A-492-1736-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A492 -1736/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01081-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 16.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine ir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. K. skundą atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. K. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą (b. l. 4-7; 17-18), prašydamas panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Marijampolės AVPK) viršininko 2013 m. liepos 5 d. įsakymo Nr. 64-TE-229 (toliau – ir ginčijamas įsakymas, Įsakymas) 1.1 punktą, kuriuo S. K. skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Pareiškėjas nurodė, jog ginčijamo įsakymo 1.1 punktas, kuriuo vyresniajam policininkui S. K. paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba – yra nepagrįstas, tarnybinė nuobauda paskirta remiantis neišsamia tarnybinio patikrinimo išvada (nenustatyta kaltė, nebuvo nustatytas pažeidimas ir jo pasekmės). Nurodė, kad tarnybinė nuobauda paskirta remiantis tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje konstatuota, kad pareigūnas S. K., kuris vykdė tarnybą patrulio ekipaže „Rūda 20“ nuo 2013 m. birželio 12 d. 20.00 val. iki 2013 m. birželio 13 d. 8 val., 2013 m. birželio 13 d. laikotarpiu nuo 6.35 val. iki 7.27 val. esant geroms oro sąlygoms sėdėjo tarnybos vykdymui skirtame automobilyje, netoli Rimgaudo, Basanavičiaus, Žalumynų gatvių sankryžos; nustatyta, kad pareigūnui nei prieš tarnybą, nei po jos nedarbingumo pažymėjimas nebuvo išduotas, todėl daryta išvada, kad sveikatos būklė netrukdė pareiškėjui vykdyti tarnybos užduotis.

Pareiškėjas paaiškino, kad 2013 m. birželio 19 d. kreipėsi į V. G. konsultacinį diagnostinį kabinetą „Pulsas“. Išrašas iš medicininių dokumentų ir echokardioskopijos tyrimo išvadose konstatuota: „kairiojo skilvelio hipertrofija. Kairiojo prieširdžio dilatacija 1 laipsnio. Normali kairiojo skilvelio sistolinė funkcija. Sutrikusi diastolinė kairiojo skilvelio funkcija. Hipertenzinė kardiopatija. Dešiniojo prieširdžio dilatacija I laipsnio.“ Iš išrašo medicininiuose dokumentuose matosi, kad pagrindiniai pareiškėjo nusiskundimai „nuovargis, blogesnė fizinio krūvio tolerancija, ypač po naktinio darbo“, kyla dėl to, kad organizmas netoleruoja naktinio darbo, nes savijauta, kaip taisyklė, pablogėja po naktinio darbo.

Pareiškėjui pripažinta hipertonijos antra stadija. Iš ligos anamnezės matosi, kad „daug metų padidėjęs AKS, kildavo iki 170/100 mmHg, pastaruoju metu svyruoja nuo 145/90 iki 160/100 mmHg, ypač kyla po naktinio darbo, vartoja Nebilet, Prestarium. Cholesterolis 5,8, žino, kad yra padidėjęs ir MTL. Nerūko“. Be to, pasijutus blogai ir išgėrus vaistus per penkias minutes savijauta reikšmingai nepagerėja, tai gali trukti penkiolika, dvidešimt minučių o kartais ir gerokai ilgiau. Pareiškėjas nurodė, kad patikrinimą atlikę pareigūnai turėjo matyti, kad automobilyje pareiškėjas visą 52 minučių laiką pasyviai nesėdėjo, kad ir jausdamasis blogai, bet būklei pagerėjus laiką išnaudojo pagal savo sveikatos galimybes tinkamai – sutikrino surašytą protokolą, paruošė tarnybinio pranešimo projektą, užpildė policijos patrulio darbo rezultatų ataskaitą, tarnybinio automobilio kelionės lapą, o kiek konkrečiai laiko truko kiekvienas veiksmas nepamena.

Todėl galima teigti, kad tarnybinis patikrinimas atliktas akivaizdžiai neišsamiai patikrinus aplinkybes, apsiribojant tik duomenimis apie laikinąjį nedarbingumą ir todėl gautas neatitinkantis tikrovės rezultatas. Vidaus tarnyboje pareiškėjas dirba nuo 1993 m. gruodžio 1 d. Per visą tarnybos laiką tarnybine tvarka baustas tik 1 kartą, už veiką ne tarnybos metu, galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi, o skatintas 17 kartų. Charakterizuojamas taip pat teigiamai. Pareiškėjui suteikta 2 kvalifikacinė kategorija, atestacinės komisijos posėdyje pripažintas tinkamas užimamoms pareigoms.

Be to, buvo pažeista Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalis, reikalaujanti prieš skiriant nuobaudą profesinės sąjungos nariui gauti išankstinį profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimą. Pareiškėjas nurodė, kad yra Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos narys ir apie tai atsakovas žinojo, nes jo prašymu iš gaunamo atlyginimo atskaitė ir pervedė į paminėtos profesinės sąjungos banko sąskaitą nario mokestį, tad prieš skirdamas tarnybinę nuobaudą privalėjo nustatyta tvarka kreiptis į šios profesinės sąjungos renkamąjį organą dėl išankstinio sutikimo, o tai nebuvo padaryta.

Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė atsiliepimą (b. l. 24-27), prašydamas skundą atmesti.

Atsakovas paaiškino, kad 2013 m. birželio 14 d. Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas gavo Marijampolės AVPK Vilkaviškio rajono policijos komisariato (toliau – ir Vilkaviškio rajono PK) raštą Nr. 64-56-S-7171 „Dėl patikrinimo“. Kartu su raštu pateikti Vilkaviškio rajono PK viršininko R. G. 2013 m. birželio 13 d. tarnybinis pranešimas Nr. 64-56-PR5-967 „Dėl neviešo patikrinimo“ ir Vilkaviškio rajono PK Viešosios policijos skyriaus viršininko K. Ž. tarnybinis pranešimas Nr. 64-56-PR5-969 „Dėl neviešo patikrinimo“.

Tarnybiniuose pranešimuose nurodyti galimi Vilkaviškio rajono PK Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyresniojo patrulio S. K. ir patrulio M. M. padaryti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 20.7 punkto pažeidimai. Siekiant ištirti įvykio aplinkybes, Marijampolės AVPK viršininko 2013 m. birželio 16 d. pavedimu, Marijampolės AVPK Vidaus tyrimų grupėje buvo atliktas tarnybinis patikrinimas. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, jog pareigūnas S. K. patrulio ekipaže „Rūda 20“ tarnybą vykdė nuo 2013 m. birželio 12 d., 20.00 val. iki 2013 m. birželio 13 d., 8.00 val. 2013 m. birželio 13 d., laikotarpiu nuo 6.35 val. iki 7.27 val., esant geroms oro sąlygoms pareigūnas sėdėjo tarnybos vykdymui skirtame tarnybiniame automobilyje Mitsubishi L200, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) netoli Rimgaudo, Basanavičiaus, Žalumynų gatvių sankryžos. Nustatyta, kad pareigūnui nei prieš tarnybą, nei po jos laikino nedarbingumo pažymėjimas išduotas nebuvo, todėl vertino, kad sveikatos būklė jam netrukdė tinkamai vykdyti tarnybos užduotyje nurodytų užduočių. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad net ir esant reikalui išgerti vaistus, šis procesas negalėjo trukti 52 minutes. Taip pat nustatyta, kad į paskutinį įvykį pareigūnai buvo išvykę 4.02 val., iš įvykio grįžo 5.10 val., nuo išvykimo praėjo daugiau kaip valanda.

Todėl kritiškai vertino paaiškinime nurodytą aplinkybę apie intensyvų bendravimą su neblaiviais ir konfliktuojančiais asmenimis (tokių įvykių neregistruota). Atsakovas pažymėjo, kad tarnybos užduoties vykdymo ypatybes pareigūnai privalėjo išsiaiškinti prieš pradėdami tarnybą, o ne tarpusavyje tarnybos vykdymo pabaigoje. Pareiškėjas S. K., neveikdamas kaip to reikalauja jo tarnybinę veiklą reglamentuojantys teisės aktai ir be tarnybinio būtinumo esant geroms oro sąlygoms sėdėdamas tarnybiniame automobilyje pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 6 punktą.

Padaryto pažeidimo pasekmė – pažeisti Instrukcijos 20.7 punkto reikalavimai ir nevykdyta tarnybos užduotyje patruliui nustatyta užduotis – aktyvi pavojingo ir chuliganiško vairavimo kontrolė (prevencinė policinė priemonė), Kelių eismo taisyklių pažeidimų išaiškinimas, viešosios tvarkos kontrolė. Atsižvelgus į pažeidimo pobūdį ir jį vertintinus kaip aplaidų pareigų vykdymas, tyčios pareigūno veiksmuose nenustatyta, pažeidimą sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių taip pat nenustatyta. Vertindamas S. K. teismui pateiktą 2013 m. birželio 19 d. išrašą iš ambulatorinės kortelės Nr. 9498 atsakovas teigė, kad gydytojas kardiologas V.

G. nenustatė tokių sveikatos sutrikimų, kurie trukdytų pareigūno darbui, tai yra nerekomendavo šeimos gydytojai D. A. išduoti nedarbingumo pažymėjimo ar pasiųsti pareigūną į Centrinės medicinos ekspertizės komisiją tinkamumui tolesnei tarnybai nustatyti. Atsakovas mano, kad pareigūnui atvykus į tarnybą ir neesant nedarbingumo pažymėjimo, jis traktuojamas kaip sveikas ir galintis pilnai vykdyti patruliui nustatytas funkcijas. Jeigu pareigūnas turi sveikatos sutrikimų (serga) ir negali vykdyti tarnybos, į jo vietą skiriamas kitas policijos pareigūnas, nes priešingu atveju kiltų pavojus viešajam interesui, kurį policijos pareigūnas privalo ginti.

Atsakovas pažymėjo, kad 2013 m. birželio 19 d. pareiškėjui S. K. buvo įteiktas 2013 m. birželio 17 d. pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 64-PR3-65. Minėtame pranešime dėl tarnybinio nusižengimo pareiškėjo buvo paprašyta pateikti paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo, taip pat informuoti, ar jis yra profesinės sąjungos narys. Pareiškėjas 2013 m. birželio 24 d. paaiškinime Nr. 64-56-IL-2575 paaiškino galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybes bei informavo atsakovą, kad nėra profesinės sąjungos narys. Atsakovas pažymėjo, kad tarnybinio patikrinimo metu laikėsi tokį patikrinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir elgėsi sąžiningai pareiškėjo atžvilgiu.

Pats pareiškėjas tarnybinio patikrinimo metu melavo ir sąmoningai nuo tarnybinį patikrinimą atlikusio pareigūno nuslėpė savo narystę profesinėje sąjungoje. Atsakovas, pagrįstai tikėdamasis iš pareiškėjo sąžiningo elgesio ir turėdamas jo raštišką patvirtinimą apie nepriklausymą profesinei sąjungai (nuslėpus narystę), neturėjo pagrindo duomenų bazėse tikrinti informacijos apie atskaitymus iš pareiškėjo darbo užmokesčio. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato vertinimu, skiriant pareiškėjui tarnybinę nuobaudą į profesinę sąjungą dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą nebuvo kreiptasi ne dėl atsakovo, bet dėl pareiškėjo kaltės sąmoningai nuslėpus tokią informaciją.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 11 d. sprendimu (b. l. 121-130) pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nurodė, kad atliekant neviešą patrulių tarnybos vykdymo patikrinimą nustatyta, jog 2013 m. birželio 13 d., 6.35 val. patrulių ekipažas sustojo netoli Rimgaudo, Basanavičiaus, Žalumynų gatvių sankryžos. Sustojus vienas patrulis išlipo iš tarnybinio automobilio, tačiau praėjus 3-4 minutėms vėl įsėdo į tarnybinį automobilį. Iki stebėjimo pabaigos, tai yra 2013 m. birželio 13 d., 7.00 val., patruliai sėdėjo tarnybiniame automobilyje ir iš jo nebuvo išlipę. Tuo metu automobilių eismas jau buvo intensyvus, pro stovintį patrulių automobilį pravažiavo 19 transporto priemonių, tačiau patruliai neišlipo iš automobilio ir jų nestabdė.

