2K-352-511/2015 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 2K-352-511-2015

Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00102-2013-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2;

1.1.4.5.2;

1.1.8.1.2;

1.1.8.6.2;

1.2.23.2;

1.2.23.5;

1.2.23.9 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Eligijaus Gladučio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. gynėjo advokato Rimvydo Kairio kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams, 262 straipsnį laisvės atėmimu dvejiems metams, 266 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vienuolikai metų, 266 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 262 straipsnį, 266 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 266 straipsnio 2 dalį, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vienuolikai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos subendrintos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvylikai metų šešiems mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.

Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis, kuria prokuroro ir nuteistojo A. D. apeliaciniai skundai atmesti.

Šioje byloje taip pat nuteistas K. B., tačiau kasacinis skundas dėl jo nepaduotas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

A. D. nuteistas už tai, kad, dalyvaudamas organizuotoje grupėje, neteisėtai įgijo, gabeno, laikė pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius), gamino ir laikė įrenginius, skirtus psichotropinei medžiagai gaminti, bei gamino psichotropinę medžiagą – metamfetaminą, o būtent:

2012 m. pavasarį, tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, siekdamas turtinės naudos, žinodamas psichotropinės medžiagos – metamfetamino gaminimo technologiją, sumanė ir pasiūlė K. B. kartu daryti nusikalstamą veiką – pagaminti įrenginius, skirtus psichotropinės medžiagos gamybai, ir, šiam sutikus su jo parengtu nusikalstamos veikos planu daryti sunkius nusikaltimus – gaminti, laikyti ir platinti psichotropinę medžiagą, susitarė, kad A. D. įgys būtinas chemines medžiagas, naudojamas metamfetamino gamyboje, ir ieškos šios medžiagos pirkėjų, platintojų, o K. B. pagamins aparatus minėtai psichotropinei medžiagai gaminti, jų gamybai suteiks savo patalpas, pagamintą metamfetaminą padės išfasuoti ir laikys savo gyvenamojoje vietoje. Nuo 2012 m. pavasario iki 2013 m. žiemos pabaigos, tiksliau nenustatytu laiku, K. B. , vykdydamas susitarimą su A. D., pasinaudodamas savo specialybe, patirtimi, turimais įrankiais, gavęs iš A. D. patarimus, kaip pagaminti psichotropinės medžiagos gaminimui skirtus įrenginius, savo gyvenamojoje vietoje esančiame garaže, (duomenys neskebtini), neteisėtai pagamino tokius įrenginius ir juos laikė iki 2013 m. gegužės 28 d., kol apie 18.15 val. kratos metu garaže juos rado ir paėmė policijos pareigūnai. Minėtu laikotarpiu A. D. nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo nenustatytą kiekį 1-os kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) – 1-fenil-2-propanono bei kitų cheminių medžiagų, naudojamų metamfetamino gamybai, ir atgabeno pas K. B., kur kartu per keletą kartų pasikėsino pagaminti minėtą psichotropinę medžiagą, kurios gamybos likučiai (pėdsakai), t. y. 1-fenil-2-propanono, buvo aptikti ant minėtų pasigamintų įrenginių.

Be to, A. D., dalyvaudamas organizuotoje grupėje, neteisėtai įgijo, gabeno, laikė pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius), gamino, laikė, gabeno labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos ir dalį jos pardavė, o būtent:

iki 2013 m. balandžio, tiksliau nenustatytu laiku, A. D. nenustatytomis aplinkybėmis, siekdamas pagaminti (išgryninti ir atskirti) psichotropinę medžiagą – metamfetaminą, ją parduoti bei kitaip platinti, įgijo gamyklinį baltos spalvos plastikinį įrenginį su užrašu „Thomas type: 772 SEK 287, M.- Nr. 730450“ su maišykle viduje, plastikinę talpyklą, kurioje buvo ne mažiau kaip 1037,38 g rudos spalvos skysčio, susidedančio iš organinės fazės ir vandeninės fazės, kurio organinėje fazėje buvo labai didelis kiekis, t. y. ne mažiau kaip 1064,553 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, ir didelis kiekis, t. y. ne mažiau kaip 65,928g 1-os kategorijos psichotropinės medžiagos pirmtako (prekursoriaus) – 1-fenil-2-propanono, nenustatytą kiekį organinės medžiagos – acetono bei kitų cheminių medžiagų, kuriuos atgabeno į K. B. garažą ir laikė; ten, A. D. žinant psichotropinės medžiagos – metamfetamino gaminimo (išgryninimo ir atskyrimo) technologiją, medžiagų proporcijas, A. D. ir K. B. pagamino (išgrynino ir atskyrė) ne mažiau kaip 2704,031g miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis, t. y. 434,274 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, ją išfasavo į briketus ir laikė; A. D. , turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti labai dideliais kiekiais pasigamintos psichotropinės medžiagos – metamfetamino, Klaipėdoje, tiksliau nenustatytoje vietoje, įkalbėjo dalyvauti šioje veikloje N. N. (N. N.), dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, ir susitarė, kad A. D. tieks psichotropines medžiagas, o N. N. platins norintiems įsigyti asmenims.

2013 m. balandžio pradžioje, tiksliau nenustatytu laiku, A. D. iš K. B. garažo paėmė ne mažiau kaip 760,781 g miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis, t. y. ne mažiau kaip 127,065 g, psichotropinės medžiagos – metamfetamino, už kurią pagal išankstinį susitarimą su N. N. turėjo gauti 2200 Eur; ją atgabeno prie kavinės (duomenys neskebtini), ir už 3600 Lt (1042,63 Eur) pardavė N. N., sutarę, kad likusius pinigus sumokės vėliau.

2013 m. gegužės mėn. 24 d., apie 16.05 val., K. B. garaže, A. D. ir K. B. pagamino rusvos spalvos nevienalytę medžiagą, kurios sudėtyje buvo labai didelis kiekis, t. y. ne mažiau kaip 143,795 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino.

2013 m. gegužės 27 d., apie 19.50 val., K. B. garaže A. D. iš vieno briketo atskėlė dalį, t. y. 496,34 g nevienalytės medžiagos, kurios sudėtyje buvo 80,772 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, ją su K. B. pasvėrė bei sudėjo į polietileninį maišelį, kurį A. D. atgabeno prie kavinės (duomenys neskebtini) ir laikė prie savęs, kol apie 20.00 val. už 1100 Eur, kuriuos turėjo gauti kitą dieną po sandorio, pardavė N. N. , veikusiam imituojant nusikalstamą veiką, o likusius, t. y. 1446,91 g miltelių, išfasuotų į du briketus, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis, t. y. 226,437 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, rusvos spalvos neišfasuotos medžiagos, kurios sudėtyje buvo labai didelis kiekis, t. y. 143,795 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, bei plastikinę talpyklą, kurioje buvo 1037,38 g rudos spalvos skysčio, susidedančio iš organinės fazės ir vandeninės fazės, kurio organinėje fazėje buvo labai didelis kiekis, t. y. 486,484 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir didelis kiekis, t. y. 65,928 g 1-os kategorijos psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) – 1-fenil-2-propanono, turint tikslą parduoti ir kitaip platinti, o iš (prekursoriaus) gaminti metamfetaminą, K. B. toliau neteisėtai laikė savo garaže iki 2013 m. gegužės 28 d., apie 18.15 val., kol kratos rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Kasaciniu skundu nuteistojo A. D. gynėjas advokatas R. Kairys prašo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 11 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 12 d. nutartį pakeisti; panaikinti nuosprendžio ir nutarties dalis, kuriose A. D. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir dėl šios nusikalstamos veikos A. D. išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią veiką; pašalinti iš nuosprendžio atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad inkriminuotos veikos buvo padarytos organizuota grupe; pripažinti A. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino ir gailėjosi (BK 59 straipsnio l dalies 2 punktas); A. D. skirti minimalią bausmę už padarytą sunkiausią nusikaltimą arba taikyti jam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę, nei įstatyme numatyta, bausmę.

Kasatorius neginčija teismo nustatytų aplinkybių, tačiau teigia, kad jo ginamojo A. D. veika, remiantis vien specialistų išvada, kad ant puodų vidinių paviršių aptiko 1-os kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) – l-fenil-2-propanono pėdsakų, nenustačius konkretaus narkotinių medžiagų kiekio, gali būti kvalifikuojama ir pagal BK 22 straipsnio l dalį, 260 straipsnio 2 dalį arba BK 22 straipsnio l dalį, 260 straipsnio 3 dalį, o galbūt pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 44 straipsnį, priešingu atveju pažeidžiamos BK 2 straipsnio 4 dalies, BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatos, dėl to A. D. pagal BK 22 straipsnio l dalį, 260 straipsnio l dalį turi būti išteisintas.

Kasatorius nesutinka, kad nusikalstamos veikos, už kurias nuteistas jo ginamasis, kvalifikuotos kaip padarytos organizuota grupe. Teismai neatskleidė nusikaltimo padarymo būdo ir mechanizmo, kai darant nusikaltimus dalyvauja keletas asmenų, įgyvendindami suderintą nusikaltimo planą ir pasiskirstydami funkcijomis. Nustatant, kad nusikaltimai padaryti organizuota grupe, šioje byloje nagrinėtinos aplinkybės, susijusios su ikiteisminio tyrimo pareigūnų atlikusių tyrimą veiksmais, netaikant A. D. Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo. Klaipėdos AVPK PK ONTB 2013 m. gegužės 16 d. gavo N. N. pareiškimą, kad A. D. jam siūlo kartu daryti nusikalstamą veiką. Iš 2013 m. balandžio 19 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad kriminalinė žvalgyba turėjo duomenų, jog N. N. užsiima neteisėta veika, susijusia su neteisėtu disponavimu ir prekyba narkotinėmis medžiagomis, ir kreipėsi į teismą dėl leidimo slapta sekti N. N. ir su juo susijusius asmenis, o Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 23 d. nutartimi šį prašymą patenkino. Iš šių procesinių dokumentų turinio darytina išvada, kad visi A. D. veiksmai vėliausiai nuo 2013 m. balandžio 19 d. buvo kontroliuojami specialiųjų tarnybų ir jam inkriminuotos sunkios ir labai sunkios nusikalstamos veikos buvo padarytos kontroliuojant valstybės pareigūnams. Kasatoriaus manymu, pareigūnai, nustatę, kad A. D. dalyvauja organizuotoje grupėje, turėjo jam taikyti Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą, kuriuo siekiama užkirsti kelią pavojingiausiems nusikaltimams, bet to nepadarė, dėl to laikytina, kad A. D. veika nusikaltimo padarymo būdo ir mechanizmo aspektu neatitiko organizuotos grupės požymių ir nebuvo itin pavojingą visuomenei.

Teismai sprendimuose nurodė, kad A. D. visiškai pripažino savo kaltę, bet jo prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi nelaikė atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio l dalies 2 punkte. Kasatorius pažymi, kad jo ginamasis A. D. pirmosios instancijos teisme nurodė iš esmės visas faktines aplinkybes, kurios sutapo su teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir tai padėjo atskleisti nusikalstamas veikas, tik ginčijo jo veikos kvalifikaciją, bet tai netrukdė nustatyti BK 59 straipsnio l dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84/2010). Teismai nurodė, kad A. D. parodymai, kad jis buvo įsitikinęs, jog gamina aliejų, skirtą kvepalų gamybai, o ne narkotines medžiagas, prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Tačiau apklausiamas apeliacinės instancijos teisme A. D. teigė supratęs ir žinojęs, kad gamina ne parfumerijos aliejų, bet narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtaką (prekursorių), o pirminis jo aiškinimas susijęs tik su medžiagų savybėmis, kurios, jo teigimu, gali būti ir viena iš sudedamųjų dalių parfumerijos gamybai, bet tai nereiškia, kad jis tokias medžiagas siekė pagaminti. Apeliacinis teismas šių faktinių aplinkybių nevertino, tik pakartojo pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes. Kasatorius pažymi, kad jo ginamojo A. D. gailėjimasis pasireiškė ne tik išsakytu apgailestavimu dėl padarytos veikos, bet ir padėjimu teisėsaugos institucijoms išaiškinti nusikalstamą veiką.

Kasatorius mano, kad išimtinės aplinkybės, kurios leistų spręsti, kad jo ginamajam, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, galėtų būti skirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė yra tai, kad jo ginamojo A. D. padarytos sunkios ir itin sunkios nusikalstamos veikos iš esmės buvo kontroliuojamos valstybės pareigūnų ir realių padarinių nebūtų sukėlusios; valstybės pareigūnai, tinkamai reaguodami į N. N. pareiškimą apie A. D. nusikalstamos veikos vykdymą ir taikydami Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą, galėjo užkirsti kelią šiai nusikalstamai veikai. Byloje yra duomenų, patvirtinančių, kad A. D. turi šeimą, augina du mažamečius vaikus, taip pat turi didelį kreditinį įsipareigojimų bankui, iki suėmimo dirbo ir buvo vienintelis šeimos maitintojas, nuteistojo žmona, viena turinti išlaikyti mažamečius vaikus, ikiteisminio tyrimo metu buvo motinystės atostogose ir gavo itin mažas pajamas, šiuo metu įsiregistravusi teritorinėje darbo biržoje, bet dėl mažamečių vaikų sveikatos sutrikimų jos įsidarbinimo galimybės ribotos. Šios aplinkybės rodo, kad A. D. itin tvirtais socialiniais ryšiais susijęs tiek su šeima, tiek su visuomene, bet teismų sprendimuose jos tik formaliai paminėtos, o skiriant bausmę visiškai nevertintos, nors į jas atsižvelgus buvo galima skirti minimalią laisvės atėmimo bausmę, kuri ir taip labai didelė. Be to, argumentai dėl nuteistojo šeiminės padėties, atsižvelgus į tai, kad A. D. atliekant realią laisvės atėmimo bausmę nebus kam prižiūrėti vaikų, gali būti laikomi pagrindu taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Abiejų instancijų teismai skirdami bausmę A. D., priešingai nei kitam nuteistajam K. B., šiuos argumentus vertino paviršutiniškai, neatsižvelgė į šiuo klausimu formuojamą kasacinės instancijos teismo praktiką.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo A. D. gynėjo advokato R. Kairio kasacinį skundą atmesti.

Prokuroras nurodo, kad A. D. kaltė padarius BK 22 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų, teisme ištirtų ir nuosprendyje aptartų įrodymų, tarp jų ir specialisto išvada dėl šio nuteistojo įgyto narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) bei pasikėsintos pagaminti psichotropinės medžiagos rūšies, visuma. Vien ta aplinkybė, kad nebuvo nustatytas konkretus pagamintos draudžiamos medžiagos kiekis, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismų sprendimuose nuteistojo veiksmai netinkamai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį kaip pasikėsinimas gaminti psichotropines medžiagas. Pagal byloje nustatytas aplinkybes nuo 2012 m. pavasario iki 2013 m. žiemos nuteistųjų veiksmai (pagamintų įrenginių eksploatavimas ir disponavimas narkotinių bei psichotropinių medžiagų pirmtakais) buvo nukreipti į draudžiamų medžiagų gaminimo proceso realizavimą ir galutinio, tinkamo vartoti produkto (psichotropinės medžiagos) išgavimą, tačiau šių veiksmų jie nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes išgauti pageidaujamos medžiagos nepavyko. Tai, kad ant K. B. pagamintų įrenginių rasti tik narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus), bet ne tinkamos vartoti psichotropinės medžiagos pėdsakai, nesudarė pagrindo nuteistųjų veiksmus kvalifikuoti kaip baigtą gaminimą. Vien bandymas pagaminti tinkamą vartoti psichotropinę medžiagą bei jos konkretaus kiekio nebuvimas nereiškia, kad nuteistųjų veiksmai nesukėlė pavojaus ir neturėjo būti vertinami BK 260 straipsnio 1 dalies kontekste. Pasikėsinimo gaminti psichotropinę medžiagą stadijoje nėra svarbus pagamintas konkretus, baudžiamąją atsakomybę diferencijuojantis, draudžiamos medžiagos kiekis. Nuteistojo gynėjo kasaciniame skunde nurodyti argumentai, pagrįsti selektyviu byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimu, yra tik siekis sušvelninti A. D. atsakomybę.

Prokuroras pažymi, kad teismai teisingai nenustatė A. D. baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, – prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi dėl padaryto nusikaltimo, nes byloje nėra jokių duomenų, objektyviai patvirtinančių šio asmens nuoširdų gailestį dėl padarytų nusikaltimų. A. D. parodymai proceso metu nepasižymėjo nuoseklumu ir siekiu padėti atskleisti jo ir kitų bendrininkų padarytas nusikalstamas veikas. Ikiteisminio tyrimo metu A. D. savo kaltės nepripažino, nurodė, kad apie jam inkriminuotas nusikalstamas veikas nieko nežinojo, savo vaidmenį tiriamų nusikaltimų padaryme neigė. Teisme A. D. pripažino dalį esminių jam inkriminuotų nusikaltimų požymių, neneigė, kad K. B. davė nurodymą pagaminti įrenginius draudžiamų medžiagų gamybai, įgijo chemines medžiagas, iš kurių gamino metamfetaminą, tačiau nesutiko su jam ikiteisminio tyrimo metu inkriminuotu šių nusikaltimų organizatoriaus vaidmeniu. Tuo atveju, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, tokie tik bendri kaltininko pareiškimai dėl kaltės pripažinimo negali būti laikomi jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Visais atvejais svarbu įvertinti, kiek kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Taigi, nors nuteistasis A. D. formaliai ir neneigė savo kaltės, tačiau bylos nagrinėjimo metu jo pateikti prieštaringo pobūdžio teiginiai, kitų proceso subjektų kaltės kvestionavimas bei nevienodas skirtingose baudžiamojo proceso stadijose pateiktų parodymų turinys leidžia pripažinti, kad teismai dėl šio klausimo priėmė teisingą sprendimą.

Prokuroras nurodo, kad byloje nėra nustatyta BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo pagrindų, nes nebuvo nustatyta jokių išimtinių nuteistąjį apibūdinančių aplinkybių, dėl kurių teismas galėtų skirti švelnesnę bausmę. Skiriant bausmę nuteistajam A. D. buvo atsižvelgta į kasaciniame skunde nurodytas jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes – socialinius ryšius, šeimą, kurioje auga du vaikai, taip pat teistumo Lietuvos Respublikoje nebuvimą. Paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės dydžiui įtakos turėjo ir šio asmens nuteisimas kitoje valstybėje už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, administracinės atsakomybės taikymo faktas, nuolatinio darbo neturėjimas, visiško prisipažinimo dėl padarytų nusikaltimų nebuvimas, nusikaltimų padarymas organizuota grupe bei jo, kaip vadovaujančio ir nusikaltimų padarymą koordinavusio asmens, vaidmuo. Dėl nurodytų aplinkybių nuteistojo teisinė padėtis pripažintina gyvenimiškai įprasta, bet ne, kaip teigia kasatorius, išskirtine, dėl kurios kyla būtinybė nesivadovauti inkriminuotų BK straipsnių sankcijose nustatytomis bausmės ribomis. Be to, sprendžiant iš baudžiamosios bylos duomenų akivaizdu, kad teisėsaugos pareigūnų veiksmai, atlikti BPK 159 straipsnio pagrindu, nebuvo provokuojantys ar skatinantys A. D. nusikalsti. A. D., dar iki sprendimo taikyti BPK 159 straipsnyje numatytą prievartos priemonę priėmimo, faktiškai realizavo visus jam inkriminuotos, BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos, nusikalstamos veikos požymius – gamino, laikė ir pardavė labai didelį psichotropinių medžiagų kiekį. Taigi, pats nuteistasis, niekieno neverčiamas bei neskatinamas, atliko nusikalstamus veiksmus ir padarė realią žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad A. D. paskirta bausmė neatitinka BK 41 straipsnio bei 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir šiuo klausimu suformuotos kasacinės instancijos teismo praktikos.

Prokuroras pažymi, kad byloje nustatyta, jog A. D. ir K. B. daryti inkriminuotus nusikaltimus, tarp jų sunkų ir labai sunkų nusikaltimus, susitarė iš anksto, nusikaltimus planavo ir buvo pasiskirstę vaidmenimis. Be to, šie asmenys nuo 2012 m. pavasario iki 2013 m. žiemos ir nuo 2013 m. balandžio iki 2013 m. gegužės 28 d., bendraudami tarpusavyje, laikėsi konspiracijos, vengė apie daromus nusikaltimus kalbėtis telefonu. Šių asmenų susitelkimas pasižymėjo didesniu organizuotumo bei pavojingumo laipsniu, todėl jų veiksmų vertinimas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, kaip padarytų organizuota grupe, pagrįstas ir atitinka faktines bylos aplinkybes, o A. D. gynėjas, kasaciniame skunde nepateikė jokių svarių argumentų, patvirtinančių, kad baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai.

Nuteistojo gynėjo kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl nuteistojo A. D. veikos kvalifikavimo pagal BK 22 straipsnio l dalį, 260 straipsnio l dalį

Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, t. y. jis laikomas baigtu nuo bet kurio iš minėtų alternatyvių neteisėtų veiksmų padarymo.

Teismų sprendimais nustatyta, kad A. D. siūlymu, pagal jo nurodymus ir iš jo suteiktų medžiagų K. B., panaudodamas savo profesines šaltkalvio-tekintojo žinias, nuo 2012 m. pavasario iki 2013 m. žiemos pabaigos per kelis kartus pagamino tris metalinius įrenginius, kuriais K. B. priklausančiose patalpose, panaudodami A. D. įgytą nenustatytą kiekį 1-os kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) – 1-fenil-2-propanono, taip pat kitas chemines medžiagas, abu nuteistieji keletą kartų bandė pagaminti psichotropinę medžiagą – metamfetaminą, bet dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių šio produkto pagaminti jiems nepavyko, t. y. nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Teismai, be kitų bylos aplinkybių, atsižvelgę ir į tai, kad nei A. D., nei K. B. patys psichotropinių medžiagų nevartojo, nustatė, jog nuteistasis A. D. pagaminti psichotropinę medžiagą – metamfetaminą siekė turėdamas tikslą šią psichotropinę medžiagą medžiagą platinti. Šią aplinkybę patvirtina ir teismų nustatyti vėliau sekę A. D. veiksmai, nukreipti į psichotropinių medžiagų platinimą. Pažymėtina, jog didelis ir labai didelis dalyko kiekis yra šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantys požymiai, kurie šiame epizode nebuvo konstatuoti ir nuteistajam nebuvo inkriminuoti. ATPK 44 straipsnis numato atsakomybę už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ar laikymą nedideliais kiekiais be tikslo parduoti. Kadangi nustatyta, jog A. D. pagaminti psichotropinę medžiagą siekė turėdamas tikslą ją platinti, jo veika negali būti kvalifikuojama pagal ATPK 44 straipsnį, o pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurių neginčija ir kasatorius, teisingai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį.

Dėl veikų kvalifikavimo kaip padarytų organizuota grupe (BK 25 straipsnio 3 dalis)

Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė, kaip viena iš bendrininkavimo formų, yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį.

Teismai, remdamiesi byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, nustatė, kad A. D. ir K. B. veikė akivaizdžiai pasiskirstę vaidmenimis, K. B. savarankiškai jokių sprendimų nepriėmė, o vykdė A. D. nurodymus, leido naudotis jam priklausančiomis patalpomis, pagal A. D. apibūdinimą pagamino psichotropinių medžiagų gamybai įrenginius, kuriuos jie kartu išbandė, vėliau padėjo A. D. gamykliniu įrenginiu pagaminti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino, ją, išfasuotą į briketus, ir likusią nuo gamybos medžiagą (prekursorių) saugojo savo gyvenamojoje vietoje. Dėl to teismai teisingai konstatavo, kad A. D. ir K. B. veiksmai pagal tarpusavio susitarimo pobūdį, ryšius, veiksmų bendrumo, suderinamumo lygį atitinka BK 25 straipsnio 3 dalyje apibrėžtus organizuotos grupės požymius, nes kiekvienas jos narys turėjo tam tikrą konkretų vaidmenį darant nusikaltimus, tarp jų ir vieną labai sunkų, ir pasikėsinant padaryti vieną sunkų nusikaltimą, ir kiekvienas vykdė konkrečias nusikalstamos veikos užduotis.

Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio l dalies 2 punkte

Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaltininko prisipažinimas teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai jis savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažįsta tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-212/2013 ir kt.)

Teismai įvertinę tai, kad nuteistasis A. D. ikiteisminio tyrimo metu kaltu neprisipažino, teisme nurodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai, o duodamas parodymus pripažino dalį esminių padarytų nusikalstamų veikų aplinkybių: paaiškino kaip įgijo chemines medžiagas, iš kurių gamino metamfetaminą, kaip K. B. pagal jo žodinį aprašymą pagamino įrenginius, kaip vyko gamybos procesas, tačiau kartu teigė, kad visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų iniciatorius buvo N. N., kurio įtikintas jis manė, kad gamina aliejų, skirtą kvepalų gamybai, ir tik vėliau suprato, kad gamina psichotropinę medžiagą, pažymėjo, kad tokie nuteistojo A. D. parodymai prieštarauja kitiems byloje surinktiems faktiniams duomenims. Taip pat teismai konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų, objektyviai patvirtinančių šio nuteistojo nuoširdų gailestį dėl padarytų nusikaltimų. Taigi nors teisme A. D. parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai, tačiau įvertinę jo parodymų teisme turinį, teismai nenustatė pagrindo tai pripažinti jo atsakomybę švelninančia aplinkybe. Tokia teismų išvada, kad byloje nenustatyta A. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, padaryta tinkamai laikantis įstatymo reikalavimų, atitinka teismų praktiką.

Dėl BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymo

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė, vadovaujantis BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktu, skiriama tik nustačius šioje straipsnio dalyje numatytų sąlygų visumą: kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti. Taigi, norint taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį, visų pirma turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-212/2013). Šiuo atveju byloje nenustatyta nė vienos A. D. atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Taigi vien dėl to BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymas nebuvo galimas.

Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytas bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-2/2015 ir kt.).

Teismai byloje aplinkybių, rodančių, kad nuteistajam A. D. paskirtos atitinkamų BK straipsnių sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės aiškiai prieštarautų teisingumo principui, nenustatė. Kasatoriaus argumentai, kad jo ginamojo A. D. padarytos sunkios ir itin sunkios nusikalstamos veikos iš esmės buvo kontroliuojamos valstybės pareigūnų ir realių padarinių nebūtų sukėlusios; valstybės pareigūnai, tinkamai reaguodami į N. N. pareiškimą apie A. D. nusikalstamos veikos vykdymą ir taikydami Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą, galėjo užkirsti kelią šios nusikalstamos veikos darymui, atmestini kaip nepagrįsti. Teismai nustatė, kad A. D. dar iki sprendimo taikyti BPK 159 straipsnyje numatytą procesinę prievartos priemonę priėmimo faktiškai realizavo visus jam inkriminuotus nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymius – gamino, laikė ir pardavė labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų. Kasaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl nuteistojo A. D. šeimos jau įvertintos skiriant bausmę ir dėl jų švelninti paskirtas bausmes nėra įstatyminio pagrindo. Be to, kasaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadoms, kad sumažėjo organizuota grupe padarytų nusikaltimų, susijusių ir su labai didelio kiekio narkotinių medžiagų neteisėta apyvarta, pavojingumas ar atsirado duomenų, išimtinai teigiamai apibūdinančių nuteistojo asmenybę.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo A. D. gynėjo advokato Rimvydo Kairio kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Dalia Bajerčiūtė

Vladislovas Ranonis

Eligijus Gladutis