eAS-149-624/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-149-624/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05052-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. sausio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Callida“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Callida“ skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl reikalavimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Callida“ (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2014 m. spalio 23 d. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų Nr. FP-668-14 5.13 punktą dalyje, kuria pareiškėjas įpareigotas parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto bylą pateikti popieriniame variante.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 27 d. nutartimi atsisakė priimti UAB „Callida“ skundą, kaip nenagrinėtiną administracinio proceso tvarka.

Teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2 straipsnio 13 ir 14 dalis. Nustatė, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, ginčydamas 2014 m. spalio 23 d. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų 5.13 punktą. Iš skundžiamo akto turinio matyti, kad jis nėra skirtas konkretiems subjektams ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei, juo taip pat nėra įtvirtintos konkrečios teisės ar pareigos suinteresuotiems asmenims, kaip konkretiems subjektams. Pabrėžė, kad ginčijamame akte įtvirtintas teisinis reguliavimas, akivaizdu, nėra vienkartinio pobūdžio, o nukreiptas į atitinkamų teisinių santykių reguliavimą ateityje nuo konkrečia data apibrėžto momento ir numatytas taikyti daug kartų, suinteresuotiems asmenims įgyvendinant savo teises bei pareigas aktualioje teisinių santykių srityje. Atsižvelgęs į nurodytus argumentus, susijusius su administracinėje byloje ginčijamo sprendimo turiniu bei pobūdžiu, teismas konstatavo, kad skundžiamas aktas laikytinas norminiu teisės aktu, nors, kaip matyti iš pareiškėjo skundo turinio, jis šį skundą laikė individualiu administraciniu aktu. Taigi nustačius, kad ginčijamas teisės aktas yra norminis administracinis aktas, daryta išvada, kad tokio teisės akto teisėtumas negali būti tikrinamas pagal bendrąsias administracinių bylų teisenos taisykles – tokio teisės akto teisėtumo patikra galima tik pagal specialiąsias tik norminių administracinių aktų teisėtumo tyrimui taikytinas procesines taisykles (ginčai dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo nagrinėjami ABTĮ XVI skirsnyje nustatyta tvarka). Privatiems fiziniams ar juridiniams asmenims nesuteikta teisė kreiptis į teismą su abstrakčiu prašymu ištirti atitinkamo norminio administracinio akto teisėtumą, tačiau šie asmenys turi galimybę prašyti ištirti norminio administracinio akto nuostatų galiojimą, remiantis ABTĮ 111 straipsniu. Pabrėžė, kad, pagal ABTĮ 111 straipsnio 1 dalį, fizinis ar juridinis asmuo turi teisę pateikti prašymą dėl norminio administracinio akto teisėtumo tik tuo atveju, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo, t. y. prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą yra susijęs su individualia byla.

Pareiškėjas nepateko į subjektų, turinčių teisę paduoti abstraktų prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, ratą. Be to, šiuo atveju teisme nėra nagrinėjama ir individuali byla, susijusi su jo teisėmis ir teisėtais interesais. Kadangi pareiškėjas kreipėsi į teismą išimtinai ginčydamas norminio teisės akto teisėtumą, o ABTĮ 110 straipsnyje nenustatytiems subjektams teisė kreiptis dėl norminio administracinio akto teisėtumo sietina išimtinai su tais atvejais, kai teisme jau nagrinėjama individuali byla, susijusi su tokių subjektų teisėmis ir teisėtais interesais (ABTĮ 111 str.), konstatuota, kad pareiškėjas neturi teisės teikti reikalavimų, susijusių su skundžiamo akto panaikinimu.

III. Pareiškėjas UAB „Callida“ padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde nurodo, kad norminio administracinio teisės akto skiriamasis bruožas nuo individualaus teisės akto yra tas, kad Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai, kuriuos ginčija pareiškėjas, neatitinka norminio administracinio teisės akto požymių, nes juose tiesiogiai nėra išreiškiami bendri nurodymai atitinkamai elgtis – šiais reikalavimais nustatomi tam tikram konkrečiam sklypui keliami formavimo ir pertvarkymo projektui keliami reikalavimai, kurie nebūtinai bus tokie patys greta esančiam sklypui. Šie reikalavimai nukreipti individualiais požymiais apibrėžtai subjektų grupei, t. y. jų laikytis privalo tik sklypo savininkas, kuris tuo pačiu yra ir projekto rengėjas, tačiau negali būti taikomi kitiems asmenims, nesusijusiems su pertvarkomu sklypu. Be to šie reikalavimai taikomi ribotą laiką – tik tol, kol nebus parengtas ir pateiktas suderinimui projektas. Taigi bet kokiu atveju sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto reikalavimai visada susiję su konkrečiu žemės sklypu ir nėra skirti individualiai požymiais neapibūdintų subjektų grupei, jie galioja ribotą laiką, todėl sklypo formavimo ir pertvarkymo reikalavimų negalima pripažinti norminiu teisės aktu – jų požymiai neatitinka ABTĮ 2 straipsnio 13 dalyje ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 17 dalyje įtvirtintos norminio teisės akto sąvokos.

Pažymi, jog kitas bruožas, skiriantis individualų ir norminį teisės aktus yra tas, kad individualus teisės aktas priimamas norminio teisės akto, nustatančio individualaus teisės akto priėmimo pagrindus ir taisykles, pagrindu. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (2014 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. 3D-1/D1-1 redakcija) patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės – tai norminis aktas. Ginčijami reikalavimai yra priimti vadovaujantis šiomis taisyklėmis ir pritaikyti konkrečiam, individualiam atvejui. Be to, po skundo pateikimo teismui, pareiškėjas iš atsakovo sužinojo, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. gegužės 30 d. priėmė įsakymą Nr. A27(1)-1324 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijos planavimo skyriaus teikiamų administracinių paslaugų aprašymo patvirtinimo“ ir skundžiamų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų 5.13 punkto reikalavimai nustatyti vadovaujantis minėtu įsakymu. Taigi šiuo atveju direktoriaus 2014 m. gegužės 30 d. įsakymas Nr. A27(1)-1324 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijos planavimo skyriaus teikiamų administracinių paslaugų aprašymo patvirtinimo“ yra norminis aktas, kuriuo vadovaujantis nustatyti sklypo pertvarkymo reikalavimai (individualus aktas).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną administracinio proceso tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2014 m. spalio 23 d. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai, kurių 5.13 punktą pareiškėjas prašė panaikinti, yra norminis administracinis aktas, ir konstatavęs, jog pareiškėjas neturi teisės teikti abstraktaus prašymo dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo, pareiškėjo skundą atsisakė priimti dėl to, jog skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, ar Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2014 m. spalio 23 d. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai Nr. FP-668-14 yra norminis, ar individualus administracinis aktas.

ABTĮ 2 straipsnyje apibrėžta, kad „norminis teisės aktas – įstatymas, administracinis ar kitas teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei“ (13 dalis), o „individualus teisės aktas – vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei“ (14 dalis). Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalis individualų administracinį aktą apibrėžia kaip vienkartį teisės taikymo aktą, skirtą konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei, šio straipsnio 10 dalis norminį administracinį aktą – kaip teisės aktą, nustatantį elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas įstatymų leidėjo nustatytus administracinių sprendimų požymius, ne kartą yra pažymėjęs, jog daugelis Administracinių bylų teisenos įstatymo bei Viešojo administravimo įstatymo nuostatose nurodytų požymių yra vertinamieji, todėl kiekvienu atveju teismas, spręsdamas, ar teisės aktas, dėl kurio teisėtumo ištyrimo yra kreiptasi į administracinį teismą, gali būti pripažintas norminiu ar individualiu administraciniu aktu, būtinai turi išsiaiškinti šiame teisės akte įtvirtintų elgesio taisyklių pobūdį, subjektų ratą, kuriems taikomas aktas, aktą priėmusio subjekto statusą bei kitas akto priėmimo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-78/2006; 2007 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I1-01/2007). Sprendžiant, kokio pobūdžio yra skundžiamas administracinis aktas, turi būti vertinama teisės aktą apibūdinančių požymių visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146‑259/2011).

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (2014 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. 3D-1/D1-1 redakcija; toliau – ir Taisyklės) 2 punktas nustato, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas (toliau – ir Projektas) yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką Projekto sprendiniams. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 27 punktas numato, kad žemės valdos projektas – žemėtvarkos planavimo dokumentas, nustatantis žemės sklypo (sklypų) formavimą, pertvarkymą, paėmimą visuomenės poreikiams, konsolidaciją, taip pat naudojimo sąlygas (paskirtį, apribojimus, servitutus ir panašiai). Taisyklių 25 punktas nustato, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai (toliau – ir Reikalavimai) turi būti konkretūs, tiesiogiai susieti su Projekto teritorija ir Projekto tikslais, vietovės ypatumais ir ribomis, parengti atsižvelgiant į gretimų žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypų naudojimo būdus bei trečiųjų asmenų pagrįstų teisių apsaugą, susijusią su Projekto tikslais. Reikalavimuose išvardijamos konkrečios teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovaujantis turi būti rengiamas Projektas. Tuo atveju, kai įstatymais bei kitais teisės aktais nėra reglamentuoti reikalavimus pateikiančių institucijų kompetencijai priskirti klausimai, jie gali būti įrašomi į reikalavimus. Reikalavimuose nurodomi Projektą derinantys asmenys ir institucijos.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad minėti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai, kurių 5.13 punktą pareiškėjas prašė panaikinti, yra laikytini norminiu administraciniu aktu: iš ginčijamų reikalavimų turinio matyti, kad šie reikalavimai yra taikomi konkrečiam žemės sklypui (šiuo atveju – (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini))) ir skirti su šio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu susijusiems subjektams; reikalavimuose nurodyta, kad jie galioja viso projekto rengimo proceso metu ir kol neprieštarauja teisės aktams ir teritorijų planavimo dokumentams ir žemės valdos projektams, bet ne ilgiau kaip iki 2017 m. spalio 23 d.

Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjo ginčijamais Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2014 m. spalio 23 d. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimais nėra nustatytos norminio pobūdžio elgesio taisyklės, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, neturėjo pagrindo pripažinti juos norminiu administraciniu aktu ir pareiškėjo, kuris neturi teisės kreiptis į teismą su abstrakčiu prašymu dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo, skundą atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

Atsižvelgiant į išdėstytą, atskirasis skundas tenkintinas ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą remdamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, naikintina kaip nepagrįsta ir neteisėta.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Callida“ atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė