AS-778-624/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-778-624/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01138-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Jonavos rajono savivaldybės atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje pareiškimą atsakovui Jonavos rajono savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Kauno apskrityje kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2014 m. birželio 26 d. sprendimą Nr. 1TS-0227 „Dėl Jonavos rajone esančių naudingųjų iškasenų telkinių eksploatavimo“ (b. l. 5–9).

Kauno apygardos administraciniam teismui 2015 m. sausio 19 d. pareiškėjas pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad atsisako nuo pareiškimo ir prašė administracinę bylą pagal jo pareiškimą nutraukti (b. l. 100).

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartimi pareiškėjo 2015 m. sausio 19 d. prašymas patenkintas, administracinė byla Nr. I-1576-422/2015 nutraukta (b. l. 114–115). Ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi.

2015 m. sausio 19 d. Kauno apygardos administraciniame teisme buvo gautas atsakovo Jonavos rajono savivaldybės atstovės advokatės N. Ž. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (b. l. 102), kuriuo prašoma priteisti iš pareiškėjo Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje 2 008,02 Eur (6 933,29 Lt) bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: išlaidos už atsiliepimo į Vyriausybės atstovės Kauno apskrityje pareiškimą rengimą – 441,55 Eur (1 524,60 Lt); prašymo dėl teismo posėdžio datos ir laiko atidėjimo rengimą – 43,44 Eur (150 Lt); prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą rengimą – 1 275,96 Eur (4405,65 Lt) bei pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje – 247,06 Eur (853,05 Lt) (b.l. 103).

Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Kauno apskrityje su atsakovo pareikštu prašymu nesutiko.

Atsiliepime į prašymą nurodė, kad pareiškėjas nors ir atsiėmė savo pareiškimą nagrinėjamoje byloje, tačiau, pareikšdamas pareiškimą dėl ginčo norminio akto teisėtumo ištyrimo iš esmės savo reikalavimų neatsisakė. Nurodė, kad pareiškėjo pareiškimas nebuvo atmestas, nes byla buvo nutraukta nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, todėl atsakovas neturi teisės į teismo išlaidų atlyginimą. Pažymėjo, kad atsakovui nebuvo būtinas advokato pasitelkimas šioje byloje, nes jo interesus apginti buvo pajėgūs Teisės skyriaus darbuotojai. Savivaldybės taryba, įgyvendindama jai vietos bendruomenės suteiktus įgaliojimus, savivaldybės biudžeto lėšas privalo naudoti vadovaudamasi racionalumo, visuomenės naudos ir efektyvumo principais.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 16 d. nutartimi (b. l. 129–131) atmetė Jonavos rajono savivaldybės prašymą dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priteisimo.

Teismas vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 94 straipsnio 1 dalimi. Nustatė, jog Jonavos rajono savivaldybė patyrė išlaidas įgaliotai atstovei advokatei N. Ž. parengus atsiliepimą į pareiškimą, taip pat pateikus prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, prašymą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą bei advokatei atstovaujant atsakovo interesus teisme.

Pažymėjo, jog teisė naudotis advokato ar kito atstovo pagalba administraciniame procese pripažįstama vienu iš esminių elementų, padedančių užtikrinti teisę į teisminę gynybą. ABTĮ neriboja administracinio proceso šalių galimybių pasitelkti teisminiam nagrinėjimui advokatą. Ar yra poreikis byloje naudotis teisine advokato pagalba, priklauso nuo kiekvienos proceso šalies apsisprendimo, tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies. Kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektai, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas (Viešojo administravimo įstatymo 11 str. 1 d.). Tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau iš esmės šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių. Kita vertus, bylinėjimosi teisme veikla yra specifinė. Nereti atvejai, kai iškilus sudėtingam teisiniam klausimui viešojo administravimo subjekto vidiniai resursai yra nepakankami, todėl tik profesionalus teisinis atstovavimas (advokato dalyvavimas) sudaro sąlygas tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus. Administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešajam administravimo subjektui, turi kompleksiškai įvertinti, ar atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas (Administracinė byla Nr. A-54-858/2015). Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be, kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats pareiškėjas yra atstovaujamas advokato.

Pagal Jonavos rajono savivaldybės internetinės svetainės duomenis Jonavos rajono savivaldybės administracijos Teisės skyriuje dirba keturi valstybės tarnautojai. Teisės skyriaus nuostatų, patvirtintų 2011 m. rugpjūčio 9 d. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 13B-1048 (toliau – ir Nuostatai), 6 punkte nurodyta, kad pagrindinis skyriaus uždavinys yra rajono savivaldybės tarybos sprendimų, mero potvarkių, administracijos direktoriaus įsakymų teisinė peržiūra. Pagal Nuostatų 7.2. punktą, viena iš skyriaus funkcijų yra pagal įgaliojimą atstovauti rajono savivaldybei visų lygių teismuose. Teismo nuomone, atsakovas turėjo būtinus administravimo resursus atstovauti interesus teisme dėl ginčijamo savivaldybės tarybos sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundžiamo akto pobūdį, pareiškėjo pareiškime bei atsakovo pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodytus argumentus, nenustatė, kad šiuo atveju kilęs teisinis ginčas būtų ypatingai sudėtingas ar tiesiogiai nesusijęs su atsakovo kompetencijai priskirta viešojo administravimo sritimi, todėl prašyti nepriklausomo patarėjo ir atstovo teisės klausimais pagalbos nebuvo būtina. Pažymėjo, kad pareiškėjui Vyriausybės atstovui Kauno apskrityje pakako būtino administravimo pajėgumo savarankiškai parengti pareiškimą teismui bei atstovauti teisme.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu byloje nebuvo surinkta faktinių duomenų, patvirtinančių prielaidas, kad atsakovas neturėjo nuosavų intelektualinių išteklių, užtikrinančių tinkamą jo steigimo tikslų, be kita ko, įstaigos interesų atstovavimo Lietuvos Respublikos teismuose, įgyvendinimą, ar buvo susiklosčiusi kitokia išskirtinė padėtis, objektyviai lėmusi poreikį kreiptis į advokatą. Atsakovas nepagrindė advokato reikalingumo byloje, todėl jo prašymas dėl teismo išlaidų priteisimo netenkintas (ABTĮ 45 str.).

III. Atsakovas Jonavos rajono savivaldybė atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės priteisiant iš pareiškėjo 2 008,02 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo naudai.

Atskirajame skunde nurodo, kad nagrinėjama byla buvo sudėtinga, specifinė, pagrįsta naujai atsiradusių (ar iš esmės pasikeitusių) teisės normų analize. Atsakant į pareiškėjo teisinius argumentus buvo būtina atsižvelgti ne tik į galiojusias teisės aktų redakcijas, bet ir į jų pakeitimus. Analizuojami teisės aktai buvo dažnai keičiami. Suformuotos teismų praktikos nėra. Bylos sudėtingumą patvirtina ir tai, kad atsakovas teikė prašymą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą.

Teigia, kad atsakovas negali būti baudžiamas už netinkamą pareiškėjo funkcijų įgyvendinimą. Pareiškėjas iš pirmo karto tiksliai nesuformulavo pareiškimo pagrindo ir dalyko. Būtent dėl tokių pareiškėjo netinkamų veiksmų ir susidarė atstovavimo išlaidos.

Bylos baigtis susijusi su poveikiu susijusiems teisiniams santykiams bei viešuoju interesu. Bylos baigtis galėjo turėti įtakos ir kitoms Lietuvos savivaldybėms bei visam teisiniam reguliavimui, kuris nustato žemės gelmių naudojimo reglamentavimą ir savivaldybių teises ir pareigas visame naudingų iškasenų eksploatavimo procese.

Tvirtina, jog vidinių resursų pagalba atsakovas negalėjo užtikrinti tinkamo savo interesų atstovavimo byloje, todėl advokato dalyvavimas buvo būtinas. Vien tik 4 valstybės tarnautojų, dirbančių teisės skyriuje, buvimas, savaime nereiškia, kad atsakovas turėjo būtinus administravimo resursus byloje. Atsakovo Teisės skyriaus teisininkai atlieka ir kitas jiems priskirtas funkcijas, todėl skiriant visas pajėgas atstovavimui ir sudėtingų teisinių klausimų analizei, nukentėtų kitų jiems priskirtų funkcijų vykdymas.

Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Kauno apskrityje atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartį nepakeistą.

Nurodo, kad pareiškėjas laikėsi visų Savivaldybių administracinės priežiūros įstatyme numatytų įgaliojimų įgyvendinimo procedūrų. Tai, kad bylos nagrinėjimo metu teismas išaiškino, jog ginčijamas savivaldybės tarybos sprendimas yra norminis teisės aktas ir pasiūlė pareiškėjui kreiptis dėl norminio teisės akto ištyrimo, negali būti aiškinama kaip pareiškėjo kompetencijos trūkumas ir netinkamas kreipimosi į teismą pasirinkimas.

Tvirtina, jog savivaldybės tarybos nariai buvo tinkamai informuoti apie galimas ginčo sprendimo priėmimo pasekmes, tačiau sprendimą vis tiek priėmė.

Pažymi, kad pagal Jonavos rajono savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo II skyriaus nuostatas, Teisės skyriaus vedėjo pareigybė reikalinga vadovauti skyriaus darbui, konsultuoti ar teisiškai teisingai ruošiami rajono savivaldybės tarybos sprendimų projektai, mero potvarkiai, administracijos direktoriaus įsakymai, o viena iš funkcijų, nurodytų šio aprašo V skyriuje, yra konsultuoti rajono savivaldybės tarybos narius, savivaldybės administracijos skyrių, tarnybų, seniūnijų darbuotojus, siekiant suteikti informaciją teisės klausimais. Todėl atmestinas atsakovo argumentas, kad jis neturėjo kitos išeities kaip tik kreiptis pagalbos į profesionalius teisininkus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. nutarties, kuria teismas atmetė atsakovo Jonavos rajono savivaldybės prašymą dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priteisimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Nagrinėjamu atveju atsakovas – Jonavos rajono savivaldybė – byloje naudojosi advokato pagalba, dėl ko susidarė išlaidos, kurias prašo priteisti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 konstatavo, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 Administracinė jurisprudencija. 2008, 16).

Pažymėtina, jog kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektas, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas (Viešojo administravimo įstatymo 11 str. 1 d.), tam jam yra skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijas teisiniuose santykiuose, kuriuose jie atlieka viešąjį administravimą.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi atsakovo prašymo bei skundžiamos teismo nutarties motyvuojamosios dalies argumentus, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovas šioje byloje turėjo pakankamus vidinius resursus tinkamai atstovauti save, nepasitelkdamas advokato. Nors atsakovas atskirajame skunde tvirtina, kad byla buvo sudėtinga, jos baigtis susijusi su poveikiu kitiems teisiniams santykiams bei viešuoju interesu, tačiau byloje kilęs teisinis ginčas nėra tiek sudėtingas, jog atstovavimas naudojantis esamais vidiniais resursais nebūtų buvęs pakankamas. Atsakovas neneigia, kad Jonavos rajono savivaldybėje yra valstybės tarnautojų, dirbančių teisės skyriuje. Tokie valstybės tarnautojai iš esmės ir galėjo atstovauti atsakovo interesus byloje. Vien kitų nustatytų užduočių egzistavimas nepaneigia pareigos atlikti jiems priskirtą funkciją. Atsakovas Jonavos rajono savivaldybė neįrodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad šiuo atveju kilęs teisinis ginčas buvo ypatingai sudėtingas ar tiesiogiai nesusijęs su atsakovo kompetencijai priskirta viešojo administravimo sritimi, todėl prašyti nepriklausomo patarėjo ir atstovo teisės klausimais pagalbos buvo būtina. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio mėnesio iki 2015 m. kovo mėnesio buvo susiklosčiusi išskirtinė padėtis, objektyviai lėmusi atsakovo poreikį kreiptis dėl atstovavimo į advokatą, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartis, kuria teismas netenkino atsakovo prašymo dėl teismo išlaidų priteisimo, yra teisėta ir pagrįsta.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovo Jonavos rajono savivaldybės atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė