

KMEK nuostatų 17 punktas nustato, kad KMEK ekspertiniai nutarimai skundžiami teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per 10 dienų nuo ekspertinio nutarimo kopijos įteikimo asmeniui pasirašytinai (o jeigu kopija neįteikta, – per 30 dienų nuo pranešimo apie ekspertizės rezultatus gavimo). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gruodžio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-2934/2012 nagrinėjo KMEK ekspertinio nutarimo teisėtumo klausimą ir pažymėjo, kad, kaip matyti iš teisinio reguliavimo, teismui skundžiamas aktas yra būtent KMEK ekspertinis nutarimas. KMEK Nuostatų 4 punktas apibrėžia, kad šio teisės akto prasme ekspertinis nutarimas – KMEK gydytojų specialistų ekspertinių išvadų pagrindu priimtas nutarimas dėl tiriamojo asmens sveikatos būklės, ekspertinio nutarimo pažyma – krašto apsaugos ministro patvirtintos formos pažyma apie ekspertinį nutarimą.

VI. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas buvo siunčiamas atlikti karinės medicinos ekspertizės remiantis Nuostatų 32.1 punktu, kuriame nustatyta, kad tikrosios karo tarnybos kariai, šauliai ir statutiniai tarnautojai siunčiami į KMEK atlikti medicinos ekspertizės, jeigu reikia nustatyti jų tinkamumą tolesnei karo, civilinei krašto apsaugos tarnybai ar šaulio tarnybai koviniame būryje po traumos, stacionarinio ar ambulatorinio gydymo, reabilitacijos, kai gali pasikeisti sveikatos grupė <...>, ar tikrosios karo tarnybos kariui, statutiniam tarnautojui reikia medicinos ekspertizės, nusprendžia karinė gydytojų konsultacinė komisija. Karinė gydytojų konsultacinė komisija rekomendavo pareiškėją siųsti į KMEK.

Karinė medicinos ekspertizė pareiškėjui buvo atliekama 2013 m. sausio 21 d. – 2013 m. sausio 22 d. Ją atliko KMEK pakomisė, kurios nariai, vadovaudamiesi medicinos ekspertizės rezultatais, priėmė ekspertines išvadas. KMEK pirmininkas, remdamasis gydytojų išvadomis, 2013 m. sausio 22 d. pareiškėjo atžvilgiu priėmė ekspertinį nutarimą: tinkamas profesinei karo tarnybai pagal nustatytą E sveikatos grupę, netinkamas tarnybai tarptautinėse operacijose. 2013 m. sausio 22 d. buvo išrašyta ekspertinio nutarimo pažyma.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Nagrinėdamas ginčą, teismas turi patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto akto teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2013 m. kovo 7 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A502-22/2013), priimtoje nagrinėjant panašią situaciją, pažymėjo, jog specialių mokslo žinių reikalaujantis medicinos srities klausimų sprendimas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas. Dėl to, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje neturi būti pasisakoma, ar medicininių kriterijų vertinimą KMEK atliko pagal realią pareiškėjo sveikatos būklę, o tik turėtų būti tikrinama, ar KMEK, atlikdama pareiškėjo tinkamumo profesinei karo tarnybai specializuotą medicininę ekspertizę, laikėsi pirmiau minėtuose teisės aktuose nurodytų pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

Minėtas teisinis reglamentavimas dėl karių sveikatos priežiūros patvirtina, kad procedūros, susijusios su karių sveikatos patikrinimu, yra atliekamos tam, kad būtų išspręstas klausimas dėl kario tinkamumo karo tarnybai, dėl ko karo tarnyba gali būti tęsiama ar nutraukiama. Taigi klausimai dėl kario tinkamumo tarnybai dėl sveikatos būklės yra sudėtinė karo tarnybos dalis, todėl nagrinėjant bylą teisme dėl KMEK sprendimų teisėtumo, kartu turėtų būti vertinami ir klausimai dėl KMEK sprendimų pasekmių karo tarnybos santykiams, o kartu ir institucijų, sprendžiančių karo tarnybos santykių pratęsimo ar pasibaigimo klausimus, sprendimų, veiksmų ar atsisakymo atlikti veiksmus teisėtumo. Bylos nagrinėjimas, vertinant tik KMEK sprendimus, apsiriboja tik pateiktų medicininių dokumentų vertinimu, kuomet nėra vertinama viso proceso eiga ir galimos pasekmės karo tarnybas santykiams, tokiu atveju ginčo esmė lieka neišspręsta.

Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje atsakovu turėjo dalyvauti ne tik KMEK, t. y. subjektas sprendęs klausimus dėl pareiškėjo tinkamumo karo tarnybai dėl sveikatos būklės, bet ir subjektai, kurie dalyvauja inicijuojant šį procesą bei kurie sprendžia klausimus dėl karo tarnybos santykių atsiradimo, pasibaigimo ar pratęsimo – Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos kariuomenė.

Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomenė dalyvavo byloje trečiaisiais asmenimis, tačiau turėjo dalyvauti atsakovais. Šis pažeidimas negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, todėl, kad pareiškėjo teisė į tinkamą teismo procesą dviejų instancijų teisme nebūtų tinkamai įgyvendinta, todėl sprendimas naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo. Teismas turėtų pasiūlyti pareiškėjui patikslinti skundą reiškiant reikalavimus, susijusius ne tik su KMEK sprendimu, bet ir su Krašto apsaugos ministerijos bei Lietuvos kariuomenės sprendimų, veiksmų ar atsisakymo atlikti veiksmus, susijusių su karo tarnybos santykių nutraukimu, teisėtumu (ABTĮ 10 str.).

Pareiškėjas savo teisių pažeidimą nuo pirmųjų procesinių dokumentų siejo su tuo, kad pareiškėjui pateikus NDNT sprendimą dėl 55 proc. darbingumo, jo atžvilgiu nebuvo taikomas KASOKTĮ 38 straipsnyje nustatytas vienas iš profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo pagrindų – kai karys negali tarnauti karo tarnyboje dėl invalidumo (KASOKTĮ 38 str. 1 d. 9 p.).

Argumentai dėl KASOKTĮ 38 straipsnio nustatyto vieno iš profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo pagrindų – kai karys negali tarnauti karo tarnyboje dėl invalidumo, taikymo buvo nurodomi ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų, tačiau pagal skundą atsakant tik KMEK, yra akivaizdu, kad KMEK šios teisės normos netaikė, nes nesprendė klausimo dėl profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo, o subjektai, kurie turėtų svarstyti profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo pagrindų buvimą, nedalyvauja byloje atsakovais. Todėl, kaip minėta, pareiškėjo inicijuotas ginčas negali būti laikomas tinkamai išnagrinėtu.

Pažymėtina, kad KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti pagrindai, kuriems esant profesinės karo tarnybos kario sutartis turi būti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje. Minėta, kad vienas iš tokių privalomų pagrindų yra KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 9 punktas, kai karys negali tarnauti profesinėje karo tarnyboje dėl invalidumo.

KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti pagrindai, kuriems esant profesinės karo tarnybos kario sutartis gali būti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sitemoje Krašto apsaugos ministerijos ar kariuomenės vadovybės iniciatyva arba valia. Vienas iš kario atleidimo vadovybės valai ar iniciatyva pagrindų yra KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 5 punktas, kai paaiškėja ar nustatoma, kad karys negali atlikti pareigų dėl sveikatos būklės.

Teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turėtų aiškintis, kuris iš minėtų (ar kitoks) profesinės karo tarnybos kario sutarties nutraukimo klausimų buvo keliamas tikrinant pareiškėjo sveikatą bei pareiškėjui teikiant dokumentus dėl jam nustatyto dalinio darbingumo, nes minėtas reglamentavimas suponuoja išvadą, kad minėti atleidimo pagrindai yra skirtingi, t. y. turėtų būti taikomas tik vienas iš jų. Teismas, nagrinėdamas minėtus klausimus turėtų išreikalauti dokumentus iš Lietuvos kariuomenės ir Krašto apsaugos ministerijos, kurie patvirtina pareiškėjo tarnybos santykių buvimą bei visą proceso eigą, kaip buvo sprendžiamas klausimas, susijęs su pareiškėjo sveikatos tikrinimu bei galimu pareiškėjo atleidimu iš tarnybos, tai turėtų būti pareiškėjo teikti dokumentai, bei institucijų atsakymai ar priimti sprendimai.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo argumentus, kad, pripažindama pareiškėją tinkamu profesinei karo tarnybai, Krašto apsaugos ministerija siekė išvengti mokėti pareiškėjui 36 mėnesių tarnybinio atlyginimo kompensaciją dėl invalidumo. Kompensacijų mokėjimą reglamentuoja KASOKTĮ 67 straipsnis. Teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turėtų pareikalauti duomenų, ar pareiškėjas kreipėsi dėl kompensacijų mokėjimo, ar toks klausimas buvo svarstomas.

Pareiškėjas savo procesiniuose dokumentuose kelia klausimą, kad jis buvo diskriminuojamas, t. y. nebuvo traktuojamas taip kaip kiti profesinės karo tarnybos kariai, vienas iš kurių buvo pripažintas netinkamu tarnybai esant nustatytam tokiam pačiam darbingumo lygiui kaip ir pareiškėjo. Teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turėtų pasiūlyti atsakovams pateikti įrodymus, patvirtinančius, ar atsakovų veiksmais nebuvo pažeistas konstitucinis asmenų lygybės prieš įstatymą principas.

Apibendrinanat konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, netinkamai taikė proceso teisės normas, dėl ko galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla (ABTĮ 142 str. 1 d., 141 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo K. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 7 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius