A-1746-261/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1746-261/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00939-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija 4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. R. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyriui, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant E. S., A. B., V. Č., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir uždarajai akcinei bendrovei „Matavimų sfera“, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. pareiškėja J. R. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 1-2), prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2012 m. kovo 1 d. atsakymą Nr. 1SS-(10.5)-382, kuriuo nuspręsta, kad NŽT Kėdainių žemėtvarkos skyriaus 2011 m. lapkričio 25 d. atsakymas Nr. 9SD-750, kuriuo atsisakyta patvirtinti žemės sklypų kadastrinių matavimų bylas, yra pagrįstas; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių žemėtvarkos skyriaus 2011 m. lapkričio 25 d. atsakymą Nr. 9SD-750, kuriuo atsisakyta patvirtinti žemės sklypų kadastrinių matavimų bylas; įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių žemėtvarkos skyrių patvirtinti žemės sklypų kadastrinių matavimų bylas pagal pateiktą projektą, priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareiškėjos naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Nurodė, kad 2011 m. lapkričio 25 d. NŽT Kėdainių žemėtvarkos skyriaus ir 2012 m. kovo 1 d. Nacionalinės žemės tarnybos atsakymai buvo priimti netinkamai įvertinus visas aplinkybes.

Paaiškino, kad Nacionalinės žemės tarnybos atsakyme nurodyta, kad NŽT Kėdainių rajono žemėtvarkos skyriaus pateiktoje Kėdainių rajono Krakių apylinkės viršaičio antspaudu patvirtintoje schemoje nurodyta, jog 0,15 ha namų valdos žemės sklypas rytinėje dalyje ribojasi su keliu. Taip pat nurodoma, kad pagal Kauno apskrities Kėdainių rajono Krakių seniūnijos Meironiškio kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaime esančio 0,29 ha žemės sklypo Nr. 207-1 ribų nustatymo ir paženklinimo lauke abrise esančią informaciją, šis žemės sklypas vakarinėje dalyje ribojasi su keliu.

Tačiau nurodytame abrise matoma, kad kelias neina visa minėtų sklypų riba, jis yra skirtas tik įvažiuoti į J. R. formuojamą namų valdos sklypą. Be to, Kėdainių rajono valdybos 1992 m. rugsėjo 29 d. potvarkyje Nr. 447 „Dėl leidimo mokėti už žemės sklypus“ nebuvo nurodyta, jog per jį eina bendro naudojimo vietinės reikšmės kelias ar kad yra nustatytas servitutas ar kokie nors kiti sklypo apribojimai. Faktą, kad jokio kelio minėtame žemės sklype nėra, patvirtina ir pridedami 2003 m. gruodžio 17 d. patvirtinti žemės sklypų kadastro žemėlapiai, iš kurių matyti, jog per J.

R. žemės sklypus neina joks kelias. Šiame plane, patvirtintame VĮ Registrų centro Kauno filialo antspaudu, pažymėta, kad sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje, nurodytose gretimybėse kelias yra pažymėtas tik sklypo kraštinėje 3-4, kuri yra pietinėje sklypo dalyje, o ne rytinėje ar vakarinėje, kaip nurodoma Nacionalinės žemės tarnybos atsakyme. Iš šio plano taip pat matyti, jog nuo pagrindinio kelio į pareiškėjos sodybą einantis kelias baigiasi kaip tik ties jos namų valdos žemės sklypu, t. y. yra skirtas įvažiuoti į jos sodybą, tačiau toliau jokio kelio nėra.

Tą patį patvirtina ir pateikiamas ortofoto žemėlapis. Jame matoma, kad kelias baigiasi įvažiavimu į sodybą, o ne kerta visą ją. Nei minėtame potvarkyje, nei pateiktoje ištraukoje iš Meironiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto ar 1999 m. (duomenys neskelbtini) gyvenvietės asmeninio ūkio žemės reformos projekte, nei jokiuose kituose dokumentuose jokia forma nėra pažymėtas ar aprašytas neva egzistuojantis kelias, kelias visiškai neapibūdintas, t. y. net nenurodyta, ar tai gruntinis kelias – suvažinėtas lauko keliukas, ar žvyruotas su sankasom, grioviais ir pan. kelias pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 3 dalį.

Pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 790 patvirtintų „Vietinių kelių tinklo projektavimo, jų priklausomybės, naudojimo ir priežiūros laikinųjų nurodymų“ 23 punktą savivaldybės privalo rūpintis vietinių kelių technine priežiūra, tačiau nuo 1982 m., kuomet pareiškėja atvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), nei Kėdainių rajono savivaldybė, nei Krakių seniūnija niekada nesirūpino per pareiškėjos žemės sklypą neva einančiu keliu, nesidomėjo, kur toks kelias, niekada neužsiminė nei raštu, nei žodžiu, jog toje vietoje turėtų būti kelias.

Tai tik įrodo, jog minėtame žemės sklype niekada nebuvo jokio kelio, šį faktą paliudytų ir nuo seno šioje vietovėje gyvenantys pareiškėjos kaimynai.

Pažymėjo, jog NŽT Kėdainių žemėtvarkos skyriaus ir Nacionalinės žemės tarnybos atsakymuose nurodyta, kad Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. TS-335 minėtas kelias yra įtrauktas į Kėdainių rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašą ir jam suteiktas kelio numeris KRV-49. Šiame sąraše nurodyta, kad šio kelio danga yra žvyras, jo plotis 3 m, ilgis 500 m, tačiau taip faktiškai nėra, nes šis kelias iš tiesų neegzistuoja, toje vietoje žemė apaugusi žole, o ne padengta žvyru.

Be to, faktiškai kelio, kuriuo dabar naudojasi kaimyninio sklypo savininkai, ilgis nesiekia 500 m ilgio (šio kelio ilgis yra tik iki 300 m). Faktą, kad toks kelias neegzistuoja, patvirtina ir Kėdainių rajono savivaldybės internetinėje svetainėje patalpinta Kėdainių rajono savivaldybės vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schema, kurioje pareiškėjai priklausančių žemės sklypų vietoje nėra pažymėta jokio kelio. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjos turimoje Krakių seniūnijos žemėlapio kopijoje Kėdainių žemėtvarkos skyriaus nurodomas kelias, pažymėtas numeriu KRV-49, yra visai kitoje vietovėje nei pareiškėjai priklausantys žemės sklypai.

Minėtame žemėlapyje šis kelias yra (duomenys neskelbtini) kaimo apylinkėse. Krakių seniūnijoje pareikalavus patvirtinti šio žemėlapio kopiją, buvo išduota ir 2011 m. sausio 26 d. patvirtinta kitokia Krakių seniūnijos žemėlapio kopija, kur minėtas kelias numeriu KRV-49 jau yra pažymėtas šalia pareiškėjai priklausančių sklypų (duomenys neskelbtini) kaime, o kelio (duomenys neskelbtini) apylinkėse apskritai nebėra. Tai įrodo, kad ginčijamas kelias suformuotas tikrai ne 1982 m., kaip savo atsakyme tvirtina NŽT Kėdainių žemėtvarkos skyrius, o neaišku, kokiais pagrindais (kuo vadovaujantis) – tik 2011 m.

Jeigu menamas kelias numeriu KRV-49 ir eitų per pareiškėjos sodybą, pareiškėjos nuomone, jis vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, galėtų būti išbrauktas iš vietinės reikšmės kelių sąrašo pasikeitus jo socialinei ekonominei reikšmei. Kadangi minėtas kelias iš esmės reikalingas tik kaimynui pasiekti savo sodybą, o jis sutinka važiuoti keliu ir važinėja apeinančiu pareiškėjai priklausančių žemės sklypų ribas, yra būtina kadastrinių matavimų bylose pažymėti kelią, kuris atlieka savo funkciją tinkamai pagal faktines aplinkybes.

Taigi, pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu niekada nėjo ir neina joks kelias bei nėra ir nebuvo nustatytas joks servitutas. Nėra ir jokio pagrindo nustatyti J. R. nuosavybei suvaržymų daugiau, nei yra būtina, ir daugiau nei teigia, kad jų yra, pati pareiškėja. Priešinga išvada pažeidžia pareiškėjos nuosavybės teisę.

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyriaus ir trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu bei atsiliepime į skundą (I t., b. l. 91-96) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad J. R. 2011 m. lapkričio 11 d. prašymu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Kėdainių žemėtvarkos skyrių, prašydama suderinti žemės sklypų (projektinis Nr. 20 ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų planus, kuriuos parengė UAB „Matavimų sfera“. Nacionalinės žemės tarnybos Kėdainių žemėtvarkos skyrius, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, įvertino pateiktas minėtų žemės sklypų kadastro duomenų bylas ir priėmė sprendimą nederinti UAB „Matavimų sfera“ matininko parengtų šių žemės sklypų kadastrinių matavimų planų. Apie priimtą sprendimą Nacionalinės žemės tarnybos Kėdainių žemėtvarkos skyrius pareiškėją informavo 2011 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. 9SD-750. Nacionalinė žemės tarnyba 2011 m. gruodžio 21 d. gavo pareiškėjos skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos Kėdainių žemėtvarkos skyriaus 2011 m. lapkričio 25 d. rašto Nr. 9SD-750 panaikinimo. Išnagrinėjus minėtame skunde išdėstytas aplinkybes, prie skundo pridėtus dokumentus, NŽT Kėdainių žemėtvarkos skyriaus pateiktus duomenis, Nekilnojamojo turto registre esančią informaciją, nustatyta, kad 0,29 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas, atlikus kadastrinius matavimus, žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates nustatant grafiškai pagal žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinius.

Nurodė, jog pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – Nuostatai) 21 punktą bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (toliau – Taisyklės), 11 punktą, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, privaloma užtikrinti, kad anksčiau nustatytos žemės sklypo ribos vietovėje nebūtų keičiamos, o žemės sklypo plotas gali skirtis ne daugiau, kaip maksimali leistina (ribinė) paklaida. Tuo atveju, kai ženklinamo žemės sklypo riba nėra aiški (išnykę riboženkliai), privaloma vadovautis teritorijų planavimo dokumentais (šiuo atveju Meironiškio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, patvirtintu Kauno apskrities viršininko administracijos 1999 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 02-06-7551, Kauno apskrities Kėdainių rajono Krakių seniūnijos Meironiškio kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaime esančių 0,29 ha ir 1,64 ha žemės sklypų Nr. 207-1, Nr. 207-2 ribų nustatymo ir paženklinimo lauke abrisu, Kėdainių rajono Krakių apylinkės viršaičio antspaudu patvirtinta schema). Meironiškio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte prie J. R. nuosavybės teise priklausančių statinių yra suprojektuotas šiems statiniams eksploatuoti reikalingas 0,15 ha namų valdos žemės sklypas Nr. 20. Kėdainių skyriaus pateiktoje Kėdainių rajono Krakių apylinkės viršaičio antspaudu patvirtintoje schemoje nurodyta, kad rytinėje dalyje šis žemės sklypas ribojasi su keliu. Pagal Kėdainių rajono Krakių seniūnijos Meironiškio kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaime esančių 0,29 ha ir 1,64 ha žemės sklypų Nr. 207-1, Nr. 207-2 ribų nustatymo ir paženklinimo lauke abrise esančią informaciją žemės sklypas Nr. 207-1 vakarinėje dalyje ribojasi su keliu. Pareiškėja 2002 m. spalio 15 d. pasirašė minėtame abrise, taip patvirtindama, kad sutinka su nurodytomis ribomis bei sprendiniais. Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimu TS-335 minėtas kelias įtrauktas į Kėdainių rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašą, jam suteiktas Nr. KRV-49.

Teigė, kad, vadovaujantis Nuostatų 65 punktu (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. gegužės 9 d. iki 2011 m. spalio 18 d.), Nacionalinės žemės tarnybos Kėdainių žemėtvarkos skyriaus 2011 m. lapkričio 25 d. rašte Nr. 9SD-750 nurodyta, kad įvertinus J. R. pateiktas žemės sklypų (žemės ūkio paskirties ir namų valdos), esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylas, kurias parengė UAB „Matavimų sfera“, nustatyta, kad žemės sklypų planuose nurodytos gretimybės neatitinka teritorijų planavimo dokumento sprendinių, t. y. žemės sklypų planuose kelias nėra nurodytas. Kadangi Kėdainių rajono Krakių apylinkės viršaičio patvirtintoje schemoje, 1995 m. ortofotografinėje medžiagoje, Meironiškio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte bei Kėdainių rajono Krakių seniūnijos Meironiškio kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaime esančių 0,29 ha ir 1,64 ha žemės sklypų Nr. 207-1, Nr. 207-2 ribų nustatymo ir paženklinimo lauke abrise nurodyta, kad žemės sklypus skiria kelias, tai Nacionalinės žemės tarnybos Kėdainių žemėtvarkos skyriaus priimtas sprendimas nederinti kadastrinių matavimų planų, parengtų UAB „Matavimų sfera“ matininko, yra pagrįstas.

Dėl pareiškėjos teiginio, kad kelio tarp žemės sklypų vietovėje nėra ir nebuvo, todėl atsakovas turėjo suderinti žemės sklypų kadastrinių matavimų planus, atkreipė dėmesį į tai, kad pagal Nuostatų 21 punktą, įsigaliojusią nuo 2012 m. spalio 18 d., jeigu nagrinėjamu atveju atlikus ginčo žemės sklypų kadastrinius matavimus buvo nustatyta žemės sklypų ribų neatitiktis teritorijų planavimo dokumentui, t. y. nustatyta, kad vietovėje kelio tarp minėtų žemės sklypų nėra, matininkas apie neleistinus žemės sklypų ribų (kelio) pokyčius raštu privalėjo informuoti NŽT Kėdainių skyrių, pateikdamas situacijos brėžinį, kuriame turėjo būti nurodytos teritorijų planavimo dokumente (Meironiškio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, Kėdainių rajono Krakių apylinkės viršaičio patvirtintoje schemoje bei Kėdainių rajono Krakių seniūnijos Meironiškio kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaime esančių 0,29 ha ir 1,64 ha žemės sklypų Nr. 207-1, Nr. 207-2 abrise) suprojektuotos ir faktiškai naudojamos žemės sklypo ribos, o NŽT Kėdainių skyrius per 30 dienų privalėjo išnagrinėti paženklintųjų ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustatyti žemės sklypų ribų skirtumo priežastis ir surašyti išvadą dėl žemės sklypų ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypų ribų patikslinimo teritorijų planavimo dokumente būtinumo. Tuo atveju, jeigu NŽT Kėdainių skyrius būtų sakęs, kad teritorijų planavimo dokumentuose yra pažeidimų, dėl kurių susidarė žemės sklypų skirtumai (netinkamai nurodyta kelio vieta ar pan.), privalėjo inicijuoti teritorijų planavimo dokumento (Meironiškio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte) patikslinimą. Tik patikslinus teritorijų planavimo dokumentą, matininkas galėtų parengti tokius žemės sklypų planus, kokie buvo pateikti derinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo E. S. atsiliepime į pareiškėjos skundą (II t., b. l. 36-37) prašė jį tenkinti, bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Nurodė, kad pritaria parengtiems žemės sklypų planams, vietinės reikšmės vidaus kelias tarp žemės sklypų neegzistuoja, jo nėra ir nebuvo. Kelias, einantis nuo pagrindinio kelio į pareiškėjos sodybą, baigiasi ties pareiškėjos formuojamu namų valdos sklypu ir yra skirtas įvažiuoti į sodybą, o ne važiuoti toliau. Pareiškėja formuojamais žemės sklypais naudojasi taip, lyg jie sudarytų vieną visumą. Visi suinteresuoti asmenys, t. y. kaimynai, kuriems aktualus kelio nustatymo klausimas, naudojasi pravažiavimu, aplenkiančiu J. R. priklausantį žemės ūkio paskirties žemės sklypą, ir sutinka bei pageidauja, kad pravažiavimas taip ir būtų nustatytas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. B. atsiliepime į pareiškėjos skundą (II t., b. l. 32-33) prašė jį tenkinti.

Nurodė, kad į savo sodybą nuo pagrindinio kelio važinėja pagal J. R. priklausančius žemės sklypus, t. y. apvažiuodamas žemės ūkio paskirties žemės sklypą iš vakarinės pusės, važiuoti tarp formuojamų J. R. namų valdos ir žemės ūkio paskirties žemės sklypų nepageidauja. Toje vietoje, kur anot atsakovo turėtų būti kelias, yra pareiškėjos kiemas, apaugęs žole, jame esantys daiktai, pastatų išdėstymas byloja apie tai, kad niekas šia vieta nesinaudoja kaip pravažiavimu. Taip, kaip dabar pravažiavimu naudojasi visi kaimynai, yra visiems priimtina, patogu, todėl taip turėtų būti patvirtinta dokumentais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Matavimų sfera“ atsiliepime į pareiškėjos skundą (II t., b. l. 43-45) prašė jį tenkinti.

Nurodė, kad parengė kadastrines bylas numatant, kad tarp minėtų dviejų žemės sklypų kelias neina iki pat minėto kaimyninio sklypo. UAB „Matavimų sfera“ vadovavosi kitais teisinę reikšmę turinčiais dokumentais, išnagrinėjęs vietovės žemėlapius, darė išvadą, kad kelias turėtų eiti palei žemės sklypo reg. Nr. (duomenys neskelbtini) rytinę dalį ir neturėjo jokio pagrindo daryti išvados, kad kelias iki kaimyninio sklypo eina (ar turėtų eiti) tarp pareiškėjai nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemėtvarkos projekto plane pažymėto sklypo Nr.

20. Atkreipė dėmesį, kad UAB „Matavimų sfera“ vertinimu, dokumentai ir duomenys (taip pat esantys ir administracinėje byloje) patvirtina, kad tarp pareiškėjai nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ir žemėtvarkos projekto plane pažymėto sklypo Nr. 20 neina vietinės reikšmės vidaus kelias, t. y.: žemės sklypo, pažymėto projekto plane Nr. 207-1 (pareiškėjai priklausančio), žemės sklypo plane, patvirtiname Kėdainių rajono žemėtvarkos skyriuje (sklypo ribas pažymint kadastro žemėlapyje 2003 m. gruodžio 17 d. valstybės įmonės Registrų centre), žemės sklypo gretimybės yra:

1. Gretimybė taškuose 1-2 – sklypas Nr. 203-2;

2. Gretimybė taškuose 2-3 – sklypas Nr. 210-2;

3. Gretimybė taškuose 3-4 – vietinės reikšmės kelias;

4. Gretimybė taškuose 4-1 – sklypas Nr. 20, bet ne vietinės reikšmės kelias. Taigi, pareiškėjos sklypas Nr. 207-1 vakarinėje dalyje (taškuose 4-1) ribojasi su sklypu Nr. 20, bet ne vietinės reikšmės keliu, kaip turėtų būti, jei tvirtintume, kad atsakovo pozicija dėl kelio buvimo yra teisinga. UAB „Matavimų sfera“ vertinimu, atsakovo į bylą pateikti dokumentai taip pat patvirtina, kad tarp formuojamų žemės sklypų kelias iki pat kaimyninio sklypo nesitęsia, t. y.:

1. Krakių apskrities viršaičio antspaudu patvirtintos žemės sklypo Nr. 20 (namų valdos) schemos kopija rodo tik tai, kad yra įvažiavimas į žemės sklypą Nr. 20 nuo kelio Medininkai–Pajiesys; 2. Žemės sklypo Nr. 207-1 ribų nustatymo ir paženklinimo lauke abrisas rodo, kad kelias palei šio sklypo taškus 1 ir 4 neina nuo taško 1 iki pat taško 4, t. y. nutrūksta kaip tik tame taške, kur pagal žemės sklypo Nr. 20 (namų valdos) schemą baigiasi įvažiavimas būtent į žemės sklypą Nr. 20, t. y. įvažiavimas nutrūksta ir neina iki pat kaimyninio žemės sklypo.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimu (II t., b. l. 213–222) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių žemėtvarkos skyrius, tikrindamas žemės sklypo Nr. 207-1, plotas 2900 kv. m., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis 2011 m. vasario 18 d. surašė Žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai aktą Nr. 09KAM-7605 ir konstatavo, kad žemės sklypo ribos neatitinka abriso, neteisingai nurodytos gretimybės, nepridėtas rinkos vertės skaičiavimas; žemės sklypo kadastro duomenų nustatymas vietoje netikrintas (I t., b. l. 40). 2011 m. gegužės 24 d. Nacionalinės žemės tarnybos Kėdainių žemėtvarkos skyrius surašė Žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai aktą Nr. 09KAM-32923 ir konstatavo, kad žemės sklypo kadastro duomenys neatitinka teritorijų planavimo dokumentų, faktinio žemės sklypo naudojimo, neteisingai nurodytos gretimybės 3-4 ir 6-1; žemės sklypo kadastro duomenų nustatymas vietoje netikrintas (I t., b. l. 39). 2011 m. rugsėjo 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos Kėdainių žemėtvarkos skyrius surašė Žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai aktą Nr. 09KAM-59718 ir konstatavo, kad neištaisyti trūkumai, nurodyti 2011 m. gegužės 24 d. žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai akte Nr. 09KAM-32923, žemės sklypo kadastro duomenų nustatymas vietoje netikrintas (I t., b. l. 38).

Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 0,2900 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), šis sklypas, kaip nekilnojamojo turto objektas, įregistruotas nekilnojamojo turto registre, jam suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 48-49). Pareiškėjai adresu (duomenys neskelbtini) dalinės nuosavybės teise kartu su E. S. priklauso pastatai (ūkinis pastatai, tvartai, daržinė, garažas, kiti statiniai), prie kurių suprojektuotas šiems pastatams eksploatuoti reikalingas 0,15 ha namų valdos žemės sklypas, projektinis Nr. 20, šis žemės sklypas dar nėra išpirktas iš valstybės ir nuosavybės teisė pareiškėjai į šį sklypą dar nėra įregistruota (I t., b. l. 29-31, 77). Siekiant suformuoti namų valdos žemės sklypą ir patikslinti 0,2900 ha ploto žemės sklypo ribas, 2011 m. balandžio mėn. buvo atlikti pareiškėjai priklausančio žemės sklypo ir namų valdos žemės sklypo, projektinis Nr. 20, kadastriniai matavimai ir parengtos nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos (I t., b. l. 15-33, 34-50). Šios kadastrinių matavimų bylos buvo pateiktos suderinti Nacionalinės žemės tarnybos Kėdainių žemėtvarkos skyriui, kuris atsisakė tai padaryti, motyvuodamas tuo, kad žemės sklypų (žemės ūkio paskirties ir namų valdos) gretimybės neatitinka teritorijų planavimo dokumento, t. y. planuose nėra nurodytas vietinės reikšmės kelias – įvažiavimas į V. Č. sodybą (I t., b. l. 4).

Teismo posėdžio, įvykusio 2014 m. lapkričio 5 d., metu, išsamiai išanalizavęs teismui pateiktų dokumentų – (duomenys neskelbtini) gyvenvietės asmeninio ūkio žemės reformos žemėtvarkos projekto, Kauno apskrities Kėdainių rajono savivaldybės Meironiškių vietovės žemės kadastro plano, patvirtintų 1999 m. gruodžio 7 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-06-7551, Kėdainių rajono Meironiškių žemės reformos žemėtvarkos preliminarinio projekto, parengto 1992 m., - originalus, teismas nustatė, kad vietinės reikšmės kelias šiuose dokumentuose yra pažymėtas: (duomenys neskelbtini) gyvenvietės asmeninio ūkio žemės reformos žemėtvarkos projekte – raudona linija, Meironiškių vietovės žemės kadastro plane ir Meironiškių žemės reformos žemėtvarkos preliminariniame projekte – punktyrine linija pagal sutartinį žymėjimą, kelias eina ištisai šalia 0,29 ha ploto žemės sklypo (II t., b. l. 174).

Kelias pažymėtas ir 0,2900 ha žemės sklypo plane, kuriame nurodyta, kad šio žemės sklypo ribos atitinka Meironiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame 1999 m. gruodžio 7 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-06-7551, suprojektuotas ribas, šiame plane gretimybėje 4-1 nurodytas žemės sklypas Nr. 20, o vietinės reikšmės kelias – gretimybėje 3-4, nes kelias eina ne tarp sklypų, o per sklypą Nr. 20 ir nueina toliau jau sklypo riba, todėl jis negali būti 4-1 gretimybėje (I t., b. l. 10, Nuosavybės teisių atkūrimo byla, b. l. 40).

Žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo lauke abrise kelias punktyrine linija pažymėtas tik iki formuojamos namų valdos (I t., b. l. 77). Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. TS-335 minėtas kelias įtrauktas į Kėdainių rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašą, jam suteiktas Nr. KRV-49, šio kelio buvimo vieta nustatyta pagal Kėdainių rajono Krakių apylinkės viršaičio patvirtintą schemą (I t., b. l. 81-82, 137-149). Kad vietinės reikšmės kelias KRV-49 egzistuoja, patvirtino ir Panevėžio apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. II-22-320-2011 (I t., b. l. 119-121) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, 2012 m. gruodžio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N575-688/2012 (II t., b. l. 177-180).

Šioje byloje nustatyta, kad tarp J. R. ir šalia sodybą turinčio V. Č. kilo ginčas dėl naudojimosi keliu, einančiu tarp J. R. priklausančio žemės sklypo Nr. 207-1 (0,29 ha ploto) ir žemės sklypo, kuriame stovi jai priklausantys statiniai, žemės sklypas prie statinių kaip namų valda nėra suformuotas ir nupirktas, ginčo kelias yra valstybinėje žemėje, jis užfiksuotas žemės sklypų Nr. 207-1 ir Nr. 207-2 ribų nustatymo ir paženklinimo lauke abrise, kelio egzistavimą patvirtina ir 2010 m. rugpjūčio 12 d. žemės sklypo patikrinimo vietoje aktas, tai yra vienintelis kelias, kuriuo V.

Č. gali patekti į jam priklausančią sodybą, kito kelio nėra. Vietovės skaitmeniniame ortografiniame žemėlapyje (1995-2001 m. duomenimis), apžiūrėtame teismo posėdžio metu, aiškiai matyti, kad ginčo kelias eina pro J. R. sodybą ir žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir nueina toliau link kitos (teismo posėdyje įvardintos, kaip V. Č.) sodybos (II t., b. l. 181-183). Taigi, pareiškėjos teiginys, kad kelio šioje vietoje niekada nebuvo, yra nepagrįstas, tačiau kad šis kelias šiuo metu nėra naudojamas, todėl nyksta ir baigiasi ties pareiškėjos sodyba, nustatyta kitais byloje esančiais įrodymais: tai aiškiai matyti iš tų pačių vietovės ortografinių žemėlapių (duomenys palyginimui pateikti ir už 2005-2006, 2009-2010 ir 2012-2013 m.

– II t., b. l. 181-183), tą patvirtina ir trečiųjų suinteresuotų asmenų namų valdos bendrasavininkės E. S. ir A. B., 2012 m. balandžio 30 d. nupirkusio sodybą iš V. Č. (II t., b. l. 21-24), atsiliepimuose išdėstytos aplinkybės bei liudytojų R. S. ir R. V. parodymai, iš kurių matyti, kad visi kaimynai į savo sodybas važiuoja apvažiuodami žemės ūkio paskirties sklypą iš vakarinės pusės, o keliu, einančiu per J. R. namų valdos žemės sklypą, nesinaudoja ir nepageidauja naudotis. Šias aplinkybes patvirtina ir antstolės R.

M. 2012 m. kovo 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (I t., b. l. 64-76).

Teismas pažymėjo, jog iš byloje esančių kadastrinių matavimų bylų matyti, kad projektuojamo žemės sklypo (Nr. 20) plane matininkas bendro naudojimo kelią ž-3 pažymėjo kaip pasibaigusį namų valdos sklype (I t., b. l. 42), o vietinės reikšmės kelią Grunt.-4 nurodė kaip žemės sklypo Nr. 207-1 gretimybę 6-1 (I t., b. l. 19), nors pagal teritorijų planavimo dokumentus tokio kelio nėra, šis kelias atsirado, kaip buvo išsiaiškinta teismo posėdžio metu, J. R. kaimynams, tarp jų ir A. B., pradėjus važinėti į savo sodybas, aplenkiant J. R. žemės sklypą. Šis naujai susiformavęs kelias gerai matosi ir 2012-2013 m. duomenų skaitmeniniame ortografiniame žemėlapyje (II t., b. l. 183). Taigi matininkas, atlikęs kadastrinius matavimus ir nustatęs, kad kelio, kur jis pagal dokumentus turėtų būti, toje vietoje nėra, o yra kitas kelias, kurio nėra dokumentuose, privalėjo apie tai informuoti žemėtvarkos skyrių, o ne parengęs kadastrinių matavimų bylas, kuriose užfiksuoti duomenys neatitinka teritorijų planavimo ir kitų dokumentų, pateikti jas derinti žemėtvarkos tarnybai. Kadangi pareiškėjos pateiktos žemės sklypų kadastro duomenų bylos neatitiko teritorijų planavimo dokumentų, atsakovas pagrįstai atsisakė jas derinti.

Apibendrinęs išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad tenkinti pareiškėjos reikalavimą – panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių žemėtvarkos skyriaus 2011 m. lapkričio 25 d. atsakymą Nr. 9SD-750, kuriuo atsisakyta patvirtinti žemės sklypų kadastrinių matavimų bylas, nėra teisinio pagrindo, kadangi sprendimas atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, priimtas kompetentingos institucijos, nepažeidžiant prašymo nagrinėjimo procedūros, savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Netenkinus šio pareiškėjos reikalavimo, atmesti kaip nepagrįsti ir kiti išvestiniai reikalavimai – panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. kovo 1 d. atsakymą Nr. 1SS-(10.5)-382 ir įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių žemėtvarkos skyrių patvirtinti žemės sklypų kadastrinių matavimų bylas pagal pateiktą projektą. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėja savo teises turėtų įgyvendinti per teritorijų planavimo dokumentų tikslinimo procedūrą.

III. Pareiškėja J. R. pateikė apeliacinį skundą (III t., b. l. 1-5), kuriame prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – visiškai patenkinti pareiškėjos skundą.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-72/2014 išdėstytus motyvus ir padarytas išvadas, kad atsakovo pateiktas Meironiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas (jo originalas), patvirtintas Kauno apskrities viršininko administracijos 1999 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 02-06-7551, iš esmės neatitinka byloje pateiktos šio projekto ištraukos, kuria, be kita ko, rėmėsi pirmosios instancijos teismas, todėl, nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas turėjo papildomai ištirti šias aplinkybes ir paprašyti atsakovo paaiškinti projekto ir jo ištraukos neatitikimus. Tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendime apie tai visiškai nieko nepasisakyta, o atsakovas nesugebėjo paaiškinti šių apeliacinės instancijos teismo nurodytų neatitikimų teritorijų planavimo dokumentuose. Tokiu būdu taip ir liko nepašalintas neaiškumas, kodėl Meironiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas (jo originalas), patvirtintas Kauno apskrities viršininko administracijos 1999 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 02-06-7551, iš esmės neatitinka byloje pateiktos šio projekto ištraukos. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas negalėjo grįsti sprendimo tuo įrodymu, kuris neatitinka kitų byloje esančių įrodymų ir jų visumos.

2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. liepos 3 d. nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turėtų įvertinti, ar atsakovo nurodytas kelias yra žymimas atitinkamais sutartiniais ženklais. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ginčo kelias (duomenys neskelbtini) gyvenvietės asmeninio ūkio žemės reformos žemėtvarkos projekte yra pažymėtas raudona linija, Meironiškių kadastro vietovės žemės kadastro plane ir Meironiškių žemės reformos žemėtvarkos preliminariniame projekte – punktyrine linija, pagal sutartinį žymėjimą, o pats kelias, pirmosios instancijos teismo nuomone, eina ištisai šalia 0,29 ha ploto žemės sklypo. Pareiškėjos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nurodyti žymėjimai nepagrindžia nurodytuose teritorijų planavimo dokumentuose pirmosios instancijos teismo nurodomo ginčo kelio. Pavyzdžiui, Meironiškių kadastro vietovės žemės kadastro plane ir Meironiškių žemės reformos žemėtvarkos preliminariniame projekte, prie sutartinių ženklų ir jų reikšmių paaiškinimų, yra daugybė įvairių žymėjimų, kuriuos galima būtų įvardinti kaip punktyrinė linija. Daugelis šių žymėjimų yra labai panašūs ir skiriasi labai nežymiai vieni nuo kitų, tačiau pirmosios instancijos teismui 2014 m. lapkričio 5 d. posėdžio metu paprašius atsakovo atstovės nurodyti, kur, atsakovo teigimu, minėtuose dokumentuose yra kelias, atsakovo atstovė šių aplinkybių pagrįsti objektyviai negalėjo, taip pat atsakovo atstovė negalėjo objektyviai nurodyti, kurie būtent sutartiniai ženklai žymi atsakovo nurodomą ginčo kelią. Taip pat pareiškėja ir jos atstovas minėto teismo posėdžio metu atkreipė pirmosios instancijos teismo dėmesį į tai, kad atsakovo atstovės vėliau nurodytas vienas iš sutartinių ženklų yra visiškai ne tas, kuris, atsakovo teigimu, neva žymi ginčo kelią. Dėl šių priežasčių visiškai neaišku, kodėl pirmosios instancijos teismas šiame kontekste padarė išvadą, kad nurodytuose dokumentuose ginčo kelias yra, ir jis pažymėtas sutartiniais ženklais. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja prašo apeliacinės instancijos teismo įvertinti šias aplinkybes ir apžiūrėti nurodytų dokumentų originalus.

3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. liepos 3 d. nutartyje konstatavo, kad iš pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančių dokumentų nėra pagristų duomenų teigti, kad nuosavybės teisių atkūrimo metu šalia pareiškėjai priklausančio žemės sklypo (ar sklypo ribose) buvo atsakovo nurodytas kelias. Pirmosios instancijos teismas dėl šių apeliacinės instancijos teismo nurodytų motyvų nieko nepasisakė ir jų nepaneigė. Iš tiesų, jeigu atsakovo nurodytas ginčo kelias egzistavo jau tuo metu, kai pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės, tai neabejotinai turėjo atsispindėti nuosavybės teisių atkūrimo dokumentacijoje. Dar daugiau, pareiškėja prašo atkreipti apeliacinės instancijos teismo dėmesį ir į tai, kad į teritoriją, kurioje atsakovas teigia, kad yra ginčo kelias, pareiškėja atsikėlė gyventi dar 1982 m., ir nei tuo metu, nei kada nors vėliau iki nuosavybės teisių jai atkūrimo, pareiškėjos niekas niekada neinformavo, kad šalia jos gyvenamos teritorijos yra suprojektuotas ir nutiestas vietinės reikšmės vidaus kelias. Kelio buvimo faktas iškilo tik tuo metu, kai V. Č. nusipirko kaimynystėje esančią sodybą, ir norėjo į ją patekti per pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, tačiau pareiškėjai atsisakius leisti V. Č. taip važiuoti, tarp pareiškėjos ir V. Č. kilo konfliktas, V. Č. kreipėsi į atsakovą, dėl ko vėliau pareiškėjos atžvilgiu buvo inicijuota ir administracinio teisės pažeidimo byla.

4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. liepos 3 d. nutartyje nurodė, kad vien tik atsižvelgus į Kauno apskrities Kėdainių rajono Krakių seniūnijos Meironiškių kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaime Pareiškėjos žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo lauke abrisą, atsakovo nurodyto kelio buvimo vietos ir ilgio negalima tiksliai nustatyti (I t., b. l. 77). Vertindamas nurodytą abrisą, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad šiame dokumente atsakovo nurodytas kelias punktyrine linija pažymėtas tik iki formuojamos pareiškėjos namų valdos. Būtent pareiškėja tokios pozicijos laikėsi tiek šią bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėjant pirmą kartą, tiek bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Iš tiesų šis dokumentas nepagrindžia atsakovo nurodomo kelio buvimo vietos, jo ilgio ir kitų duomenų, kurie nurodyti Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 26 d. sprendime Nr. TS-335 „Dėl Kėdainių rajono savivaldybės vietinės reikšmės vidaus kelių sąrašo tvirtinimo“ (kelio danga – žvyras, plotis – 3 m, ilgis – 500 m, bendras plotas – 1 500 m2), ir kuriais remiasi atsakovas. Taigi, matyti, kad abrisas neatitinka šiame savivaldybės tarybos sprendime nurodytų aplinkybių, ir todėl šie įrodymai yra vienas kitam prieštaringi. Tačiau nesuprantama, kodėl pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą, be kita ko, grindžia ir nurodytu žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo lauke abrisu, jeigu jis nepatvirtina pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, t. y. kad ginčo kelias eina tokia trajektorija, kokia nurodyta Kėdainių rajono savivaldybės vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo schemoje, kurią byloje pateikė atsakovas. Abrisas būtent patvirtina tik tai, kad, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, kelias eina tik iki pareiškėjos formuojamos namų valdos ir ten baigiasi. Be to, 2014 m. lapkričio 5 d. teismo posėdžio metu atsakovo atstovė pati nurodė, jog teritorijų planavimo dokumentai – žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo lauke abrisas ir žemės sklypo planas, apskritai neturi įrodomosios reikšmės tokio pobūdžio administraciniuose ginčuose ir negali pagrįsti teisiškai reikšmingų aplinkybių.

5. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. liepos 3 d. nutartyje taip pat konstatavo, kad žemės sklypo Nr. 360 (plotas 0,29 ha, projektinis Nr. 207-1), pateikto plano 3-4 gretimybėse yra nurodytas vietinės reikšmės kelias, o gretimybėse 4-1 nurodytas sklypas, kurio numeris projekto plane yra 20, nors, atsakovo teigimu, šioje vietoje turėtų būti kelias (nuosavybės teisių atkūrimo byla, b. l. 40). Pasisakydamas dėl žemės sklypo Nr. 360 (plotas 0,29 ha, projektinis Nr. 207-1) byloje esančio plano ir jame nurodytų gretimybių, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad gretimybės yra nurodytos teisingai, nes ginčo kelias eina ne tarp sklypų, o per sklypą Nr. 20 ir nueina toliau jau sklypo riba, todėl jis negali būti 4-1 gretimybėje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. liepos 3 d. nutartyje jau pasisakė ir įvertino šį įrodymą, nurodydamas, kad pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimo byloje nėra dokumentų, kurių pagrindu galima būtų pagrįstai teigti, jog atkuriant pareiškėjai nuosavybes teises, ginčo kelias jau egzistavo. Be to, kaip nustatyta byloje ir kaip buvo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartyje, tą savo dokumentuose nuosekliai nurodė ir pats atsakovas, kad ginčo kelias eina būtent tarp žemės sklypo, projektinis Nr. 20, ir pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Dėl šios priežasties nesutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl žemės sklypo Nr. 360 (plotas 0,29 ha, projektinis Nr. 207-1) plane nurodytų gretimybių teisingumo, t. y. kad ginčo kelias eina ne tarp sklypų, o tiesiai per sklypą projektinis Nr. 20. Pirmosios instancijos teismo motyvai ir išvados yra prieštaringos, nes vienur jis nurodo, kad ginčo kelias eina tarp nurodytų žemės sklypų, o kitur, kad tiesiai per žemės sklypą Nr. 20.

6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. liepos 3 d. nutartyje konstatavo, kad pats Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimas Nr. TS-335 „Dėl Kėdainių rajono savivaldybės vietinės reikšmės vidaus kelių sąrašo tvirtinimo“ savaime nei patvirtina, nei paneigia kelio Nr. KRV-49 buvimo vietos, šiuo sprendimu patvirtiname kelių sąraše nurodytas kelias Nr. KRV-49 ir tiksli jo vieta šiame sprendime nėra nurodomi, todėl atitinkamai, nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas turėtų įvertinti dokumentus, kuriais nurodyto sprendimo priėmimo metu buvo įvardijama kelio Nr. KRV-49 buvimo vieta.

Pirmosios instancijos teismas 2014 m. liepos 16 d. nutartimi, be kita ko, įpareigojo atsakovą pateikti atsiliepimą į pareiškėjos skundą pagal apeliacinės instancijos teismo 2014 m. liepos 3 d. nurodytus motyvus, taip pat įpareigojo atsakovą pateikti dokumentus, ką nurodė ir apeliacinės instancijos teismas, kurių pagrindu Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. TS-335 „Dėl Kėdainių rajono savivaldybės vietinės reikšmės vidaus kelių sąrašo tvirtinimo“ priėmimo metu buvo įvardijama kelio Nr. KRV-49 buvimo vieta.

Naujai pateiktame atsiliepime į pareiškėjos skundą (II t., b. l. 146-148), atsakovas nurodė, kad informaciją apie vietinės reikšmės vidaus kelių ilgį, plotį ir kitus duomenis Kėdainių rajono savivaldybės tarybai pateikė Krakių seniūnijos seniūnas, o papildomų dokumentų atsakovas neturi ir pateikti negali, išskyrus tuos, kurie jau yra pateikti byloje. Taigi, atsakovas ir po apeliacinės instancijos teismo 2014 m. liepos 3 d. nutarties priėmimo į bylą nepateikė jokių naujų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti ginčo kelio buvimo vietos, trajektorijos, ilgio, pločio, dangos ir bendro ploto.

Savo ruožtu pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad kelio Nr. KRV-49 buvimo vieta yra nustatyta pagal Kėdainių rajono Krakių seniūnijos viršaičio patvirtintą schemą. Pareiškėja su šia išvada visiškai nesutinka, kadangi ši schema patvirtina tik tai, kad kelias, kurio niekada neginčijo ir pati pareiškėja, eina nuo pagrindinio kelio Medininkai-Pajieslys ir yra skirtas tik iš rytinės žemės sklypo Nr. 20 pusės įvažiuoti į šį žemės sklypą (formuojamą namą vaidą) ir baigiasi būtent ties ta vieta.

Dar daugiau, ši Kėdainių rajono Krakių seniūnijos viršaičio patvirtinta schema nepatvirtina jokių kitų kelio Nr. KRV-49 duomenų, t. y. jo tikslios trajektorijos, ilgio, pločio, bendro ploto ir dangos, kas yra nurodyta minėtame 2010 m. lapkričio 26 d. savivaldybės tarybos sprendime. Taigi, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas taip ir nepašalino byloje apeliacinės instancijos teismo nurodytų neaiškumų, prieštaravimų. Matyti, kad bylą išnagrinėjus iš naujo, pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių naujų aplinkybių ir byloje nebuvo pateikta jokių naujų įrodymų.

Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo išvadas grįsti aptariamu savivaldybės tarybos sprendimu, nes šis įrodymas nepatvirtina bylai teisiškai reikšmingų aplinkybių, taip pat šio įrodymo, jame nurodytų duomenų nepatvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, ir todėl šiuo savivaldybės tarybos sprendimu byloje vadovautis nėra jokio teisinio pagrindo.

7. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą pagrindė ir Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 11-22-320/2011 bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-688/2012, nes to pirmosios instancijos teismo paprašė ir pats atsakovas, tačiau nors atsakovas nurodytais procesiniais teismų sprendimais administracinio teisės pažeidimo bylose prašė vadovautis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka, pateikdamas atsiliepimą į pareiškėjos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 26 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-7-257/2013, tačiau šiais atsakovo argumentais ir pačiais procesiniais teismų sprendimais administracinio teisės pažeidimo bylose apeliacinės instancijos teismas, priimdamas 2014 m. liepos 3 d. nutartį, nesirėmė, todėl šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo kvestionuoti įsiteisėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 3 d. nutarties, ką savo aiškinimu iš esmės siūlė daryti atsakovas šią bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš naujo. Pareiškėjos vertinimu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. liepos 3 d. nutartyje nesirėmė dabar jau pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais procesiniais teismų sprendimais administracinio teisės pažeidimo bylose, nes pastarosios bylos buvo nagrinėjamos kitokiu aspektu, tose bylose nebuvo tiriami visi tie patys įrodymai, kurie yra pateikti šioje byloje. Taigi, pirmosios instancijos teismas taip pat neturėjo skundžiamo sprendimo grįsti šiais minėtais procesiniais teismų sprendimais administracinio teisės pažeidimo bylose.

8. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime taip pat nurodė, kad ginčo kelio egzistavimą patvirtina vietovės ortografinis žemėlapis 1995-2001 m. laikotarpio. Tačiau iš tikrųjų kelio, kaip vietinės reikšmės vidaus kelio, toje vietovėje niekada nebuvo, jo inter alia nebuvo ir teismo nurodytu 1995-2001 m. laikotarpiu, nes šių aplinkybių nepagrindžia jokie byloje esantys įrodymai. Tuo metu pro pareiškėjos sodybą jokie svetimi asmenys į šiuo metu trečiajam suinteresuotam asmeniui A. B. priklausančią sodybą niekada nevažinėjo.

9. Pirmosios instancijos teismas nurodė ir tai, kad šiuo metu ginčo kelias nyksta ir baigiasi ties pareiškėjos sodyba, nes tai, teismo nuomone, be kita ko, patvirtina ir trečiųjų suinteresuotų asmenų E. S. ir A. B. paaiškinimai, taip pat liudytojų R. S. ir R. V. parodymai. Pareiškėjos manymu, priešingai, aplinkybes, jog trečiasis suinteresuotas asmuo E. S. bei liudytojai R. S. ir R. V. patvirtino, kad atsakovo nurodomu ginčo keliu niekas niekada nesinaudojo, nes tokio kelio ten apskritai niekada nebuvo, reikia vertinti kaip paneigiančias atsakovo nurodomo kelio buvimo faktą, o ne patvirtinančias jo buvimą. Be to, trečiasis suinteresuotas asmuo E. S. bei liudytojai R. S. ir R. V. ginčo teritorijoje gyvena jau daugybę metų, todėl jų paaiškinimais ir parodymais, kurie, matyti, jog yra nuoseklūs ir neprieštaringi vieni kitiems, atitinka kitus byloje esančius įrodymus, nesivadovauti byloje nėra jokio teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad 1995-2001 m. laikotarpis yra gana ilgas, todėl aplinkybę, kad šiuo laikotarpiu kelias, kaip vietinės reikšmės vidaus kelias, buvo naudojamas kitų asmenų, neabejotinai turi patvirtinti ir kiti įrodymai, tačiau jų byloje nėra. Nei vienas iš nurodytų asmenų nenurodė, kad 1995-2001 m. ginčo kelias būtų buvęs aktyviai naudojamas.

10. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovo nurodomas kelias būtų buvęs suprojektuotas, nėra jokių įrodymų, kas šį kelią projektavo, kada jis buvo projektuojamas, kada buvo galutinai suprojektuotas (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 str. 4 d., 8 str.), byloje nėra jokios kelio projektavimo faktą patvirtinančios projektinės dokumentacijos. Akivaizdu ir tai, kad dėl atsakovo nurodomo kelio, jeigu toks yra, suprojektavimo ir nutiesimo, be kita ko, turėjo būti patirtos ir tam tikros piniginės išlaidos, tačiau šių įrodymų byloje taip pat nėra. Pareiškėjos vertinimu, atsakovo pareiga yra įrodyti šias aplinkybes, nes būtent atsakovas teigia, kad ginčo kelias egzistuoja. Be to, pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes turėjo aptarti priimdamas sprendimą, nes jos buvo analizuojamos teismo posėdžio metu, tačiau skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas kelio suprojektavimo ir nutiesimo faktą, kas šiuos veiksmus atliko ir kitų šiame kontekste svarbių aplinkybių, visiškai neaptarė ir nenurodė dėl to nei vieno motyvo. Pareiškėjos vertinimu, šios aplinkybės nagrinėjamo ginčo aspektu yra labai svarbios ir turi būti patvirtintos arba paneigtos.

11. Pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai nepasisakė dėl šių įrodymų:

1) byloje kaip liudytojo duotų Krakių seniūno parodymų, kadangi teismo posėdžio metu jis konkrečiai nurodyti, kuo vadovavosi, darydamas išvadą dėl kelio, kurio Nr. KRV-49, egzistavimo, negalėjo, su jokiais specialistais dėl kelio buvimo (nei pagal dokumentus, nei pagal faktą) nesikonsultavo, be to, pripažino, kad toks žemėlapis (projektas), kuriame kelias KRV-49 yra (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, o Meironiškėse jo nėra, jam yra žinomas; 2) 2004 m. balandžio 23 d. Kėdainių rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. TS-136 „Dėl vietinių kelių ir gatvių sąrašo tvirtinimo“, kuriame nėra jokių duomenų apie tai, kad teritorijoje, kurioje gyvena pareiškėja, yra koks nors vietinės reikšmės vidaus kelias, kuris šiuo metu jau įvardijamas kaip kelias, kurio Nr. KRV-49;

3) Krakių seniūno parengtos ir byloje esančios kelių schemos, kuria vadovaudamasi Kėdainių rajono savivaldybės taryba priėmė 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. TS-335 „Dėl Kėdainių rajono savivaldybės vietinės reikšmės vidaus kelių sąrašo tvirtinimo“, patvirtinusį vietinės reikšmės vidaus kelią KRV-49;

4) Kėdainių rajono valdybos 1992 m. rugsėjo 29 d. potvarkio Nr. 447 pv „Dėl leidimo mokėti už žemės sklypus“, kuriame nebuvo nurodyta, jog per žemės sklypą eina bendro naudojimo vietinės reikšmės kelias ar kad yra nustatytas servitutas, ar kokie nors kiti žemės sklypo apribojimai;

5) byloje pareiškėjos pateiktos Krakių seniūnijos Vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos, išduotos ir patvirtintos Kėdainių rajono savivaldybės. UAB „Matavimų sfera“ atsiliepime į pareiškėjos skundą paaiškino, jog Kėdainių žemėtvarkos skyriaus vyr. specialistės (archyvarės) 2011 m. kovo 1 d. patvirtinta 1999 m. (duomenys neskelbtini) gyvenvietės asmeninio ūkio žemės reformos žemėtvarkos projekto M 1:5000 ištrauka, kuri buvo pateikta atsakovui kartu, teikiant tvirtinti kadastrinę bylą, atitiko situaciją minėtame žemės sklypo plane, pažymėto projekto plane Nr. 207-1 (Reg.

Nr. (duomenys neskelbtini)). UAB „Matavimų sfera“ taip pat nurodė, kad žemės sklypo, pažymėto projekto plane Nr. 207-1 (Reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), planas, yra rengiamas būtent pagal žemėtvarkos projektus, t. y. juos atspindi ir turi su jais sutapti (ko faktiškai nėra). Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kaip neva juodraštiniame kelių schemos variante galėjo atsispindėti keliai kitaip, nei jie yra nurodomi dabar parengtoje kelių schemoje, jeigu šiuo metu tvirtinama, kad kelias projektinėje dokumentacijoje matyti dar nuo 1982 m.

12. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendime visiškai nepasisakė ir dėl antstolio M. P. 2012 m. balandžio 4 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (I t., b. l. 83-90), kuriame apžiūrėtos Krakių seniūnijos Vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schema, išduota ir patvirtinta Kėdainių rajono savivaldybės, nurodant, kad pilkai yra pažymėti kiti vidaus keliai, ir kita schema, kurią apžiūrėjo antstolis M. P.. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. liepos 3 d. nutartyje konstatavo, kad Kėdainių rajono savivaldybės internetinėje svetainėje yra patalpinta Kėdainių rajono savivaldybės vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schema, tačiau joje yra pažymėti ne tik esami viešieji keliai (siūlomi tvirtinti vietinės reikšmės viešieji keliai), bet ir vietinės reikšmės vidaus keliai (žr. viešąją prieigą: http://www.kedainiai.lt/dokumentai/teritortii) planavimas/SP 339.jpg) (I t., b. l. 81). Atidžiai išanalizavus pastarąją schemą, matyti, kad lyginant šią viešai internete paskelbtą schemą su byloje pareiškėjos pateikta Krakių seniūnijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schema bei schema, kurią Krakių seniūnas įvardijo kaip juodraštinį variantą, akivaizdžiai matyti, kad šie dokumentai dera tarpusavyje ir juose pažymėti vietinės reikšmės vidaus keliai sutampa.

13. Taip pat pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu neįvertino ir antstolės R. M. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, kuriame esantys duomenys, antstolės atlikti skaičiavimai (matavimai), nuotraukos, patvirtina, kad jeigu kelias ir būtų toks, kokų teigia esant atsakovas, tai jo ilgis būtų vos 238 m. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo vertintame 2010 m. lapkričio 26 d. Kėdainių rajono savivaldybės tarybos sprendime Nr. TS-335 nurodoma, kad ginčo kelio ilgis yra 500 m, t. y. daugiau negu dvigubai daugiau. Taigi, akivaizdu, kad toks kelias (Nr. KRV-49), koks nurodytas minėtame savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 26 d. sprendime, faktiškai egzistuoti netgi negalėjo ir šiuo metu neegzistuoja.

14. Atsakovas bylos proceso metu daug pasisakė apie formuojamo žemės sklypo-namų valdos, plotą, tačiau konkrečiai dėl to jokių įrodymų nepateikė. Spręsdamas, ar tvirtinti kadastrines bylas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 patvirtintų Geodezijos, topografijos ir geoinformatikos darbų priežiūros, žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo tikrinimo ir nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų valstybinės ekspertizės organizavimo taisyklių pagrindu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsakingas skyrius patikrina, ar žemės sklypo ploto, įregistruoto Nekilnojamojo turto registre arba teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre, skirtumas nėra didesnis nei leistina (ribinė) ploto paklaida. Pirmosios instancijos teismas visiškai nesiaiškino, ar iš tiesų, pateikiant tvirtinti kadastrinę bylą dėl žemės sklypo, pažymėto projektiniu Nr. 20, numačius kelią taip, kaip nurodo atsakovas, formuojamo žemės sklypo Nr. 20 plotas iš tiesų nepasikeis, t. y. nesumažės daugiau nei yra leistina (ribinė) ploto paklaida, ar numačius kelią, nepasikeis ir žemės sklypo, pažymėto projektiniu Nr. 207-1, posūkio taškų koordinatės (bei plotas). Tokiu būdu, priimant skundžiamą sprendimą, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 82 straipsnyje įtvirtintos įrodymų tyrimo taisyklės.

15. Šios bylos aplinkybės aiškiai patvirtina, kad atsakovo nurodytas ir neva egzistuojantis kelias neatitinka Kelių įstatymo nuostatų, o pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių taip pat neanalizavo. Byloje nėra jokių įrodymų dėl žemės sankasų, važiuojamosios dalies, kelkraščių, skiriamosios juostos, kelio griovių, sankryžų ir kt. Priešingai, antstolės R. M. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo priedai – foto nuotraukos, patvirtina, kad šių kelią leidžiančių identifikuoti objektų aktualioje ginčui teritorijoje nėra.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyrius atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą (III t., b. l. 19-23) prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialiosios ir proceso teisės normų bei nenukrypstant nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos.

2. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad nagrinėjant bylą liko nepašalintas neaiškumas, kodėl Meironiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto originalas, patvirtintas Kauno apskrities viršininko administracijos 1999 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 02-06-7551, neatitinka byloje pateiktos šio projekto ištraukos. Pagal Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (toliau – ir Metodika), 6 ir 8 punktus žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti panaudojami žemės kadastro vietovių žemėlapiai M 1:10000 ir 1:5000.

Projekto planas rengiamas kadastrinės vietovės žemėlapyje M 1:10000. Kai projektuojami smulkūs žemės sklypai (asmeninio ūkio žemėse, kompleksiškai užstatytose teritorijose ir kt.) prie pagrindinio brėžinio pridedamas tos teritorijos dalies plano fragmentas M 1:5000. kuriame žemės sklypai suprojektuojami vadovaujantis tais pačiais reikalavimais, kaip ir pagrindinis projekto brėžinys, o pagrindiniame projekto brėžinyje nurodomos teritorijos ribos, kuriose rengiamas projekto fragmentas atskirame žemėlapyje. Nagrinėjamoje byloje buvo pateikta 1999 m. (duomenys neskelbtini) gyvenvietės asmeninio ūkio žemės reformos žemėtvarkos projekto (M 1:5000) ištrauka ir šio projekto originalas apžiūrai Šiaulių apygardos administraciniam teismui. (duomenys neskelbtini) gyvenvietės asmeninio ūkio žemės reformos žemėtvarkos projektas (M 1:5000) yra priedas prie Meironiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto.

NŽT Kėdainių skyrius, vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-72/2014, pateikė teismui Kauno apskrities Kėdainių rajono savivaldybės Meironiškių vietovės žemės kadastro planą M 1:10000, nes planas M 1:5000 jau buvo apžiūrėtas ir įvertintas. Minėti neatitikimai numatyti Metodikoje. Anksčiau pateiktas planas yra projekto fragmentas, parengtas atskirame žemėlapyje. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime yra nurodyta, kad teismo posėdžio metu buvo išsamiai išanalizuoti pateiktų dokumentų originalai: (duomenys neskelbtini) gyvenvietės asmeninio ūkio žemės reformos žemėtvarkos projektas ir Meironiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto planai ir nustatyta, kad vietinės reikšmės kelias šiuose dokumentuose yra pažymėtas sutartiniais ženklais.

Teismas pagrįstai nurodė, kad Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. TS-335 minėtas kelias įtrauktas į Kėdainių rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašą, jam suteiktas Nr. KRV-49 ir šio kelio buvimo vieta nustatyta pagal Kėdainių rajono Krakių seniūnijos seniūno patvirtintą schemą.

3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinė byla Nr. N575-688/2012) 2012 m. gruodžio 5 d. nutartyje konstatavo, kad iš Kėdainių rajono savivaldybės Krakių seniūnijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo schemos, Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. TS-335 „Dėl Kėdainių rajono savivaldybės vietinės reikšmės vidaus kelių sąrašo tvirtinimo“ ir šiuo sprendimu patvirtinto Kėdainių rajono savivaldybės vietinės reikšmės vidaus kelių sąrašo matyti, kad ginčo vietoje yra vietinės reikšmės vidaus kelias KRV-49, kurio plotis 3 m. Šią aplinkybę iš esmės patvirtina ir byloje esanti ištrauka iš Meironiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Kauno apskrities viršininko administracijos 1999 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 02-06-7551, pareiškėjai priklausančio žemės sklypo planas, Žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo lauke abrisas ir kiti dokumentai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodytoje nutartyje konstatavo, kad minėtas kelias realiai egzistuoja, jis yra valstybinėje žemėje ir tai vienintelis kelias, kuriuo V. Č. gali patekti į jam priklausančią sodybą. Analogiškus motyvus Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė ir 2012 m. rugpjūčio 10 d. nutartyse administracinėse bylose Nr. N575-375/2012 ir Nr. N575-374/2012. Nurodytos bylos buvo pradėtos gavus V. Č. 2010 m. birželio 29 prašymą, kuriame jis nurodė, kad kaimynė J. R. neleidžia pravažiuoti bendro naudojimo 4 m pločio keliu. Pareiškėjos teiginys, kad ginčo kelio, kaip vietinės reikšmės vidaus kelio, toje vietovėje niekada nebuvo, prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. J. R. namų valdos žemės sklypas nėra įteisintas.

4. Nors pareiškėja teigia, kad Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimas Nr. TS-335 „Dėl Kėdainių rajono savivaldybės vietinės reikšmes vidaus kelių sąrašo tvirtinimo“ neįrodo kelio Nr. KRV-49 buvimo vietos, tačiau 2013 m. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą (administracinė byla Nr. I-716-422/2014), prašydama panaikinti nurodyto sprendimo dalį, kuria patvirtintas vietinės reikšmės vidaus kelias KRV-49. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo dėl termino atnaujinimo ir atsisakė priimti patikslintą skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. TS-335 „Dėl Kėdainių rajono savivaldybės vietinės reikšmės vidaus kelių sąrašo tvirtinimo“ dalį, kuria patvirtintas vietinės reikšmės vidaus kelias KRV-49. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi pareiškėjos atskirąjį skundą atmetė, Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartį paliko nepakeistą. Šie pareiškėjos veiksmai patvirtina, kad jai žinoma Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. TS-335 patvirtinto kelio vieta ir tai jos netenkina. J. R. namų valdos žemės sklypas nėra įteisintas, todėl ginčo kelias yra valstybinėje žemėje, o ne nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kaip teigia pareiškėja.

5. Nesutinka su pareiškėjos vertinimu, kad atsakovo pareiga yra pateikti kelio projektavimo ir nutiesimo darbus patvirtinančius dokumentus, kadangi tokia pareiga atsakovui nenustatyta jokiais teisės aktais. Ginčas byloje kilo dėl kelio pažymėjimo teritorijų planavimo dokumente žemės reformos žemėtvarkos projekte, o ne dėl kelio, kaip inžinierinio statinio, įrengimo teisėtumo.

6. Vadovaujantis Kėdainių rajono valdybos 1992 m. rugsėjo 29 d. potvarkio Nr. 447 pv „Dėl leidimo mokėti už žemės sklypus“ priėmimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarka“ 8 punkto nuostatomis, nuosavybės teisės apribojimai, suderinti su pirkėju, nurodomi žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties projekte. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties projektas su J. R. nebuvo sudarytas, todėl pareiškėjos teiginiai, kad minėtame potvarkyje nebuvo nurodyta, jog per žemės sklypą eina bendro naudojimo vietinės reikšmės kelias ar kad yra nustatytas servitutas, ar kokie nors kiti žemės sklypo apribojimai, nepagrįsti.

7. Pareiškėja prašo teismo įpareigoti atsakovą patvirtinti žemės sklypų kadastrinių matavimų bylas pagal pateikta projektą, tačiau apeliaciniame skunde skundžia tik pirmosios instancijos teismo nurodytus motyvus dėl kelio egzistavimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė parengtų kadastro duomenų bylų tikrinimo ir derinimo teisinį reglamentavimą ir akcentavo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyrius, tikrindamas žemės sklypo Nr. 207-1, plotas 2900 kv. m., kadastro duomenis, 2011 m. vasario 18 d. surašė Žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai aktą, kuriame nurodė, kad žemės sklypo ribos neatitinka abriso, neteisingai nurodytos gretimybės, nepridėtas rinkos vertės skaičiavimas, skaitmeninė dokumentų forma, nenurodytas prisijungimo prie LitPOS laikas. Trūkumai nebuvo ištaisyti, o tai yra pagrindas nederinti kadastrinių matavimų bylos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, be to, šio teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis šiomis nuostatomis, patikrinęs bylą iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis ir iš naujo jų nekartodamas tik papildo jas, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus.

Bylos ginčas iš esmės kilo dėl atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių žemėtvarkos skyriaus atsisakymo derinti žemės sklypų kadastrinių matavimų planus. Nacionalinės žemės tarnybos Kėdainių žemėtvarkos skyriaus 2011 m. gegužės 24 d. surašytas Žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai aktas Nr. 09KAM-32923 patvirtina, kad žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planas neatitinka teritorijų planavimo dokumentų, faktinio žemės sklypo naudojimo, neteisingai nurodytos sklypo gretimybės 3-4 ir 6-1. Iš esmės pastaroji aplinkybė, kad žemės sklypo plane ties taškais 3-4 nėra nurodyta gretimybė – vietinės reikšmės kelias, yra esminė, dėl kurios šalys nesutaria, ir šią aplinkybę Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. liepos 3 d. nutartimi nurodė tirti, grąžindamas bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Kitų atsakovo sprendime nurodytų atsisakymo derinti kadastrinių matavimų planą pagrindų pareiškėja neskundė, todėl jie nevertinami.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartį, įpareigojo atsakovą pateikti papildomus įrodymus bei paaiškinimus ir, gavęs atsakovo atsiliepimą į skundą, ištyrė teismo posėdyje (duomenys neskelbtini) gyvenvietės asmeninio ūkio žemės reformos žemėtvarkos projekto, Kauno apskrities Kėdainių rajono savivaldybės Meironiškių vietovės žemės kadastro plano, patvirtintų 1999 m. gruodžio 7 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-06-7551, Kėdainių rajono Meironiškių žemės reformos žemėtvarkos preliminarinio projekto, parengto 1992 m., originalus, apklausė liudytoja R. V. Taip pat teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-688/2012 nustatytais faktais, patvirtinančiais atsakovo poziciją, todėl nėra pagrįstas pareiškėjos apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas neįvykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 3 d. nutarties nurodymų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija) nustatyta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Todėl teismai, nagrinėdami bylas, privalo vadovautis nustatyta teismų praktika panašiose bylose.

Dėl įrodymų vertinimo Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A4-1212/2006 yra konstatavęs, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d. ir 57 str. 4 d.). ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Taip pat pažymėtina, kad pagal ABTĮ 86 straipsnio 2 dalį, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas surinko byloje galimus įrodymus ir, vertindamas juos, minėtų įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Tokiu atveju šalis, nesutinkanti su pateiktu įrodymų vertinimu, turi teisę teikti naujus įrodymus, paneigiančius teismo padarytas išvadas. Pareiškėja šio ginčo atveju naujų įrodymų, paneigiančių vertinimo teisingumą, nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas, remdamasis ABTĮ 81 straipsniu nustatyta bylos nagrinėjimo apimtimi, patikrinęs bylos faktinių aplinkybių nustatymo bei tyrimo objektyvumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas teisingam bylos išsprendimui.

Pažymėtina, kad šiam ginčui nėra reikšminga, kad kelias realiai nėra įrengtas ir nenaudojamas. Ginčas yra dėl teritorinio planavimo dokumentų, o ne dėl kelio įrengimo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymus, pagrįstai pripažino, kad Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. TS-335 ginčo kelias įtrauktas į Kėdainių rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašą, jam suteiktas Nr. KRV-49 ir kelias yra numatytas, jis yra valstybinėje žemėje, jo buvimo vieta nustatyta. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plane taškų 3-4 gretimybė yra vietinės reikšmės kelias Nr. KRV-49 ir tai turi būti nurodyta žemės sklypo kadastro duomenų plane.

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjos J. R. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys