A-261-831-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A261-831/2014

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00055-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kupiškio komunalininkas“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kupiškio komunalininkas“ prašymą atsakovui V. B. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Kupiškio komunalininkas“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Kupiškio komunalininkas“, Bendrovė) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas iš atsakovo V. B. priteisti 360,00 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d. (b. l. 2-3).

Paaiškino, kad Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. TS-147 patvirtinti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai). Kupiškio rajono savivaldybėje komunalines atliekas, vykdydama Nuostatų 8 punktą, surenka UAB „Kupiškio komunalininkas“. Pagal Nuostatų 11 punktą, vietinę rinkliavą mokėti privalo visi atliekų turėtojai (butų ir individualių namų valdų savininkai, savivaldybės butų savininkai), gyvenantys tuose rajono miestuose ir miesteliuose, gyvenvietėse ir kaimuose, kuriuose paslaugos teikėjas organizuotai surenka komunalines atliekas. Nuostatų 8 punktas numato, kad vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų iš gyventojų surinkimą bei atliekų tvarkymą apskaitą vykdo paslaugų teikėjas. Nurodė, jog V. B. ketvirčiui apskaičiuojamas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą dydis sudarė 75 Lt. Kadangi gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), be V. B. dar buvo deklaruoti dar 4 asmenys, vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skola sudaro 360,00 Lt. Bendrovė yra įgaliota atlikti visus procesinius veiksmus, išieškant iš nemokių gyventojų vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Atsakovas V. B. atsiliepime į pareiškėjo prašymą (b. l. 15-22), prašė jį atmesti.

Nurodė, kad Nuostatai parengti nesilaikant įstatymų reikalavimų, neatsižvelgiant į gyventojų poreikius, pažeidžiant atliekų turėtojų teises ir teisėtus interesus ir yra naudingi tik UAB „Kupiškio komunalininkas“. Pabrėžė, kad suyrančias organines atliekas sunaudoja savo ūkyje, nepavojingų atliekų neturi, o visas kitas pats pristato į atliekų tvarkymo centrą. Pastarajai aplinkybei pagrįsti pateikė duomenis apie apmokėjimą už priduotas mišrias komunalines atliekas. Teigė, jog komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugomis nesinaudojo, todėl pareigos mokėti vietinę rinkliavą neturi.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje atsakovas V. B. ir jo atstovas A. J. prašė Bendrovės prašymą atmesti kaip nepagrįstą. A. J. nurodė, kad nėra neaišku, kokiais apskaičiavimais remiantis Kupiškio rajono savivaldybėje buvo nustatytas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydis. Manė, kad savivaldybė turėtų skatinti gyventojus rūšiuoti atliekas, kad kuo mažesnis jų kiekis būtų surenkamas ir tvarkomas. Teigė, jog V. B. nesinaudojo Kupiškio rajono savivaldybėje įdiegta komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo sistema, savo atliekas tvarkė pats. Be to, akcentavo, jog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2013 m. kovo 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A520-181/2013 pripažinus, kad Nuostatai prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktui, iš atsakovo negali būti reikalaujama mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 14 d. sprendimu (b. l. 88–92) pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą. Atsakovo V. B. prašymą dėl turėtų išlaidų už atstovo kelionės apmokėjimą priteisimo atmetė.

Remdamasis Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 1-2 punktais, teismas padarė išvadą, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Pagal Nuostatų 3 punktą, atsakovas V. B., kaip būsto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, kartu su savo šeimos nariais patenka į vietinės rinkliavos mokėtojų kategoriją. Pagal Nuostatų 4 punktą už vietinės rinkliavos mokėjimą laiku, vietinei rinkliavai apskaičiuoti teikiamos informacijos teisingumą atsako butų, individualių namų savininkai, nagrinėjamu atveju – ir V. B.. Pagal šių nuostatų 11 punktą, vietinę rinkliavą mokėti privalo visi atliekų turėtojai (butų ir individualių namų valdų savininkai, savivaldybės butų savininkai), gyvenantys tuose rajono miestuose ir miesteliuose, gyvenvietėse ir kaimuose, kuriuose paslaugos teikėjas organizuotai surenka komunalines atliekas. Taigi, teismas nusprendė, kad Bendrovė turėjo teisę, remdamasi Nuostatuose įtvirtintais reikalavimais, apskaičiuoti atsakovui pagal Nuostatų 6.1 punktą priklausančią mokėti rinkliavą.

