AS-525-93-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS525-93/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02914-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 70.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Lietuvos paštas“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–5), prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2013 m. liepos 1 d. aktą Nr. (42.3)-1B-3271.

Teigė, kad skundžiamas aktas yra individualus administracinis aktas, nes jis buvo priimtas tik dėl vieno konkretaus asmens, t. y. pareiškėjo, juo pareiškėjui buvo sukurtos pareigos – pareiškėjas įpareigotas pakeisti 2013 m. vasario 18 d. generalinės direktorės įsakymą Nr. 1-60 „Dėl universaliosios pašto paslaugos tarifų patvirtinimo“ išbraukiant 2.1 punkto 2 papunktį, 2.1 punkto 3 papunktį ir pakeisti AB „Lietuvos pašto“ generalinės direktorės 2013 m. vasario 18 d. įsakymą Nr. 1-59 „Dėl universaliosios pašto paslaugos tarptautinių pašto siuntinių tarifų patvirtinimo“ išbraukiant 2 punkto 2 papunktį, 2 punkto 3 papunktį (nurodyti įsakymai toliau – ir Įsakymai) bei pateikti atnaujintų Įsakymų tinkamai patvirtintas kopijas. Pareiškėjo teigimu, skundžiamas rašatas pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 4 d. nutartimi (b. l. 97−104) administracinę bylą pagal AB „Lietuvos paštas“ skundą atsakovui Ryšių reguliavimai tarnybai nutraukė.

Teismas, remdamasis Pašto įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, Viešojo administravimo įstatymo 361 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bei atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, kad tarp šalių ir iki skundžiamo rašto vyko susirašinėjimas dėl universaliųjų pašto paslaugų bei pridėtinę vertę turinčių paslaugų vertinimo pagal Pašto įstatymo 14 straipsnį (b. l. 47-48), o skundžiamu raštu buvo atsakyta į pareiškėjo 2013 m. balandžio 9 d. raštą Nr. 3-2697 (b.l. 49−52), teismas sutiko su Tarnybos vertinimu, kad skundžiamas raštas tėra informacinio pobūdžio, kadangi Tarnyba, kaip pašto srities priežiūros institucija, jame pateikia išaiškinimą dėl pridėtinę vertę turinčių paslaugų. Kaip matyti iš ginčijamo rašto turinio, jame nėra suformuota jokių privalomojo elgesio taisyklių pareiškėjui, taip pat nėra nustatyta jam kokių nors privalomų vykdyti pareigų ar suteikta teisių. Priešingai nei teigia pareiškėjas jo atžvilgiu nebuvo pritaikyta poveikio priemonių. Skundžiamo rašto formuluotė „<...>, kad AB Lietuvos paštas turi atsižvelgti į 2013 m. kovo 15 d. rašte Nr. (42.5)1B-1249 ir šiame rašte Tarnybos pateiktą informaciją dėl Pašto įstatymo 14 straipsnio 4 dalies 4 punkto bei pakeisti AB Lietuvos pašto generalinės direktorės 2013 m. vasario 18 d. įsakymą Nr. 1-60 „Dėl universaliosios pašto paslaugos tarifų patvirtinimo bei AB Lietuvos pašto generalinės direktorės 2013 m. vasario 18 d. įsakymą Nr. 1-59 <...>“ teismo vertinimu turėtų būti suprantama kaip siūlymas pareiškėjui ir vertintina kaip pareiškėjo konsultacija, skirta užkirsti kelią galimiems teisės aktų pažeidimams (VAĮ 361 str. 2 d. 1 p.). Teismas sprendė, kad raštas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodytų būtinųjų individualaus administracinio akto turinio bendrųjų reikalavimų, jis negali būti laikomas individualiu teisės aktu, todėl negali būti laikomas savarankišku bylos administraciniame teisme nagrinėjimo dalyku. Atsižvelgiant į tai, administracinė byla nutraukta Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punkto pagrindu, kai byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

II. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (b. l. 112−117), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą tenkinti.

Atskirajame skunde pateikia šiuos argumentus:

1) iš skundžiamo rašto turinio matyti, kad Tarnyba įpareigojo pareiškėją pakeisti Įsakymus rašte nurodyta apimtimi bei pateikti atnaujintų dokumentų tinkamai patvirtintas kopijas.

2) Skundžiamas aktas atitinka individualaus administracinio akto požymius, nes: priimtas dėl vieno konkretaus asmens – pareiškėjo; juo pareiškėjui sukurtos pareigos (pakeisti Įsakymus ir pateikti atnaujintų Įsakymų patvirtintas kopijas); skundžiamas aktas pažeidė pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Teismas nepagrįstai sprendė, kad skundžiamas aktas nėra individualus administracinis aktas todėl, kad priimtas atsakovui vykdant ūkio subjektų veiklos priežiūros funkciją. Teigia, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išimčių, kad vykdant tam tikras funkcijas priimami aktai a priori nėra individualūs administraciniai aktai. Todėl visais atvejais, taip pat ir vykdant ūkio subjektų veiklos priežiūros funkciją, turi būti taikoma ta pati individualaus administracinio akto sąvoka ir vienodi kriterijai, kuriais vadovaujantis nustatoma, ar konkretus viešojo administravimo subjekto sprendimas yra individualus administracinis aktas. Vien tai, kad skundžiamame rašte nėra expressis verbis nurodyta jo apskundimo tvarka ar nėra kitų individualiam teisės aktui būtinų ar įprastų elementų, nėra pagrindas teigti, kad jis nėra individualus administracinis aktas.

3) Teismas nepagrįstai sprendė, kad skundžiamas raštas yra informacinio pobūdžio. Tai prieštarauja rašto turiniui.

4) Taip pat nesutinka, kad skundžiamame akte pareiškėjui formuojamas siūlymas. Tai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Remiasi Viešojo administravimo įstatymo 361 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Teigia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas ne vertino galimus būsimus pažeidimus ateityje ir nesprendė dėl kelio jiems užkirtimo, o neteisėtai vertino konkrečius pareiškėjo veiksmus atliktus praeityje, pareiškėjas buvo įpareigotas priimti sprendimus, kuriais atsakovo reikalaujamu būdu būtų ištaisyti tariamai padaryti pažeidimai.

5) Teismas nepagrįstai vertino, kad skundžiamu aktu Tarnyba pateikė išaiškinimą dėl pridėtinę vertę turinčių paslaugų. Tai neatitinka teisės aktuose įtvirtintos atsakovo kompetencijos ir funkcijų, o viešojo administravimo subjektas privalo elgtis tik taip, kaip numato teisės aktai.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į atskirąjį skundą pateikia šiuos argumentus:

1) skundžiamas aktas nėra individualus teisės aktas, nes neatitinka tokio akto požymių nei pagal savo priėmimo tvarką, nei pagal turinį ar teisinį pagrindą, juo nėra nustatytos teisės ir pareigos pareiškėjui, jam nebuvo taikytos poveikio priemonės, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad skundžiamas raštas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodytų būtinųjų individualaus administracinio akto turinio bendrųjų reikalavimų, negali būti laikomas individualiu teisės aktu, todėl negali būti laikomas savarankišku bylos nagrinėjimo administraciniame teisme dalyku.

2) Nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad tai, jog skundžiamame akte nėra expressis verbis nurodyta jo apskundimo tvarka ar nėra kitų individualiam teisės aktui būtinų ar įprastų elementų, nėra pagrindas teigti, kad jis nėra individualus administracinis aktas. Toks aiškinimas nepagrįstai priskirtų viešojo administravimo subjektų rengiamus dokumentus individualiems teisės aktams, tačiau jie de facto neturėtų visų jiems keliamų (tiek formos, tiek turinio) reikalavimų.

3) Skundžiamas aktas yra informacinio pobūdžio, jame pateikiamas Tarnybos, kaip pašto srities priežiūros institucijos, išaiškinimas. Tokia atsakovo teisė kildinama iš Pašto įstatymo 4 straipsnio 3 punkto.

4) Atkreipia dėmesį, kad tarp šalių vyko susirašinėjimas, o skundžiamas aktas tėra atsakovo atsakymas į pareiškėjo raštą, juo nebuvo nustatytos jokios pareigos ar pritaikytos poveikio priemonės, juo buvo teikiama metodinė pagalba siekiant užkirsti kelią galimiems teisės aktų pažeidimams. Metodinė pagalba nėra susijusi su individualaus teisės akto priėmimu, jos prigimtis susijusi su teisės aktų taikymu, konsultacijų teikimu.

5) Žodis „turėti“ skundžiamo akto kontekste, reiškia, kad nesiėmus tam tikrų veiksmų, ateityje būtų pažeisti atitinkamų teisės aktų reikalavimai. O prašymas pateikti atnaujintų dokumentų tinkamai patvirtintas kopijas kildinamas iš Pašto įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų, ši informacija Tarnybai buvo reikalinga įsitikinti, kad pareiškėjas ateityje laikysis Pašto įstatymo nuostatų.

6) Skundžiamo akto turinys akivaizdžiai parodo, kad Tarnyba neinicijavo ekonominės sankcijos procedūros, tačiau nustačius, kad pareiškėjas savo veikloje pažeidžia Pašto įstatymo nuostatas galėtų tai padaryti. Skundžiamas aktas laikytinas tarpiniu dokumentu, kuriame Tarnyba pateikė savo nuomonę dėl pridėtinę vertę turinčios paslaugos, į kurią neatsižvelgęs pareiškėjas atliko teisės aktus pažeidžiančius veiksmus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, kuria byla pagal pareiškėjo skundą atsakovui nutraukta, teisėtumas ir pagrįstumas.

Tokia nutartis priimta teismui vertinus, kad pareiškėjo skundžiamas raštas yra informacinio pobūdžio, Tarnybai, kaip pašto srities priežiūros institucijai pateikiant išaiškinimą, jame pareiškėjui nėra suformuota jokių privalomo elgesio taisyklių, nenustatyta privalomų vykdyti pareigų ar suteikta teisių, nepritaikyta poveikio priemonių, aktas negali būti laikomas individualiu teisės aktu, todėl negali būti laikomas savarankišku bylos administraciniame teisme nagrinėjimo dalyku.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, jog ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (pvz., 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Tačiau, viešojo administravimo subjektų priimto akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti tik formalūs kriterijai, inter alia jo pavadinimas. Tai, ar dėl akto arba sprendimo galima paduoti skundą, lemia ne jo forma, o turinys. Todėl kiekvienu atveju vertinama, ar skundžiamas aktas turi įtakos suinteresuoto asmens teisinei padėčiai (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-435/2010).

Atsižvelgiant į tai, sprendžiant klausimą dėl skundžiamos nutarties teisėtumo, turi būti nustatyta, ar teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo skundžiamas aktas nėra jam teisines pasekmes sukeliantis individualius teisės aktas. Nustačius, kad skundžiamas aktas jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia, darytina išdava, jog jis negali būti administracinės bylos dalyku, todėl byla būtų nutraukta pagrįstai. Atitinkamai nustačius, kad skundžiamas aktas pareiškėjui sukelia tam tikras teisines pasekmes, skundas dėl jo turėtų būti nagrinėjamas iš esmės, dėl jo teisėtumo ir pagrįstumo priimamas teismo sprendimas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos, susipažinusios su skundžiamu aktu (b. l. 28−30), vertinimu, šis raštas pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia, jame pareiškėjui nesuformuluoti jokie privalomi nurodymai (įpareigojimai). Pačiame skundžiamame rašte akcentuojama, kad šiuo raštu pareiškėjo „bendrovei teikiama metodinė pagalba“. Jame pateikiama atsakovo, kaip pašto veiklos priežiūros institucijos, pozicija, dėl konkrečių Pašto įstatymo nuostatų aiškinimo. Tai, kad skundžiamame rašte nurodyta, kad AB „Lietuvos paštas“ turi atsižvelgti į 2013 m. kovo 15 d. rašte Nr. (42.5)1B-1249 ir šiame rašte Tarnybos pateikiamą informaciją dėl Pašto įstatymo 14 straipsnio 4 dalies 4 punkto bei pakeisti AB „Lietuvos paštas“ generalinės direktorės Įsakymus išbraukiant rašte nurodytas nuostatas, nelaikytina privalomu nurodytu ar pareigų pareiškėjui sukūrimu. Teisėjų kolegijos nuomone, taip Tarnyba, teikdama metodinę pagalbą, pasiūlo, konsultuoja, kaip jos nuomone, pareiškėjas turėtų parengti konkrečius įsakymus taip, kad jie atitiktų teisės normų reikalavimus, siūlo atlikti veiksmus, prašo pateikti informaciją, išaiškina galimas pasekmes. Tad skundžiamas raštas laikytinas informacinio-aiškinamojo pobūdžio dokumentu, pats savaime jis nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių. Iš skundžiamo rašto turinio taip pat matyti, kad juo pareiškėjui nėra taikomos jokios poveikio priemonės. Be to, iš gauto dokumento nuorodos (Į 2013-04-09 Nr. 3-2697) matyti, kad tai atsakymas į pareiškėjo raštą, t. y. tarp šalių vyko susirašinėjimas ir skundžiamas aktas yra viena iš vykusio susirašinėjimo dalių, o ne galutinis sprendimas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje informacinio pobūdžio dokumentai, viešojo administravimo subjekto priimti rekomendacinio pobūdžio dokumentai, nepripažįstami aktais, dėl kurių galima pateikti skundą (prašymą) administraciniam teismui (žr. pvz., 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-727/2011; 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-671/2011).

Teisėjų kolegijos nuomone, nurodyti argumentai suponuoja išvadą, kad skundžiamas raštas nėra teisines pasekmes sukeliantis individualus teisės aktas, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai bylą pagal pareiškėjo skundą dėl šio rašto panaikinimo nutraukė. Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, jos naikinti nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

pareiškėjo akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas