A-649-143/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-649-143/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00430-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 50.15.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos teritorinės muitinės, dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas R. A. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) 2014 m. gegužės 8 d. kreipėsi su skundu (b. l. 3–6) į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti 213,27 Lt turtinės žalos atlyginimą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – ir atsakovas).

Pareiškėjas nurodė, jog 2012 m. rugpjūčio 9 d. Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą (toliau – ir protokolas) už tai, kad pareiškėjas 2012 m. rugpjūčio 9 d. automobiliu, vykdamas iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką, kirsdamas valstybės sieną, keleivio deklaracijoje raštu nurodė „pilnas bakas degalų“. Muitinės pareigūnams patikrinus degalų bako talpoje esantį degalų kiekį buvo nustatyta, jog degalų bake yra 95 litrai benzino. Muitinės pareigūnai nurodė, jog pareiškėjas standartinėje automobilio degalų talpykloje, kurioje, pareigūnų teigimu, telpa 70 litrų degalų, siekiant išvengti mokesčių bei nedeklaruojant nustatyta tvarka viso įvežamo degalų kiekio, bandė įvežti 25 litrais benzino daugiau, nei deklaravo. Benzinas iš pareiškėjo buvo paimtas ir perduotas saugojimui į Muitinės departamento Sulaikytų prekių administravimo skyriaus F tipo muitinės sandėlį (toliau – muitinės sandėlis), esantį Panevėžyje, Ramygalos g. 151. Atsakovas 2012 m. lapkričio 27 d. priėmė nutarimą (toliau – ir muitinės nutarimas), kuriuo pareiškėjui buvo paskirta 200 Lt bauda, jis buvo įpareigotas sumokėti apskaičiuotus muitinės mokesčius, nurodyta pareiškėjui grąžinti paimtą benziną. Pareiškėjas 2012 m. gruodžio 11 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, prašydamas panaikinti muitinės nutarimą ir nutraukti bylą. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 22 d. nutartimi atmetė pareiškėjo skundą. Pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą, prašydamas atlikti bandymą siekiant nustatyti, jog visuose VW PASSAT CARAVAN automobiliuose telpa daugiau nei 70 litrų degalų, gavus bandymo rezultatus panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. nutartį ir bylą nutraukti. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. birželio 3 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą patenkino iš dalies. Klaipėdos apygardos teismas panaikino muitinės nutarimą ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. nutartį bei nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą pareiškėjo atžvilgiu.

2013 m. rugsėjo 30 d. pareiškėjas nuvyko į muitinės sandėlį atsiimti sulaikyto benzino. Pareiškėjas nurodė, jog, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1995 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 405 patvirtinta Automobilių kuro normų nustatymo metodika apskaičiavo kelionės išlaidas iš (duomenys neskelbtini) (pareiškėjo gyvenamoji vieta) į muitinės sandėlį, kurios sudarė 213,27 Lt. Dėl to pareiškėjas patyrė 213,27 Lt žalą, kuri kilo dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, t. y. neteisėto administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, degalų paėmimo, muitinės nutarimo priėmimo.

Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.247 straipsniu, kuriame nurodyta, kad atlyginami tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika (LVAT 2010 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442- 155/2010, LVAT 2010 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-207/2010, LVAT 2010 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-491/2010), pripažinus institucijos (pareigūno), nagrinėjusios administracinio teisės pažeidimo bylą, priimtą nutarimą neteisėtu ir nepagrįstu, atsiranda pagrindas nepagrįstai apkaltintam asmeniui prisiteisti dėl to patirtą žalą. 2013 m. spalio 11 d. pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, o 2013 m. spalio 29 d. į muitinės sandėlį, prašydamas, kad būtų padengtos kelionės išlaidos, tačiau pareiškėjo prašymas nebuvo patenkintas.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 16) prašė atmesti pareiškėjo skundą.

Atsakovas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 269 straipsnio 1 dalį sulaikymo, asmens apžiūros ar daiktų patikrinimo metu rastus daiktus ar dokumentus, kurie yra teisės pažeidimo įrankis arba tiesioginis objektas, paima ATPK 266 ir 268 straipsniuose numatytų organų pareigūnai. Paimti daiktai ir dokumentai iki administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimo saugomi organų (pareigūnų), kuriems suteikta teisė paimti daiktus ir dokumentus, nustatytose vietose, o išnagrinėjus bylą, remiantis priimtu nutarimu, jie nustatyta tvarka konfiskuojami arba grąžinami teisėtam valdytojui.

Pareiškėjo kuro sulaikymas ir grąžinimas buvo atliktas vadovaujantis teisės aktais. Atsakovas nurodė, kad šioje byloje nėra pagrindų, numatytų CK 6.271 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas ar neveikimas, tačiau jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų nuostatoms. Be to, LVAT ne kartą yra išaiškinęs (LVAT 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527-2012), kad valstybės institucijų ir jos pareigūnų pareiga atlyginti žalą atsiranda dėl valstybės institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus pareigūno kaltės. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos veiksmų, neveikimo ir atsiradusios žalos. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjo išlaidos nėra tiesiogiai susijusios su pareigūnų neteisėtais veiksmais ar neveikimu. Klaipėdos apygardos teismas nenustatė pareigūnų kaltės, neteisėto veikimo ar neveikimo bei neįpareigojo pristatyti sulaikyto benzino į pareiškėjo pasirinktą vietą. Atsakovas, grąžindamas kurą, veikė pagal galiojančius teisės aktus, todėl neturėjo pareigos pristatyti benzino į pareiškėjo pasirinktą vietą, atlyginti nuostolių, patirtų atsiimant benziną. Pareiškėjas, veikdamas rūpestingai ir apdairiai, turėjo galimybę iš anksto raštu pateikti prašymą ir suderinti kuro grąžinimo klausimą, ir kuras būtų buvęs atgabentas į (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjas to nepadarė.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 16 d. sprendimu (b. l. 88–91) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Teismas rėmėsi CK 6.271 straipsnio nuostata, kurioje nurodyta, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės (LVAT 2010 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-614/2010). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Teismas pažymėjo, kad ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn. Be to, ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad priimtame nutarime administracinėje byloje turi būti pateiktas bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas, turi būti nurodytas ATPK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas teisės aktas, numatantis atsakomybę už pažeidimą, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, byloje priimtas sprendimas.

Šių nuostatų turinys leido daryti išvadą jog administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis pareigūnas privalo išsamiai išnagrinėti visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, nustatyti visus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus ir tik tuomet priimti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo skiriama administracinė nuobauda. Siekiant veiksmus pripažinti neteisėtais būtina konstatuoti, kad valdžios institucijos neįvykdė įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.).

Neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba veikė nepateisinamai paviršutiniškai, aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (LVAT 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17- 499/2007). Teismas nurodė, kad, nustatydamas neteisėtus veiksmus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bendrąją pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai aiškina siaurai, t. y. ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų.

Viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas „galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų. Viešojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti viršijus įstatymų nustatytų įgalinimų ribas, yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais. Viešąjį administravimą vykdančių subjektų veikloje bendroji pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai negali būti supriešinta pareigai laikytis šią veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti.

Ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008).

Teismas rėmėsi LVAT išaiškinimu (LVAT 2014 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014), jog tais atvejais, kai administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama dėl įrodymų stokos, dar nereiškia, kad institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, veikė neteisėtai ar nesilaikydama bendrųjų reikalavimų. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, kokie veiksmai buvo priešingi teisės aktų reikalavimams ar bendrosioms pareigoms.

Teismas pažymėjo, kad administracinio teisės pažeidimo bylose, kur yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo neįrodžius konkretaus asmens kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas konkretų asmenį pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, bet nėra sprendžiama dėl civilinės atsakomybės.

Teismas nustatė, kad iš Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 3 d. nutarimo turinio matyti, jog muitinės nutarimas ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. nutartis buvo panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta teismui konstatavus, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nepakanka įrodymų, paneigiančių, kad pareiškėjui priklausančios transporto priemonės gamintojo sumontuoto bako talpa didesnė nei 70 litrų. Teismas susipažinęs su pateikta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga padarė išvadą, jog nėra pagrindo teigti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo ir administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu buvo elgtasi nesilaikant teisės aktų reikalavimų ar veikiant aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeidžiant bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teismas atkreipė dėmesį, kad teisminio nagrinėjimo metu ir pats pareiškėjas neįvardijo, kuo konkrečiai pasireiškė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai pažeidimas. Draudimas surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą bei priimti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje būtų pateisinamas, jei minėti veiksmai būtų atlikti nesurinkus faktinių duomenų, tačiau nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įrodymai buvo surinkti. ATPK 257 straipsnyje nurodyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Teismas nusprendė, kad šioje administracinėje byloje nebuvo nustatyti pareigūnų veiksmų prieštaravimai teisės aktų reikalavimams, apibrėžiantiems patraukimą administracinėn atsakomybėn, taip pat bendro pobūdžio pareigų nevykdymas, todėl konstatavo, kad Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnai veikė teisėtai.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 93–94) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 16 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovo 213,27 Lt turtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas teigia, jog vadovaujantis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos arba darbuotojai privalėjo veikti, ir atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: netesėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Pripažinus institucijos (pareigūno), nagrinėjusios administracinio teisės pažeidimo bylą, priimtą nutarimą neteisėtu ir nepagrįstu, atsiranda pagrindas nepagrįstai apkaltintam asmeniui prisiteisti dėl to patirtą žalą (LVAT 2010 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-155/2010, LVAT 2010 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-207/2010, LVAT 2010 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A662-491/2010). Pripažinus muitinės nutarimą neteisėtu ir nepagrįstu pareiškėjas patyrė konkretaus turto netekimą. Tokios išlaidos laikytinos nuostoliais CK 6.249 straipsnio prasme (LVAT 2012 m. vasario 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-281/2012, LVAT 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-1720/2010). Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato CK 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t.t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams.

Pareiškėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, jog tais atvejais, kai administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama dėl įrodymų stokos, dar nereiškia, kad institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, veikė neteisėtai. Pareiškėjas nurodo, kad jo atveju administracinė teisena buvo pradėta remiantis prielaidomis ir administracinė byla buvo nutraukta nesant jo veiksmuose pažeidimo sudėties. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė visus rašytinius įrodymus, iš kurių yra aišku, jog jis patyrė žalą dėl muitinės pareigūnų veiksmų, iš pateiktų dokumentų galima nustatyti žalos dydį. Pareiškėjas turtinės žalos atsiradimą sieja su kelionės išlaidomis, kurias jis patyrė vykdamas atsiimti degalų į muitinės sandėlį, todėl jo patirta žala tiesiogiai siejama su atsakovo neteisėtais veiksmais. Atkreipia dėmesį, kad nesurašius nepagrįsto administracinio teisės pažeidimo protokolo, iš jo nebūtų nepagrįstai paimti degalai, priimtas nepagrįstas muitinės nutarimas ir dėl to jam nebūtų buvę būtinybės vykti į muitinės sandėlį.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 98–99) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, išaiškino, kad tais atvejais, kai administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama dėl įrodymų stokos, dar nereiškia, kad institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, veikė neteisėtai ar nesilaikydama bendrųjų reikalavimų, o pareigūnų veiksmai, surinkus įrodymus ir įsitikinus dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagrįstumo bei nesant pareigūno aplaidumo požymių, negali suponuoti neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nenurodė kitokių muitinės pareigūnų veiksmų neteisėtumo aplinkybių, jis remiasi pirmosios instancijos teismo jau įvertintomis aplinkybėmis. Dėl šių priežasčių byloje nėra pagrindų, numatytų CK 6.271 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad valstybės civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu ar neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). CK 6.271 straipsnis nustato valstybės deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal šio straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų (toliau – ir Institucija) darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Sprendžiant Institucijos (šiuo atveju Klaipėdos teritorinės muitinės) arba jos pareigūnų veikos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti, kokios Institucijos (jai atstovaujančių darbuotojų) veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Iš bylos matyti, kad Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnų veiksmų neteisėtumą valstybės deliktinės atsakomybės taikymo prasme pareiškėjas sieja su, jo teigimu, neteisėtai jam surašytu 2012 m. rugpjūčio 9 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriuo jis buvo kaltinamas padaręs ATPK 2093 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą – prekių (daiktų) gabenimo tvarkos pažeidimą. Todėl nagrinėjamoje byloje yra svarbu išaiškinti, ar šį administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs Klaipėdos teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus vyresnysis inspektorius S. O. tai padarė, nepažeidęs tokius veiksmus reglamentuojančių ATPK normų.

Šiame kontekste kolegija pažymi ir pabrėžia, kad nagrinėjamai bylai reikšminga aplinkybė, jog pareiškėjui šiuo protokolu iškelta administracinio teisės pažeidimo byla įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 3 d. nutarimu buvo nutraukta, nenustačius pareiškėjo veiksmuose ATPK 2093 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties, savaime negali būti pagrindu pripažinti paminėto administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą neteisėtu veiksmu CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo prasme.

Tam, kad toks veiksmas (administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymas) CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo požiūriu būtų pripažintas neteisėtu veiksmu, yra būtina atlikti faktinių aptariamo protokolo surašymo aplinkybių įvertinimą turint tikslą nustatyti, ar protokole buvo aprašyti jame nurodyto (asmens galbūt padaryto) administracinio teisės pažeidimo (šiuo atveju numatyto ATPK 2093 str. 4 d.) sudėtį atskleidžiantys elementai (ATPK 9 str.); ar jame buvo nurodyti ir aptarti įrodymai, kurie, viena vertus, patvirtina tariamai padaryto nusižengimo faktą, kita vertus, leistų daryti išvadą, kad protokolą surašęs pareigūnas atliko (siekė atlikti) visapusišką, pilnutinį ir objektyvų protokole nurodytam kaltinimui pagrįsti reikšmingų aplinkybių išaiškinimą, kaip to reikalauja ATPK 248 straipsnis (kuriame yra suformuluoti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai) ir ATPK 257 straipsnis (kuriame yra nuoroda įvertinti įrodymus, pagrįstus visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu).

Kolegija pažymi, kad tokiam vertinimui atlikti svarbią (bet, kaip jau buvo pasakyta aukščiau, ne lemiamą) reikšmę turi administracinio teisės pažeidimo bylos, kurioje buvo surašytas tam tikras administracinio teisės pažeidimo protokolas, nutraukimo faktas. O procesinis sprendimas (šiuo atveju paminėtas Klaipėdos apygardos teismo 2013-06-03 nutarimas), kuriuo tokia byla buvo nutraukta, yra svarbus jame pateiktų aukščiau aptartų tokio pobūdžio administracinėms byloms reikšmingų aplinkybių įvertinimo prasme, t. y. ta prasme, kiek jame yra aptartos ir įvertintos paminėtos administracinio teisės pažeidimo protokolo teisėtumui reikšmingos aplinkybės. Pastebėtina, kad iš esmės tokio administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo reikšmės aiškinimo yra laikomasi administracinių teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-06-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-23 sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-281/2012).

Iš paminėto Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 3 d. nutarimo matyti, kad Klaipėdos teritorinės muitinės 2012 m. lapkričio 27 d. nutarimas ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. nutartis, kuriais pareiškėjas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 2093 straipsnio 4 dalį, buvo panaikinti tik dėl kitokio, negu buvo atliktas Klaipėdos teritorinės muitinės 2012 m. lapkričio 27 d. nutarime ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. nutartyje, byloje surinktų įrodymų įvertinimo. Pasisakydama dėl tokios Klaipėdos apygardos teismo išvados reikšmės nagrinėjamoje byloje, t. y. dėl jos reikšmės CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo prasme, kolegija pirmiausia pažymi, kad tai yra įrodymų administracinio teisės pažeidimo byloje įvertinimo patikimumo ir pakankamumo aspektais išvada, kuri buvo reikšminga sprendžiant klausimą dėl pareiškėjui paskirtos administracinės nuobaudos pagrįstumo. Tačiau šioje išvadoje (aptariamame Klaipėdos apygardos teismo nutarime) nebuvo nurodyta, kad paminėtas administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas neteisėtai.

Iš aptariamo administracinio teisės pažeidimo protokolo (prie šio protokolo pridėto pareiškėjo 2012-08-09 paaiškinimo) matyti, kad pareiškėjas negalėjo paaiškinti priežasties, dėl kurios jo deklaruotas degalų kiekis (70 l) buvo 25 l mažesnis, negu muitinės pareigūnų buvo nustatytas patikrinus jo vairuojamo automobilio kuro baką (b. l. 18-22). Išvardytos faktinės aplinkybės, kolegijos manymu, leidžia daryti išvadą, kad tokioje situacijoje muitinės pareigūnai turėjo pagrindą įtarti, jog pareiškėjas galbūt padarė ATPK 2093 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, ir surašyti jam paminėtą administracinio teisės pažeidimo protokolą. CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo požiūriu tai reiškia, kad paminėtas muitinės pareigūnas nepažeidė šios dalies nuostatos elgtis taip, kaip pagal įstatymus jis privalėjo elgtis. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, taip pat pritardama pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu nurodytiems argumentams (jų nekartodama), kolegija sutinka su teismo padaryta išvada, kad muitinės pareigūnų veiksmai (tuo pačiu ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymas) CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo požiūriu negali būti pripažinti neteisėtais valstybės valdžios institucijos pareigūnų veiksmais.

Taigi tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra. Kolegija nenustatė ir kitų, apeliaciniame skunde nenurodytų, pagrindų panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą (ABTĮ 136 str.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo R. A. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis