A-502-2478-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A502-2478/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00427-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. N. (A. N.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. N. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Skunde (b. l. 1-5, 12-14) pareiškėjas paaiškino, kad laikotarpiais: 2010 m. rugsėjo 3 d. – 2010 m. rugsėjo 10 d., 2010 m. rugsėjo 15 d. – 2010 m. rugsėjo 17 d., 2010 m. spalio 20 d. – 2010 m. spalio 27 d., 2010 m. gruodžio 15 d. – 2010 m. gruodžio 22 d., 2011 m. sausio 14 d. – 2011 m. sausio 21 d., 2012 m. rugsėjo 28 d. – 2012 m. spalio 5 d., kai buvo laikomas Lukiškių TI-K, jam nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos. Kamerose, kurių plotas yra 7 m2, buvo kalinamas kartu su 3–5 asmenimis. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:1999) 6.15 punktą, vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinio įstaigoje, turi tekti 5 m2 kameros ploto. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime šis reikalavimas nebuvo užtikrintas, pareiškėjas kalėjo nežmoniškomis, antisanitarinėmis, žiauriomis sąlygomis, todėl patyrė didelę neturinę žalą. Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis, antisanitarinėmis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinė byla Nr. A143-1966/2008, A438-121/2003), tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas G. prieš Lietuvą). A. N. pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai išmatuoti pinigais neįmanoma, todėl įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį arba fizinį skausmą. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, t. y. didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, stipriai pablogėjo jo sveikata, todėl buvo priverstas kreiptis į gydytojus (atsirado skausmai skrandžio srityje, pablogėjo regėjimas ir kt.). Taip pat pablogėjo jo savijauta, sutriko visavertis gyvenimas ir miegas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, padidėjo baimė aplinkai.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (b. l. 18-22) paaiškino, kad nuo 2010 m. balandžio 11 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kuria minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta, o Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto.

Laiku: 2010 m. rugsėjo 7 d. ryte, 2010 m. rugsėjo 15 d. vakare, 2010 m. gruodžio 16 d. ryte, 2011 m. sausio 17 d. ryte, 2012 m. spalio 3 d. ryte – vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus. Taip pat per laikotarpius nuo 2010 m. rugsėjo 10 d. iki 2010 m. rugsėjo 15 d., nuo 2010 m. rugsėjo 17 d. iki 2010 m. spalio 20 d., nuo 2010 m. spalio 27 d. iki 2010 m. gruodžio 15 d., nuo 2010 m. gruodžio 22 d. iki 2011 m. sausio 14 d., nuo 2011 m. sausio 21 d. iki 2012 m. rugsėjo 28 d. pareiškėjo nebuvo Lukiškių TI-K, kadangi jis buvo išvykęs į pataisos namus.

Atsakovas pažymėjo, kad Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, ir ji negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje įtvirtintų nuteistųjų laikymo pataisos įstaigoje reikalavimų.

Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytas ribas, tačiau esant tokiai situacijai administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas ir kitas inventorius. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose.

Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką yra išduodamas į kameras, taip pat į kameras išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui. Už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Pareiškėjo A. N. asmens sveikatos istorijoje nėra įrašų, patvirtinančių, kad dėl pablogėjusios sveikatos jis eilę kartų kreipėsi į sveikatos priežiūros darbuotojus, taip pat nėra žymų, kurios patvirtintų, kad pareiškėjas turėjo problemų ir kreipėsi dėl skausmų skrandžio srityje ar dėl pablogėjusio regėjimo.

Jam būnant Lukiškių TI-K, visada buvo suteikiama reikiama medicinos pagalba ir priežiūra.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 14 d. sprendimu pareiškėjo A. N. skundą tenkino iš dalies – priteisė jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 250 Lt neturtinei žalai atlyginti (b. l. 82-87).

Teismas, ištyręs bylos medžiaga, padarė išvadą, kad kameros plotas, tenkantis vienam asmeniui, atitiko normų reikalavimus tik šiomis dienomis: 2010 m. rugsėjo 7 d. ryte, 2010 m. rugsėjo 15 d. vakare, 2010 m. gruodžio 16 d. ryte, 2011 m. sausio 17 d. ryte, 2012 m. spalio 3 d. ryte, tačiau likusias 38 dienas pareiškėjas buvo laikomas netinkamomis sąlygomis vienam asmeniui tenkančio ploto prasme. Pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K metu, t. y. laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 3 d. iki 2010 m. rugsėjo 10 d., nuo 2010 m. rugsėjo 15 d. iki 2010 m. rugsėjo 17 d., nuo 2010 m. spalio 20 d. iki 2010 m. spalio 27 d., nuo 2010 m. gruodžio 15 d. iki 2010 m. gruodžio 22 d., nuo 2011 m. sausio 14 d. iki 2011 m. sausio 21 d., nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. iki 2012 m. spalio 5 d., nebuvo visą laiką užtikrinama pareiškėjo teisė į kalinimą teisės aktų nustatyto dydžio gyvenamojo ploto kameroje.

Pareiškėjui šiuo laikotarpiu su išimtimis (2010 m. rugsėjo 7 d. ryte, 2010 m. rugsėjo 15 d. vakare, 2010 m. gruodžio 16 d. ryte, 2011 m. sausio 17 d. ryte, 2012 m. spalio 3 d. ryte) kalint Lukiškių TI-K, buvo pažeista jo teisė būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 m2 kameros ploto, todėl pripažinta, kad pareiškėjo atžvilgiu Lukiškių TI-K atliko neteisėtus veiksmus, kurie pasireiškė tinkamų kalinimo sąlygų dėl minimalaus gyvenamojo ploto kameroje neužtikrinimu. Teismui nekilo abejonių, kad gyvenimas kamerose, žymiai neatitinkančiose teisės aktais nustatyto ploto reikalavimų, galėjo sukelti pareiškėjui esminių nepatogumų, tačiau teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad jam stipriai pablogėjo sveikata.

Kaip matyti iš A. N. asmens sveikatos istorijos, nėra jokių duomenų, kad pareiškėjo sveikata būtų pablogėjusi jam atliekant bausmę Lukiškių TI-K, taip pat nėra jokių įrašų, kurie patvirtintų, jog A. N. turėjo problemų ir kreipėsi į gydytojus dėl skausmų skrandžio srityje ar nusilpusio regėjimo. Taigi pareiškėjas neįrodė priežastinio ryšio tarp savo sveikatos būklės ir gyvenimo kamerose, neatitinkančiose ploto reikalavimų. Neteisėtais atsakovo veiksmais neužtikrinant pareiškėjui teisės aktų reikalavimus atitinkančio gyvenamojo ploto nebuvo pažeista jo sveikata.

Atsižvelgus į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę (38 dienos), į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiškąjį orumą, sukelia dvasines kančias, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais padaryta išvada, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra pagrįstas.

Teismas pažymėjo, jog byloje nenustatyta, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėją, be to, pareiškėjas, būdamas Lukiškių TI-K, pretenzijų dėl jo laikymo sąlygų nereiškė. Šių aplinkybių visumos pagrindu pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertintas 250 Lt suma.

III. Pareiškėjas A. N. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 14 d. sprendimą ir priteisti jam 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Apeliacinis skundas (b. l. 94-95) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismo priteista kompensacija yra aiškiai per maža.

2. Teismas, nustatydamas žalos dydį, neatsižvelgė į Lukiškių TI-K pažeidimo mastą. 21 dieną iš 38 dienų pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kur jam teko mažiau nei 2 m2 gyvenamojo ploto.

3. Pareiškėjo patirtų nepatogumų ir kančių intensyvumas ženkliai viršijo kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje vyksta ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad laikotarpiais: 2010 m. rugsėjo 3 d. – 2010 m. rugsėjo 10 d., 2010 m. rugsėjo 15 d. – 2010 m. rugsėjo 17 d., 2010 m. spalio 20 d. – 2010 m. spalio 27 d., 2010 m. gruodžio 15 d. – 2010 m. gruodžio 22 d., 2011 m. sausio 14 d. – 2011 m. sausio 21 d., 2012 m. rugsėjo 28 d. – 2012 m. spalio 5 d., kai buvo laikomas Lukiškių TI-K, nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimą teisės aktais nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje.

Pagal Higienos normos HN 76:1999 (neteko galios nuo 2010 m. balandžio 11 d.) 6.15 punktą, vienam žmogui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, turėjo būti skirtas ne mažesnis kaip 5 m2 kameros plotas. 2010 m. balandžio 11 d. įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto, šiuo metu numatytas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Taigi aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, administracinių teismų praktikoje sudaro pagrindą priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą bei faktinius bylos duomenis, apibūdinančius pareiškėjo kalinimo sąlygas, padarė pagrįstą išvadą, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracija neužtikrino pareiškėjo subjektinės teisės būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažesnis kaip 3,6 m2 kameros plotas, tai yra, aptariamu atveju minėta viešojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ji ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Šis pažeidimas su pertraukomis truko 38 dienas.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad valdžios institucijos neteisėtais veiksmais pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala, kuri turi būti atlyginta pinigais. Kadangi pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimo pobūdis yra susijęs su esminių žmogaus laisvių, įtvirtintų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje, pažeidimu, jam padaryta neturtinė žala privalo būti teisingai kompensuota.

Pagal CK, nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, yra teismo diskrecija (6.250 str.). Teismas privalo nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Iš skundžiamo teismo 2013 m. birželio 14 d. sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, spręsdamas dėl pareiškėjui padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais, tinkamai vadovavosi CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais: atsižvelgė į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes, vadovavosi sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo A. N. priteista suma (250 Lt) yra santykinai proporcinga pažeistų vertybių svarbai, pažeidimo, kuris buvo epizodiškas, mastui, trukmei bei padariniams. Spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į bylai svarbią aplinkybę, kad pareiškėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi tik 2013 m. vasario mėnesį, nors didesnioji neteisėtų suvaržymų dalis jam buvo taikyta 2010 m. antroje pusėje. Pažymėtina, kad asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių poveikis jo fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 str. prasme). Laiko veiksnys asmens patirtas dvasines ir fizines kančias menkina, jos blėsta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). Todėl faktas, kad pareiškėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba, leidžia daryti išvadą, jog jo patirta dvasinė skriauda išties nėra tiek giliai sukrečianti, kad ją būtų galima laikyti tolygia 15 000 Lt išraiškai.

Apibendrindama išdėstytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, jų kontekste teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio ir 86 straipsnio 2 dalies nuostatas atitinkantį procesinį sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. N. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Virginija Volskienė

Skirgailė Žalimienė