A-146-78-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A146-78/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03195-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija 6.4.1; 6.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. Č. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, akcinei bendrovei SEB bankui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja V. Č. (toliau – ir pareiškėja) paduotu Vilniaus apygardos administraciniam teismui patikslintu skundu (b. l. 14–17) prašė: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius, atsakovas) 2012 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. (9.3-)3-19666; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV, trečiasis suinteresuotas asmuo) 2012 m. birželio 11 d. sprendimą Nr. (11.1) I-3644; 3) įpareigoti atsakovą VSDFV Vilniaus skyrių išmokėti 1 200,22 Lt ligos pašalpą; 4) priteisti su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą.

Pareiškėja paaiškino, kad 2011 m. balandžio 25 d. pateikė VSDFV Vilniaus skyriui prašymą skirti ligos pašalpą už nepertraukiamąjį laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2011 m. balandžio 9 d. iki 2011 m. balandžio 22 d., o 2011 m. liepos 29 d. atsakovui pateikė prašymą skirti ligos pašalpą už nepertraukiamąjį laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2011 m. liepos 21 d. iki 2011 m. liepos 29 d. Pareiškėjos teigimu, 2011 m. balandžio 22 d. ir 2011 m. liepos 29 d. prašymuose skirti ligos pašalpą dėl pinigų pervedimo ji įrašė sąskaitą, kurią jai nurodė atsakovo darbuotoja L. G. Pareiškėja pasitikėjo VSDFV Vilniaus skyriaus darbuotoja, todėl į prašymą dėl ligos pašalpos skyrimo įrašė jos nurodytą sąskaitos numerį nepatikrinusi, ar diktuojama sąskaita yra pareiškėjos asmeninė sąskaita. Pinigai buvo pervesti į prašymuose skirti ligos pašalpą nurodytą sąskaitą, tačiau paaiškėjo, kad tai kito asmens sąskaita. Pareiškėjai priklausanti ligos pašalpa buvo pervesta į kito asmens sąskaitą ne dėl pareiškėjos kaltės, todėl pareiškėjai neturi kilti neigiamos pasekmės. Pareiškėjos teigimu, atsakovo darbuotoja L. G. dėl šių veiksmų buvo patraukta drausminėn atsakomybėn. VSDFV 2012 m. birželio 11 d. raštu Nr. (11.1) I-3644 informavo pareiškėją apie priimtus sprendimus ir nurodė, kad 1 200,22 Lt ligos pašalpa pervesta į jos 2011 m. balandžio 22 d. ir 2011 m. liepos 29 d. prašymuose nurodytą asmeninę sąskaitą banke. VSDFV Vilniaus skyrius 2012 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. (9.3-)3-135688 informavo, kad ligos pašalpa galės būti pervesta tik jei asmuo, gavęs neteisėtai pervestas lėšas, grąžins jas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (toliau – ir Fondo biudžetas). Informavo, kad asmuo, į kurio sąskaitą nepagrįstai pervesta pašalpa, jos nėra grąžinęs į Fondo biudžetą.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 31–33) paaiškino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 61 punktas (redakcija, galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d.) nustatė, kad ligos pašalpa pervedama į pašalpos gavėjo nurodytą asmeninę sąskaitą Lietuvos Respublikos teritorijoje esančioje kredito įstaigoje ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais ir (ar) duomenimis gavimo VSDFV teritoriniame skyriuje.

VSDFV Vilniaus skyrius 2011 m. balandžio 22 d. gavo pareiškėjos prašymą dėl ligos pašalpos skyrimo už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2011 m. balandžio 9 d. iki 2011 m. balandžio 22 d. Prašyme pareiškėja nurodė asmeninės sąskaitos kredito įstaigoje numerį (duomenys neskelbtini). VSDFV Vilniaus skyrius 2011 m. liepos 29 d. gavo pareiškėjos prašymą dėl ligos pašalpos skyrimo už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2011 m. liepos 21 d., kuriame pareiškėja nurodė tą patį asmeninės sąskaitos numerį kredito įstaigoje, kurį buvo nurodžiusi 2011 m. balandžio 22 d. prašyme.

VSDFV Vilniaus skyrius 2011 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. 6-12-69411 pareiškėjai paskyrė 752,38 Lt ligos pašalpą (mokėtina suma, atskaičiavus GPM ir PSD įmokas, – 594,37 Lt) už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2011 m. balandžio 9 d. iki 2011 m. balandžio 20 d., o Nr. 6-12-69413 sprendimu paskyrė 188,1 Lt ligos pašalpą (mokėtina suma, atskaičiavus GPM ir PSD įmokas, – 148,59 Lt) už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2011 m. balandžio 21 d. iki 2011 m. balandžio 22 d. VSDFV Vilniaus skyriaus 2011 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu pareiškėjai paskyrė 578,81 Lt ligos pašalpą (mokėtina suma, atskaičiavus GPM ir PSD įmokas, – 457,26 Lt) už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2011 m. liepos 18 d. iki 2011 m. liepos 29 d.

Minėtais sprendimais paskirtos ligos pašalpų sumos, vadovaujantis Nuostatų 61 punktu, išmokėtos į pareiškėjos 2011 m. balandžio 22 d. ir 2011 m. liepos 29 d. prašymuose nurodytą asmeninę sąskaitą AB SEB banke. VSDFV Vilniaus skyrius 2011 m. rugsėjo 1 d. gavo pareiškėjos prašymą kreiptis į AB SEB banką dėl klaidingai pervestų ligos pašalpų grąžinimo. VSDFV Vilniaus skyrius 2011 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. (3.33)3-53958 kreipėsi į AB SEB banką ir prašė grąžinti pareiškėjai skirtas ir į kito asmens sąskaitą dėl pareiškėjos prašyme nurodyto neteisingo banko sąskaitos numerio pervestas ligos pašalpų sumas, tačiau AB SEB bankas jų VSDFV Vilniaus skyriui negrąžino.

VSDFV Vilniaus skyriuje 2011 m. gruodžio 6 d. buvo gautas A. N. (A. N.) prašymas leisti grąžinti dalimis jam nepagrįstai išmokėtą 1 200,22 Lt sumą. VSDFV Vilniaus skyrius 2011 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. (10.6)3-76746 nurodė A. N., kad minėtą sumą jis gali sumokėti dalimis per 2012 m. sausio–kovo mėnesius, tačiau jis negrąžino. Pareiškėja 2012 m. vasario 13 d. pateikė VSDFV Vilniaus skyriui skundą, kuriame reikalavo grąžinti jai paskirtą ligos pašalpą. VSDFV Vilniaus skyrius 2012 m. vasario 24 d. raštu Nr. (9.3)3-19666 atsakė pareiškėjai, kad paskirtų ligos pašalpų sumos bus išmokėtos tada, kai asmuo, šias pašalpas gavęs dėl to, kad jam priklauso pareiškėjos prašymuose nurodyta sąskaita, jas grąžins VSDFV Vilniaus skyriui.

Pareiškėjos teiginys, esą 2011 m. liepos 29 d. prašymą priėmusi VSDFV Vilniaus skyriaus darbuotoja L. G. padiktavo kokį banko sąskaitos numerį įrašyti į prašymus dėl ligos pašalpos skyrimo, nepagrįstas. Pareiškėjos prašymai dėl ligos pašalpos skyrimo buvo tinkamai užpildyti ir pasirašyti, juose yra įrašas „tvirtinu, kad pateikta informacija yra teisinga“. VSDFV Vilniaus skyriaus darbuotoja nėra atsakinga už duomenų, kuriuos nurodė pasirašytinai pati pareiškėja, teisingumą. Pareiškėjos 2011 m. liepos 29 d. ir 2011 m. balandžio 22 d. prašymus priėmė skirtingos VSDFV Vilniaus skyriaus darbuotojos. 2011 m. balandžio 22 d. prašymą priėmė VSDFV Vilniaus skyriaus darbuotoja J.

S. Tarp abiejų prašymų VSDFV Vilniaus skyriuje gavimo yra trijų mėnesių intervalas, abu prašymai priimti skirtingų VSDFV Vilniaus skyriaus darbuotojų, tačiau abiejuose prašymuose pareiškėja nurodė tą patį kitam asmeniui priklausančios banko sąskaitos numerį. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja, būdama neapdairi, stengiasi pašalinti savo veiksmų neigiamas pasekmes, nesąžiningai apkaltindama VSDFV Vilniaus skyriaus darbuotoją. Pareiškėjos teiginys, esą L. G. patraukta drausminėn atsakomybėn, neatitinka tikrovės. Ligos pašalpa pareiškėjai į jos prašymuose nurodytą sąskaitą išmokėta teisėtai, todėl antrą kartą išmokėti tą pačią sumą į kitą pareiškėjos nurodytą sąskaitą nėra teisinio pagrindo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimą į skundą (b. l. 49–51) grindė iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir atsakovas. Akcentavo, kad prašymo dėl ligos pašalpos skyrimo formoje yra nurodyta, jog asmuo turi nurodyti savo asmeninę sąskaitą, t. y. turi kruopščiai patikrinti nurodomą sąskaitos numerį. Apdairus ir suinteresuotas kuo greičiau gauti ligos pašalpą asmuo jau po pirmojo prašymo pateikimo praėjus ligos pašalpos skyrimo ir išmokėjimo terminams turėjo pasigesti nepervestos ligos pašalpos ir pasidomėti, kokios yra pašalpos negavimo priežastys. Pareiškėja ne tik nesiėmė jokių veiksmų, bet 2011 m. liepos 29 d. pildydama antrąjį prašymą dėl ligos pašalpos skyrimo nurodė tą pačią klaidingą banko sąskaitą. Už prašyme nurodytų duomenų teisingumą atsako prašymą pildantis asmuo, užpildęs prašymą jis turi patikrinti duomenis ir tik tada pasirašyti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB SEB bankas informavo teismą (b. l. 63, 92, 114), kad neturi teisinio suinteresuotumo šios administracinės bylos baigtimi, todėl pozicijos dėl bylos baigties nepareiškė. Paaiškino, kad mokėjimo operacijas vykdo ir banko sąskaitas tvarko vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymu (toliau – ir Mokėjimų įstatymas), kitais teisės aktais bei Mokėjimo paslaugų teikimo ir banko sąskaitos tvarkymo taisyklėmis, kurios yra AB SEB banko bendrųjų paslaugų teikimo taisyklių 1 priedas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2013 m. balandžio 17 d. sprendimu (b. l. 130–135) pareiškėjos skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl VSDFV Vilniaus skyriaus pareigos grąžinti į pareiškėjai priklausančią sąskaitą ligos pašalpą, kuri buvo pervesta į kito asmens sąskaitą dėl pareiškėjos prašymuose skirti ligos pašalpą neteisingai nurodyto sąskaitos numerio.

Teismas nustatė, kad pareiškėja 2011 m. balandžio 22 d. VSDFV Vilniaus skyriui pateikė prašymą skirti ligos pašalpą už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2011 m. balandžio 9 d. iki 2011 m. balandžio 22 d. Prašyme nurodė asmeninės sąskaitos kredito įstaigoje numerį (duomenys neskelbtini) (b. l. 34–35). VSDFV Vilniaus skyrius 2011 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. 6-12-69411 paskyrė pareiškėjai 594,37 Lt (atskaičiavus GPM ir PSD įmokas) ligos pašalpą už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2011 m. balandžio 9 d. iki 2011 m. balandžio 20 d. (b. l. 36).

Atsakovas 2011 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. 6-12-69413 paskyrė pareiškėjai 148,59 Lt (atskaičiavus GPM ir PSD įmokas) ligos pašalpą už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2011 m. balandžio 21 d. iki 2011 m. balandžio 22 d. (b. l. 37). Pareiškėja 2011 m. liepos 29 d. VSDFV Vilniaus skyriui pateikė prašymą dėl ligos pašalpos skyrimo už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2011 m. liepos 21 d. iki 2011 m. liepos 29 d. Prašyme nurodė tą patį asmeninės sąskaitos kredito įstaigoje numerį (duomenys neskelbtini), kurį buvo nurodžiusi 2011 m. balandžio 22 d. prašyme (b. l. 38–39).

VSDFV Vilniaus skyrius 2011 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu Nr. 6-12-104367 paskyrė pareiškėjai 457,26 Lt (atskaičiavus GPM ir PSD įmokas) ligos pašalpą už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2011 m. liepos 18 d. iki 2011 m. liepos 29 d. (b. l. 40). Pareiškėja 2011 m. rugsėjo 1 d. prašymu VSDFV Vilniaus skyriui prašė kreiptis į AB SEB banką dėl klaidingai pervestų ligos pašalpų grąžinimo (b. l. 41). Atsakovas 2011 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. (3.33)3-53958 kreipėsi į AB SEB banką ir prašė pareiškėjai skirtas ir į kito asmens sąskaitą dėl pareiškėjos prašyme nurodyto neteisingo banko sąskaitos numerio pervestas ligos pašalpų sumas grąžinti į nurodytą VSDFV išmokų mokėjimo sąskaitą (b. l. 42).

Apie tai 2011 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. (10.6)3-54489 informavo pareiškėją (b. l. 43).VSDFV Vilniaus skyrius 2011 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. (10.6)3-76746 A. N. nurodė, kad 1 200,22 Lt sumą jis gali sumokėti nurodyta tvarka dalimis per 2012 m. sausio–kovo mėnesius (b. l. 44). Pareiškėja VSDFV Vilniaus skyriui pateikė 2012 m. vasario 13 d. skundą, kuriame reikalavo grąžinti jai paskirtas ligos pašalpos sumas (b. l. 45). VSDFV Vilniaus skyrius 2012 m. vasario 24 d. raštu Nr. (9.3-)3-19666 atsakė, kad pareiškėjai paskirtų ligos pašalpų sumos bus išmokėtos tada, kai asmuo, gavęs šias pašalpas dėl to, kad jam priklauso pareiškėjos prašymuose nurodyta sąskaita, jas grąžins VSDFV Vilniaus skyriui (b. l. 20).

Pareiškėja su 2012 m. gegužės 21 d. prašymu kreipėsi į VSDFV (b. l. 52). VSDFV į šį prašymą atsakė 2012 m. birželio 11 d. raštu Nr. (11.1) I-3644, kuriame nurodė, kad 1 200,22 Lt ligos pašalpos suma buvo pagrįstai pervesta į pareiškėjos 2011 m. balandžio 22 d. ir 2011 m. liepos 29 d. prašymuose nurodytą asmeninę sąskaitą banke (b. l. 21–22).VSDFV Vilniaus skyrius, atsakydamas į pareiškėjos prašymą, 2012 m. gruodžio 4 d. sprendime Nr. (9.3-)3-135688 paaiškino, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2012 m. vasario 24 d. raštu Nr. (9.3-)3-19666 informavo, jog ligos pašalpa už laikinojo nedarbingumo laikotarpius nuo 2011 m. balandžio 9 d. iki 2011 m. balandžio 22 d., nuo 2011 m. liepos 18 d. iki 2011 m. liepos 29 d. gali būti perversta tik tuo atveju, jei asmuo, gavęs neteisingai pervestas lėšas, grąžins jas Fondo biudžetui.

Pažymėjo, kad asmuo, į kurio sąskaitą nepagrįstai pervesta ligos pašalpa, jos nėra grąžinęs Fondo biudžetui (b. l. 23).

Socialinio draudimo pašalpų skyrimą ir mokėjimą pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 patvirtinti Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatai. Nuostatų 61 punkte įtvirtinta, kad ligos pašalpa pervedama į pašalpos gavėjo nurodytą asmeninę sąskaitą Lietuvos Respublikos teritorijoje esančioje kredito įstaigoje ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais ir/ar duomenimis gavimo teritoriniame skyriuje dienos. Teismas pažymėjo, kad ši nuostata reiškia, jog asmuo turi nurodyti savo, o ne kito asmens sąskaitą, į kurią bus pervesta ligos pašalpa. Savo parašu prašyme dėl ligos pašalpos skyrimo asmuo patvirtina, kad pateikti duomenys, o taip pat sąskaitos, į kurią prašoma pervesti pašalpą, numeris yra teisingi. Už prašyme nurodytų duomenų teisingumą atsako prašymą pildantis asmuo. Teismas nustatė, kad pareiškėjos teiginių, esą į prašymus buvo įrašytas VSDFV Vilniaus skyriaus darbuotojos padiktuotas sąskaitos numeris, nepatvirtina faktiniais duomenys. Atsakovo darbuotoja J. S., kurį priėmė pareiškėjos 2011 m. balandžio 22 d. prašymą, teismo posėdyje apklausta liudytoja paaiškino, kad prašymo priėmimo aplinkybių neprisimena, tačiau teigė, kad įprastai nediktuoja asmeninės sąskaitos numerių, nors gali juos matyti iš anksčiau priimtų sprendimų. Pildant 2011 m. balandžio 22 d. prašymą, pareiškėjos atžvilgiu nebuvo priimtas sprendimas, kuriame būtų nurodytas A. N. priklausančios sąskaitos numeris, todėl negalima teigti, jog darbuotoja galėjo padiktuoti pareiškėjai sąskaitos numerį. Iš braukymų 2011 m. balandžio 22 d. prašyme teismas darė išvadas, kad iš pat pradžių buvo pradėtas pildyti klaidingas tos pačios sąskaitos numeris. Teismas pažymėjo, kad dažnai susidurdama su banko sąskaitomis VSDFV Vilniaus skyriaus darbuotoja neturėtų daryti klaidų diktuodama sąskaitos numerį, pradėti diktuoti ne nuo pirmų sąskaitos numerio skaičių. Teismas pabrėžė, kad kitų duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjos nurodytas sąskaitos numerio įrašymo prašyme aplinkybes, byloje nėra, todėl minėtas faktas nenustatomas.

Atsakovui, prieš pervedant išmokas, nekyla pareiga tikrinti, ar nurodytas sąskaitos numeris priklauso konkrečiam asmeniui. Pareiškėja, būdama pakankamai atidi ir rūpestinga, prieš pasirašydama prašymą dėl ligos pašalpos skyrimo turėjo įsitikinti, kad jame nurodyti duomenys yra teisingi. Taip nesielgdama, pareiškėja prisiėmė neigiamų pasekmių atsiradimo riziką. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjai priklausanti ligos pašalpa į kito asmens sąskaitą buvo pervesta ne dėl VSDFV Vilniaus skyriaus kaltės (pareiškėjai priklausanti suma buvo pervesta į jos 2011 m. balandžio 22 d. ir 2011 m. liepos 29 d. prašymuose dėl ligos pašalpos skyrimo nurodytą sąskaitą), teismas konstatavo, kad atsakovas pareigą dėl pašalpos išmokėjimo įvykdė tinkamai.