Teismas nustatė, kad Panevėžio apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 13 d. sprendimu administracinėje byloje dėl norminio akto ištyrimo pripažino, kad Nuostatai ta apimtimi, kuria nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį, prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktui (b. l. 56-64). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. kovo 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A520-181/2013 dėl norminio akto ištyrimo iš dalies patenkino Kupiškio rajono savivaldybės tarybos apeliacinį skundą ir pripažino, kad Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. TS-147 „Dėl Kupiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ patvirtinti ir 2009 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. TS-274 „Dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. TS-174 „Dėl Kupiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeisti Kupiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai tiek, kiek jie nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį, prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo (2006 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. X-736 redakcija) 3 straipsnio 3 punktui (b. l. 65-77). Nurodyta nutartis buvo paskelbta 2013 m. balandžio 4 d. „Valstybės žiniose“ (Nr. 35, publikacijos Nr. 1705) bei 2013 m. balandžio 10 d. Kupiškio rajono savivaldybės internetiniame tinklapyje www.kupiskis.lt.

Vadovaudamasis ABTĮ 116 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2007 m. rugsėjo 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I17-11/2007, 2013 m. balandžio 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A575-1199/2013), bei atsižvelgęs į faktines aplinkybes, teismas nusprendė, kad šiuo atveju UAB „Kupiškio komunalininkas“ reikalavimui priteisti iš atsakovo 360,00 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už 2010 m. balandžio 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d. laikotarpį Kupiškio rajono savivaldybėje patvirtinti Nuostatai ta apimtimi, kuria jie pripažinti prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktui, t. y. neteisėtai apribojusiais atsakovo teisę vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jo surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį, netaikytini. Be to, teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, teikiamus dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo bylose dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, kad vietinės rinkliavos surinkėjas, atsakingas už vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimą, turi pareigą pagrįsti mokesčio dydį, tam pasitelkiant Nuostatuose įtvirtintus teisinius instrumentus, tačiau ir vietinės rinkliavos mokėtojas, siekdamas paneigti apskaičiuotą mokestį, privalo teikti įrodymus apie kitokio dydžio mokesčio mokėjimą ar jo nemokėjimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A575-1199/2013).

Įvertinęs atsakovo pozicijai, jog sukauptas atliekas jis išveža pats ir UAB „Kupiškio komunalininkas“ administruojama paslauga nesinaudojo, pagrįsti pateiktus 2009 m. gruodžio 3 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 9311495 už UAB „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ priduotą 0,230 t mišrių komunalinių atliekų kiekį, 2013 m. liepos 18 d. kvitą Nr. 5338811 už priduotą 0,220 t mišrių komunalinių atliekų kiekį, 2013 m. liepos 18 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 5338812 už priduotas 0,040 t plastiko atliekas (b. l. 25, 82-83), taip pat tai, kad atsakovas aktyviai siekė, jog būtų visiškai atleistas nuo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėjimo, tačiau Kupiškio rajono savivaldybės taryba sprendimu Nr. TS-2 atsakovas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo nebuvo atleistas (b. l. 23), Kupiškio rajono savivaldybės administracijos 2009 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. S1-1987(10.2) jam buvo išaiškinta, jog nuo 2009 m. liepos 1 d. įvedus vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, sutartys dėl komunalinių atliekų surinkimo iš gyventojų ir atliekų tvarkymo nėra sudaromos (b. l. 24), teismas nusprendė, kad atsakovas nuosekliai siekė vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą, tvarkymą mokėti pagal faktinį iš jo surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį. Todėl padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju byloje esančių duomenų nepakanka pareiškėjo UAB „Kupiškio komunalininkas“ pateiktam vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimui pagrįsti, todėl jo reikalavimas priteisti iš atsakovo rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą pagal galintį susidaryti atliekų kiekį negali būti tenkinamas.

Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 bei 4 dalimis, teismas padarė išvadą, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti tik savo turėtų, o ne būsimų, išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju teismui buvo pateikti duomenys tik apie atsakovo atstovo turėtas kelionės išlaidas. Duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas padengė savo atstovo turėtas kelionės išlaidas, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nebuvo pateikta. Todėl V. B. atsiliepime suformuluotas prašymas priteisti turėtų išlaidų atlyginimą atmestas.

III. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Kupiškio komunalininkas“ apeliaciniu skundu (b. l. 95-97) prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą tenkinti visiškai.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 116 straipsnio 1 dalimi, norminis aktas laikomas panaikintu ir negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo teisės akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu. Ši nutartis dėl Nuostatų buvo paskelbta 2013 m. balandžio 4 d. „Valstybės žiniose“ (Nr. 35, publikacijos Nr. 1705) bei Kupiškio rajono savivaldybės internetiniame tinklalapyje 2013 m. balandžio 10 d. www.kupiskis.lt. Todėl administracinio teismo sprendimo, kuriuo norminis administracinis aktas (ar jo dalis) pripažinti neteisėtu, galia paprastai yra nukreipta į ateitį ir paprastai jis negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs teismo sprendimas.

2. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad V. B. pateikė pinigų priėmimo kvitus už priduotus mišrių komunalinių atliekų kiekius į UAB „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centrą“. Šie kvitai buvo išrašyti 2009 m. gruodžio 3 d. Nr. 9311495, 2013 m. liepos 18 d. Nr. 5338811 ir 2013 m. liepos 18 d. Nr. 5338812. Tačiau tuo laikotarpiu, kada nebuvo mokėta vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų (nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d.) jokių pateisinančių dokumentų apie pašalintas atliekas atsakovas nepateikė.

Atsakovas V. B. atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 103-104) su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą, tačiau Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 14 d. sprendimo rezoliucinę dalį pakeisti ir priteisti atsakovui iš UAB „Kupiškio komunalininkas“ kelionės išlaidas, kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Atsiliepime nurodoma, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs teisminę praktiką atliekų tvarkymo klausimais, tad keisti šią praktiką nėra jokio pagrindo, nes pareiškėjas savo apeliaciniame skunde nepateikė absoliučiai jokių naujų argumentų, kurie nebuvo ištirti pirmosios instancijos teisme. Ypač aktualus šioje byloje yra Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A575-1199/2013, tad ir šioje byloje būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika ir UAB „Kupiškio komunalininkas“ apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Bylos ginčas yra dėl rinkliavos mokėjimo už komunalinių atliekų surinkimą.

Bylos įrodymai patvirtina, kad atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas, nes yra nekilnojamojo turto savininkas ir, remiantis Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. TS-147 patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 11 punktu, privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą, Nuostatų 6.1 punkte nustatyto dydžio, skaičiuojant 60 Lt vienam gyventojui per metus, jei nėra atleistas nuo vietinės rinkliavos.

Savivaldybės tarybos teisė nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą expressis verbis yra nustatyta Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-857 redakcija). Ginčui aktualiu Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. TS-147 patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą nuostatų pripažinimas neteisėtais tiek, kiek jie nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-181/2013), nepaneigia mokėtojo prievolės mokėti vietinę rinkliavą, nes ji yra nustatyta aukštesnės galios teisės aktu, t. y. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu. Tokia nuostata yra suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, nagrinėjant panašias bylas.

Išplėstinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagrindą pripažinti, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr. administracinę bylą Nr. A556-334/2014).

Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašioje byloje yra nustatęs, kad vien tai, jog ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo numatyta aptariamą vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį, savaime negali paneigti mokėtojo pareigos mokėti šią rinkliavą. Iš tiesų atliekų turėtojas privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu (principas „teršėjas moka“; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 19, 2010, p. 55–91). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra išaiškinęs, kad šios rinkliavos objektas apima ne tik komunalinių atliekų surinkimą, bet ir šių atliekų apdorojimą Atliekų tvarkymo įstatyme ir jį įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose nustatytais būdais bei tvarka, atliekų tvarkymo veiklos priežiūrą bei atliekų šalinimo vietos priežiūrą po jų uždarymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 19, 2010, p. 55–91).

Remiantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Keisti teismų praktikos šiuo atveju nėra pagrindo, todėl minėta praktika remiamasi, nagrinėjant šios bylos ginčą.

Atsakovas laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d. vietinės rinkliavos mokesčio nemokėjo ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atliekas tuo laikotarpiu šalino kitu teisėtu būdu. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pareiškėjo reikalavimas priteisti iš V. B. 360 Lt rinkliavą už laikotarpį nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d. yra pagrįstas, todėl apeliacinis skundas tenkintinas.

Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkintinas (ABTĮ 88 str. 1 d. 4 p.).

Remdamasis išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kupiškio komunalininkas“ apeliacinį skundą patenkinti.

Panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Priteisti iš atsakovo V. B. pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kupiškio komunalininkas“ naudai 360 Lt vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Ričardas Piličiauskas