Patikrinimo metu oro sąlygos buvo geros – dangus giedras (nelijo), oro temperatūra buvo apie 12 laipsnių šilumos. Iš 2013 m. birželio 12 d. Vilkaviškio rajono PK pajėgų išdėstymo plano nustatyta, kad patrulių ekipažas „Rūda 20“, susidedantis iš vyresniojo patrulio S. K. ir patrulio M. M. nuo 2013 m. birželio 12 d., 20.00 val., iki 2013 m. birželio 13 d., 8.00 val. vykdė tarnybą patruliavimo sektoriuose 11, 12, 37, tarnybai skirtas tarnybinis automobilis Mitsubishi L200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tarnybos vykdymui išduota alkoholio kiekio matuoklis, fotoaparatas, automobilio priverstinio stabdymo priemonė, elektros šoko įtaisas.

Patruliavimas viešas, pietų pertrauka numatyta nuo 2.00 val. iki 3.00 val. Iš 2013 m. birželio 12 d. patrulio tarnybos užduoties nustatyta, kad patrulių ekipažo „Rūda 20“ pareigūnams 2013 m. birželio laikotarpiu nuo 6.00 val. iki 8.00 val. pavesta vykdyti aktyvią pavojingo ir chuliganiško vairavimo kontrolę (prevencinė policinė priemonė), Kelių eismo taisyklių pažeidimų išaiškinimą, viešosios tvarkos kontrolę. Šias užduotis pareigūnai privalėjo vykdyti nuo tarnybos pradžios, tai yra 2013 m. birželio 12 d., 20.00 val. iki tarnybos pabaigos, tai yra 2013 m. birželio 13 d., 8.00 val.

Iš 2013 m. birželio 12 d. policijos patrulio darbo rezultatų ataskaitos (sudarė pareigūnas S. K.) nustatyta, kad paskutinis įvykis, į kurį reagavo pareigūnai, buvo 2013 m. birželio 13 d., 4.02 val. - 5.10 val. (ROIK 011130003075668). Daugiau įvykių, į kuriuos būtų reagavę pareigūnai, iki 2013 m. birželio 13 d., 8.00 val., nebuvo, taip pat nurodytu laikotarpiu nebuvo išaiškintas nei vienas Kelių eismo taisyklių pažeidėjas. Patikrinus policijos registruojamų įvykių registro duomenis nustatyta, kad 2013 m. birželio 13 d., nuo 4.00 val. iki 7.30 val. patrulių ekipažo „Rūda 20“ pareigūnai į policijos registruojamus įvykius nereagavo (nebuvo siųsti).

Patikrinus Vieningos pajėgų sistemos įrašus (tarnybiniame automobilyje Mitsubishi L200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sumontuotos telemetrinės įrangos įrašus) nustatyta, kad patrulių ekipažas netoli Rimgaudo, Basanavičiaus, Žalumynų gatvių sankryžos sustojo 6.35 val. Automobilio priekinės kairios durelės atidarytos 6.35 val. (išlipo pareigūnas M. M.), priekinės kairės vairuotojo durelės atidarytos 6.40 val. (į automobilį įsėdo pareigūnas M. M.). Iki 7.27 val. automobilio durelės atidarytos nebuvo, pareigūnai nebuvo išlipę iš tarnybinio automobilio.

Pareiškėjas 2013 m. birželio 24 d. paaiškinime Nr. 64-56-IL-2575 nurodė, kad atvykus į Rimgaudo, Basanavičiaus, Žalumynų gatvių sankryžą ir sustojus, po intensyvaus bendravimo su pažeidėjais ir konfliktuojančias tarpusavyje neblaiviais asmenimis, blogai pasijuto, pradėjo skaudėti galvą, padažnėjo širdies ritmas, todėl išgėrė gydytojo paskirtus vaistus (turi pripažintą ligą). Išgėręs vaistus tikrino tarnybinius dokumentus, taip pat sugrįžęs ir atsisėdęs į automobilį patrulis M. M. paklausė, kaip pasireiškia tarnybos užduotyje nurodytas pavojingas ir chuliganiškas vairavimas. Tai jis išaiškino kolegai, ir mano, kad tarnybinio nusižengimo nepadarė (sėdėjo automobilyje su pateisinama priežastimi), nurodė, kad nėra profesinės sąjungos narys. Patikrinus duomenų bazėje nustatyta, kad paskutinis laikino nedarbingumo pažymėjimas S. K. buvo išduotas iki 2013 m. balandžio 20 d. (Nr. ED 6785070), daugiau laikino nedarbingumo pažymėjimų išduota nebuvo.

Marijampolės AVPK 2013 m. liepos 4 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 64-IS-87 (toliau – ir Išvada) nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė Instrukcijos 20.7 punktą, draudžiantį policijos patruliui tarnybos metu, esant palankioms oro sąlygoms, be tarnybinio būtinumo sėdėti stovinčiame tarnybiniame automobilyje, ir už tai jam paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2013-06-02 iki 2013-07-15) 15 straipsnio, 1 dalies 1 punkte įtvirtintą reikalavimą valstybės tarnautojai laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, Instrukcijos 20.7 punkto nuostatas, Vilkaviškio rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyresniojo patrulio pareigybės aprašymo, patvirtinto Marijampolės AVPK viršininko 2011 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 64-V-213 (toliau – ir Pareigybės aprašymas), 7.1 punkte įtvirtintą reglamentavimą, numatantį, kad vyresniojo patrulio pareigas einantis valstybės tarnautojas patruliuoja nustatytuose maršrutuose, pirmumą teikdamas pavojingoms vietoms, kuriose įvyksta eismo įvykiai, kur dažniausi KET pažeidimai, dėl kurių įvyksta eismo įvykiai, kur daromi pavojingi ar chuliganiški KET pažeidimai, intensyvaus eismo ar kitose pavojingose vietose, vietose, kur daromi KET pažeidimai, kurie kelia visuomenės pasipiktinimą; esant transporto priemonių grūstims, reguliuoti eismą, taip pat įvertinęs tarnybinio patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes, pripažino, jog teisės aktuose detaliai numatytos policijos patrulio funkcijos bei draudžiami veiksmai, garantuojantys šių funkcijų įgyvendinimą, konstatavo, jog pareiškėjas tarnybinėn atsakomybėn buvo traukiamas už tinkamai nustatytą pažeidimą – už Instrukcijos 20.7 punkte numatytą policijos patrulio veiklos (draudimo) pažeidimą (objektas), kuris yra Pareigybės aprašymo 7.1 punkto įgyvendinimo garantas.

Teismo vertinimu, pareiškėjas neveikė taip, kaip teisės aktais jis buvo įpareigotas veikti, todėl jo veikoje yra tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė, nes esant palankioms oro sąlygoms ir be tarnybinio būtinumo (sveikatos būklė, Instrukcijos 38 p. numatyti atlikti veiksmai, apie kuriuos pasisakoma motyvuose dėl kaltės, neįrodo tarnybinio būtinumo) sėdėdamas stovinčiame tarnybiniame automobilyje jis neįvykdė Pareigybės aprašymo 7.1 punkte numatytos vyresniojo patrulio pareigos patruliuoti nustatytame maršrute pagal 2013 m. birželio 12 d.. patrulio tarnybos užduotį patrulių ekipažui „Rūda 20“ (2013 m. birželio laikotarpiu nuo 6.00 val. iki 8.00 val. vykdyti aktyvią pavojingo ir chuliganiško vairavimo kontrolę (prevencinė policinė priemonė), Kelių eismo taisyklių pažeidimų išaiškinimą, viešosios tvarkos kontrolę) ir tai patvirtino liudytojai R.

G., K. Ž., nurodydami, jog Rimgaudo, Basanavičiaus, Žalumynų gatvių sankryžoje eismas buvo intensyvus.

Pareiškėjo argumentai, jog jis draudimą pažeidė dėl pablogėjusios jo sveikatos būklės patruliavimo metu, dėl tarnybos dokumentų pildymo patruliavimo metu atmesti. Teismas konstatavo, kad kaltės forma yra atskleista ir nurodyta tarnybinio patikrinimo Išvadoje. Teismas vertino, kad pateiktas V. G. konsultacinio diagnostinio kabineto „Pulsas“ 2013 m. birželio 19 d. išrašas iš medicininių dokumentų nepatvirtina, kad pareiškėjas būtent dėl 2013 m. birželio 12 d., 20.00 val. – 2013 m. birželio 13 d., 8.00 val. tarnybos metu pablogėjusios sveikatos būklės kreipėsi į gydytojus, nes Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centro 2013 m. lapkričio 11 d. išrašas iš medicininių dokumentų tai paneigia, pažymėdamas, kad pareiškėjui siuntimas kardiologo konsultacijai buvo išduotas 2013 m. balandžio 18 d., taigi ir nepatvirtina pareiškėjo tarnybos metu buvusios jo sveikatos būklės, tuo labiau – tarnybinio būtinumo. Teismas pažymėjo, jog remiantis Instrukcijos 38 punktu patrulio darbo rezultatų ataskaita pildoma po tarnybos sugrįžus į policijos įstaigą, todėl šios aplinkybės nelaikė paneigiančia neteisėtą pareiškėjo neveikimą. Pareiškėjo nepranešimą apie priklausymą profesinei sąjungai teismas laikė aplaidžiu ir nerūpestingu savo pažeistų teisių gynimu, kurio pasekmes turi prisiimti pats pareiškėjas.

III. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (b. l. 137-142), kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –pareiškėjo skundą tenkinti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Be skunde nurodytų argumentų, apeliaciniame skunde pareiškėjas papildomai nurodo, jog teismas motyvuojamojoje sprendimo dalyje klaidingai kartoja Išvados duomenis, kad M. M. išlipo per kairiąsias priekines duris, kadangi teismo posėdžio metu buvo paaiškinta, jog šis pareigūnas sėdėjo keleivio pusėje, todėl negalėjo išlipti per kairiąsias priekines duris. Pareiškėjo teigimu, teismas taip pat neteisingai nustatė aplinkybes, susijusias su tuo, kada pareiškėjui paskutinį kartą buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas ir nurodo laikotarpiu, kai toks pažymėjimas jam buvo išduotas. Pareiškėjas paaiškino, kad tik grįžęs iš atostogų sužinojo, kad yra priimtas į profesinę sąjungą. Pareiškėjui nesuprantama, kuo remdamasis teismas darė išvadą, kad tarnybinio pažeidimo padarymo metu jo padarymo vietoje buvo intensyvus eismas. Nurodo, kad ir būdami automobilyje pareigūnai stebėjo aplinką, o per tą laiką neįvyko nei vieno pavojingo ar chuliganiško vairavimo, į kurį reiktų reaguoti. Tvirtina, kad tokius pačius veiksmus automobilyje, kuriuos nurodė atlikęs savo skunde, pareiškėjas atlieka dvidešimt tarnybos metų, juos leidžia Instrukcijos 20.9.2., 20.9.4., 47, 48, 49 punktai ir juos beveik be išimties atlieka visi policijos patruliai, kurie nėra už tai baudžiami. Mano, kad teismas nevertino kitų tarnybinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, t. y. nepriekaištingos pareiškėjo tarnybos iki nusižengimo.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 149-150), nurodydamas, kad jo nuomone, teismo sprendimo keisti apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ginčo esmė

Nagrinėjamos apeliacine tvarka administracinės bylos dalyką sudaro įrodymų vertinimas nustatant tarnybinio nusižengimo sudėties objektyviosios ir subjektyviosios pusės elementus –pareigūno neveikimą, dėl pažeidimo kilusias pasekmes, pareigūno kaltę, bei jų reikšmė tarnybinės atsakomybės taikymui.

Pareiškėjui vyresniajam policininkui S. K., Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyresniajam patruliui tarnybinė nuobauda – pastaba buvo paskirta Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. liepos 5 d. įsakymo Nr. 64-TE-229, 1.1. punktu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 8 dalimi ir atsižvelgiant į Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. liepos 4 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 64-IS-87.

Tarnybinio patikrinimo išvada nustatyta, jog Vilkaviškio rajono PK viršininkas R. G. kartu su Vilkaviškio rajono PK VPS viršininku K. Ž. 2013 m. birželio 13 d. nuo 5.15 val. iki 7.00 val. atliko neviešą Vilkaviškio rajono PK VPS PB patrulių tarnybos patikrinimą. Tikrintas Vilkaviškio rajono PK patrulių ekipažas „Rūda 20“, sudarytas iš Vilkaviškio rajono PK VPS PB vyresniojo patrulio S. K. ir patrulio M. M.. Atliekant neviešą patrulių tarnybos vykdymo patikrinimą nustatyta, kad 2013 m. birželio 13 d., 6.35 val. patrulių ekipažas sustojo netoli Rimgaudo, Basanavičiaus, Žalumynų gatvių sankryžos. Sustojus vienas patrulis išlipo iš tarnybinio automobilio, tačiau praėjus 3-4 minutėms vėl įsėdo į tarnybinį automobilį. Iki stebėjimo pabaigos, tai yra 2013 m. birželio 13 d., 7.00 val., patruliai sėdėjo tarnybiniame automobilyje ir iš jo nebuvo išlipę. Tuo metu automobilių eismas jau buvo intensyvus, pro stovintį patrulių automobilį pravažiavo 19 transporto priemonių, tačiau patruliai neišlipo iš automobilio ir jų nestabdė. Patikrinimo metu oro sąlygos buvo geros - dangus giedras (nelijo), oro temperatūra buvo apie 12 laipsnių šilumos. Patrulio tarnybos 2013 m. birželio 12 d. užduotimi buvo nustatyta, kad patrulių ekipažo „Rūda 20“ pareigūnams 2013 m. birželio 13 d. laikotarpiu nuo 6.00 val. iki 8.00 val. pavesta vykdyti aktyvią pavojingo ir chuliganiško vairavimo kontrolę (prevencinė policinė priemonė), Kelių eismo taisyklių pažeidimų išaiškinimą, viešosios tvarkos kontrolę. Policijos patrulio darbo rezultatų 2013 m. birželio 12 d. ataskaita (sudarė pareigūnas S. K.) patvirtina, kad paskutinis įvykis, į kurį reagavo pareigūnai, buvo 2013 m. birželio 13 d., 4.02 val. - 5.10 val. (ROIK 011130003075668). Daugiau įvykių, į kuriuos būtų reagavę pareigūnai, nebuvo. Patikrinus Vieningos pajėgų sistemos įrašus (tarnybiniame automobilyje Mitsubishi L200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sumontuotos telemetrinės įrangos įrašus) nustatyta, kad patrulių ekipažas netoli Rimgaudo, Basanavičiaus, Žalumynų gatvių sankryžos sustojo 6.35 val. Automobilio priekinės kairios durelės atidarytos 6.35 val. (išlipo pareigūnas M. M.), priekinės kairės vairuotojo durelės atidarytos 6.40 val. (į automobilį įsėdo pareigūnas M. M.). Iki 7.27 val. automobilio durelės atidarytos nebuvo, pareigūnai nebuvo išlipę iš tarnybinio automobilio.

Tarnybinio patikrinimo išvada konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą (valstybės tarnautojas privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų), 6 punktą, (valstybės tarnautojas privalo laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių) Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos policijos patrulių veiklos instrukcijos 20.7 punkto (policijos patruliui tarnybos metu draudžiama esant palankioms oro sąlygoms, be tarnybinio būtinumo sėdėti stovinčiame tarnybiniame automobilyje) reikalavimus.

Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. liepos 5 d. įsakymą Nr. 64-TE-229, kuriuo pareiškėjui buvo pakirta nuobauda, pripažino teisėtu ir pagrįstu. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde akcentavo, kad skiriant tarnybinę nuobaudą neatsižvelgta į pareiškėjo narystę profesinėje sąjungoje, apie kurią atsakovui buvo žinoma, netinkamai buvo įvertintas pareiškėjo elgesys, pažeidimo pasekmės, nusižengimą padariusio asmens kaltė.

Dėl profesinės sąjungos sutikimo

Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538, 43 straipsnio 4 punkte (red. 2006 m. liepos 19 d. įst. Nr. X-804) įtvirtinta, kad profesinių sąjungų nariams skiriant tarnybines nuobaudas, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalies nuostata skiriant tarnybinę nuobaudą nebuvo pažeista, nes pareiškėjas 2013 m. birželio 24 d. tarnybiniame paaiškinime Nr.64-56-IL-2575 dėl tarnybinio nusižengimo nurodydamas, jog nėra profesinės sąjungos narys, suklaidino atsakovą dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo gavimo. Mano, kad apie pareiškėjo narystę profesinėje sąjungoje atsakovas turėjo žinoti, nes jo prašymu iš gaunamo atlyginimo atskaito ir perveda į paminėtos profesinės sąjungos banko sąskaitą nario mokestį, tad prieš skirdamas tarnybinę nuobaudą privalėjo nustatyta tvarka kreiptis į šios profesinės sąjungos renkamąjį organą dėl išankstinio sutikimo.

Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu reguliavimu siekiama nustatyti garantijas statutiniams pareigūnams – profesinių sąjungų nariams, kad jie nebūtų diskriminuojami tarnyboje dėl jų narystės profesinėse sąjungose dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-165/2010). Profesinės sąjungos sutikimas ar nesutikimas yra skirtas asmenį apsaugoti ne nuo drausminės atsakomybės, o nuo diskriminacijos ir persekiojimo už narystę ir veiklą profesinėje sąjungoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A438-1457/2009). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aptariamo pobūdžio bylose aktualiu pripažįstamas ir valstybės tarnautojo (pareigūno) sąžiningumo aspektas, susijęs su jo pareiga informuoti darbdavį apie dalyvavimą profesinės sąjungos veikloje. Byloje Nr. A15-741/2006 pareiškėjui suklaidinus darbdavį dėl savo ryšių su profesine sąjunga, tai buvo vertinama kaip pareiškėjo nesąžiningumas tarnybinio patikrinimo metu. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad profesinė sąjunga, siekdama ginti savo narių interesus, bei pats pareiškėjas tarnybinės nuobaudos skyrimo procese, privalo veikti aktyviai, teikdami operatyviai ir tinkamam adresatui informaciją apie traukiamo drausminėn atsakomybėn tapimą profesinės sąjungos nariu. To nepadarius, pirminė informacija apie pareiškėjo nebuvimą profesinės sąjungos nariu, bet pasikeitus aplinkybėms, tampa klaidinančia. Tokioje situacijoje, atsakovas, skirdamas tarnybinę nuobaudą, veikė sąžiningai, nes tikroji teisinė padėtis jam nebuvo ir negalėjo būti žinoma ir, priešingai, ši aplinkybė, be jokios abejonės buvo žinoma pačiam pareiškėjui, kuris, veikdamas sąžiningai, informaciją apie savo narystę profesinėje sąjungoje privalėjo operatyviai pateikti tinkamam adresatui, kad pastarasis laiku sureaguotų ir atitinkama linkme pakreiptų tarnybinės nuobaudos skyrimo procesą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimas, II dalis, Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2013 m., 637-638 p.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas 2013 m. birželio 17 d. pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo, kuris pareiškėjui įteiktas 2013 m. birželio 19 d., informavo tikrinamą pareigūną – pareiškėją apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, jo teisę nurodyti duomenis apie tai, ar jis yra Profesinės sąjungos narys, bei kitas teises, numatytas Tvarkos 16 punkte. Pareiškėjas 2013 m. birželio 24 d. tarnybiniame paaiškinime Nr.64-56-IL-2575 dėl tarnybinio nusižengimo nurodė, jog jis nėra profesinės sąjungos narys (tarnybinio patikrinimo medžiaga Nr.TM-85).

Tačiau pareiškėjas dar 2013 m. birželio 3 d. buvo pateikęs prašymą Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinei sąjungai, Profesinės sąjunga 2013 m. birželio 10 d. nutarimui buvo jį priėmusi į Profesinę sąjungą, be to, pareiškėjas su Tarnybinio patikrinimo išvada susipažindamas 2013 m. rugpjūčio 14 d. atsakovui duomenų apie savo narystę profesinėje sąjungoje taip pat nepateikė ir tik 2013 m. rugsėjo 25 d. prašyme teismui nurodė šias aplinkybes. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos išvadoms, kad pareiškėjas elgėsi nesąžiningai ir klaidino atsakovą dėl savo narystės profesinėje sąjungoje.

Jau 2013 m. birželio 24 d. pateikdamas tarnybinį paaiškinimą pareiškėjas galėjo nurodyti, kad yra padavęs prašymą dėl narystės Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinėje sąjungoje. Be to, pareiškėjas, gindamas savo interesus, turėjo būti aktyvus ir domėtis, ar yra priimtas į profesinę sąjungą, ir šią informaciją galėjo žinoti bei tinkamai informuoti atsakovą vėliausiai susipažindamas su Tarnybinio patikrinimo išvada. Profesinės sąjungos duomenų dėl nario mokesčio išskaičiavimo pateikimas atsakovo buhalterijai šiuo konkrečiu atveju nepripažintinas tinkamo adresato informavimu apie pareiškėjo narystę profesinėje sąjungoje, nes tarnybinį patikrinimą atlikęs subjektas, esant pareiškėjo pateiktai informacijai, kad jis nėra profesinės sąjungos narys, neturėjo pagrindo ja abejoti ir rinkti duomenis papildomai.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvai, apeliacinio skundo argumentus dėl ginčijamo akto neteisėtumo tuo pagrindu, kad jis buvo priimtas nesant profesinės sąjungos sutikimo, atmeta. Be to, pažymi, kad byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą manyti, kad pareiškėjui tarnybinės atsakomybės taikymas galėtų būti siejamas su jo naryste profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje, objektyvūs faktai byloje tai paneigia, nes pareiškėjo prašymas priimti į profesinės sąjungos narius buvo pateiktas vos pora dienų iki nustatant tarnybinį nusižengimą, į profesinės sąjungos narius jis buvo priimtas vėliau, taigi jokia jo veikla profesinėje sąjungoje aktualiu ginčui metu apskritai nebuvo vykdoma.

Tarnybinio nusižengimo sudėtis

Pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, todėl sprendžiant pareiškėjo patraukimo tarnybinėn atsakomybėn pagrįstumo klausimą taikytinas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (akto redakcija, galiojusi nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2013 m. liepos 15 d.). Vidaus tarnybos statutas įtvirtina pagrindinius vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybės principus, nustato skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką, kuri detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintoje Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkoje (akto redakcija, galiojusi nuo 2011 m. rugsėjo 4 d. iki 2013 m. rugpjūčio 28 d.). Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus surašoma tarnybinio patikrinimo išvada, joje išdėstant nustatytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus ir pateikiant teisinį tikrinamo pareigūno veikos įvertinimą (Vidaus tarnybos statuto 26 str., Tvarkos 20 p.).

Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą.

Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusė. Tik esant šių elementų visumai, galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas (pareigūnas), turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybinio pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka, objektyvioji pusė – valstybės tarnautojo (pareigūno) neteisėtas elgesys (t. y. tarnybos pareigų, nustatytų pareigybių aprašymuose, reglamentuojančiuose viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo (pareigūno), neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012, 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-577/2013, kt., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimas, II dalis, Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2013 m., 571 p.).

Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareigūnas S. K., neveikdamas kaip to reikalauja jo tarnybinę veiklą reglamentuojantys teisės aktai ir be tarnybinio būtinumo esant geroms oro sąlygoms sėdėdamas tarnybiniame automobilyje, pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 6 punktą, padaryto pažeidimo pasekmė - pažeisti Instrukcijos 20.7 punkto reikalavimai ir nevykdyta tarnybos užduotyje patruliui nustatyta užduotis - aktyvi pavojingo ir chuliganiško vairavimo kontrolė (prevencinė policinė priemonė), Kelių eismo taisyklių pažeidimų išaiškinimas, viešosios tvarkos kontrolė. Atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, teismas jį vertino kaip aplaidų pareigų vykdymą, tyčios pareigūno veiksmuose nenustatė, pažeidimą sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių taip nenustatė. Kitaip tariant, konstatavo, kad pareigūno pažeidimas padarytas neveikimu, kaltė – neatsargumas, pažeidimo objektas – nustatyta vidaus tarnybos tvarka, pasekmės – nustatytų pareigūnui reikalavimų ir užduočių nevykdymas.

Tarnybinio nusižengimo objektyviosios pusės elementai, pasekmės

Teisės teorijoje pripažįstama, kad objektiniai teisės pažeidimo požymiai yra: a) veika (veikimas ar neveikimas); b) veikos padariniai (žala – reali ar galima, materialioji ar moralinė); ir c) tiesioginis priežastinis veikos ir sukeltų padarinių ryšys (Vaišvila A., Teisės teorija, Vilnius, leidykla „Justitia“, 2009 m., 448 p.). Pagal pobūdį teisės pažeidimai skirstomi į materialius ir formalius; materialus teisės pažeidimas yra toks, kuris sukelia jutimiškai apčiuopiamą žalą kito asmens (fizinio ar juridinio) teisėms; formalus yra tada, kai pažeidžiama pati teisinė tvarka – sukeliama ne pati reali žala, o tik grėsmė, kad ta žala atsiras (žr. ten pat, 451 p.). Taigi pasekmės ne visais atvejais yra būtinas tarnybinio nusižengimo sudėties objektyviosios pusės elementas, jų nustatymas nėra reikšmingas formaliosios sudėties pažeidimas, tačiau kilusių neigiamų pasekmių sunkumo laipsnis gali būti reikšmingas sprendžiant dėl padaryto nusižengimo sunkumo ir taikytinos atsakomybės griežtumo. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda.

Kaip jau buvo minėta, tarnybinio patikrinimo išvada nustatytos aplinkybės, patvirtinančios, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos policijos patrulių veiklos instrukcijos 20.7 punkto (policijos patruliui tarnybos metu draudžiama esant palankioms oro sąlygoms, be tarnybinio būtinumo sėdėti stovinčiame tarnybiniame automobilyje) reikalavimus.

Pareiškėjas savo skunde pirmosios instancijos teismui bei apeliaciniame skunde teigė, kad sėdėdamas automobilyje nurodomu laiku atliko tuos veiksmus, kuriuos leido sveikatos būklė – tikrino surašytą protokolą, ruošė tarnybinio pranešimo projektą, pildė policijos patrulio darbo rezultatų ataskaitą, pildė tarnybinio automobilio kelionės lapą; tokius veiksmus automobilyje atlikinėjo dvidešimt tarnybos metų, juos leidžia Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymo Nr. 5-V-673 „Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“ 20.9.2., 20.9.4., 47, 48, 49 punktai, tokius veiksmus atlieka praktiškai visi policijos patruliai ir tarnybinė atsakomybė nėra už tai taikoma. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas šiuos pareiškėjo skundo argumentus, nurodė, kad Instrukcijos 37 punktas, 38 punktas reglamentuoja patrulių ataskaitų pateikimo tvarką po tarnybos užbaigimo, todėl nebuvo tarnybinio būtinumo pareiškėjo įvardytus veiksmus atlikti patruliavimo metu. Teisėjų kolegija, pritardama šiems skundžiamo teismo sprendimo motyvams, pažymi, kad nurodomi pareiškėjo argumentai dėl pareigūnų tarnybos praktikos nepagrindžia nei tarnybinio būtinumo nagrinėjamu atveju, nei gali paneigti nustatytus tarnybos tvarkos pažeidimus individualios atsakomybės taikymo atveju, nes už tinkamą tarnybos funkcijų atlikimą kiekvienas pareigūnas yra atsakingas asmeniškai. Byloje nėra įrodytos aplinkybės, kad aptariamu laiku pareiškėjui buvo būtina atlikti funkcijas, numatytas Instrukcijos 47, 48, 49 punktuose ir užpildyti kelionės lapą, parengti darbo rezultatų ataskaitą bei tarnybinį pranešimą. Be to, apelianto nurodomi Instrukcijos 20.9.2., 20.9.4. punktai reglamentuoja iš esmės kitų funkcijų atlikimą (draudimo įsodinti į tarnybinę transporto priemonę išimtis), todėl nagrinėjamu atveju nereikšmingi ir netaikytini.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytas Instrukcijos 20.7 punkto reikalavimų pažeidimas ir nustatytos užduoties nevykdymas yra formalaus pobūdžio teisinės tvarkos pažeidimas, kurį kvalifikuojant nėra reikšmingos materialiosios pasekmės, todėl konstatuojant tarnybinio nusižengimo faktą atsakovas neturėjo jų vertinti, ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai kilusias pasekmes vertino tik formaliuoju nustatytos teisinės tvarkos pažeidimo aspektu. Apelianto argumentai, kad nustatytas pažeidimas nesukėlė jokių materialiųjų pasekmių, būdami automobilyje pareigūnai stebėjo aplinką, eismas nebuvo intensyvus (maždaug per valandą pravažiavo 19 automobilių), ir per tą laiką neįvyko nei vieno pavojingo ar chuliganiško vairavimo, į kurį reiktų reaguoti, neturi įtakos nustatyto pažeidimo teisinei kvalifikacijai. Kita vertus, kilusių pasekmių, kaip tarnybinio nusižengimo sudėties elemento vertinimas, neeliminuoja teisinę atsakomybę taikančio subjekto pareigos atsižvelgti į materialiųjų pasekmių nebuvimą kaip pagrindą parinkti ir taikyti mažiau griežtas poveikio priemones nusižengimą padariusiam asmeniui (Vidaus tarnybos statuto 26 str. 1 d.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje nėra duomenų, jog šiuo aspektu į aplinkybę, kad padarytas tarnybinis nusižengimas nesukėlė materialiųjų pasekmių, būtų atsižvelgęs tarnybinę atsakomybę taikantis subjektas, to nenagrinėjo ir pirmosios instancijos teismas.

Kaltės kaip būtinosios tarnybinės atsakomybės taikymo sąlygos nustatymas

Pagal Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalyje, galiojusios Tvarkos 4.2 punkte pateiktą tarnybinio nusižengimo apibrėžimą, būtinas tokio nusižengimo elementas – pareigūno kaltė, t. y. pareigūnas gali būti nubaustas už atitinkamą veiką tik dėl jo kaltės, todėl, tiriant nusižengimą, būtina visapusiškai išsiaiškinti visas nusižengimo padarymo aplinkybes. Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai akcentuojama, jog tam, kad valstybės tarnautojas (nagrinėjamu atveju pareigūnas) būtų patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų ar jas atliko netinkamai, konstatavimo. Tam būtinas ir kitas tarnybinio nusižengimo sudėties elementas – valstybės tarnautojo (pareigūno) kaltė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimas, II dalis, Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 23, 2013 m., 547 p., 577 p.).

Teisės teorija subjektiniais teisės pažeidimo požymiais pripažįsta ne tik kaltę, bet ir veikos motyvus, tikslus. Motyvai yra tos paskatos, dėl kurių padarytas teisės pažeidimas. Pažeidimo tikslas – tai tas rezultatas, kurio siekiama teisei priešingais veiksmais. <...> Kaltė – veikos sąmoningumas. <...> tai pažeidėjo psichinis santykis su savo veika, priešinga teisei. Kaltės formos – tyčia ir neatsargumas (Vaišvila A., Teisės teorija, Vilnius, leidykla „Justitia“, 2009 m., 448 p.).

Nagrinėjamoje byloje pagrindiniu ginčo objektu yra aplinkybių, susijusių su pareiškėjo kaltės buvimu, nustatymas. Tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde, pareiškėjas teigė, kad jis Instrukcijos 20.7 punkte nustatytą reikalavimą pažeidė ne dėl aplaidumo, bet dėl priežasčių, susijusių su sveikatos būkle, nes darbo naktinės pamainos metu po bendravimo su pažeidėjais ir neblaiviais asmenimis pavargo ir pasijuto blogai, turėjo gerti paskirtus vaistus, jam diagnozuoti širdies funkcijos sutrikimai, hipertonijos antra stadija, daug metų padidėjęs AKS (V. G. konsultacinio diagnostinio kabineto „PULSAS“ 2013 m. birželio 19 d. išrašas iš medicininių dokumentų). Apeliacinės instancijos teismui pareiškėjas nurodė, kad atsakovo 2014 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 64-TE-26 yra atleistas iš tarnybos Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punkte numatytu pagrindu – kai dėl laikinojo nedarbingumo neatvyko į tarnybą daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių. Be to, pažymėjo, kad sėdėdamas automobilyje nurodomu laiku atliko tuos veiksmus, kuriuos leido sveikatos būklė – tikrino surašytą protokolą, ruošė tarnybinio pranešimo projektą, pildė policijos patrulio darbo rezultatų ataskaitą, pildė tarnybinio automobilio kelionė lapą; tokius veiksmus automobilyje atlikinėjo dvidešimt tarnybos metų, juos leidžia Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymo Nr. 5-V-673 „Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“ 20.9.2., 20.9.4. punktai, tokius veiksmus atlieka praktiškai visi policijos patruliai ir tarnybinė atsakomybė nėra už tai taikoma.

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas šiuos pareiškėjo skundo argumentus, nurodė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių pablogėjusią pareiškėjo sveikatos būklę tarnybos metu; nurodė, kad Instrukcijos 37 punktas, 38 punktas reglamentuoja patrulių ataskaitų pateikimo tvarką po tarnybos užbaigimo, todėl nebuvo tarnybinio būtinumo pareiškėjo įvardytus veiksmus atlikti patruliavimo metu.

Teisėjų kolegija, ištyrusi byloje nustatytas aplinkybes, kurios patvirtina pareiškėjo padaryto pažeidimo priežastis, nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo kaltę, vertinimu. Viena aplinkybių, kuri nagrinėjamu atveju pripažintina eliminuojančia pareiškėjo kaltę dėl padarytų pažeidimų, yra pareiškėjo sveikatos būklė. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas turi ilgalaikio pobūdžio sveikatos sutrikimų, jam nedarbingumo pažymėjimai buvo išduoti ne tik iki 2013 m. balandžio 20 d., bet ir vėliau, balandžio 25 d., gegužės 2 d., gegužės 9 d.

Skirdamas nuobaudą, atsakovas į pareiškėjo sveikatos būklę, kaip priežastį, galėjusią turėti reikšmės tarnybinių pareigų netinkamam atlikimui nuo 6.35 val. iki 7.27 val., nepagrįstai neatsižvelgė. Pareiškėjas buvo šią aplinkybę nurodęs, teigė, kad pasijuto blogai po aiškinimosi su neblaiviais asmenimis, pastarąjį faktą patvirtina kartu budėjusio patrulio M. M. tarnybinis pranešimas (b. l. 86). Kad pareiškėjo sveikatos būklė galėjo turėti pakankamai didelę įtaką jo veiksmams aptariamu metu, patvirtina jo sveikatos sutrikimų ilgalaikis pobūdis, tai, kad ir vėliau jam buvo išduodami nedarbingumo pažymėjimai – 2013 m. lapkričio 11 d., 15 d., 22 d., 29 d., jis atsakovo 2014 m. sausio 28 d.

įsakymu Nr. 64-TE-26 yra atleistas iš tarnybos Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punkte numatytu pagrindu – kai dėl laikinojo nedarbingumo neatvyko į tarnybą daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos byloje surinktus duomenis, pareiškėjo nurodomą aplinkybę, kad jis Instrukcijos 20.7 punkto reikalaujamų veiksmų neatliko dėl sveikatos būklės, pripažįsta įrodyta, tuo pačiu konstatuoja, kad tokios aplinkybės nustatymas eliminuoja pareiškėjo kaltę dėl netinkamai atliktų tarnybos funkcijų, kaip būtinąjį tarnybinio nusižengimo elementą.

Kai nėra nustatytas vienas iš teisės pažeidimo būtinųjų subjektyviosios pusės elementų – pažeidimą padariusio asmens kaltė, teisinę atsakomybę taikyti nėra pagrindo. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo formaliai neteisėto neveikimo motyvai buvo nulemti jo savijautos, susijusios su sveikatos būklės pablogėjimu dėl ligos, savo elgesiu jis nesiekė jokių neteisėtų tikslų, priešingai, ėmėsi atlikti tuos veiksmus, kuriuos galėjo (tikrino surašytą protokolą, ruošė tarnybinio pranešimo projektą, pildė policijos patrulio darbo rezultatų ataskaitą, pildė tarnybinio automobilio kelionė lapą), taigi šiuo atveju apskritai nėra įrodyta tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė.

Remdamasi aptartais argumentais teisėjų kolegija daro išvadą, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta nepagrįstai, todėl byloje ginčijamas įsakymas yra neteisėtas ir naikintinas. Tenkinant pareiškėjo apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, priimamas naujas teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo S. K. apeliacinį skundą patenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo S. K. skundą patenkinti.

Panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. liepos 5 d. įsakymo Nr. 64-TE-229 1.1 punktą, kuriuo vyresniajam policininkui Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyresniajam patruliui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Arūnas Dirvonas

Virginija Volskienė