Nuostatų 70 punkte įtvirtinta, kad nustačius, jog pašalpos išmokėtos pagal neteisingai įformintus, suklastotus dokumentus ar duomenis, permokėtos pašalpų sumos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš kaltų asmenų, išdavusių ar pateikusių šiuos dokumentus ar duomenis. Ši teisės norma reglamentuoja pašalpų išieškojimą dėl neteisingai įformintų dokumentų iš kaltų asmenų. Teisės normos, kuri nurodytų elgesio taisykles, kai pašalpa neteisingai išmokama dėl neatsargumo, per klaidą, Nuostatuose nėra. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad susidarę teisiniai santykiai turi būti kvalifikuojami ir sprendžiami remiantis panašius teisinius santykius reguliuojančiomis teisės normomis ir bendrais teisės principais. Teismo vertinimu, padėtis, kai beveik dveji metai VSDFV Vilniaus skyrius nesiima veiksmų, kad būtų grąžinta per klaidą be pagrindo A. N. išmokėta pašalpa, rodo, jog atsakovas netinkamai vykdo viešą administravimą ir tuo pažeidžia pareiškėjos teises. Sutarties dėl Konstitucijos Europai 101 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ir institucijos jo reikalus tvarkytų nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos reikalas – neteisingai išmokėtos pašalpos susigrąžinimas iš be pagrindo ją gavusio asmens ir grąžinimas pareiškėjai – nėra tvarkomas nei teisingai, nei per įmanomai trumpesnį laiką. Tinkamai vykdydamas pareigas, atsakovas, tik paaiškėjus netinkamo pašalpos pervedimo faktui, turėjo kreiptis į teismą dėl pašalpos priteisimo, kaip be pagrindo gautų pajamų, iš A. N. arba pareikšti pretenziją, o esant teisiniam pagrindui, – ir ieškinį bankui dėl pinigų pervedimo, esant neatitikimui tarp asmeninės sąskaitos numerio ir banko sąskaitos turėtojo pavardės. A. N. ilgą laiką negrąžinant pašalpos, atsakovas privalėjo apsvarstyti, ar nėra pagrindo įtarti, jog A. N. pasisavino turtą ir padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnyje numatytą nusikaltimą, dėl ko reikėtų kreiptis dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų pradėjimo.

Teismas nustatė, kad VSDFV Vilniaus skyrius, gavęs pareiškėjos prašymą dėl kitam asmeniui išmokėtų išmokų (b. l. 41), 2011 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. (3.33)3-53958 kreipėsi į AB SEB banką dėl neteisingai nurodytos debeto kortelės sąskaitos 2011 m. gegužės 4 d. mokėjimo nurodymu Nr. 6000047851 ir 2011 m. rugpjūčio 9 d. mokėjimo nurodymu Nr. 6000059322 ne tam asmeniui pervestų sumų grąžinimo valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų mokėtojui į VSDFV išmokų mokėjimo sąskaitą (duomenys neskelbtini) (b. l. 42), tačiau atsakymo negavo, o teisinio reglamentavimo dėl mokėjimo pavedimų vykdymo neišsiaiškino ir galimos banko atsakomybės klausimo nesvarstė. 2011 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. (10.6)3-76746 VSDFV Vilniaus skyrius A. N. nurodė, kad minėtą sumą jis gali sumokėti dalimis per 2012 m. sausio–kovo mėnesius (b. l. 44). Kokių dokumentų pagrindu ir kokia teise vadovaudamasis atsakovas leido A. N. iki šiol negrąžinti pašalpos ir nesikreipė dėl teisinių priemonių taikymo, neaišku. Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas konstatavo teisės į gerą administravimą pažeidimą. Tačiau atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja savo skundo reikalavimą grindė valstybinio socialinio draudimo teisiniu santykiu, teismas nusprendė, jog konstatuotas pažeidimas reikšmės tenkinant pareiškėjos reikalavimą neturi. Pažymėjo, jog nurodytos aplinkybės gali būti reikšmingos žalos atlyginimo byloje, sprendžiant dėl veiksmų teisėtumo.

Teismas nustatė, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjai priklausanti suma buvo grąžinta valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų mokėtojui. Įvertinęs tai, kad atsakovas pareiškėjai priklausančią ligos pašalpos sumą pervedė į jos prašymuose nurodytą sąskaitą, o asmuo, kuriam nepagrįstai pervesta ligos pašalpa, jos negrąžino į VSDFV išmokų mokėjimo sąskaitą, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad VSDFV Vilniaus skyrius neturi pagrindo išmokėti tą pačią sumą į kitą pareiškėjos nurodytą sąskaitą.

Pareiškėjos prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą buvo išspręstas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 2 d. nutartimi, kurioje teismas nustatęs, kad terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbios priežasties, jį atnaujino ir skundą priėmė.

Įvertinęs surinktų įrodymų visetą bei atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, teismas konstatavo, kad Vilniaus VSDFV Vilnius skyrius ir VSDFV savo sprendimuose pagrįstai nurodė, kad šiuo metu nėra pagrindo pervesti pareiškėjai ligos pašalpą, ir ji bus pervesta tik gavus iš asmens, kuriam ši pašalpa neteisingai pervesta, išmokėtą 1 200,22 Lt sumą.

Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas nusprendė, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2012 m. vasario 24 d. sprendimas Nr. (9.3-)3-19666 ir VSDFV 2012 m. birželio 11 d. sprendimas Nr. (11.1) I-3644 yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra juridinio pagrindo įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių išmokėti pareiškėjai 1 200,22 Lt ligos pašalpą. Todėl teismas pareiškėjos skundą atmetė (ABTĮ 88 str. 1 p.), taip pat netenkino prašymo priteisti teismo išlaidas (ABTĮ 44 str.1 d.).

III. Pareiškėja V. Č. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu (b. l. 138–139) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti.

Apeliantės nuomone, teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi Nuostatų 61 punkte nustatyta, kad ligos pašalpa pervedama į pašalpos gavėjo nurodytą asmeninę sąskaitą Lietuvos Respublikos teritorijoje esančioje kredito įstaigoje <...>. Nuostatuose įtvirtinta, kad grynaisiais pinigais ligos pašalpa negali būti išmokama, o turi būti pervedama į asmeninę sąskaitą banke. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, VSDFV (jos teritoriniai skyriai) privalo užtikrinti, kad ligos pašalpa patektų būtent į to asmens, kuriam skirta pašalpa, asmeninę sąskaitą; jai turi kilti pareiga susigrąžinti pinigines lėšas, kai asmuo nurodo netikslius duomenis apie sąskaitą. To reikalauja gero administravimo, kiti teisės principai. Apeliantė mano, kad atsakovo kreipimasis į asmenį, į kurio sąskaitą nepagrįstai pateko ligos pašalpa, dėl lėšų grąžinimo suponuoja ir jo pareigą pradėtus veiksmus užbaigti veiksmingai ir nedelsiant. Tai, kad iki šiol atsakovas nesusigrąžino piniginių lėšų iš asmens, kuris nepagrįstai jas gavo, rodo pernelyg ilgą ir nepateisinamą atsakovo delsimą išspręsti kilusį klausimą. Apeliantės nuomone, teismas, atmesdamas skundą, ginčo iš esmės neišsprendė ir toleravo atsakovo veiksmus (neveikimą).

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 145–146) atsakovas pažymi, kad pagal Nuostatų 61 punktą (redakcija, galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d.), ligos pašalpa yra pervedama į pašalpos gavėjo nurodytą asmeninę sąskaitą Lietuvos Respublikos teritorijoje esančioje kredito įstaigoje <...>. Atsakovas nesutinka su apeliantės nuomone, esą minėtame Nuostatų punkte įtvirtinta VSDFV teritorinio skyriaus pareiga užtikrinti, kad ligos pašalpa patektų būtent į to asmens, kuriam skirta pašalpa, asmeninę sąskaitą, ir kad tuo atveju, kai asmuo nurodo netikslius duomenis apie sąskaitą, VSDFV teritoriniam skyriui kyla pareiga minėtas lėšas susigrąžinti. Už prašyme pateiktų duomenų teisingumą atsako prašymą pildantis asmuo. Byloje nėra jokių faktinių duomenų, patvirtinančių, kad klaidingas sąskaitos numeris į pareiškėjos prašymus skirti ligos pašalpą buvo įrašytas diktuojant VSDFV Vilniaus skyriaus darbuotojams. VSDFV Vilniaus skyrius jokių teisės aktuose nustatytų pareigų nepažeidė, pareiškėjai priklausančią ligos pašalpą pervedė laiku į jos prašymuose nurodytą sąskaitą, todėl neturi pagrindo išmokėti tą pačią sumą į kitą pareiškėjos nurodytą sąskaitą. Teismas išanalizavo ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, visapusiškai ir objektyviai ištyrė įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Atsakovas 2013 m. gegužės 10 d. atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą informavo, kad A. N. į VSDFV Vilniaus skyriaus sąskaitą grąžino 200 Lt.

VSDFV Vilniaus skyrius 2013 m. lapkričio 19 d. raštu Nr.(1.14)3-140367 pateikė į bylą papildomą informaciją (b.l. 150-157) ir įrodymus apie tai, kad 2013 m. liepos 31 d. mokėjimo pavedimu pareiškėjai pervedė 400 Lt, kuriuos grąžino A. N. Kartu su šiuo raštu atsakovas pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendimą, kuriuo teismas patenkino VSDFV Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovui A. N. dėl nepagrįstai įgyto turto grąžinimo (trečiasis asmuo byloje V. Č.) ir priteisė ieškovui VSDFV Vilniaus skyriui iš atsakovo A. N. 800,22 Lt; 2013 m. lapkričio 4 d. išduotą vykdomasis raštą; VSDFV Vilniaus skyrius 2013 m. lapkričio 12 d. raštą Nr.(9.3)3-137207 dėl vykdomojo rašto persiuntimo antstoliui vykdyti išieškojimo veiksmus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 143–144) remiasi argumentais, kuriuos nurodė atsiliepime į pareiškėjos skundą, pateiktame pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad ligos pašalpos suma (1 200,22 Lt) pagrįstai buvo pervesta į pareiškėjos 2011 m. balandžio 22 d. ir 2011 m. liepos 29 d. prašymuose nurodytą asmeninę sąskaitą banke. Atkreipia dėmesį, kad prašymo dėl ligos pašalpos skyrimo formoje yra nurodyta, jog asmuo turi nurodyti savo asmeninę sąskaitą. Taigi, asmuo turi nurodyti ne kieno nors kito sąskaitą, o savo. Už prašyme nurodytų duomenų teisingumą atsako prašymą pildantis asmuo. Užpildęs prašymą asmuo turi patikrinti duomenis ir tik tada pasirašyti, t. y. patvirtinti parašu, kad prašyme nurodyti duomenys yra teisingi. Pareiškėja tą patį sąskaitos numerį nurodė abiejuose savo prašymuose dėl ligos pašalpos skyrimo. VSDFV nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, esą VSDFV Vilniaus skyrius nesiėmė jokių veiksmų, kad asmuo, į kurio sąskaitą buvo pervesta ligos pašalpų suma, grąžintų išmoką Fondo biudžetui. Mano, kad šiuos apeliantės argumentus paneigia bylos įrodymai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB SEB bankas pozicijos dėl bylos baigties nepareiškė, pažymėdamas, kad neturi teisinio suinteresuotumo šio ginčo baigtimi.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 147–149) AB SEB nurodė, kad mokėjimo paslaugų teikėjų veiklą ir atsakomybę, mokėjimo paslaugas, jų teikimo sąlygas ir informavimo apie šias sąlygas reikalavimus, mokėjimo paslaugų vartotojų ir mokėjimo paslaugų teikėjų teises ir pareigas, susijusias su mokėjimo paslaugomis, reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendroji mokėjimo paslaugų sutartis (toliau – ir bendroji sutartis) – sutartis, kuria reglamentuojamas atskirų ir paskesnių mokėjimo operacijų vykdymas ir kurioje gali būti nustatyta pareiga atidaryti mokėjimo sąskaitą ir jos atidarymo sąlygos.

Mokėjimų įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 2 punktas įtvirtina, kad bendrosios sutarties mokėjimo paslaugų teikimo sąlygose dėl mokėjimo paslaugų naudojimo turi būti nurodyta tiksli informacija arba unikalus identifikatorius, kuriuos turi nurodyti mokėjimo paslaugų vartotojas, kad mokėjimo nurodymas būtų tinkamai įvykdytas. Vadovaujantis Mokėjimų įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, mokėjimo nurodymui įvykdyti mokėjimo paslaugų vartotojas nurodo unikalų identifikatorių, toks mokėjimo nurodymas laikomas tinkamai įvykdytu unikaliu identifikatoriumi nurodyto gavėjo ir (arba) jo mokėjimo sąskaitos atžvilgiu.

AB SEB banko ir klientų santykius, tvarkant klientų banko sąskaitas, reglamentuoja banko sąskaitos sutartis, kurią sudaro: sutartis, AB SEB banko bendrosios paslaugų teikimo taisyklės. Banko sąskaitos sutartis ir yra bendroji sutartis, kaip tai nustato Mokėjimų įstatymas. Mokėjimo nurodymai AB SEB banke vykdomi ir lėšos į gavėjo sąskaitą įskaitomos pagal mokėjimo nurodyme pateiktą unikalų identifikatorių – banko suteiktą klientui mokėjimo sąskaitos numerį (AB SEB banko bendrųjų paslaugų teikimo taisyklių 1 priedo skyriaus 3.24 punktas, 7 skyriaus 7.2.1 punktas, Mokėjimų įstatymo 40 straipsnis).

Minėta teisės norma taip pat nustato, kad jeigu mokėjimo paslaugų vartotojo pateiktas unikalus identifikatorius yra klaidingas, bankas neatsako už mokėjimo operacijos neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Jei be unikalaus identifikatoriaus mokėjimo nurodyme yra pateikta ir papildoma informacija (pvz., gavėjo vardas, pavardė ar pavadinimas), bankas atsako tik už mokėjimo operacijos atlikimą pagal mokėjimo nurodyme pateiktą unikalų identifikatorių. VSDFV Vilniaus skyriaus pateikti AB SEB bankui mokėjimo nurodymai (2011 m. gegužės 4 d.

– 742,96 Lt, 2011 m. rugpjūčio 9 d. – 457,26 Lt) buvo įvykdyti tinkamai, nes lėšos įskaitytos į gavėjo sąskaitą pagal mokėjimo nurodyme pateiktą banko sąskaitos numerį. Bankas neįsipareigoja sutikrinti, ar sąskaita priklauso nurodytam lėšų gavėjui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėja kreipėsi į teismą, siekdama, kad jai būtų išmokėtos ligos pašalpos pagal VSDFV Vilniaus skyriaus 2011 m. balandžio 29 d. sprendimus Nr.6-12-694411, Nr.6-12-69413 ir 2011 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr.6-12-104367 (iš viso 1 200,22 Lt). Byloje nustatyta, kad ligos pašalpas pagal šiuos sprendimus atsakovas išmokėjo, pervesdamas pinigus į pareiškėjos 2011 m. balandžio 22 d. ir 2011 m. liepos 29 d. prašymuose dėl ligos pašalpos skyrimo nurodytą sąskaitą (duomenys neskelbtini), kuri šiuose prašymuose buvo nurodyta kaip pareiškėjos asmeninė sąskaita. VSDFV Vilniaus skyrius 2011 m. gegužės 4 d. mokėjimo nurodymu Nr.6000047851 pervedė į pareiškėjos nurodytą sąskaitą 742,96 Lt pagal 2011 m. balandžio 29 d. sprendimus Nr.6-12-694411 ir Nr.6-12-69413, o 2011 m. rugpjūčio 9 d. mokėjimo nurodymu Nr.6000059322 pervedė į tą pačią sąskaitą 457,26 Lt pagal 2011 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr.6-12-104367. 2011 m. rugsėjo 1 d. pareiškėja informavo atsakovą apie tai, kad ligos pašalpos į minėtą sąskaitą pervestos klaidingai. Tokiu būdu atsakovas 2011 m. rugsėjo 1 d. sužinojo, kad pareiškėjai priklausanti ligos pašalpa pateko į kito asmens (pagal bylos įrodymus – A. N.) asmeninę sąskaitą.

Ligos pašalpų skyrimo ir mokėjimo sąlygas nustato Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas, o šiuo įstatymu numatytų išmokų mokėjimo tvarką reglamentuoja Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatai. Bylai aktualios redakcijos Nuostatų VII skyriaus „Pašalpų skyrimas ir mokėjimas“ 55 punktas nustatė, kad ligos pašalpai gauti turi būti pateiktas prašymas ir nedarbingumo pažymėjimas (išskyrus atvejus, kai išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas per EPTS) bei pranešimas, kurio reikia ligos socialinio draudimo pašalpai skirti (forma NP–SD).

Nuostatų 61 punktas nustatė, kad ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpos pervedamos į pašalpos gavėjo nurodytą asmeninę sąskaitą Lietuvos Respublikos teritorijoje esančioje kredito įstaigoje ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais ir / ar duomenimis gavimo teritoriniame skyriuje dienos. Kompetencija priimti sprendimus dėl ligos pašalpų skyrimo suteikta VSDFV teritorinio skyriaus direktoriui (pavaduotojui) arba skyriaus direktoriaus įgaliotam teritorinio skyriaus valstybės tarnautojui (Nuostatų 58 p.).

Nuostatų 61 punkto formuluotė „pervedamos į pašalpos gavėjo nurodytą asmeninę sąskaitą“ reiškia asmens, kuris turi teisę į atitinkamos rūšies pašalpą valios išraišką nurodyti Fondo valdybos teritoriniam skyriui į kokią būtent jo asmeninę sąskaitą prašo pervesti pašalpą. Nei Nuostatai, nei kiti teisės aktai nenumato VSDFV teritoriniams skyriui, priimančiam asmens prašymą skirti ligos pašalpą, pareigų, susijusių su prašyme skirti pašalpą nurodytos asmeninės sąskaitos duomenų patikra. Pagal Nuostatus VSDFV teritoriniam skyriui nustatyta pareiga pranešti pareiškėjui apie tai, jei kartu su prašymu skirti pašalpą pateikti ne visi dokumentai ir/ar duomenys (Nuostatų 56,59 p.).

Nuostatų 69 punktas numatė, kad teritoriniai skyriai ir draudėjai yra atsakingi už tai, kad pašalpos būtų apskaičiuotos ir mokamos teisingai ir laiku. Kitų pareigų dokumentų priėmimo ir pašalpos skyrimo stadijoje VSDFV teritoriniam skyriui nenustatyta. Prašymo skirti ligos pašalpą formoje, kuri patvirtinta VSDFB direktoriaus 2010 m. kovo n31 d. įsakymu Nr.V-149 ir kurią turi užpildyti asmuo, parašantis skirti ligos pašalpą, yra aiškiai ir pabrėžtinai nurodyta (išskirta didžiosiomis raidėmis), kad prašyme turi būti nurodyta pašalpos gavėjo asmeninė sąskaita.

Asmuo, pasirašydamas prašymą skirti ligos pašalpa, patvirtina savo parašu, kad jo pateikta informacija yra teisinga. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nė teigia apeliantė, Nuostatų 61 punktą, aiškino teisingai. VSDFV Vilniaus skyrius pervedė pareiškėjai paskirtas ligos pašalpas į jos 2011 m. balandžio 22 d. ir 2011 m. liepos 29 d. prašymuose skirti ligos pašalpą nurodytą sąskaitą, t. y. Nuostatų 61 punktą įvykdė tinkamai.

Ginčui aktualiu laikotarpiui galiojęs Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas nereglamentavo kaip turi būti sprendžiama dėl šiuo įstatymu reglamentuojamų išmokų grąžinimo į Fondo biudžetą. Ligos pašalpų mokėjimo šaltinis – Fondo biudžetas (LMSDĮ 8 ir 9 str., Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 str. 12 d.). Taigi, VSD įstatymo nuostatos dėl žalos Fondo biudžetui atlyginimo, esant pagrindui, gali būti taikomos ir dėl išmokėtų ligos pašalpų grąžinimo į Fondo biudžetą. Valstybinio socialinio draudimo įstatymas (toliau – ir VSD įstatymas) nustato, kad Fondo biudžetą pagal joms priskirtą kompetenciją administruoja Fondo administravimo įstaigos – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai (toliau – Fondo valdybos teritoriniai skyriai) ir kitos Fondo įstaigos, susijusios su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu (VSD įstatymo 2 straipsnio 9 dalis, 36 straipsnis).

Bylai aktualios redakcijos VSD įstatymo 31 straipsnio 8 punktu Fondo valdybos teritoriniai skyriams pavesta funkcija įstatymų nustatyta tvarka išieškoti dėl gavėjų kaltės permokėtas pensijų, pašalpų ir kitų išmokų sumas, o 36 straipsnio, reglamentuojančio Fondo administravimo įstaigų teises, 5 dalimi Fondo valdybos teritorinių skyrių direktoriams ir jų pavaduotojams suteikta teisė priimti sprendimus dėl socialinio draudimo išmokų gavėjų kaltės permokėtų socialinio draudimo ir kitų išmokų, kurių skyrimas ir mokėjimas pavestas šiems teritoriniams skyriams, sumų išieškojimo, neapribojant kokiu nors terminu.

VSD įstatymo 18 straipsnio, kuris reglamentuoja atsakomybę už Fondo biudžetui padarytą žalą, 1 dalyje nurodyta, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu socialinio draudimo išmokos neteisėtai išmokėtos dėl jų gavėjų kaltės, susidariusi permoka Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus sprendimu išieškoma iš bet kurios gavėjo gaunamos socialinio draudimo išmokos, mokamos tam asmeniui iš Fondo lėšų. Išieškomos sumos dydis per mėnesį negali viršyti 50 procentų gavėjui priklausančios socialinio draudimo išmokų sumos. Jeigu asmuo jokių socialinio draudimo išmokų negauna, permoka išieškoma teismo tvarka.

Be to, kai kurios nuostatos dėl išmokėtų pašalpų grąžinimo į Fondo biudžetą numatytos ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatuose. Šių Nuostatų 70 punkte nurodyta, kad nustačius, jog pašalpos išmokėtos pagal neteisingai įformintus, suklastotus dokumentus ar duomenis, permokėtos pašalpų sumos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš kaltų asmenų, išdavusių ar pateikusių šiuos dokumentus ar duomenis. Nuostatų 71 punkte nurodyta, kad jeigu pašalpa neteisėtai išmokėta dėl jos gavėjo kaltės, susidariusi permoka teritorinio skyriaus direktoriaus sprendimu išieškoma iš bet kurios kitos išmokos, mokamos tam asmeniui iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų. Jeigu asmuo jokių valstybinio socialinio draudimo išmokų negauna, permoka išieškoma teismine tvarka.

Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjama situacija patenka į VSD įstatymo 31 straipsnio 8 punkto, 36 straipsnio 5 dalies, 18 straipsnio ar Nuostatų 70,71 punkto reguliavimo sritį. Nėra pagrindo išvadoms, kad iš Fondo biudžeto buvo atlikta nepagrįsta ir neteisėta ligos pašalpos išmoka, nes ji buvo atlikta vykdant VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimus (2011 m. balandžio 29 d. Nr.6-12-694411, Nr.6-12-69413 ir 2011 m. rugpjūčio 5 d. Nr. 6-12-104367), kuriais paskirta ligos pašalpa teisę į šią pašalpą įgijusiam asmeniui – V.

Č. (LMSDĮ 8 straipsnis, Nuostatų 58, 61 punktai). Taip pat nėra pagrindo išvadoms, kad susidarė ligos pašalpos permoka, nes buvo išmokėta tokio dydžio suma, kokia nurodyta minėtuose VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimuose. Byloje nustatyta, kad Fondo biudžeto lėšos, kurias apeliantė turėjo gauti kaip ligos pašalpą dėl pareiškėjos klaidos nurodant 2011 m. balandžio 22 d. ir 2011 m. liepos 29 d. prašymuose skirti ligos pašalpą pateko į kito asmens sąskaitą, todėl kitas asmuo nepagrįstai praturtėjo, o pareiškėja negavo jai priklausančios ligos pašalpos.

Taigi, nagrinėjama situacija, kai apeliantei paskirta ligos pašalpa dėl minėtų priežasčių pateko į kito asmens (A. N.) asmeninę sąskaitą, o ją gavęs asmuo nepranešė šias lėšas pervedusiam subjektui (VSDF Vilniaus skyriui) apie jam nepriklausančios pinigų sumos gavimą, teisėjų kolegijos nuomone, yra atitinkamo asmens nepagrįstas praturtėjimas, kuris patenka į Civilinio kodekso reguliavimo sritį (CK 6.242 str.). Pareiškėja turėjo teisinę galimybę pati kreiptis į teismą Civilinio proceso tvarka dėl jai priklausančios ligos pašalpos išieškojimo iš nepagrįstai praturtėjusio asmens, tačiau pareiškėja reikalavo, jog jai priklausančią ligos pašalpą grąžintų atsakovas.

Atsakovas (skundžiamas VSDFV Vilniaus skyriaus 2012 m. vasario 24 d. sprendimas Nr. (9.3)3-19666), kuriam pritarė ir trečiasis suinteresuotas asmuo (skundžiamas VSDFV 2012 m. birželio 11 d. sprendimas Nr. (11.1) I-3644) atsisakė pareiškėjai paskirtą ligos pašalpą mokėti iš Fondo biudžeto antrą kartą ir paaiškino, kad jai paskirta pašalpa bus pervesta į pareiškėjos nurodytą sąskaitą (t.y. kitą sąskaitą, nei pareiškėja buvo klaidingai nurodžiusi prašymuose skirti pašalpą) po to, kai ją gavęs asmuo grąžins pinigus.

Pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą dėl minėtų sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo išmokėti 1 200,22 Lt ligos pašalpą atmetė pagrįstai. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai pagrįsti ne teisės aktų normomis, o pareiškėjos nuomone bei klaidingu Nuostatų 61 punkto aiškinimu.

Byloje nustatyta, kad atsakovas, 2011 m. rugsėjo 1 d. gavęs informaciją iš pareiškėjos apie tai, kad jai priklausanti ligos pašalpa pateko į kitam asmeniui priklausančią sąskaitą, ir prašymą imtis atitinkamų priemonių dėl paskirtos ligos pašalpos grąžinimo, kaip Fondo biudžeto atitinkamos dalies administratorius, ėmėsi atitinkamų veiksmų dėl pareiškėjai paskirtos ligos pašalpos grąžinimo į Fondo biudžetą ir perdavimo sąžiningam gavėjui. Pirmosios instancijos teismas įvertino kai kuriuos atsakovo veiksmus dėl pareiškėjai skirtos ligos pašalpos grąžinimo į Fondo biudžetą (kreipėsi į AB SEB, nustatė A. N. terminą ligos pašalpai grąžini į Fondo biudžetą dalimis) tačiau teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ne visus atsakovo pateiktus įrodymus, t.y. neįvertino kai kurių atsakovo veiksmų siekiant pareiškėjai skirtų lėšų grąžinimo į Fondo biudžetą. Atsakovas pateikė pirmosios instancijos teismui VSDFV Vilniaus skyriaus 2013 m. sausio 18 d. raštą Nr. (9.3)3-6407 A. N., kuriame jam priminta, jog jis negrąžino į VSDFV Vilniaus skyriaus sąskaitą nepagrįstai įgytos 1200,22 Lt sumos; A. N. 2013 m. vasario 7 d. prašymą išdėstyti minėtos sumos grąžinimą dalimis; VSDFV Vilniaus skyriaus 2013 m. vasario 13 d. raštą Nr.(9.3)3-18923 dėl grąžinimo išdėstymo iki 2013 m. birželio 18 d., kuriame apeliantei priklausančios ligos pašalpos gavėjas buvo informuotas, kad negrąžinus 1200,22 Lt iki šiame rašte nustatyto termino, VSDFV Vilniaus skyrius kreipsis į teismą dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo) buvo pateikęs ir pirmosios instancijos teismui (b.l.103-106). Pirmosios instancijos teismas šių įrodymų neįvertino ir 2013 m. balandžio 17 d. sprendime dėl jų nepasisakė, todėl nėra pagrindo visiškai sutikti su pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktu atsakovo veiksmų vertinimu siekiant pareiškėjos ligos pašalpai skirtų lėšų grąžinimo į Fondo biudžetą.

Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus (ABTĮ 138 straipsnio 3 d.), kurie negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, nes patvirtina aplinkybes, kurios įvyko po to, kai pirmosios instancijos teismas priėmė 2013 m. balandžio 17 d. sprendimą, t. y. 2013 m. liepos 31 d. mokėjimo pavedimą; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendimą, 2013 m. lapkričio 4 d. išduotą vykdomasis raštą; VSDFV Vilniaus skyrius 2013 m. lapkričio 12 d. raštą Nr.(9.3)3-137207 antstoliui.

Iš atsakovo papildomai pateiktų įrodymų nustatyta, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2013 m. liepos 31 d. mokėjimo nurodymu (b.l.151) į pareiškėjos V. Č. nurodytą jos asmeninę sąskaitą (t. y. į sąskaitą, kurios numeris nurodytas pareiškėjos 2012 m. gegužės 21 d. prašyme VSDFV dėl klaidingai pervestos ligos pašalpos grąžinimo) pervedė 400 Lt. Mokėjimo pavedime nurodyta, kad šio mokėjimo paskirtis - ligos pašalpos dalies V. Č. už 2011 m. gegužės 4 d. grąžinimas, kai lėšos buvo užskaitytos į kito asmens sąskaitą. Atsakovas 2013 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. (3.51)3-93098 informavo pareiškėją apie 2013 m. liepos 31 d. atliktą mokėjimo pavedimą ir informavo, kad likusią ligos pašalpos dalį perves, kai asmuo grąžins nepagrįstai į jo sąskaitą įskaitytą pinigų sumą (b.l.152). Pagal atsakovo pateiktą informaciją, šiuo mokėjimo pavedimu apeliantei pervesti 400 Lt yra pinigai, kuriuos A. N. grąžino į VSDFV Vilniaus skyriaus sąskaitą.

Atsakovo pateikti apeliacinės instancijos teismui įrodymai patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendimu (civilinė byla Nr.2-26789/2013, teisminio proceso Nr.2-68-3-19898-2013-0) patenkino ieškovo VSDFV Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovui A. N. dėl nepagrįstai įgyto turto grąžinimo (trečiasis asmuo byloje V. Č.) ir priteisė ieškovui VSDFV Vilniaus skyriui iš atsakovo A. N. 800,22 Lt (b.l.153-155), t.y. tą dalį, kurios nepagrįstai praturtėjęs asmuo negrąžino į VSDFV Vilniaus skyriaus sąskaitą geranoriškai. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2013 m. spalio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 4 d. išdavė vykdomąjį raštą, kurį VSDFV Vilniaus skyrius 2013 m. lapkričio 12 d. raštu Nr.(9.3)3-137207 persiuntė antstoliui 800,22 Lt išieškojimo pagal teismo sprendimą vykdymui (b.l.157). Įsiteisėjusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendime nustatyta, kad trečiajam asmeniui, t.y. V. Č., neteisingai nurodžius asmeninės sąskaitos numerį, jai skirtos ligos pašalpos buvo pervestos į atsakovui A. N. priklausančią sąskaitą. Taigi, šiuo įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo nustatyta ta pati aplinkybė (pareiškėja prašymuose išmokėti ligos pašalpą neteisingai nurodė savo asmeninės sąskaitos numerį), kuriuos nustatė pirmosios instancijos teismas 2013 m. balandžio 17 d. sprendime administracinėje byloje, dėl kurio paduotas pareiškėjos V. Č. apeliacinis skundas.

Atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, kad situacija po pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo yra pasikeitusi pareiškėjai palankia linkme, nes dalis pareiškėjai skirtos ligos pašalpos jau yra pervesta, o dėl kitos dalies grąžinimo turi būti išspręsta vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendimą (civilinė byla Nr.2-26789/2013, teisminio proceso Nr.2-68-3-19898-2013-0). Šios nagrinėjant bylą apeliacine tvarka paaiškėjusios aplinkybės pareiškėjos apeliacinio skundo nagrinėjimui ir iškelto administracinio ginčo išsprendimui įtakos neturi, nes pareiškėjos skundžiami sprendimai, kaip minėta, yra pagrįsti ir teisėti.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą ir naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjos V. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas