AS-143-97-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS143-97/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01648-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija 69.6; 79.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu, kurį patikslino, į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir atsakovas), 150 000 Lt neturtinę žalą.

Pareiškėjas pateikė prašymą skirti ekspertizę ir pavesti ją atlikti onkologinių ligų specialistui.

Atsakovas ekspertizės skyrimo klausimą prašė spręsti teismo nuožiūra, tačiau nurodė, kad tam nėra būtinybės.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 21 d. nutartimi paskyrė medicininę deontologinę ekspertizę ir pavedė ją atlikti Valstybinei teismo medicinos tarnybai prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, inter alia įpareigojo atsakovo Lietuvos valstybės atstovą Vilniaus pataisos namus iki 2014 m. sausio 15 d. pervesti į Vilniaus apygardos administracinio teismo depozitinę sąskaitą 2 650 Lt avansą už ekspertizės atlikimą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, nurodė, kad nutartis dėl ekspertizės bus nukreipta vykdyti, kai atsakovo atstovas pateiks įrodymus, kad sumokėjo 2 650 Lt avansą už ekspertizės atlikimą; sustabdė administracinę bylą, kol bus gautas ekspertizės aktas (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 43, 62 str., 98 str. 1 d. 6 p., 98 str. 2 d., 99 str. 3 p., 105, 106, 149 str.).

Teismas nurodė, jog ABTĮ 62 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad jeigu administracinėje byloje kyla klausimų, reikalaujančių specialių mokslo, meno, technikos ar amato srities žinių, teismas ar teisėjas skiria ekspertą arba paveda daryti ekspertizę atitinkamai ekspertizės įstaigai. Klausimus, kuriais reikalaujama eksperto išvados, turi teisę pateikti teismui kiekvienas proceso dalyvis, tačiau galutinai juos nustato teismas ar teisėjas. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui sveikatos sužalojimu jo patirtą neturtinę žalą, kuri kildinama iš neteisėtų Vilniaus pataisos namų veiksmų (neveikimo) sveikatos priežiūros paslaugų teikimo srityje.

Pareiškėjas reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo grindė tuo, kad Vilniaus pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojai, teikdami pareiškėjui sveikatos priežiūros paslaugas, veikė neteisėtai, t. y. laiku nediagnozavo ligos, dėl to jis neteko 60 proc. darbingumo ir šiuo metu yra priverstas kęsti nuolatinius tyrimus ir gydymą. Teismas taip pat nustatė, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime gydytoja A. J. 2009 m. spalio 19 d. pareiškėjo sveikatos kortelėje įrašė, jog „prieš savaitę buvo patinęs mazgas po apatiniu žandikauliu iš dešinės pusės“.

Vilniaus pataisos namuose 2010 m. sausio 8 d. buvo atlikta pirminė apžiūra, gydytoja E. M. sveikatos kortelėje nurodė, kad pareiškėjas „nusiskundimų neturi“. 2010 m. liepos 19 d. kreipėsi į gydytoją, gydytoja E. M. diagnozavo limfadenitą ir paskyrė gydymą. 2010 m. spalio 1 d. kreipėsi į gydytoją odontologą A. K., kuris paskyrė gydymą ir nurodė atvykti 2010 m. spalio 5 d. Odontologas paskyrė gydymą ir nurodė po kelių dienų atvykti. Pareiškėjui atvykus 2010 m. spalio 5 d. pas gydytoją A. K., buvo nustatyta, kad būklė nepagerėjo.

Buvo išduotas siuntimas į ligoninę. Ligoninėje buvo gydomas nuo 2010 m. spalio 8 d. iki 2010 m. spalio 15 d. Sveikatos kortelėje 2010 m. spalio 15 d. įrašyta, kad „nusiskundimų neturi“. 2010 m. lapkričio 3 d. nurodyta, kad siunčiamas į ligoninę operacijai. Ligoninėje buvo gydomas nuo 2010 m. lapkričio 5 d. iki 2012 m. vasario 10 d. Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gegužės 2 d. nutartyje pažymėjo, jog konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai.

Taigi, sprendžiant dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat konstatavo, jog jokie specialiųjų žinių reikalaujantys tyrimai nagrinėjamoje byloje nebuvo atlikti, o byloje esančių įrodymų nepakanka įvertinti, ar buvo tinkamai užtikrinta pareiškėjo teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas.

Teismas pažymėjo, kad, pareiškėjo nuomone, netinkamas gydymas jam buvo suteiktas Vilniaus pataisos namuose. Pagal bylos medžiagą, šis laikotarpis apibrėžtinas nuo 2010 m. sausio 8 d. (jo atvykimo į Vilniaus pataisos namus data) iki 2010 m. spalio 5 d. (siuntimo į ligoninę data). Teismo vertinimu, siekiant išsiaiškinti, ar nosiaryklės karcinoma buvo diagnozuota laiku, ar pavėluotai, kaip teigė pareiškėjas, reikalingos specialiosios medicininės žinios. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 62 straipsnio 1 dalimi, padarė išvadą, kad šioje byloje tikslinga skirti medicininę deontologinę ekspertizę.

Teismas nurodė, jog ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad teismas sustabdo bylą, kai paskiria ekspertizę. ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytu atveju byla sustabdoma, kol bus atlikta ekspertizė (ABTĮ 99 str. 3 p.). Taigi, vadovaudamasis ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 99 straipsnio 3 punktu, nagrinėjamą administracinę bylą teismas sustabdė, kol bus atlikta ekspertizė.

III. Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – įpareigoti pareiškėją pervesti į Vilniaus apygardos administracinio teismo depozitinę sąskaitą 2 650 Lt avansą už ekspertizės atlikimą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Atsakovas nurodo, kad nesutinka su nutarties dalimi, kuria teismas įpareigojo Vilniaus pataisos namus iki 2014 m. sausio 15 d. pervesti į Vilniaus apygardos administracinio teismo depozitinę sąskaitą 2 650 Lt avansą už ekspertizės atlikimą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Atsižvelgiant į ABTĮ 43 straipsnio 3 dalį, sumas, išmokėtinas liudytojams, specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms, iš anksto įmoka ta šalis, kuri pareiškė atitinkamą prašymą. Nagrinėjamoje byloje tokį prašymą pareiškė pareiškėjas. To paties straipsnio 4 dalis įtvirtina, jog jeigu nurodytus prašymus pareiškė abi šalys arba jeigu liudytojai, specialistai ir ekspertai šaukiami ar ekspertizė daroma teismo iniciatyva, tai reikalaujamas sumas įmoka proceso šalys lygiomis dalimis. Vilniaus pataisos namai prašymo dėl ekspertizės skyrimo teismui nėra pateikę. Atsižvelgiant į ABTĮ 43 straipsnio 5 dalį, teismas gali atleisti proceso šalį nuo tokių sumų įmokėjimo, tačiau toks teismo sprendimas turi būti motyvuotas ir pagrįstas atitinkamais įrodymais. Nuo šiame straipsnyje nurodytų sumų įmokėjimo gali būti atleidžiama ir nukentėjusioji šalis. Atsakovo teigimu, teismas nepagrįstai ir neteisingai išsprendė išlaidų už deontologinės ekspertizės atlikimą atlyginimo klausimą.

Pareiškėjas atsiliepimu į atskirąjį skundą sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutarties dalimi.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutarties išvadas. Pažymi, kad jei ekspertai įrodys Vilniaus pataisos namų nekaltumą, tada galės būti iš jo priteista už ekspertų išvadas. Šiuo metu jis atlieka bausmę ir neturi pinigų sumokėti už šias išlaidas, prašo laikinai atleisti nuo šio mokesčio.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis procesas nutrauktinas.

Pagal ABTĮ 149 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Taigi apeliacijos objektas yra ne visos pirmosios instancijos teismo nutartys.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 21 d. nutartimi iš esmės nutarė paskirti medicininę deontologinę ekspertizę bei sustabdyti bylą, kol bus atlikta ekspertizė (2 t., b. l. 89–92).

ABTĮ 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog dėl teismo nutarties sustabdyti bylą gali būti duodamas atskirasis skundas. Tačiau, kaip matyti iš atsakovo atskirojo skundo (2 t., b. l. 97–98), jis teismo nutarties dalies, kuria sustabdytas bylos nagrinėjimas, neskundžia. Atskirajame skunde dėstomi argumentai dėl to, kad teismas nepagrįstai įpareigojo Vilniaus pataisos namus į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti sumą už ekspertizės atlikimą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, t. y. skundžiama nutarties dalis skirti ekspertizę (nurodymas įmokėti tam tikrą sumą į teismo specialią sąskaitą yra vienas iš spręstinų klausimų skiriant ekspertizę). ABTĮ nuostatos nenumato galimybės apskųsti teismo nutartį skirti ekspertizę (ABTĮ 149 str. 1 d. 1 p.), tokia nutartis neužkerta kelio tolesnei proceso eigai (atlikus ekspertizę, atnaujinamas bylos nagrinėjimas (ABTĮ 99 str. 3 p., 100 str.)) (ABTĮ 149 str. 1 d. 2 p.), todėl ji negali būti skundžiama. Be to, reikia atkreipti dėmesį, kad šalių neįmokėtos sumos, išmokėtinos kaip išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, priteisiamos į teismo specialią sąskaitą iš proceso šalies, kurios nenaudai priimtas sprendimas, arba iš proceso šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui (ABTĮ 43 str. 7 d.). Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 44 str. 1 d.).

Pirmosios instancijos teismas nutarties rezoliucinėje dalyje neteisingai nurodė, kad nutartis gali būti skundžiama, kadangi atskirasis skundas gali būti paduotas tik dėl nutarties dalies sustabdyti bylą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė atsakovo atskirąjį skundą dėl nutarties dalies skirti ekspertizę, todėl apeliacinis procesas pagal atsakovo atskirąjį skundą nutrauktinas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 134, 148 straipsniais, 149 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Apeliacinį procesą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutarties dalies skirti ekspertizę nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė