A-2440-858/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2440-858/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00563-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija 4.5 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. K. teisių perėmėjų V. F., A. K. ir A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. K. teisių perėmėjų V. F., A. K. ir A. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims G. G., J. R. ir A. R. dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjos O. K. (toliau – ir pareiškėja) teisių perėmėjai V. F., A. K. ir A. K. (toliau – ir pareiškėjos teisių perėmėjai) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, be kita ko, prašydami panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT) Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. liepos 30 d. įsakymą Nr. Ž7-167 (toliau – ir NŽT įsakymas, ginčijamas įsakymas) (I t., b. l. 5–7, 24–27).

Skunde nurodyta, kad ginčijamu įsakymu patikslinus kadastrinius matavimus buvo neteisingai nustatyta ginčo žemės sklypo Nr. 2-831, esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kauno raj. (reg. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo žemės sklypas, Žemės sklypas) žemės naudmenų sudėtis, nes nepakanka žemės ploto pastatams eksploatuoti, o buvęs pastatui priskirtas kiemas, kuriame yra pastatų, neteisingai įvardijamas kaip pieva. Pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijus pastatus, prie jų buvo priskirtas 1,48 ha ploto žemės sklypas, tačiau, atkūrus nuosavybės teises tretiesiems suinteresuotiems asmenims, liko tik 1,29 ha ploto žemės sklypas. Ginčijamas įsakymas yra neteisėtas, nes Žemės sklypo plotas ir naudmenos nesutampa su pirminiu planu ir anksčiau buvusiomis naudmenomis, be to, ginčijamu NŽT įsakymu pažeistas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnis. Patikslintame plane pažymėta pieva iš tiesų yra statinių – karvidžių kiemas, be to, dalis šulinių, reikalingų karvidžių eksploatacijai, patenka į pievų teritoriją ir šiuo metu atitenka tretiesiems suinteresuotiems asmenims, o servitutai dėl jų naudojimo nėra nustatyti.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu (I t., b. l. 55–58) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad ginčijamu įsakymu buvo patikslinti Žemės sklypo kadastro duomenys pagal valstybės įmonės Valstybinio žemėtvarkos instituto parengtą ginčo žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Atliekant tikslesnius ginčo žemės sklypo matavimus buvo patikslinti tik kadastriniai duomenys. Pažymėjo, jog paklaidos atliekant kadastrinius matavimus galimos. Atkuriant nuosavybės teises buvo nurodytas 1,29 ha ploto žemės sklypas, o patikslinus kadastrinius matavimus – 1,27 ha ploto žemės sklypas, tokia paklaida galima. Pažymėjo, jog atliekant kadastrinius matavimus plane žymimi faktai pagal tuo metu buvusią faktinę situaciją. Šiuo atveju pagal faktinę padėtį kadastrinių matavimų metu Žemės sklype buvo pieva. Teigė, jog Žemės įstatymo 40 straipsnio nuostatos nagrinėjamu atveju netaikytinos, nes šiame straipsnyje kalbama apie žemės sklypų formavimą, o šiuo atveju buvo tik tikslinami kadastriniai duomenys. Nurodė, jog skunde minimi šuliniai ir kiti pastatai yra kartografuoti plane, o dėl jų naudojimo ir pastatams eksploatuoti priskiriamo žemės sklypo dydžio šalys turi susitarti tarpusavyje.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 1 d. sprendimu (III t., b. l. 45‑48) pareiškėjos teisių perėmėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Įvertinęs faktines bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ginčo žemės sklypas pirmą kartą buvo suformuotas ir jo naudmenos nustatytos Kauno apskrities viršininko 2001 m. lapkričio 8 d. įsakymo Nr. 02-05-7105 pagrindu, nuosavybės teisių atkūrimo tretiesiems suinteresuotiems asmenims proceso metu, taip pat, kad byloje kilusio ginčo esmė – 2010 m. patikslintų Žemės sklypo naudmenų dydis. Pažymėjo, jog minėti duomenys buvo patikslinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintais Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais (toliau – ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai). Atkreipė dėmesį, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. gegužės 8 d. nutartyje šioje administracinėje byloje pažymėjo, jog ginčo žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti nepažeidus teisės aktų, bei į tai, kad byloje nenustatyta jokių pagrįstų duomenų, jog Žemės sklypo kadastriniai matavimai būtų buvę parengti ne pagal viešame registre įregistruoto Žemės sklypo preliminarių matavimų ribas.

Vadovavosi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 302 patvirtintų Žemės valstybinės apskaitos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutartyje šioje administracinėje byloje pateiktais išaiškinimais, jog Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenis apie konkretų žemės sklypą yra keičiami, kai žemės sklype dėl žmogaus ūkinės veiklos ar gamtinių reiškinių įtakos įvyksta atitinkami pokyčiai, kurie nebeatitinka tos faktinės situacijos, kuri buvo anksčiau užfiksuota Nekilnojamojo turto kadastre.

Pažymėjo, jog, nors Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro Kauno filialo 2001 m. gruodžio 10 d. išduotame pažymėjime apie Žemės sklypo įregistravimą Nekilnojamojo turto registre nebuvo nurodyta duomenų apie ginčo žemės sklypo naudmenas, tačiau jos buvo nustatytos 2000 m. sausio 3 d., atliekant šio sklypo preliminarius matavimus. Teismas vertino liudytojos G. D., 2000 metais atlikusios ginčo žemės sklypo preliminarius matavimus ir 2009 metais atlikusios kadastrinius ginčo žemės sklypo matavimus, paaiškinimą, jog 2009 metais ginčo žemės sklypo naudmenos buvo pasikeitusios, t.y. kitokios, nei buvo 2000 metais, 2009 metais naudmenos buvo nustatytos pagal Žemės sklypo naudojimo pobūdį, liudytojos nurodytą aplinkybę, jog buvusi pastatų savininkė O.

K. sutiko su žemės sklypo naudmenų išdėstymu, tačiau be pagrįstų priežasčių atsisakė pasirašyti 2009 m. rugsėjo 14 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte, taip pat liudytojos parodymus patvirtinančius Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenis bei Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos pateiktą informaciją, jog dalis ginčo žemės sklypo buvo deklaruojama kaip pievos plotas. Atsižvelgęs į visa tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Žemės sklype įvyko atitinkami naudmenų sudėties pokyčiai dėl jo faktinio naudojimo pobūdžio, kuris neatitiko tos faktinės padėties, kuri buvo 2000 metais, todėl 2009 metais kadastrinių matavimų metu žemės sklypo dalyje buvusi pieva buvo kartografuota ir duomenys apie ją buvo įrašyti kadastro duomenyse.

Pažymėjo, jog tai neprieštarauja ir atitinka Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimus. Įvertinęs tai, pareiškėjų teiginius, kad be teisinio pagrindo sumažėjo ginčo žemės sklypo užstatyta teritorija, teismas pripažino nepagrįstais bei atkreipė dėmesį, kad Žemės sklype esantys statiniai neužima visos ginčo žemės sklypo žemės.

Apibendrindamas pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atliekant ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti, Žemės sklypo naudmenos pasikeitė dėl šio žemės sklypo faktinio naudojimo. Taip pat, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, jog atliekant ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus Žemės sklypo žemės naudmenos plane pažymėtos neteisingai ir neatitinka faktinės padėties. Darė išvadą, jog nustatytos aplinkybės ir įrodymai patvirtina, kad nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo naikinti skundžiamą NŽT įsakymą, todėl pareiškėjų skundo netenkino ir atmetė jį kaip nepagrįstą.

III. Pareiškėjos teisių perėmėjai, nesutikdami su Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 1 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (III t., b. l. 55–58), kuriuo prašo šį sprendimą panaikinti, jų skundą tenkinti ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. liepos 30 d. įsakymą Nr. Ž7-167.

Apeliaciniame skunde nurodo, jog nei atsakovas, nei tretieji suinteresuoti asmenys iš esmės nenurodė, kokių teisės aktų pagrindu buvo atlikti patikslinti kadastriniai matavimai. Pabrėžia, jog ginčo žemės sklype yra mirusiai pareiškėjai O. K. nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas – karvidė, pieno bokštas, kiti statiniai (kiemo aikštelė, 4 kanalizacijos šuliniai, 2 siloso tranšėjos, prie šių pastatų 1995 m. buvo suformuotas 1,48 ha dydžio kiemas, kuris, atkūrus nuosavybės teises tretiesiems suinteresuotiems asmenims sumažėjo iki 1,29 ha, o atlikus patikslintus kadastrinius matavimus – iki 1,27 ha, be to, pasikeitė duomenys apie sklype esančias naudmenas. Pareiškėjai, remdamiesi Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, nurodo, jog nėra aišku, kodėl preliminaraus matavimo metu nustatyti duomenys nebuvo įrašyti į 2001 m. gruodžio 10 d. išduotą registro pažymėjimą, to nesiaiškino ir teismas. Teigia, kad pareiškėja O. K. su patikslintų kadastrinių matavimų metu nustatytomis Žemės sklypo naudmenomis nesutiko, todėl ir nepasirašė, o liudytojos teiginys neva pareiškėja su minėtomis naudmenomis sutiko, pareiškėjų nuomone, akivaizdžiai nepagrįstas.

Vadovaudamiesi Taisyklių 18 punktu pareiškėjos teisių perėmėjai nurodo, kad karvidės kiemas su kiemo statiniais nepagrįstai buvo priskirtas neužstatytai teritorijai, užstatytai teritorijai priskiriant tik plotus po pastatais.

Mano, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai interpretavo liudytojos žodžius. Taip pat nurodo, kad teismas neteisingai įvertino Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos pateiktą informaciją, kadangi pagal ją galima daryti išvadą, jog pieva Žemės sklype buvo ne nuo 2009 m., bet nuo tada, kai sklypo duomenys buvo pirmą kartą įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą. Pažymi, kad to nepaneigė nei atsakovas, nei tretieji suinteresuoti asmenys. Pareiškėjų manymu, tai paneigia teismo teiginį, kad pieva atsirado nuo 2009 metų bei patvirtina tai, kad kieme niekas nepakito nuo 1999 m. Akcentuoja, jog Nekilnojamo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatose nurodyta kokioms aplinkybėms esant gali būti keičiami Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys (šios sąlygos iš esmės analogiškos numatytosioms Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.4 ir 32.1.1.6 punktuose) bei daro išvadą, kad keisti Nekilnojamojo turto kadastre įrašytus duomenis apie konkretų žemės sklypą yra leidžiama tuomet, kai tame žemės sklype dėl žmogaus ūkinės veiklos ar gamtinių reiškinių įtakos įvyksta atitinkami pokyčiai, nebeatitinkantys anksčiau Nekilnojamojo turto kadastro registre užfiksuotos faktinės situacijos. Pabrėžia, jog nors nagrinėjamu atveju ginčijamu įsakymu yra pakeistos Žemės sklypo naudmenos, byloje nėra nurodyta, kokių faktinių aplinkybių pagrindu tai buvo padaryta.

Trečiasis suinteresuotas asmuo G. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą (III t., b. l. 66–69) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Teigia, kad pareiškėjų pozicija, jog užstatytu turėtų būti laikomas beveik visas ginčo žemės sklypo plotas (1,24 ha), neatitinka faktinės situacijos ir Žemės sklypo faktiškai užstatytos teritorijos ploto, kuris buvo nustatytas atlikus patikslintus kadastrinius matavimus, kurių metu nustatyta, jog užstatytos teritorijos plotas Žemės sklype yra lygos 0,6366 ha.

Akcentavo, jog pati pareiškėja O. K., taip pat pareiškėjos teisių perėmėjai, nuo 2009 m. pradėjo dalį ginčo žemės sklypo (0,5 ha) deklaruoti kaip žemės ūkio naudmenas. Rėmėsi Taisyklių 18 ir 15 punktuose įtvirtintomis užstatytos teritorijos ir žemės ūkio naudmenos sampratomis bei pažymėjo, kad po to, kai Nekilnojamojo turto kadastre 2001 m. buvo įrašyti duomenys apie Žemės sklypo užstatytos teritorijos plotą, dalis jo dėl žmogaus ūkinės veiklos ar gamtinių reiškinių įtakos tapo žemės ūkio naudmenomis, todėl, jiems nebeatitinkant faktinės situacijos, reikėjo tikslinti 2001 m. Nekilnojamojo turto kadastre užfiksuotus duomenis.

Nesutinka su pareiškėjų motyvu, jog žemės ūkio naudmenų deklaravimas patvirtina ilgametį pievos buvimą toje vietoje, taip pat pažymi, jog naujai nustatyti Žemės sklypo kadastro duomenys artimai atitinka duomenis, kuriuos, siekdami gauti išmokas už atitinkamas naudmenas, deklaravo ir patys pareiškėjai. Pažymi, jog patikslinti kadastro duomenys buvo nustatyti tinkamai, pagal faktines žemės naudmenas, esant kadastro duomenų keitimo pagrindams. Pabrėžia, jog, pakitus faktiniams Žemės sklypo duomenims ir dėl to pasikeitus užstatyto teritorijos plotui bei atsiradus žemės ūkio naudmenoms, atsisakymas pakeisti kadastro duomenis pažeistų Žemės sklypo savininko teises ir teisėtus interesus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. liepos 30 d. įsakymo Nr. Ž7-167, kuriuo buvo patikslinti ginčo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys, nustatant šio žemės sklypo plotą – 1,2713 ha, iš jų 0,5665 ha žemės ūkio naudmenų, 0,6366 ha užstatytos teritorijos ir 0,0682 ha vandenų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, pareiškėjos O. K. skundą dėl minėto įsakymo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjos teisių perėmėjai su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, be kita ko, pažymėdami, kad teismas netinkamai vertino ginčo esmę, taikė ginčui spręsti aktualų teisinį reguliavimą.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo, pabrėžia, kad iš proceso šalių pateiktų procesinių dokumentų matyti, jog administracinėje byloje ginčas yra kilęs iš teisinių santykių, kurie susiklosto atliekant patikslintus kadastrinius matavimus žemės sklypui, po to, kai nuosavybės teisės tretiesiems suinteresuotiems asmenims buvo suteiktos bei žemės sklypas buvo suformuotas atlikus preliminarius matavimus pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatas. Proceso šalys iš esmės nesutaria dėl kadastrinių duomenų – žemės sklypo naudmenų – nustatymo.

Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad ši administracinė byla yra nagrinėjama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2014 m. gegužės 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-438-659/2014 grąžinus bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, todėl, be kita ko, atsižvelgtina į šioje teismo nutartyje pateiktus išaiškinimus.

Visų pirma dėl ginčo teisinius santykius reglamentuojančių aktų pažymėtina, jog suformuotų žemės sklypų duomenų, įrašytų į nekilnojamojo turto kadastrą, keitimo sąlygas, atliekant kadastrinius matavimus, nustato Žemės reformos įstatymo (2010 m. liepos 1 d. redakcija) 21 straipsnio 3 dalis, o Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (2010 m. liepos 1 d. redakcija) (toliau – ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas) 9 straipsnio 3 dalis numato, kad šių duomenų pakeitimo tvarką nustato Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai.

Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektuose ir kituose teritorijų planavimo dokumentuose suprojektuoti žemės sklypai, numatomi įsigyti nuosavybėn ar naudojimuisi, vietovėje ženklinami, matuojami ir jų plotai apskaičiuojami pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka.

Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad juo yra įtvirtintos dvi taisyklės: 1. žemės sklypo ribų stabilumo taisyklė – įpareigojanti žemės sklypo ribų, kurios buvo nustatytos pagal žemės reformos žemėtvarkos projektų sprendinius, suteikiant šį žemės sklypą asmeniui nuosavybėn ar naudotis, vėliau nekeisti, kai yra atliekami kadastriniai matavimai; 2. leidžianti tikslinti žemės sklypo ploto, bet ne ribų, duomenis, atliekant kadastrinius matavimus.

Kaip pagrįstai nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. gegužės 8 d. nutartyje Nr. A-438-659/2014, šioje administracinėje byloje nėra duomenų, kad atlikus kadastrinius ginčo žemės sklypo matavimus buvo pažeisti minėti reikalavimai: pakeistos žemės sklypo ribos, konfigūracija ir pan. Šiuo atveju pareiškėjos teisių perėmėjai nesutinka su kadastrinių matavimų dalimi, kuria buvo patikslinti duomenys apie žemės sklypo sudėtį pagal žemės naudmenas, inter alia užstatytos teritorijos ir žemės ūkio naudmenų dydis, t. y. konkrečiai kyla ginčas, ar pagrįstai karvidės kiemas su kiemo statiniais buvo priskirtas neužstatytai teritorijai, o užstatytai teritorijai buvo priskirtas tik plotas po pastatais. Pareiškėjos vertinimu, būtent visas žemės sklypas yra užstatytas ir būtinas statinių (karvidės, pastato-pieno bloko, kiemo statinių (kiemo aikštelės, keturių kanalizacijos šulinių, šalinio, dviejų siloso tranšėjų) naudojimui ir vykdomai veiklai (t. I, b. l. 181-182).

Kiek tai susiję su nurodyto klausimo esme, pažymėtina, jog Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (2001 m. vasario 21 d. redakcija) 10 straipsnio 1 dalis numato, kad žemės sklypai, kaip atskiri nekilnojamojo turto daiktinių teisių objektai, formuojami remiantis Žemės įstatymo, Žemės reformos įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo ir Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo nuostatomis. Pagal to paties straipsnio 3 dalį žemės sklypai baigiami formuoti jų duomenų įrašymu į nekilnojamojo turto kadastrą. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 24 straipsnis detaliai numato, kokie duomenys turi būti įrašomi apie žemės sklypą į nekilnojamojo turto kadastrą, to paties straipsnio 5 daliai nustatant, kad, įrašydamas nekilnojamojo turto objekto duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas kiekvienam nekilnojamojo turto objektui suteikia identifikatorių.

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog Kauno apskrities viršininkas 2001 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. 02-05-7105 ir 2001 m. lapkričio 8 d. sprendimais Nr. 52/14461, Nr. 52/14459 ir Nr. 52/14460 atkūrė nuosavybės teises G. G., J. R. ir A. R. grąžinant natūra 1,29 ha ginčo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 2001 m. lapkričio 8 d. įsakymo Nr. 02-05-7105 2 priede nurodyta bendraturčių G. G., A. R., J. R. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) k., plotas ir eksplikacija, t. y. skl. 281-3 1,29 ha, iš jų: 1,24 ha užstatytos teritorijos, 0,05 vandenų. Tokios žemės sklypo naudmenos buvo nustatytos 2000 m. sausio 3 d., atliekant ginčo žemės sklypo Nr. 281-3 preliminarius matavimus (t. I, b. l. 84, 141-142). Taigi, kaip matyti iš administracinėje byloje pateiktų įrodymų, tokie duomenys apie žemės sklypo naudmenas buvo nustatyti formuojant nekilnojamojo turto objektą, nors jų ir nebuvo nurodyta Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro VĮ Kauno filialo 2001 m. gruodžio 10 d. išduotame pažymėjime apie šio žemės sklypo įregistravimą nekilnojamojo turto registre (Nuosavybės teisių atkūrimo byla, l. 58).

Tuo tarpu šioje administracinėje byloje ginčijamu įsakymu žemės sklypo, unikalus Nr. 5263-0005-0051, naudmenos yra pakeistos, numatant 0,5665 ha žemės ūkio, 0,6366 ha užstatytos teritorijos ir 0,0682 ha vandenų naudmenas po atliktų kadastrinių matavimų ir atitinkamai kyla klausimas dėl tokių duomenų keitimo teisėtumo (t. II, b. l. 183-184).

Kiek tai susiję su nurodytų naudmenų kitimu, pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, jog žemės kadastro duomenims yra priskiriama ir žemės sklypo ploto sudėtis pagal žemės naudmenų rūšis: žemės ūkio naudmenos, kurias sudaro ariamoji žemė, sodai, pievos ir natūralios ganyklos; miško žemė; keliai; užstatyta teritorija; žemė, užimta vandens telkinių; kita žemė, kurią sudaro medžių ir krūmų želdiniai, pelkės, pažeista žemė ir kita nenaudojama žemė.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numato, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą, ne tik kai šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais formuojami nekilnojamieji daiktai, bet ir šio įstatymo 9 straipsnyje nustatytais atvejais keičiami nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys. To paties straipsnio 3 dalies 3, 4 punktai numato, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu kartografuojamos faktinės žemės naudmenos, apskaičiuojamas bendras žemės sklypo plotas bei žemės naudmenų plotai.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti žemės sklypų kadastro duomenys, inter alia žemės naudmenų rūšys, turi būti keičiami, jei žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitaliai remontuoti statiniai ar atlikti nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbai, nutiesti keliai, iškasti tvenkiniai, įrengti valymo ar melioracijos ir kiti žemės sklypo įrenginiai, taip pat atlikti kiti veiksmai, pakeitę kadastro duomenis, bei įstatymų nustatyta tvarka nustačius, kad dėl gamtinių procesų pakito žemės naudmenų sudėtis.

Analogiškos sąlygos dėl galimybės pakeisti nekilnojamojo turto kadastre įrašytus duomenis apie konkretų žemės sklypą, yra įtvirtintos ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (2010 m. gegužės 9 d. redakcija) (toliau – ir Nuostatai) 32.1.1.4, 32.1.1.6 punktuose, kurie reglamentuoja byloje aptariamų kadastrinių (tikslesnių) matavimų atlikimą tvarką, po to, kai žemės sklypai buvo suformuoti pagal preliminarius matavimus.

Apibendrinus šį teisinį reguliavimą darytina išvada, kad keisti nekilnojamojo turto kadastre įrašytus duomenis apie konkretų žemės sklypą būtina, kai žemės sklype dėl žmogaus ūkinės veiklos ar gamtinių reiškinių įtakos įvyksta atitinkami pokyčiai, dėl kurių pasikeičia ta faktinė situacija, kuri buvo anksčiau užfiksuota nekilnojamojo turto kadastre. Iš Nuostatų 32.1.3 punkto matyti, kad kadastrinių matavimų metu vietovėje yra kartografuojamos faktinės žemės naudmenos, be kita ko, užstatytos teritorijos ribos (pastatų, kiemų, aikštelių užimta žemė, kita tiesioginiam statinių eksploatavimui naudojama žemė) (Nuostatų 32.1.3.1 p.), miško kontūrai, ariamosios žemės, sodų, pievų ir natūralių ganyklų, kitos žemės, kurią sudaro medžių ir krūmų želdiniai, pelkių kontūrai (Nuostatų 32.1.3.4 p.). Taigi iš Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 3 punkto, nurodytų Nuostatų normų matyti, kad atliekant kadastrinius matavimus yra būtent vertinama faktinė padėtis kadastrinių duomenų nustatymo metu.

Kaip jau buvo minėta, administracinėje byloje ginčijamu įsakymu šio žemės sklypo naudmenos yra pakeistos į 0,5665 ha žemės ūkio, 0,6366 ha užstatytos teritorijos ir 0,0682 ha vandenų naudmenas. Toks keitimas yra siejamas su atliktais patikslintais kadastriniais matavimais, kurių metu buvo nustatytas realus, faktinis užstatytos (statinių užimamos) teritorijos plotas, t. y. 0,6366 ha, ir žemės ūkio naudmenos – 0,5665 ha pieva (Nuosavybės teisių atkūrimo byla, l. 57). 2009 metais tokios žemės sklypo naudmenos buvo nustatytos pagal žemės sklypo naudojimo pobūdį. Tokia išvada, be kita ko, daroma atsižvelgus į liudytojos G. D. liudijimus, jog tokios naudmenos buvo užfiksuotos atlikus kadastrinius matavimus, pagal faktinį naudojimo pobūdį, nes 2009 metais kiemo teritorija pakito, atsirado pievos (ganykla), todėl kiemo teritorija sumažėjo dėl faktinio naudojimo pobūdžio. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog liudytojos G. D. nurodytas aplinkybes, apie pakitusį žemės sklypo naudmenų plotą ir pakitusį faktinį žemės sklypo naudojimo pobūdį, patvirtina ir Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenys, iš kurių matyti, jog ginčo sklypo teritorijos dalis yra apaugusi pieva (t. II, b. l. 176-182). Aplinkybes, kad ginčo žemės sklypo dalis pagal naudojimo pobūdį buvo naudojama kaip pieva (ganykla), patvirtina ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos pateikta informacija, jog dalis ginčo žemės sklypo nuo 2009 metų buvo deklaruojama kaip pievos plotas (t. III, b. l. 33-34). Taigi tokia padėtis atitinka ir Nuostatų 32.1.3 punkte pateiktą vertinimą, kad užstatytos teritorijos ribos yra suprantamos kaip pastatų, kiemų, aikštelių užimta žemė, kita tiesioginiam statinių eksploatavimui naudojama žemė. Šiuo atveju pareiškėjos teisių perėmėjai nepagrindė to, kad visa teritorija vis dėlto turi būti vertinama kaip užstatyta teritorija kaip ji yra apibrėžiama pateiktoje nuostatoje.

Priešingai vertinti nurodytos situacijos neleidžia ir pareiškėjos teisių perėmėjų apeliacinio skundo teiginiai, kad vien tai, jog kiemo dalis buvo deklaruojama kodu 5-DG-1 (daugiametė pieva), įrodo, jog šioje kiemo dalyje atsirado ne nuo 2009 metų, o egzistavo tada, kai pirmą kartą sklypo duomenys buvo įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą (t. III, b. l. 55-58). Šiuo atveju įvardintos aplinkybės savaime aplinkybių, kad pieva buvo ir nustatant pirminius žemės sklypo duomenis, neliudija. Be to, nepagrįstais taip pat laikytini pareiškėjos teisių perėmėjų argumentai, kad be teisinio pagrindo sumažėjo žemės sklypo užstatyta teritorija. Šiuo atveju pareiškėjos teisių perėmėjai nepaneigia nurodytų duomenų, to, kad žemės sklype esantys statiniai neužima visos sklypo žemės ir šias aplinkybes patvirtina ir žemės sklypo planas bei nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo apie statinius duomenys (t. II, b. l. 8-10, 83). Be to, pareiškėjos teisių perėmėjai nepagrindė aplinkybių, kad visa teritorija (1,24 ha) turi būti vertinama kaip užstatyta, nes ji reikalinga kaip tiesioginiam statinių eksploatavimui naudojama žemė.

Kita vertus, teisėjų kolegija liudytojos teiginius, kad pareiškėja su patikslintų kadastrinių matavimų metu nustatytomis žemės sklypo naudmenomis sutiko, nesant pasirašyto tokio sutikimo, nors ji ir dalyvavo šiuose matavimuose, vertina kritiškai ir jais nesivadovauja. Šiuo atveju pačios pareiškėjos elgesys, t. y. nepasirašymas ženklinimo akte, kreipimasis į teismą inicijuojant šį ginčą, iš esmės leidžia abejoti tokiais nurodytais argumentais. Šių duomenų negalima taip pat patvirtinti esant mirus pareiškėjai O. K. (Nuosavybės teisių atkūrimo byla, l. 65-66, t. I, b. l. 81).

Atsižvelgus į administracinėje byloje pateiktus įrodymus sutiktina su tuo, kad žemės sklype įvyko atitinkami naudmenų sudėties pokyčiai dėl žemės sklypo faktinio naudojimo pobūdžio, kuris neatitiko tos faktinės padėties, kuri buvo 2000 metais. 2009 metais atliktų kadastrinių matavimų metu žemės sklypo dalyje buvusi pieva buvo kartografuota ir duomenys apie ją buvo įrašyti kadastro duomenyse. Dėl įvardintų priežasčių teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjos teisių perėmėjų vertinimu, kad atliekant ginčo žemės sklypo Nr. 281-3, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patikslinus kadastrinius matavimus, buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai. Aptartas ginčui spręsti taikytinas teisinis reguliavimas taip pat paneigia pareiškėjos teisių perėmėjų apeliacinio skundo argumentus, kad nebuvo nurodyta, kokių teisės aktų pagrindu buvo atlikti patikslinti kadastriniai matavimai.

Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino ginčo teisinius santykius reglamentuojančius aktus, administracinėje byloje pateiktus įrodymus. Dėl šių priežasčių pareiškėjos teisių perėmėjų apeliacinis skundas atmestinas ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjos O. K. teisių perėmėjų V. F., A. K. ir A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Anatolijus Baranovas

Ramūnas Gadliauskas

Irmantas Jarukaitis