A-261-661-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A261-661/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00570-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. pareiškėja V. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT), (toliau – ir atsakovas) 500 Lt turtinės žalos atlyginimą (b. l. 6-8).

Paaiškino, kad Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus atstovė 2012 m. gegužės 10 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 45 straipsnio 1 dalį pareiškėjai dėl to, kad 2012 m. balandžio 25 d. atlikto patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėja užtvėrė per jos nuosavybės teise valdomą žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), valstybiniame žemės ruože esantį kelią. Tačiau Prienų rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 24 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.2.-364-878/2012 administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė ir priteisė pareiškėjai 300 Lt jos turėtų atstovavimo išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, iš Nacionalinės žemės tarnybos. Nacionalinė žemės tarnyba, nesutikdama su šiuo nutarimu, 2012 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. 10SD-(14.10.9.)-2438 „Dėl procesinių dokumentų“ pateikė apeliacinį skundą. Kauno apygardos teismas 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. ATP-1055-245/2012 Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinį skundą atmetė ir Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. nutarimą paliko galioti.

Pareiškėjos nuomone, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas nesilaikant ATPK 259 straipsnio 1 dalies normų, nustatančių, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas tik nustačius visus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Nurodė, kad jos patirta žala – išlaidos advokatui, patirtos dėl bylinėjimosi, kurį lėmė neteisėtas administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymas ir patraukimas administracinėn atsakomybėn.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 20-23) prašė jį atmesti.

Paaiškino, kad pareiškėjos skundu reikalaujama atlyginti turtinė žala – atstovavimo teisme išlaidos, patirtos teisme nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą. Tačiau šios išlaidos yra priskirtinos administracinių teisės pažeidimų proceso reguliavimo sferai ir šiuo atveju Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio normos netaikytinos. Tokių išlaidų atlyginimą reglamentuoja Administracinių teisės pažeidimų kodeksas. ATPK 279 straipsnis numato išlaidų priteisimą tik administracinėje byloje dalyvaujantiems nukentėjusiesiems, liudytojams, vertėjams ir ekspertams. Atstovavimo išlaidų atlyginimas asmeniui, kuriam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ATPK nenumatytas.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimu (b. l. 37-40) pareiškėjos skundą patenkino. Priteisė pareiškėjai iš atsakovo 500 Lt turtinės žalos atlyginimą.

Teismas nustatė, kad Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus atstovė 2012 m. gegužės 10 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnio 1 dalį pareiškėjai dėl to, kad 2012 m. balandžio 25 d. atlikto patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėja užtvėrė per jos nuosavybės teise valdomą žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), valstybiniame žemės ruože esantį kelią. Tačiau Prienų rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 24 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.2.-364-878/2012 administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė ir priteisė pareiškėjai 300 Lt jos turėtų atstovavimo išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, iš Nacionalinės žemės tarnybos (b. l. 14-16). Nacionalinė žemės tarnyba, nesutikdama su šiuo nutarimu, 2012 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. 10SD-(14.10.9.)-2438 „Dėl procesinių dokumentų“ pateikė apeliacinį skundą. Kauno apygardos teismas 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. ATP-1055-245/2012 Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinį skundą atmetė ir Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. nutarimą paliko galioti (b. l. 12-13). Pareiškėja 2013 m. sausio 18 d. Kauno apygardos teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, kuriuo prašė priteisti jai apeliacinės instancijos teisme turėtas proceso išlaidas 500 Lt už advokato teisinę pagalbą, surašant atsiliepimą į Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinį skundą. Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. ATP-1055-245/2012 pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo paliktas nenagrinėtu (b. l. 132-133, 138-139, administracinio teisės pažeidimo byla).

Teismas rėmėsi Civilinio kodekso 6.246, 6.247, 6.248, 6.249, 6.271 straipsniais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010, 2012 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-281/2012) ir pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme pasireiškė tuo, kad nebuvo laikytasi ATPK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų imperatyvių reikalavimų: pareiškėjos atžvilgiu nepagrįstai, t. y. nenustačius visų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Kauno apygardos teismas 2012 m. gruodžio 12 d. įsiteisėjusioje nutartyje konstatavo, jog „asmuo administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas tik tuo atveju, jei jo veikoje yra visi būtini elementai administracinei atsakomybei kilti, tai yra – neteisėta veika, kaltė, veikos pasekmės ir priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių. Šioje byloje nėra jokių nenuginčijamų įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjos kaltę padarius jai inkriminuojamą teisės pažeidimą, kaip ir nėra nustatyti ir įrodyti kiti šio teisės pažeidimo sudėties požymiai“.

Iš CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatos teismas padarė išvadą, kad bendriausia prasme įstatymų leidėjas asmens išlaidas, kurias jis patyrė dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų, traktuoja kaip turtinę žalą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos patirta žala siejama su išlaidomis advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (b. l. 113-120, administracinio teisės pažeidimo byla), patirtomis dėl bylinėjimosi teisme. Akivaizdu, kad bylinėjimąsi lėmė nepagrįstas administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymas pareiškėjai. Nors atsakovo atstovas atsiliepime į skundą ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad išlaidų administracinio teisės pažeidimo bylose atlyginimo klausimas reglamentuotas ATPK, o šio kodekso 279 straipsnyje nenumatytas išlaidų atlyginimas asmeniui, kuriam surašytas protokolas, toks argumentas atmestas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pareiškėja prašo atlyginti turtinę žalą, remdamasi CK 6.271 straipsniu. Akivaizdu, kad jos turėtos išlaidos yra konkrečiai apibrėžiamas, apčiuopiamas turto netekimas, taigi, bendriausia prasme tokios išlaidos laikytinos nuostoliais CK 6.249 straipsnio prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1720/2010).

Remdamasis CK 6.247 straipsniu, teismas nusprendė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjos nurodomi nuostoliai pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su pirmiau nurodytais neteisėtais veiksmais, nes jei nebūtų priimti pirmiau nurodyti nepagrįsti sprendimai dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, pareiškėjai nebūtų kilusi būtinybė bylinėtis nustatyta tvarka ir patirti su tuo susijusias išlaidas. Todėl padaryta išvada, kad byloje aptariamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp pareiškėjos nurodytų neteisėtų veiksmų ir jos nurodytų patirtų nuostolių.

Atsižvelgęs į tai, kad civilinei atsakomybei kilti CK 6.271 straipsnio pagrindu nėra būtina konkrečių valstybės pareigūnų kaltė, teismas atsakovo atstovo argumentą, kad Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus atstovė administracinį teisės pažeidimo protokolą surašė, vykdydama Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 nutarimu Nr. 1244 „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“, 6 punkto nuostatas, elgėsi pagal įstatymus, laikė teisiškai nereikšmingu. Teisiškai reikšminga yra aplinkybė, kad pareiškėja buvo neteisėtai patraukta administracinėn atsakomybėn ir dėl to patyrė materialinius nuostolius (išlaidas).

Atsižvelgęs į tai, kad išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą neviršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių, teismas jas visas priteisė.

III. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, apeliaciniu skundu (b. l. 43-46) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, nepagrįstai laikė nuostoliais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio prasme, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, todėl priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą. Nors pareiškėja skundą grindžia CK normomis, reglamentuojančiomis deliktinę atsakomybę, atsakovo atstovo nuomone, šios išlaidos yra priskirtinos administracinių teisės pažeidimų proceso reguliavimo sferai ir šiuo atveju CK 6.271 straipsnio normos netaikytinos.

Tokių išlaidų atlyginimą reglamentuoja ATPK. ATPK 279 straipsnis numato išlaidų priteisimą tik administracinėje byloje dalyvaujantiems nukentėjusiesiems, liudytojams, vertėjams ir ekspertams. Atstovavimo išlaidų atlyginimas asmeniui, kuriam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ATPK nenumatytas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinė sesija 2003 m. gruodžio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A4-689/2003 pažymėjo, kad išlaidos, patirtos teisme ginčijant nuobaudos paskyrimą administracinio teisės pažeidimo byloje, priskirtinos administracinių teisės pažeidimų proceso teisinio reguliavimo sferai ir į CK 6.249 bei 6.271 straipsnių reguliavimo sritį nepatenka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinė sesija konstatavo, kad galiojantis išlaidų, susijusių su administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimu, atlyginimo atvejų įstatyminis reglamentavimas yra detalus ir sistemiškas. Pagal <...> CK ir Žalos atlyginimo įstatymo normas išlaidos advokato pagalbai nagrinėjant administracinę ar baudžiamąją bylą atlyginamos, jei pripažįstamas neteisėtu asmens nuteisimas, suėmimas <...> ir administracinės nuobaudos – arešto paskyrimas, t. y. iš esmės tokių išlaidų atlyginimas siejamas su neteisėto asmens laisvės apribojimo atvejais.

Išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas neteisėtai patrauktam administracinėn atsakomybėn asmeniui, išskyrus neteisėtą administracinio arešto paskyrimą, nenumatytas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-689/2003, Administracinių teismų praktika Nr. 4, p. 270-277; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-3736/2010, 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-8154/2010).

2. Akcentuotina ir tai, kad, vadovaujantis ATPK 272 straipsnio 1 dalimi, naudotis advokato teikiama teisine pagalba nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė, o ne pareiga. ATPK 3028 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę per keturiolika dienų nuo apeliacinio skundo kopijų išsiuntimo dienos raštu pateikti apygardos teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą ir jame išdėstyti savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo. Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą, naudotis advokato teisine pagalba teikiant atsiliepimą į apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui buvo pareiškėjos teisė, o ne pareiga. Pareiškėja šia teise pasinaudojo, todėl ir išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą tenka pačiai pareiškėjai.

3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad remiantis CK 98 straipsniu, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2012 m. liepos 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-1995/2012). Pareiškėjos atžvilgiu pradėta administracinio teisės pažeidimo byla nebuvo sudėtinga, nebuvo didelės apimties. Pareiškėjos 300 Lt išlaidos už advokato teisinę pagalbą, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pirmosios instancijos teisme, priteistos Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. nutarimu. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno apygardos teismui pateiktame apeliaciniame skunde nebuvo nurodytos naujos aplinkybės, kurios nebūtų buvusios žinomos, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pirmosios instancijos teisme. Papildomų įrodymų, kurie nebūtų buvę pateikti Prienų rajono apylinkės teismui, taip pat nebuvo pateikta. Todėl atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas nereikalavo didelių advokato darbo ir laiko sąnaudų. Taigi, nors pareiškėjos prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio, priteistino už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, tačiau vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, bei atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir apimtį, pirmosios instancijos teismo priteista 500 Lt suma yra aiškiai per didelė.

Pareiškėja V. V. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 51-53) su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais pareigūnų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies. CK 6.271 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas“. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai lemia asmenų teises, laisves ir interesus (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t.t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (2012 m. vasario 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-281/2012, 2013 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-357/2013).

2. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama atlyginti turtinę žalą, remdamasi būtent CK 6.271 straipsniu, o ne pagal ATPK nuostatas, kadangi jos turėtos išlaidos bylinėjimuisi yra konkrečiai apibrėžiamas, apčiuopiamas turto netekimas ir bendriausia prasme tokios išlaidos laikytinos nuostoliais CK 6.249 straipsnio prasme, ką patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika (2012 m. vasario 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-281/2012; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1720/2010).

3. Šiuo atveju neteisėti valstybės pareigūno – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus vedėjos – veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme pasireiškė tuo, kad nebuvo laikytasi ATPK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų imperatyvių reikalavimų: pareiškėjos atžvilgiu nepagrįstai, t. y. nenustačius visų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų (konkrečiai, neteisėtų veiksmų), buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir perduotas nagrinėti teismui. Kauno apygardos teismui 2012 m. gruodžio 12 d. nutartimi pripažinus, kad nėra jokių nenuginčijamų įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjos kaltę, padarius jai inkriminuotą teisės pažeidimą ir nesant nustatytų ir įrodytų kitų teisės pažeidimo sudėties elementų, atsirado pagrindas pareiškėjai, kaip nepagrįstai apkaltintam asmeniui, prisiteisti dėl to patirtą žalą. Kad pareiškėja turi tokią teisę ir tam yra pagrindas patvirtina nuosekli Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2010 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-155/2010, 2010 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-207/2010, 2010 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-491/2010).

4. Ta aplinkybė, kad naudotis advokato teikiama teisine pagalba, teikti atsiliepimą į skundą yra traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teisė, bet ne pareiga, nesudaro pagrindo nepriteisti žalos atlyginimo. Administracinės teisės pažeidimo protokolas pareiškėjai buvo surašytas pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalį – savavališkas privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimas. Kaip matyti iš šios teisės normos, pareiškėjai buvo inkriminuotas teisės pažeidimas, susijęs su žemės teisiniais santykiais. Teisės aktai, reglamentuojantys žemės teisinius santykius, yra specifiniai ir sudėtingi, kad juos išmanyti, reikalingos specialiosios žinios. Tokioje situacijoje, kai Nacionalinę žemės tarnybą atstovauja žemėtvarkos specialistai, turintys specialių žinių, pareiškėja turėjo pasinaudoti advokato pagalba, kad galėtų tinkamai apginti savo interesus, pateikti teismui įrodymus, nes tik tokiu būdu įmanoma visapusiškai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes.

5. Rekomendacijos nustato, kad maksimalus dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą yra 1.5 x 1 000 Lt = 1 500 Lt. Kaip jau buvo minėta, byla susijusi su žemės teisiniais santykiais, kurių reglamentavimas yra specifinis ir sudėtingas, todėl negalima teigti, kad byla nesudėtinga. Teismo priteistos 500 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidos yra tris kartus mažesnės negu numatyta Rekomendacijose, jos visiškai atitinka bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis ABTĮ 81 straipsniu nustatyta bylos nagrinėjimo apimtimi, patikrinęs bylos faktinių aplinkybių nustatymo bei tyrimo objektyvumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas teisingam padaryto pažeidimo kvalifikavimui. Todėl, remdamasis apeliacinės instancijos teismui suteiktomis instancinės teismų kontrolės teisėmis ir vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk prieš Nyderlandus) ir, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją), nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų dėl faktinių aplinkybių vertinimo, o tik atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus jas papildo bei patikslina.

Pareiškėja reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindžia tuo, kad žala – išlaidos advokatui, buvo patirtos dėl bylinėjimosi, kurį lėmė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus vedėjos veiksmai, t. y. neteisėtas administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymas ir patraukimas administracinėn atsakomybėn.

Pareiškėjos patirtos žalos faktas yra įrodytas, tačiau nėra įstatymo, skirto reglamentuoti pareiškėjos iškeltą ginčo santykį ir nėra nustatyta patirtos žalos atlyginimo tvarka, bei dydis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normomis, nustatančiomis bendrus žalos atlyginimo pagrindus, o konkrečiai – CK 6.271 straipsniu, nustatančių valdžios institucijų deliktinę atsakomybę.

Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), gali būti tenkinamas, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bei aiškino žalos atlyginimą nustatančias teisės normas ir teisingai nustatė atlygintinos žalos dydį, kurio mažinti nėra pagrindo.

Dėl taikytos teismų praktikos šioje byloje pažymėtina, kad, remiantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka paskutinę vyraujančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką panašiose bylose (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1720/2010 ir 2012 m. vasario 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-281/2012), kuri iš esmės pakeitė atsakovo nurodytą ankstesnę Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nes tai yra neišvengiama ir objektyviai būtina.

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas