AS-858-884-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS858-884/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00653-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 59 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. spalio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Torespa“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai dėl leidimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Torespa“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (t. I, b. l. 1-10), patikslintu skundu (t. I, b. l. 47-58, 99-109, 123-133, t. II, b. l. 13-23), prašydamas:

1) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Energetikos ministerija) 2013 m. kovo 21 d. pareiškėjui išduoto leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. LP-6576 (toliau – ir Leidimas) dalį kaip nepagrįstą ir neteisėtą, t. y. Leidimo skiltyje „Leidimo išdavimo pagrindas” nurodytą dalį „Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas (Žin., 2013, Nr. 12-560)” ir Leidimo skiltyje „Leidimu reguliuojamos veiklos sąlygos” nurodytą dalį „Elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sąlygomis”;

2) pareigoti atsakovą pakeisti 2013 m. kovo 21 d. pareiškėjui išduoto leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. LP-6576 sąlygas: 2.1 skiltyje „Leidimo išdavimo pagrindas” pašalinti nurodytą Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo redakciją, galiojančią nuo 2013 m. vasario 1 d.; 2.2. Skiltyje „Leidimo galiojimo trukmė” vietoje „iki 2013 m. liepos 1 d.” nurodyti „iki 2014 m. liepos 1 d.”; 2.3. Skiltyje „Leidimu reguliuojamos veiklos sąlygos” pašalinti dalį „Elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sąlygomis.”;

3) įpareigoti Energetikos ministeriją pareiškėjo atžvilgiu taikyti iki 2013 m. vasario 1 d. galiojusią Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytą tvarką ir teisinį reguliavimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 4 d. sprendimu (t. II, b. l. 56-63) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Minėtas sprendimas apeliacine tvarka skundžiamas nebuvo ir įsiteisėjo.

Pareiškėjas UAB „Torespa“ prašė priteisti iš atsakovo Energetikos ministerijos jo naudai patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, iš viso – 2 100 Lt. Prašymą grindė advokatės E. T. pateiktomis sąskaitomis už teisines paslaugas ir bylinėjimosi išlaidų skaičiavimu (t. II, b. 1. 65-71).

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo prašymą su prašymu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjo prašymą atmesti (t. II, b. l. 75-76).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 18 d. nutartimi (t. II, b. l. 79-81) pareiškėjo UAB „Torespa” prašymą tenkino iš dalies. Priteisė UAB „Torespa” iš Energetikos ministerijos 533,34 Lt su administracinės bylos nagrinėjimu Vilniaus apygardos administraciniame teisme susijusių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėjo UAB „Torespa“ prašymo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo persiuntė nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teismas kitą pareiškėjo UAB „Torespa“ prašymo dalį atmetė.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1, 2 dalimis, nurodė, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Maksimalius teikiamų teisinių paslaugų įkainius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Nurodė, jog pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį nustatytas koeficientas – 3, t. y. už 2013 m. vasario 27 d. skundo surašymą maksimaliai galima priteisti suma būtų 3 000 Lt (1 000 Lt x 3). Iš pareiškėjo teismui pateiktų rašytinių įrodymų buvo matyti, kad už 2013 m. vasario 27 d. skundą bei patikslintus skundus Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl Energetikos ministerijos leidimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus parengimą pareiškėjas advokatei E. T. sumokėjo 1 500 Lt. Teismas pabrėžė, jog ši suma neviršija Rekomendacijose už ieškinio rengimą ar atsiliepimą į ieškinį numatytų maksimaliai galimų priteisti sumų dydžių, kurios yra 3 000 Lt (3 x 1 000 Lt) tiek už ieškinio rengimą, tiek ir už atsiliepimą į ieškinį, todėl gali būti priteistina, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, pareiškėjui priteisiama 500 Lt atstovavimo išlaidų.

Pažymėjo, jog iš pareiškėjo teismui pateiktos detalizacijos matyti, kad už atstovavimą 2014 m. sausio 22 d. ir 2014 m. kovo 19 d. teismo posėdžiuose pareiškėjas atstovei sumokėjo 100 Lt. 2014 m. sausio 22 d. teismo posėdžio pradžia – 9.03 val., pabaiga – 9.12 val., t. y. 9 min; 2014 m. kovo 19 d. teismo posėdžio pradžia – 10.30 val., pabaiga – 10.43 val., t. y. 13 min. Rekomendacijų 8.18 punkte nustatytas koeficientas už vieną atstovavimo valandą teisme – 0,15, t. y. maksimaliai 150 Lt (0,15 x 1 000 Lt). Pagal Rekomendacijų 9 punktą atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atstovavimo laikas 2014 m. sausio 22 d. posėdyje – 9 min., o 2014 m. kovo 19 d. posėdyje – 13 min., nurodė, jog už advokatės atstovavimą teismo posėdžiuose pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų suma nepriteistina.

Pažymėjo, jog pareiškėjas sumokėjo teismui 100 Lt žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, pareiškėjui priteistina 33,34 Lt žyminio mokesčio.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas pareiškėjo UAB „Torespa“ naudai iš atsakovo Energetikos ministerijos priteisė 533,34 Lt (500+33,34=533,34) bylinėjimosi išlaidų.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo UAB „Torespa“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl administracinės bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo persiuntė nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

III. Atsakovas Lietuvos Respublikos energetikos ministerija atskiruoju skundu (t. II, b. l. 83-84) prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartį.

Atskirajame skunde nurodoma, jog nustatant priteistino užmokesčio už advokato paslaugas dydį turi būti atsižvelgta į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Šiuo atveju atsižvelgiant į tai, kad byla nebuvo sudėtinga, nereikalavo specialių žinių, joje nebuvo keliami nauji teisės taikymo ir aiškinimo klausimai, bei, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (juo labiau, kad bylos nagrinėjimas neužtruko), manytina, kad tai galėtų būti pagrindas sumažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 18 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjo UAB „Torespa” naudai iš atsakovo Energetikos ministerijos priteisė 533,34 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos administraciniame teisme, teisėtumas ir pagrįstumas.

Atsakovas pateiktu atskiruoju skundu nesutinka su priteistu bylinėjimosi išlaidų dydžiu, teigdamas, kad teismas nepagrįstai priteisė nurodytas bylinėjimosi išlaidas ir nepagrįstai jų nesumažino.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, su tokia atsakovo pozicija nesutinka.

Teisėjų kolegija visų pirma pabrėžia, jog kreipimasis į teismą siekiant apginti savo galbūt pažeistas teises, teisėtus interesus ar įstatymų saugomus interesus yra subjektyvi tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų garantuota asmens teisė, kuri yra laikoma viena iš fundamentalių žmogaus teisių (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d.). Nors bylos inicijavimas yra tik vienas iš teisės į teisminę gynybą aspektų, tačiau pats kreipimasis į teismą savaime nėra savitikslis dalykas, t. y. tokiu kreipimusi yra siekiama atkurti savo pažeistas ar ginčijamas teises arba apginti įstatymo saugomus interesus (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1975 m. vasario 21 d. sprendimą byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę), be kita ko, gauti teismo sprendimo sprendimą, kuriuo kilęs ginčas būtų išsprendžiamas galutinai (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimą byloje Brumrescu prieš Rumuniją, 60–65 p.). Atitinkamai, tai lemia, kad teisė į teisminę gynybą nėra vien procesinio pobūdžio teisė, kuri galėtų būti tapatinama su teise kreiptis į teismą. Teisė į teisminę gynybą apima ir byloje dalyvaujančių asmenų teisę, kad teismas priimtų procesinį sprendimą, atitinkantį tarp šalių susiklosčiusius materialinius teisinius santykius ir procesinę padėtį byloje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008). Kita vertus, taip pat pažymėtina, jog teisminės gynybos prieinamumas yra tiesiogiai susijęs su teises ginančių asmenų galimybėmis pakelti bylinėjimosi išlaidų naštą ir galimybėmis pagrįstas, racionalias išlaidas susigrąžinti. Manytina, jog šiuo tikslu įstatymų leidėjas administracinėje teisenoje ir yra įtvirtinęs bylinėjimosi išlaidų institutą, kuris reglamentuojamas ABTĮ VI skirsnio nuostatų.

ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis ir numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Be to, pareiškėjas taip pat turi teisę reikalauti atlyginti jam patirtas atstovavimo išlaidas ir administraciniame procese priteistinų atstovavimo išlaidų klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 44 str. 6 d.).

Be to, pastebėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, jei skundas yra tenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai tenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012, 2012 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-342/2012). Konkreti proporcija nustatoma atsižvelgiant į tai, kokia apimtimi įsiteisėjusiu administracinio teismo baigiamuoju procesiniu aktu buvo tenkinti pareiškėjo pirmosios instancijos teisme pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-68/2010).

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog tarp proceso šalių nekyla ginčo dėl to, kad pareiškėjas yra subjektas, turintis teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kaip tai yra numatyta įvardintoje ABTĮ 44 straipsnio 1 dalies normoje, todėl šiuo aspektu plačiau nepasisakytina. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pareiškėjui priteisė 500 Lt atstovavimo išlaidų ir 33,34 Lt žyminio mokesčio, todėl, atsižvelgus į tai, kad atsakovas nesutinka būtent su šiomis priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, atsižvelgus į subjektą, inicijavusį pirmosios instancijos teismo nutarties patikrą, dėl šių bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir pasisakytina. Pažymėtina, jog atsakovas priteistas bylinėjimosi išlaidas ginčija, motyvuodamas tuo, kad spręsdamas dėl konkretaus priteistino dydžio nepagrįstai neatsižvelgė į bylos sudėtingumą, kitus kriterijus, reikšmingus sprendžiant dėl konkretaus priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio (t. II, b. l. 83-84).

Kiek tai susiję su nurodyto klausimo esme, pažymėtina, kad CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijos pateikia maksimalius dydžius už konkrečias advokato (advokato padėjėjo) teikiamas teisines paslaugas, apskaičiuojamus taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Apskaičiuojant konkrečias sumas už teiktas teisines paslaugas, imamas tas minimalios mėnesinės algos dydis, kuris galiojo konkrečios teisinės paslaugos teikimo metu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-563/2008).

Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatant konkretaus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgtina į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojamoje jurisprudencijoje aiškindamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimus, yra nurodęs, jog administracinis teismas, spęsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamoje byloje, turi kompleksiškai įvertinti, ar bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos, būtinos, realios, priteisdamas atstovavimo išlaidas turi atsižvelgti į Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius, Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, įvertinti šalių patirtas išlaidas bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (ABTĮ 53 str. 3 d.). Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad priteistinoms bylinėjimosi išlaidoms taikomi ir bendrieji teisės principai – jos turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, prašantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai. Pastebėtina, jog nei vienas iš šių nurodytų kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamai šaliai klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti bylinėjimosi išlaidas ir kokio dydžio išlaidos turėtų būti priteisiamos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013).

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad iš pareiškėjo pateiktos detalizacijos matyti jam suteiktų teisinių paslaugų pobūdis, t. y. kad, be kita ko, už skundo, patikslintų skundų parengimą ir pateikimą teismui, dokumentų nuorašų tvirtinimą advokatei E. T. buvo sumokėta 1 500 Lt (t. II, b. l. 71). Pagal nurodytų teisinių paslaugų suteikimo metu galiojusią minimalios mėnesinės algos dydį už 2013 m. vasario 27 d. skundo surašymą maksimaliai galima priteisti suma būtų 3 000 Lt (1 000 Lt x 3) (Rekomendacijų 8.2 p.) (t. I, b. l. 1-10). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo skundas buvo tenkintas iš dalies, pagrįstai jam priteisė 500 Lt atstovavimo išlaidų už nurodytų teisinių paslaugų suteikimą. Atsižvelgus į tenkintų reikalavimų dalį pagrįstai taip pat buvo priteista ir 33,34 Lt žyminio mokesčio. Šiuo atveju manytina, jog pirmosios instancijos priteistos bylinėjimosi išlaidos, kurios neviršija Rekomendacijų nustatytų maksimalių dydžių, iš esmės atitinka suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus. Be to, pastebėtina, jog šiuo atveju buvo priteista gerokai mažesnė suma už Rekomendacijose nurodytą maksimalią sumą, taikytiną įvardintoms teisinėms paslaugoms.

Teisėjų kolegija pastebi, jog nors šiuo atveju atsakovas ir teigia, kad teisme nagrinėta byla buvo nesudėtinga, nereikalavo specialių žinių, joje nebuvo keliami nauji teisės taikymo ir aiškinimo klausimai, tačiau, kaip matyti iš Rekomendacijų 2 punkto nuostatų, vien šios aplinkybės nėra vienintelės į kurias teismas privalo atsižvelgti sprendžiant klausimą dėl priteistino bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų dydžio. Be to, teisėjų kolegija pabrėžia, jog atsakovo teiginiai nėra pagrįsti konkrečiomis bylos aplinkybėmis (ABTĮ 130 str. 2 d. 6 p., 148 str.) ar kokiais nors argumentais. Teisėjų kolegija pažymi, kad, atsakovui, norint pagrįsti, jog byla yra nesudėtinga ir papildomai turėtų būti bylinėjimosi išlaidos mažintinos, būtina pateikti aiškų ir vienareikšmį bylos vertinimą jos sudėtingumo aspektu. Šiuo atveju atsakovas nepateikė argumentų, pagrindimo, kodėl bylinėjimosi išlaidos yra laikytinos aiškiai per didelėmis, be to, teisėjų kolegijos nuomone, jos atitinka Rekomendacijų nuostatas, teisingumo, protingumo principus. Šiuo atveju atsakovas atskirajame skunde iš esmės pateikia tik abstraktaus pobūdžio argumentus dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio, tačiau išsamiai nepagrindžia, būtent kodėl ir kuriais aspektais jis priteistas bylinėjimosi išlaidas vertina kaip nepagrįstas, neproporcingas (b. l. 83-84). Atsakovo abstraktūs teiginiai, kad byla nesudėtinga, priteistos išlaidos nepagrįstos ir pan., savaime nesuponuoja būtinybės papildomai mažinti priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį, ypač nesant akivaizdžių bylinėjimosi išlaidų neprotingumą pagrindžiančių aplinkybių. Priešingas nurodytos situacijos vertinimas iš esmės pažeistų pareiškėjo teises, teisėtus interesus, paneigtų ABTĮ įtvirtintus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principus ir šioje teismo nutartyje įvardintą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo instituto esmę.

Taigi atsižvelgus į administracinės bylos pobūdį, tenkintų reikalavimų dalį, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, sutiktina su pirmosios instancijos teismo priteistu bylinėjimosi išlaidų dydžiu ir jo mažinti nėra nustatyta pagrindo.

Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai sprendė bylinėjimosi išlaidų pareiškėjui priteisimo klausimą ir mažinti priteistinas bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo. Dėl šių priežasčių atsakovo atskirasis skundas atmestinas ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis