A-231-261/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-231-261/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01698-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. K. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims byloje dalyvaujant sodininkų bendrijai „Vėtrungė-1“, J. V., dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. pareiškėjas A. A. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–6), kurį patikslino (b. l. 26–31) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2013 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. 1SS-(8.5)-924 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. 1SS-(8.5)-924); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus (toliau – ir atsakovas, Vilniaus r. skyrius) 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. 48SD-(14.48.104.)-9744 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. 48SD-(14.48.104.)-9744); 3) įpareigoti Tarnybą ir Vilniaus r. skyrių leisti pareiškėjui įsigyti 169 m2 (0,0169 ha) ploto valstybinės žemės sklypą, esantį šalia pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. 69, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus rajone, Sudervės seniūnijoje, Bubų kaime, sodininkų bendrijoje „Vėtrungė-1“ (toliau – ir SB „Vėtrungė-1“); 4) teismui nusprendus netenkinti minėtų reikalavimų, išaiškinti arba įpareigoti Tarnybą ir Vilniaus r. skyrių išaiškinti pareiškėjui, kokių aktyvių veiksmų jis turi imtis, kad galėtų įsigyti minėtą žemės sklypą; 5) priteisti iš Tarnybos ir Vilniaus r. skyriaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (taip pat ir sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį).

Nurodė, kad su 2012 m. spalio 26 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus r. skyrių, prašydamas leisti įsigyti valstybinės žemės sklypą, esantį šalia jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. 69, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus rajone, Sudervės seniūnijoje, Bubų kaime, SB „Vėtrungė-1“. Vilniaus r. skyrius sprendime Nr. 48SD-(14.48.104.)-9744 minėto prašymo netenkino, nurodė, kad: norimas pirkti žemės plotas negali būti parduotas kaip įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, nes jis neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvokos, t. y. valstybinės žemės dalis nėra įsiterpusi tarp valstybinės ar privačios žemės sklypų, viršija 0,04 ha plotą bei turi privažiavimo kelią; minėtas valstybinės žemės sklypas galėtų būti formuojamas ir parduodamas sodininkų bendrijai kaip bendro naudojimo valstybinės žemės sklypas, naudojamas bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai; atsakymas pateiktas, atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktus bei Vilniaus r. skyriuje esančius dokumentus; jeigu pareiškėjas turi papildomų dokumentų, pagrindžiančių jo pozicijos teisingumą, turėtų juos skubos tvarka pateikti Vilniaus r. skyriui.

Paaiškino, kad, manydamas, jog galbūt iš pateiktų dokumentų nėra visiškai aišku, kokio dydžio žemės sklypą jis nori įsigyti, 2013 m. sausio 2 d. kreipėsi į kadastrinius geodezinius matavimus atliekančią UAB „Sanora“ ir su 2013 m. sausio 15 d. prašymu Vilniaus r. skyriui pateikė šios bendrovės 2013 m. sausio mėn. sudarytą inžinerinį topografinį planą (toliau – ir Planas). Pareiškėjas 2013 m. vasario pradžioje per priėmimą J. L., sprendimo Nr. 48SD-(14.48.104.)-9744 rengėjos, paprašė pateikti papildomą atsakymą raštu, kadangi buvo pateikti papildomi dokumentai. Pirmasis atsakymas buvo parengtas nesilaikant teisės aktuose nustatytų terminų (dėl to atsiprašyta rašte), pareiškėjas tikėjosi, kad nors ir pavėluotai, bet papildomas atsakymas bus pateiktas. Nesulaukęs jokio atsakymo raštu iki 2013 m. balandžio 16 d. bei nesutikdamas su Vilniaus r. skyriaus pozicija, nurodyta sprendime Nr. 48SD-(14.48.104.)-9744, šį sprendimą apskundė Tarnybai, kuri 2013 m. gegužės 3 d. sprendime Nr. 1SS-(8.5)-924 nurodė, kad norimas pirkti valstybinės žemės sklypas neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvokos, nurodytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarime Nr. 1443 (toliau – ir nutarimas Nr. 1443) patvirtintų Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodų teritorijoje taisyklių (toliau – ir Pardavimo ir nuomos taisyklės) 2 punkte, kadangi ribojasi su valstybine žeme, kuri nesuformuota kaip atskiras žemės sklypas, taip pat prie minėto žemės sklypo yra privažiuojamasis kelias.

Pažymėjo, jog, remiantis sodo sklypo Nr. 69 schema ir ištrauka iš savivaldybėje turimo SB „Vėtrungė-1“ gen. plano (toliau – ir Ištrauka), sodo sklypas Nr. 69 yra trumpesnis už sklypą Nr. 68 (šio sklypo savininkas valstybinės žemės plotą šalia savo sklypo seniai išsipirko). Žemės sklypas, kurį pareiškėjas prašo leisti nusipirkti, ribojasi su dviem privačios žemės sklypais Nr. 68 (iš šiaurinės pusės) ir Nr. 69 (iš rytinės pusės); iš vakarinės pusės šis žemės sklypas ribojasi su vandens telkiniu, kurio niekas nei parduoti, nei pirkti neketina; iš pietinės pusės šis žemės sklypas ribojasi su sodo keliu. SB „Vėtrungė-1“ nariams 2012 m. rugpjūčio 4 d. pakartotiniame susirinkime nekilo abejonių, kad su pareiškėjo sodo sklypu besiribojantis valstybinės žemės sklypas yra įsiterpęs valstybinės žemės sklypas. Remiantis Vilniaus r. skyriui pateiktu Planu, prašomo įsigyti žemės sklypo plotas – 169 m2 (0,0169 ha), t. y. neviršija 0,04 ha. SB „Vėtrungė-1“ narių pakartotiniame susirinkime pareiškėjui ir neleista pirkti didesnio negu 0,04 ha ploto žemės sklypo, be to, pareiškėjas ir neprašė leisti įsigyti didesnio negu 0,04 ha ploto žemės sklypo.

Atkreipė dėmesį į tai, kad skundžiamuose sprendimuose nurodyta, kad norimas pirkti valstybinės žemės plotas negali būti parduodamas ir dėl to, kad jis turi privažiavimo kelią. Pardavimo ir nuomos taisyklių 2 punkte kaip vienas iš požymių sąvokai „įsiterpęs valstybinės žemės sklypas“ nurodyta aplinkybė, kad prie tokio žemės sklypo turi būti neįmanoma suprojektuoti privažiuojamojo kelio, tačiau Pardavimo ir nuomos taisyklėse neįtvirtintas draudimas sodo sklypo, esančio palei sodo kelią, savininkui įsigyti su jo sodo sklypu besiribojantį valstybinės žemės sklypą.

Taigi, vadovaujantis tokiu formaliu Vilniaus r. skyriaus ir Tarnybos plečiamuoju teisės normų aiškinimu, gali būti nepagrįstai ribojamos ženklios dalies sodininkų (kurių sodų sklypai yra palei sodo kelius) teisės. Vien ta aplinkybė, jog sodo savininkas turi sodo sklypą palei sodo kelią, neturėtų riboti jo teisės įsigyti šalia esančios valstybinės žemės; priešingu atveju būtų pažeistas asmenų lygybės principas ir sodininkai, kurie turi sodo sklypus ne palei sodo kelius, būtų nepalyginamai pranašesnėje padėtyje negu sodininkai, turintys sodo sklypus palei sodo kelius.

Aptariamas apribojimas kartu su kitais apribojimais Pardavimo ir nuomos taisyklėse įtvirtinti tam, kad sodininkai negalėtų šių taisyklių pagrindu įsigyti naujo (papildomo) sodo sklypo, kurio standartinis dydis yra apie 0,06 ha. Norimas įsigyti valstybinės žemės sklypas atitinka likusius du požymius: tai yra valstybinės žemės plotas, kurio neįmanoma suprojektuoti kaip atskiro individualaus mėgėjų sodo sklypo, nes yra įsiterpęs tarp valstybinės ar privačios žemės sklypų; tai yra valstybines žemės plotas, neviršijantis 0.04 ha (dėl to ginčo nėra).

Remiantis Ištrauka, sodų sklypai Nr. 69, Nr. 68 ir Nr. 67 ribojasi su vandens telkiniu, siauras žemės ruožas tarp sodo sklypo Nr. 68 ir vandens telkinio (maždaug 1 m pločio) yra apaugęs krūmais, o žemės ruožas tarp sodo sklypo Nr. 67 ir vandens telkinio tėra status skardis į vandens telkinį, nes toje vietoje yra kalniukas; jokio praėjimo per Ištraukoje lyg ir atrodantį siaurą žemės ruožą nėra. Sodo sklypas Nr. 67 vienu kampu aklinai remiasi į vandens telkinį (tai matyti ir Ištraukoje). Vandens telkinys atskiria prašomą įsigyti nedidelį valstybinės žemės sklypą nuo likusios valstybinės žemės, kuri yra kitoje vandens telkinio pusėje.

Faktiškai kitoje vandens telkinio pusėje, palei prašomą leisti įsigyti valstybinės žemės plotą, taip pat yra sodo kelias. Taigi, siaurame žemės ruože tarp sklypų Nr. 68 ir Nr. 67 ir vandens telkinio bei prašomame leisti įsigyti valstybinės žemės plote objektyviai nėra jokių galimybių suformuoti atskiro individualaus mėgėjų sodo sklypo, nes teritorija akivaizdžiai per maža tam, kad joje būtų galima vykdyti bet kokią atskirą veiklą. Iš tikrųjų kalba eina tik apie pareiškėjo prašomą leisti įsigyti sklypą, kuris yra anklavas, iš dviejų pusių apsuptas sodo keliu bei atskirtas vandens telkiniu.

Akivaizdu, kad sujungti šio žemės ploto su kita valstybine žeme, esančia kitoje vandens telkinio pusėje, objektyviai nėra jokių galimybių. Aptariamas žemės sklypas yra šalia vandens telkinio, jis yra iš esmės pelkė, todėl panaudoti šį žemės plotą kitam tikslui negu sodininkystės žemės ūkio darbams šiuo metu objektyviai ir realiai nėra jokių galimybių. Norint vykdyti šiame žemės sklype kitą veiklą, pirmiausia reiktų investicijų (padaryti drenažą, atvežti žemių ar žvyro ir t. t.), šias aplinkybes puikiai žino SB „Vėtrungė-1“ nariai, todėl jie 2012 m. rugpjūčio 4 d. pakartotiniame susirinkime vienbalsiai balsavo už tai, kad pareiškėjui būtų suteikta teisė išsipirkti besiribojantį valstybinės žemės sklypą.

Bendrijos narių valia yra aiški, ginčo dėl to nėra.

Teigė, kad Vilniaus r. skyrius ir Tarnyba, nesutikdami leisti pareiškėjui įsigyti šalia jo sodo sklypo esančios valstybinės žemės, tiesiogiai arba netiesiogiai nurodo argumentą, kad prašomas įsigyti žemės plotas reikalingas sodininkų bendrijos reikmėms. SB „Vėtrungė-1“ pirmininkas galėtų ir turėtų užtikrinti, jog sodų sklypų, bendro naudojimo valstybinės žemės, taip pat bendrojo naudojimo kelių ribos būtų nustatytos taip, kad nepažeistų kitų SB „Vėtrungė-1“ narių bei pačios SB „Vėtrungė-1“ interesų. SB „Vėtrungė-1“ valdyba ir valdybos pirmininkė gerai susipažinusios su pareiškėjo sodo sklypo dislokacija, tą patvirtina ir žemės sklypo planas, kuriame pasirašė valdybos pirmininkė ir kuriame yra SB „Vėtrungė-1“ antspaudas. Faktinę aplinkybę, kad SB „Vėtrungė-1“ neketina savo reikmėms naudoti prašomo leisti įsigyti žemės sklypo, patvirtina prierašas Plane su SB „Vėtrungė-1“ valdybos pirmininkės parašu ir SB „Vėtrungė-1“ antspaudu. Tai, kad prašomas įsigyti žemės plotas nereikalingas SB „Vėtrungė-1“ reikmėms, patvirtina ir tai, kad SB „Vėtrungė-1“ nariai 2012 m. rugpjūčio 4 d. pakartotiniame susirinkime vienbalsiai balsavo už tai, kad pareiškėjui būtų suteikta teisė išsipirkti besiribojantį valstybinės žemės sklypą; ginčo dėl to nėra.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 48–50) su juo nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, jog atsižvelgiant į Pardavimo ir nuomos taisyklių 2, 3.1, 4 punktus bei SB „Vėtrungė-1“ generalinį planą (pagal jį pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas Nr. 69, esantis Vilniaus r., Sudervės sen., Bubų k., SB „Vėtrungė-1“, šiaurinėje pusėje ribojasi su privačiu žemės sklypu Nr. 68, vakarinėje pusėje – su sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žeme, rytinėje ir pietinėje pusėje – su sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo keliais), sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemės plotas, esantis šalia pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvokos, nes viršija 0,04 ha ir turi privažiavimo kelią, todėl tokio ploto žemės sklypo ribose įmanoma suformuoti atskirą individualų mėgėjų sodo sklypą.

Teigė, kad minėta SB „Vėtrungė-1“ bendrojo naudojimo žemė yra vientisas žemės sklypas, o joje esantis upelis bei kitos naudmenos (miškas) nedalija jo į atskirus žemės sklypus. Įvertinus SB „Vėtrungė-1“ generalinį planą bei kadastro žemėlapio ištrauką, pareiškėjo minimas valstybinės žemės plotas galėtų būti formuojamas ir parduodamas pareiškėjui tik tuo atveju, jeigu SB „Vėtrungė-1“ pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakyme Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles (toliau – ir Taisyklės) parengtų bendrojo naudojimo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriame minėtoje vietoje suformuotų bendrojo naudojimo žemės sklypą, neapimantį pareiškėjo pageidaujamo išsipirkti žemės ploto, ir šis žemės plotas būtų įsiterpęs tarp pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir SB „Vėtrungė-1“ suformuoto bendrojo naudojimo žemės sklypo (atitiktų įsiterpusio žemės sklypo sąvoką, įtvirtintą Pardavimo ir nuomos taisyklių 2 punkte).

Pabrėžė, kad atsižvelgiant į tai, sprendimas Nr. 48SD-(14.48.104)-9744 parengtas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, todėl jį naikinti nėra teisinio pagrindo, o Tarnyba sprendime Nr. 1SS-(8.5)-924 pagrįstai pripažino, kad pareiškėjo norimas pirkti valstybinės žemės sklypas, esantis Vilniaus r., Sudervės sen., Bubų k., SB „Vėtrungė-1“, negali būti formuojamas kaip įsiterpęs valstybinės žemės sklypas ir parduodamas pareiškėjui.

Atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus r. skyrius 2013 m. sausio 15 d. gavo pareiškėjo pakartotinį prašymą, kuriame prašyta parduoti 169 m2 valstybinį žemės sklypą, esantį šalia pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Vilniaus r. skyrius 2013 m. balandžio 24 d. rašte Nr. 48SD-(14.48.104.)-3167 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – ir raštas Nr. 48SD-(14.48.104.)-3167) pateikė atsakymą, t. y. atsisakė parduoti minėtą žemės sklypą, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad į jo pakartotinį prašymą neatsakyta.

Dėl pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nurodė, kad šis reikalavimas yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti sprendimus Nr. 48SD-(14.48.104)-9744 ir Nr. 1SS-(8.5)-924 bei įpareigoti Vilniaus r. skyrių ir Tarnybą leisti pareiškėjui įsigyti 169 m2 ploto valstybinės žemės sklypą, esantį šalia pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kuris yra nepagrįstas ir atmestinas, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą taip pat yra atmestinas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo sodininkų bendrija „Vėtrungė-1“ atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 96–97) su juo ir jame nurodytais motyvais bei faktinėmis aplinkybėmis sutiko, prašė skundą tenkinti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Nurodė, kad SB „Vėtrungė-1“ nariai 2012 m. rugpjūčio 4 d. pakartotiniame susirinkime svarstė klausimą dėl leidimo išsipirkti įsiterpusius valstybinės žemės sklypus, kurie neviršija 0,04 ha, besiribojančių žemės sklypų savininkams P. S., Z. K. ir pareiškėjui ir vienbalsiai nutarė leisti jiems išsipirkti įsiterpusius valstybinės žemės sklypus. SB „Vėtrungė-1“ prašomo įsigyti žemės sklypo ateityje neketina naudoti savo reikmėms, taip pat neketina parengti bendrojo naudojimo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriame minėtoje vietoje suformuotų bendrojo naudojimo žemės sklypą, kuris neapimtų pareiškėjo pageidaujamo išsipirkti žemės ploto, ir šis žemės plotas būtų įsiterpęs tarp pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir SB „Vėtrungė-1“ suformuoto bendrojo naudojimo žemės sklypo. Nesutiko su atsakovo teiginiais, kad, atsižvelgiant į atsiliepime nurodytas teisės normas bei SB „Vėtrungė-1“ generalinį planą, SB „Vėtrungė-1“ bendrojo naudojimo žemės plotas, esantis šalia pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvokos, nes faktiškai atskiro sodo sklypo suformuoti nurodytoje vietoje neįmanoma, generalinis planas nėra absoliučiai tikslus, o vietoje matyti, kad nėra galimybės suformuoti atskirą sklypą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu (b. l. 129–138) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. 1SS-(8.5)-924 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. 48SD-(14.48.104.)-9744 „Dėl prašymo nagrinėjimo“. Įpareigojo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrių iš naujo išspręsti pareiškėjo prašymą dėl leidimo pareiškėjui įsigyti 169 m2 (0,0169 ha) ploto valstybinės žemės sklypą, esantį šalia pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. 69, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus rajone, Sudervės seniūnijoje, Bubų kaime, sodininkų bendrijoje „Vėtrungė-1“. Likusią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, jog nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjo ketinamas pirkti žemės sklypas yra valstybei nuosavybės teisėmis priklausantis sklypas, taip pat nėra ginčo dėl to, kad šis žemės sklypas yra sodininkų bendrijos „Vėtrungė-1“ teritorijoje, t. y. ketinamas pirkti žemės sklypas yra prie Vėtrungės 6-osios ir Vėtrungės 7-osios gatvių (b. l. 15, 18, 39, 42, 55, 56). Teismas akcentavo, kad byloje nėra ginčo ir dėl to, jog pareiškėjas yra sodininkų bendrijos „Vėtrungė-1“ narys, kad jis siekia pirkti 169 m2 žemės sklypą (b. l. 15, 39), priklausantį valstybei ir esantį SB „Vėtrungė-1“ teritorijoje. Ginčas šioje administracinėje byloje kyla dėl to, kad, esą, minėtas 169 m2 žemės sklypas, pasak atsakovų, nėra įsiterpęs valstybinės žemės sklypas.

Teismas nesutiko su skundžiamuose sprendimuose nurodomu vertinimu, kad minėtas 169 m2 žemės sklypas nėra įsiterpęs valstybinės žemės sklypas. Teismas pabrėžė, kad 169 m2 žemės sklypas yra mažesnis negu 0,04 ha, todėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2012 m. gruodžio 27 d. sprendime Nr. 48SD-(14.48.104.)-9744 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ nurodytas vertinimas, kad prašomas parduoti sklypas yra didesnis negu 0,04 ha, neatitinka tikrovės. Be to, atskiras individualus mėgėjų sodo sklypas turi būti tinkamas vykdyti mėgėjišką sodininkystę, t. y. veiklą, turint tikslą sodo sklype susikurti aktyvaus poilsio ir gyvenimo sąlygas, išsiauginti ar pasigaminti žemės ūkio produktų (vaisių, uogų, daržovių, gėlių, bitininkystės ir kitų produktų), taip pat tvarkyti kraštovaizdį ir naudotis juo rekreacijai, puoselėti ir tausoti jo išteklius (Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 2 str. 1 d.), o tai galima padaryti tik ne mažesniame negu 0,04 ha plote: nagrinėjamoje teritorijoje tokio sklypo suformuoti neįmanoma, nes joje yra vanduo bei sodininkų bendrijos kelias (žr. ypač b. l. 38, 55, 56, 64). Be to, atsakovai netinkamai aiškina Pardavimo ir nuomos taisyklių 2 punkto nuostatą, kad, esą, bet koks žemės plotas, prie kurio pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą įmanoma suprojektuoti privažiuojamąjį kelią, nėra įsiterpęs valstybinės žemės sklypas: nuostata „tas valstybinės žemės sklypas, prie kurio pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – žemėtvarkos projektas) neįmanoma suprojektuoti privažiuojamojo kelio“ reiškia didesnį negu 0,04 ha ploto sklypą, bet vis tiek netinkantį suformuoti kaip atskirą individualų mėgėjų sodo sklypą, nes prie jo būtų neįmanoma privažiuoti. Nagrinėjamu atveju 169 m2 žemės sklypas, kurį ketina pirkti pareiškėjas, nėra tinkamas suformuoti atskiram individualiam mėgėjų sodo sklypui, todėl jis visiškai atitinka įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvoką.

Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. gegužės 3 d. sprendimas Nr. 1SS-(8.5)-924 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimas Nr. 48SD-(14.48.104.)-9744 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ nėra pagrįsti, todėl jie naikintini.

Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovai turi įvertinti teismo sprendimą ir Vilniaus r. skyrius, įvertinęs visą medžiagą, įpareigotas iš naujo išspręsti pareiškėjo prašymą dėl leidimo pareiškėjui įsigyti 169 m2 (0,0169 ha) ploto valstybinės žemės sklypą, esantį šalia pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. 69, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus rajone, Sudervės seniūnijoje, Bubų kaime, sodininkų bendrijoje „Vėtrungė-1“.

Teismas akcentavo, kad žemės sklypas, kurį ketina pirkti pareiškėjas, yra besiribojantis su pareiškėjui priklausančiu sklypu (b. l. 15, 39), taip pat šioje administracinėje byloje nustatyta, kad SB „Vėtrungė-1“ neketina pirkti minėto sklypo, be to, sutinka, kad jį pirktų pareiškėjas (žr. 2012 m. rugpjūčio 4 d. protokolą Nr. 3 (b. l. 16–17, 40–41), taip pat SB „Vėtrungė-1“ atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 96–97), taip pat planą (b. l. 15, 39)).

Pareiškėjo reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą paliktas nenagrinėtas, nes pareiškėjas nepateikė detalaus rašytinio išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo. Teismas išaiškino pareiškėjui, taip pat trečiajam suinteresuotam asmeniui SB „Vėtrungė-1“, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 45 straipsnio 1 dalį per keturiolika dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos jie turi teisę kreiptis į teismą su rašytiniu detaliu patirtų išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

III. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius pateikė apeliacinį skundą (b. l. 144-146), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimo dalį, kuria tenkino pareiškėjo skundą, ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesutiko su skundžiamuose sprendimuose nurodomu vertinimu, kad šalia pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo esantis 169 m2 žemės plotas nėra įsiterpęs valstybinės žemės sklypas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjo pageidaujamas privatizuoti 169 m2 žemės plotas yra sodininkų bendrijos „Vėtrungė-1“ didesnio bendrojo naudojimo žemės ploto dalis, todėl negali būti laikomas įsiterpusiu atskiru žemės sklypu. Nagrinėjamu atveju teismas, vertindamas, ar pareiškėjo prašomas parduoti žemės plotas atitinka Pardavimo ir nuomos taisyklėse nustatytą įsiterpusio žemės sklypo sąvoką, nepagrįstai neatsižvelgė ir nevertino sodininkų bendrijos „Vėtrungė-1“ generalinio plano ir kitų bylos išsprendimui reikšmingų aplinkybių. Teismas neįvertino, jog minėta sodininkų bendrijos „Vėtrungė-1“ bendrojo naudojimo žemė yra vientisas žemės sklypas, o joje esantis upelis bei kitos naudmenos (miškas) nedalija jo į atskirus žemės sklypus. Iš sodininkų bendrijos „Vėtrungė-1“ generalinio plano bei kadastro žemėlapio ištraukos matyti, kad šalia pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo esantis 169 m2 žemės plotas yra sodininkų bendrijos „Vėtrungė-1“ bendrojo naudojimo žemės sklype (šio žemės sklypo dalis).

2. Nesutinkame su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2012 m. gruodžio 27 d. sprendime Nr. 48SD-(14.48.104)-9744 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ nurodytas vertinimas, kad prašomas parduoti sklypas yra didesnis negu 0,04 ha, neatitinka tikrovės. Pabrėžtina, jog Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius, priimdamas skundžiamą sprendimą, vertino 169 m2 plotą ne kaip atskirą žemės plotą, o kaip sodininkų bendrijos „Vėtrungė-1“ bendrojo naudojimo žemės sklypo, kuris yra didesnis nei 0,04 ha, dalį. Todėl pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo norimas pirkti valstybinės žemės plotas negali būti parduodamas kaip įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, kadangi jis neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvokos, t. y. valstybinės žemės dalis nėra įsiterpusi tarp valstybinės ir/ar privačios žemės sklypų, nors ir neviršija 0,04 ha ploto.

Pareiškėjas A. A. K. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 149-151) prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo pareiškėjui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, 100 Lt dydžio sumokėtą žyminį mokestį bei 42 Lt už 2013 m. gegužės 22 d. notarinio įgaliojimo pareiškėjo sūnui M. K. patvirtinimą, notarinio registro Nr. DJ-3864, iš viso – 142 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo tiksliai nustatytos visos faktinės aplinkybės, tinkamai išaiškinti ir pritaikyti teisės aktai, todėl teismas priėmė pagrįstą, teisėtą ir teisingą sprendimą.

2. Pareiškėjas siekia turėti sodo sklypą, kuris būtų suformuotas, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Atsižvelgiant į faktines aplinkybes, kurios buvo nustatytos, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, galima prieiti tik prie vienintelės ir neabejotinos bei logiškos išvados, kad pareiškėjui priklausantis žemės sklypas Nr. 69, esantis sodininkų bendrijoje „Vėtrungė-1“, buvo suformuotas nesilaikant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (Žin., 2004, Nr. 149-5420) 36 punkte nustatytų reikalavimų, kad formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, jų ribos turi būti derinamos su natūraliomis (gamtinėmis) ribomis (upėmis, upeliais, melioracijos grioviais ar kanalais, ežerais, tvenkiniais, griovomis (raguvomis), medžių eilėmis) ir su statinių išdėstymu.

Atsakovas teismo posėdžių metu, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atkakliai bandė teigti, kad pareiškėjo prašomas įsigyti žemės sklypas ribojasi su upeliu, nors realiai pareiškėjo prašomas įsigyti žemės sklypas ribojasi su vandens tvenkiniu. Tačiau ši aplinkybė net nėra teisiškai reikšminga, nes nepriklausomai nuo to, ar pareiškėjo prašomas įsigyti žemės sklypas ribojasi su upeliu, ar su vandens tvenkiniu, kaip ir yra iš tikrųjų, abi šios aplinkybės tik patvirtina faktą, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas Nr. 69 buvo suformuotas nesilaikant Taisyklių 36 punkte nustatytų reikalavimų, t. y. buvo suformuotas neatsižvelgiant į natūralias (gamtines) sodo sklypo ribas.

Būtent dėl šios aplinkybės tarp pareiškėjo dabartinio oficialaus dydžio sodo sklypo bei vandens tvenkinio ir atsirado 169 m2 (0,0169 ha) dydžio laisvos valstybinės žemės plotas, kuris yra apribotas natūralių (gamtinių) ribų (vandens tvenkinio) ir kurį pareiškėjas prašo leisti jam įsigyti. Tai, kad pareiškėjo prašomas įsigyti žemės plotas yra apribotas natūralių (gamtinių) ribų yra objektyvus faktas, kurio iš esmės neneigia ir atsakovas. Nei savo procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžių metu, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovas taip ir nesugebėjo paaiškinti, kodėl pareiškėjui jo sodo sklypas buvo suformuotas nesilaikant Taisyklių 36 punkto reikalavimų.

Todėl galima teigti, kad atsakovas, formuodamas pareiškėjo sodo sklypą, veikė neatidžiai ir nerūpestingai bei nesilaikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų 6.2. punkto, kuriame įtvirtinta, kad vienas iš svarbiausių Nacionalinės žemės tarnybos uždavinių yra užtikrinti žemės santykių teisinio reglamentavimo įgyvendinimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga yra patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, be to, šio teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis šiomis nuostatomis, patikrinęs bylą iš esmės, sutinka su pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo išvadomis, kad ginčo žemės sklypas atitinka įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąlygas ir kad pareiškėjas turi pagrindą pretenduoti įsigyti minėtą sklypą be aukciono. Šios išvados atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių 3.1.2 punktą, kad sodininkų bendrijų nariai turi teisę pirkti įsiterpusius valstybinės žemės sklypus (aktuali teisės akto redakcija patvirtinta 2015 m. sausio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 59). Todėl teismas pagrįstai paneigė atsakovo argumentus, kuriais remiantis buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl įsiterpusio žemės sklypo pardavimo. Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas nekartoja pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 2.6 punktu nustatyta, kad žemėtvarkos projektas rengiamas kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. balandžio 4 d.). Šių Taisyklių 36 punktu nustatyta, kad formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, jų ribos turi būti derinamos su natūraliomis (gamtinėmis) ribomis (upėmis, upeliais, melioracijos grioviais ar kanalais, ežerais, tvenkiniais, griovomis (raguvomis), medžių eilėmis) ir su statinių išdėstymu.

Sodų bendrijos „Vėtrungė 1“generalinio plano ištrauka ir UAB „Sabora“ 2013 m. sausio mėn. parengtas Vėtrungės g. (duomenys neskelbtini) sklypo planas patvirtina, kad ginčo žemės sklypas yra įsiterpęs tarp vandens telkinio ir pareiškėjui priklausančio žemės sklypo. Todėl atsakovas be pagrindo apeliaciniame skunde teigia, kad ginčo žemės sklypas yra vientisas.

Aplinkybė, kad prie ginčo žemės sklypo yra privažiavimo kelias, negali paneigti įsiterpusio valstybinio žemės sklypo sąvokos, kadangi ši sąlyga negali būti vertinama kaip kategoriška, paneigianti galimybę įsiterpusi laisvą žemės plotą prijungti prie besiribojančio žemės sklypo ir turi būti vertinama kartu su kitomis sąlygomis, numatytomis Taisyklių 2 punkte. Teritorijų planavimo ir tvarkymo režimą nustatantys teisės aktai yra grindžiami žemėnaudų racionalumo ir funkcionalumo principais (Teritorijų planavimo įstatymo 3 str.). Ginčo žemės sklypo plotas, žemės sklypo dislokacija sudaro pagrindą pripažinti, jog jis negali būti suformuotas ir naudojamas pagal paskirtį kaip atskiras racionalus ir funkcionalus žemės sklypas. Todėl atlikus sklypo prijungimo procedūras ir nustačius, kad pareiškėjo prašymas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Pardavimo ir nuomos taisyklių reikalavimus, jis gali būti parduotas pareiškėjui.

Šių Pardavimo ir nuomos taisyklių 7 punktu nustatyta, kad žemėtvarkos projektas, kuriame projektuojamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, rengiamas gavus sodininkų bendrijos ar kito asmens, pageidaujančio ir turinčio teisę pirkti tokį žemės sklypą, prašymą inicijuoti žemėtvarkos projekto rengimą arba Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio padalinio, o miestų ir miestelių teritorijose – savivaldybės administracijos direktoriaus (toliau – savivaldybės administracija) iniciatyva. Kartu su prašymu inicijuoti žemėtvarkos projekto rengimą asmuo pateikia prašymą parduoti valstybinės žemės sklypą ir pateikia kitus šių taisyklių 25.2 ir 25.7 papunkčiuose (kai prašymą parduoti valstybinės žemės sklypą pateikia sodininkų bendrijų nariai, kiti Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys ir kitos užsienio organizacijos) arba šių taisyklių 27.4 papunktyje (kai prašymą parduoti valstybinės žemės sklypą pateikia sodininkų bendrija) nurodytus dokumentus.

Šiame prašyme turi būti nurodyta prašomo suprojektuoti įsiterpusio valstybinės žemės sklypo buvimo vieta, atsiskaitymo su valstybe už perkamą įsiterpusį valstybinės žemės sklypą būdas – iš karto ar išsimokėtinai, taip pat nuosavybės teise valdomo besiribojančio žemės sklypo kadastro numeris.

Tokiu būdu atsakovas privalo išspręsti pareiškėjo prašymo priėmimo klausimą, kadangi šioje byloje ginčijamu sprendime apie tai nebuvo pasisakyta, ir po to pradėti žemės sklypo pardavimo procedūras, kurios nurodytos minėtuose teisės aktuose, o būtent privalo patikrinti pareiškėjo pateiktus dokumentus, ar jie atitinka Pardavimo ir nuomos taisyklių 25.2 punkto reikalavimus, o po to inicijuoti žemėtvarkos projekto rengimą, kuriame projektuojamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, atsakovui neatlikus nustatytų žemės sklypo pardavimo procedūrų, pagrįstai pareiškėjo prašymą grąžino nagrinėti iš naujo ir neįpareigojo atsakovo parduoti žemės sklypą, ko reikalavo pareiškėjas.

Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, pareiškėjas turi teisę į savo išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą teisme, atlyginimą (ABTĮ 44 str. 1 d.). Tačiau pareiškėjo prašomų atlyginti išlaidų: sumokėtas 100 Lt žyminis mokestis ir 42 Lt, sumokėti už įgaliojimo atstovauti teisme patvirtinimą, yra patirtos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl prašymas dėl išlaidų atlyginimo gali būti paduotas pirmosios instancijos teismui per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys