A-602-279-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A602-279/2014

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05192-2011-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro skundą atsakovui sodininkų bendrijai „Tauras“ (trečiasis suinteresuotas asmuo – Klaipėdos miesto savivaldybės administracija) dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas, KRATC) yra pavesta rinkti, administruoti, išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Atsakovui sodininkų bendrijai „Tauras“ (toliau – ir atsakovas, bendrija) už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas apskaičiavo 65640,66 Lt įsiskolinimą.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas (toliau – ir pirmosios instancijos teismas, KAAT) 2012 m. liepos 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir apeliacinės instancijos teismas) 2013 m. vasario 28 d. sprendimu tenkino KRATC apeliacinį skundą iš dalies ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

II. Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą, susidariusią laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., t. y. 65 640,66 Lt remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas, CK) 6.37 ir 6.210 straipsnių nuostatomis, taip pat prašė priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas.

Paaiškino, jog atsakovo buveinė yra Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, todėl pagal Nuostatus jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas.

Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo prašymą nurodė, jog su pareiškėjo prašymu nesutinka. Pažymėjo, jog pagal Nuostatų 2 punktą vietinės rinkliavos mokėtojas yra atliekų turėtojas, t. y. fizinis arba juridinis asmuo, kuris turi komunalinių atliekų, arba asmuo, kurio veiklos metu susidaro komunalinių atliekų. Nurodė, jog bendrija nėra atliekų turėtoja, nes valdo tik bendrojo naudojimo turtą. Paaiškino, jog sodo sklypus ir namelius nuosavybės teise valdo fiziniai ir juridiniai asmenys, esantys bendrijos nariais ir jais nesantys, kurie, remiantis Nuostatų 12 punktu, įtvirtinančiu, jog vietinės rinkliavos mokėtojai yra nekilnojamojo turto savininkai ir naudotojai, yra rinkliavos mokėtojai. Atsakovas neturi nekilnojamojo turto, jokios veiklos, kurios metu susidaro komunalinės atliekos, nevykdo, todėl negali būti rinkliavos mokėtoju. Tvirtino, jog pareiškėjas Nuostatų yra įpareigotas administruoti vietinės rinkliavos mokėtojų duomenų bazę ir šiuo tikslu naudotis viešųjų registrų duomenų baze, todėl turėtų žinoti, kad atsakovas neturi registruoto nekilnojamojo turto, todėl nėra vietinės rinkliavos mokėtojas. Teigė, kad bendrija neturi įgaliojimų tarpininkauti tarp vietinės rinkliavos administratoriaus ir rinkliavos mokėtojų. Pažymėjo, kad pagal bendrijos įstatus kiekvienas sodo sklypo savininkas pats privalo sudaryti sutartis su atliekų tvarkytojais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimo į prašymą nepateikė.

III. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 26 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – ir Rinkliavų įstatymas) vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.). Pagal minėto įstatymo nuostatas savivaldybės taryba nustato vietinę rinkliavą, tvirtina jos nuostatus, nustato lengvatas bei vietinių rinkliavų grąžinimo atvejus. (Rinkliavų įstatymo 12 str.). Vienas iš įstatymo įtvirtintų vietinės rinkliavos objektų yra komunalinių atliekų surinkimas iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymas (Rinkliavų įstatymo 11 str. 1 d. 8 p.).

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimą, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimą, sąvartynų įrengimą ir eksploatavimą priskiria prie savarankiškų savivaldybių funkcijų, kurią savivaldybė įgyvendina laikydamasi įstatymų nustatytų reikalavimų ir tvarkos (Vietos savivaldos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p., 6 str. 31 p.). Lietuvos Respublikos komunalinių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Komunalinių atliekų tvarkymo įstatymas) 25 straipsnis numato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą.

Vykdydama įstatymų jai priskirtas funkcijas, susijusias su komunalinių atliekų tvarkymu, ir naudodamasi Rinkliavų įstatymo suteikta teise, 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80, kuris įsigaliojo 2008 m. liepos 1 d., Klaipėdos miesto savivaldybės taryba patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus, kurių 7 punkte vietinės rinkliavos mokėtojai apibrėžiami kaip komunalinių atliekų turėtojai, privalantys mokėti vietinę rinkliavą, išskyrus juridinius asmenis ir juridinių asmenų padalinius, turinčius leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamojoje komunalinių atliekų sistemoje.

Šių Nuostatų 12 punkte buvo nustatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojais yra laikomi nekilnojamojo turto savininkai ar naudotojai – juridiniai ir fiziniai asmenys. Vietinės rinkliavos mokėtojų registro duomenų bazėje registruojami nekilnojamojo turto savininkai ar naudotojai, jų valdomas nekilnojamas turtas, jo plotas, veiklos pobūdis. Nuostatų priedo, kuriuo patvirtinti vietinės rinkliavos dydžiai, 15 punkte buvo nustatyta, kad vietinė rinkliava skaičiuojama sodininkų bendrijoms, taikant parametrą – vienas sodo sklypas.

KAAT atkreipė dėmesį, jog per laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2011 m. vasario 14 d., Nuostatai buvo ne kartą keisti, išdėstyti naujomis redakcijomis, todėl atsakymui į klausimą, ar atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas, būtina įvertinti per minimą laikotarpį priimtų teisės aktų, reglamentuojančių vietinės rinkliavos nustatymą, jos mokėjimą, pakeitimus.

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426, kuris įsigaliojo 2009 m. sausio 1 d., buvo panaikintas 2007 m. kovo 29 d. sprendimas Nr. T2-80 ir patvirtinti nauji Nuostatai, kurie vietinės rinkliavos mokėtoją apibrėžė kaip komunalinių atliekų turėtoją Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias TIPK. Minėtų nuostatų 10 punkte nustatyta, kokie duomenys registruojami KRATC registro duomenų bazėje – nekilnojamojo turto savininko ar naudotojo vardas, pavardė arba juridinio asmens pavadinimas (10.1 p.) ir kt. Nuostatų 1 priedo 12 punkte buvo nustatyta, kad vietinė rinkliava apskaičiuojama sodų paskirties žemės sklypui bei paaiškinta, kad tuo atveju, kai tokios paskirties sklypas priklauso bendrijai – vietinės rinkliavos mokėtoja yra bendrija. Nauji Nuostatai buvo patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330, įsigaliojusiu 2011 m. sausio 1 d. Pagal šiuos Nuostatus vietinės rinkliavos mokėtojų sąvoka iš esmės nepakito, nes vietinės rinkliavos mokėtojais buvo laikomi komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias TIPK, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Nuostatų 5 punkte nustatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai registruojami vadovaujantis VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo ir kitų subjektų turimais duomenimis, reikalingais Registrui ir vietinei rinkliavai administruoti. Nuostatų 1 priedo, kuriuo patvirtinti vietinės rinkliavos dydžiai, 11 punkte nurodyta, kad vietinė rinkliava apskaičiuojama žemės sklypui su sodo pastatu (nesudėtingas poilsiui skirtas statinys). KAAT paaiškino, jog keičiantis Nuostatams, vietinės rinkliavos mokėtojo sąvoka iš esmės liko nepakitusi, nes komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje su tam tikromis išimtimis buvo siejami su nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomu ir naudojamu nekilnojamuoju turtu.

Nors pažymoje apie skolą dėl vietinės rinkliavos Nr. (8.2)-5R-1071 nurodyta, jog vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą atsakovui paskaičiuota už žemės ūkio (sodų) paskirties žemės sklypą, VĮ Registrų centras Klaipėdos filialo 2011 m. gegužės 30 d. rašte Nr. (4.6.11)RA-3248 pažymėta, jog bendrija nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi. Kadangi nenustatyta, jog atsakovas yra nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu valdomo turto turėtojas, buvo suformuluota išvada, jog atsakovas negali būti laikomas vietinės rinkliavos mokėtoju. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad 2008 m. liepos 1 d. redakcijos Nuostatų bei 2009 m. sausio 1 d. redakcijos Nuostatų 1 prieduose vietinė rinkliava, nustatyta sodininkų bendrijoms, taikant parametrą vienas sodo sklypas, taikytina tais atvejais, kada sodo sklypas priklauso sodininkų bendrijai ir duomenys, susiję su sodo sklypo naudojimu ar valdymu, yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Pagal Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir SB įstatymas) (redakcija galiojusi iki 2012 m. liepos 1 d.) 7 straipsnio 1 dalį sodininkams (fiziniams asmenims, nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomame žemės sklype užsiimantiems mėgėjų sodininkyste) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai, o šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad mėgėjiško sodo teritorijoje esančius bendrojo naudojimo objektus valdo bendrija Civilinio kodekso, šio bei kitų įstatymų nustatyta tvarka. SB įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 4 punkte numatyta, jog bendrijos narys turi pareigą nustatyta tvarka atsiskaityti už jam teikiamas paslaugas, mokėti bendrijos nario mokestį. Sistemiškai analizuojant šio įstatymo nuostatas ir atsižvelgiant į aplinkybę, jog nagrinėjamu atveju atsakovas nėra laikytinas nekilnojamojo turto – sodo sklypo – savininku ar naudotoju, pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, jog prievolė dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėjimą tenka nekilnojamojo turto savininkams ir naudotojams. Kadangi atsakovas vietinės rinkliavos mokėtoju gali būti laikomas tik skaičiuojant vietinę rinkliavą už jam nuosavybės ar kitu pagrindu priklausantį nekilnojamąjį turtą, reikalavimas iš atsakovo priteisti 65 640,66 Lt vietinės rinkliavos įsiskolinimą laikytas nepagrįstu, todėl nebuvo tenkintas.

CK 6.37 straipsnyje numatytos palūkanos pagal prievoles. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalimi nustatoma, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi nustatyta, jog atsakovas nėra laikytinas skolininku, prašymas dėl palūkanų priteisimo taip pat nebuvo tenkintas.

IV. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras apeliaciniu skundu prašė panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundo reikalavimus tenkinti visiškai.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nuostatų redakcijos, galiojusios 2008 metais, priede „Vietinės rinkliavos dydžiai“ stulpelyje „Fizinių ir juridinių asmenų grupės“ buvo nurodyta „Sodininkų bendrijos“, pagal kurį numatyta, kad sodininkų bendrijos privalo mokėti 75 Lt metinį vietinės rinkliavos dydį vienam sodo sklypui (parametras pagal kurį skaičiuojamas vietinės rinkliavos dydis). Nuostatų redakcijos, galiojusios 2009-2010 metais 1 priedo 3 stulpelyje prie pavadinimų yra uždėta žvaigždutė, kuri reiškia, kad kai garažas ar sodas priklauso bendrijai, vietinės rinkliavos mokėtojas yra bendrija. Taigi bendrija, apelianto vertinimu, laikytina vietinės rinkliavos mokėtoju nurodytų Nuostatų pagrindu ir jų pagrindu susidarė siekiama prisiteisti skola.

2. Teigia, kad Nuostatai yra norminis teisės aktas ir yra privalomi vykdyti visiems Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje esantiems subjektams. Mano, kad pirmosios instancijos teismas dėl šio aspekto nepasisakė nepagrįstai.

3. SB įstatymo inter alia 6, 8, 12, 15, 22 ir 24 straipsnių, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies („teršėjas moka“ principas) nuostatos suponuoja, kad bendrija yra vietinės rinkliavos mokėtoja.

4. Pažymi, kad apelianto reikalavimas dėl skolos priteisimo yra grindžiamas administraciniu aktu (aktais), kurių pareiškėjas ir atsakovas negali pakeisti.

5. Mano, kad atsakovas klaidingai suvokia Atliekų tvarkymo įstatyme minimas sąvokas „atliekų turėtojas“ ir „asmuo“ . Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas atliekų turėtoju gali būti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo. Taip pat mano, kad bendrija, būdama viešuoju juridiniu asmeniu, turi inter alia pareigą sumokėti vietinę rinkliavą už atliekų tvarkymą bendrojo naudojimo teritorijoje, todėl šiuo atveju tokia prievolė nelaikytina atsakymu už bendrijos narių prievoles.

Nesutikdamas su pateiktu apeliaciniu skundu, atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodo, kad kiekvienas asmuo, turintis nekilnojamojo turto, rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, mokesčius: nekilnojamojo turto mokestį, žemės mokestį ir kitus, privalo mokėti ir moka pats asmeniškai. Tokia asmenų pareiga yra numatyta tiek bendrijos vidaus tvarkos taisyklėse, tiek ir bendrijos narių susirinkimų metu priimtuose nutarimuose. Atsakovas niekada nuosavybės teise pastatų ar žemės sklypų neturėjo, nuomos sutartis dėl valstybinės žemės nėra sudaryta, bendrojo naudojimo žemė – vidaus keliai – nėra išpirkti iš valstybės. Dėl šių priežasčių, atkreipdamas dėmesį į vietinės rinkliavos mokėtojo sampratą Nuostatų kontekste, mano, kad bendrija nėra vietinės rinkliavos mokėtoja pagal Nuostatus, kadangi neturi jokio nekilnojamojo turto objekto.

Pažymi, kad KRATC netinkamai vedant vietinės rinkliavos mokėtojų apskaitą, susidaro situacijos, kai asmenys turi mokėti dvigubus (pakartotinius) rinkliavos mokesčius, kai rinkliavos reikalaujama tiek iš sodininkų bendrijos, tiek ir iš sodininkų.

Mano, kad apeliantas veikia nesąžiningai, siekia gauti nepagrįstas pajamas ir teikia niekuo nepagrįstą informaciją tiek atsakovui, tiek teismui.

Formuluoja išvadą, kad jokie teisės aktai bendrijai, neturinčiai nekilnojamojo turto, nenumato teisės rinkti vietinės rinkliavos iš bendrijos narių ir ne narių.

Prašo priteisti iš apelianto atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas už procesinių dokumentų rengimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. Ginčas nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, būtent dėl sodininkų bendrijos pareigos mokėti vietinę rinkliavą už kiekvieną sodo sklypą. Bylos šalys skirtingai vertina, ar sodininkų bendrija gali būti vertinama kaip vietinės rinkliavos mokėtoja, kaip tai apibrėžiama konkrečiuose vietinės rinkliavos nuostatuose.

Pareiškėjas Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras reikalauja priteisti iš atsakovo sodininkų bendrijos „Tauras“ 65 640,66 Lt vietinės rinkliavos įsiskolinimą už 2008 m. liepos 1 d. – 2010 m. gruodžio 31 d. laikotarpį (t. I, b. l. 143).

Pareiškėjo pateikta pažyma apie skolą, mokėjimų pranešimai patvirtina, kad vietinės rinkliavos įsiskolinimas yra paskaičiuotas tokiu būdu:

1) už 2008 m. liepos 1 d. – 2008 m. gruodžio 31 d. laikotarpį – 17456 Lt skaičiuojant pagal 103 Lt metinę vietinę rinkliavą už 344 sodo sklypus (yra nurodoma mažesnė suma negu skaičiuotina už pusę metų pagal 103 Lt metinės rinkliavos dydį);

2) už 2009 m. sausio 1 d. – 2009 m. gruodžio 31 d. laikotarpį – 25875 Lt skaičiuojant pagal 75 Lt metinę vietinę rinkliavą už 345 sodo sklypus;

3) už 2010 m. sausio 1 d. – 2010 m. gruodžio 31 d. laikotarpį – 25875 Lt, skaičiuojant pagal 75 Lt metinę vietinę rinkliavą už 345 sodo sklypus (t. II, b. l. 36-39).

Reikalaujama priteisti suma – 65 640,66 Lt, nurodoma (mažinant minėtų įsiskolinimų už trejus metus sumą) atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui už sodininkų bendrijoje „Tauras“ vykdytą atliekų surinkimą ir tvarkymą yra sumokėta 3565,34 Lt. Detalesnė informacija apie faktinius mokėjimus už sodininkų bendrijoje „Tauras“ vykdytą atliekų surinkimą ir tvarkymą yra pateikta pareiškėjo pažymoje, kurioje yra informacija, kad atskirais atvejais rinkliavą už mokėtoją – sodininkų bendriją „Tauras“ – yra sumokėję fiziniai asmenys (t. I, b. l. 124). Pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai taip pat patvirtina, kad ši prašoma priteisti skolos suma yra nurodoma atsižvelgiant ir į duomenis dėl kelių asmenų, atleistų nuo rinkliavos mokėjimo.

Pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai patvirtina, kad duomenys apie sodo sklypų skaičių yra paimti pagal sodininkų bendrijos „Tauras“ pateiktus faktinius duomenis – 364 sklypai, kaip yra nurodoma sodininkų bendrijos įstatų 1 punkte (t. I, b. l. 143, 114). Iš nurodyto sklypų skaičiaus yra atimti tie sklypai, kuriuose savininkai yra pastatę gyvenamuosius namus bei atvejai, kai savininkai yra atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo. Pareiškėjo procesinių dokumentų turinys patvirtina, kad duomenys apie sklypų, kuriuose savininkai yra pasistatę gyvenamuosius namus, skaičių buvo tikrinami pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis.

Pareiškėjas, teikdamas pirmosios instancijos teismui duomenis dėl skolos paskaičiavimo, paaiškino, kad pareiškėjas nesudaro ir nesudarė jokių sutarčių dėl vietinės rinkliavos mokėjimo su sodininkų bendrijos „Tauras“ nariais (t. I, b. l. 143).

VI. Esminis klausimas šioje byloje yra, ar atsakovas (sodininkų bendrija) gali būti laikomas vietinės rinkliavos mokėtoju.

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.). Pagal minėto įstatymo nuostatas savivaldybės taryba nustato vietinę rinkliavą, tvirtina jos nuostatus, nustato lengvatas bei vietinių rinkliavų grąžinimo atvejus. (Rinkliavų įstatymo 12 str.). Rinkliavas moka fiziniai ir juridiniai asmenys, išskyrus Lietuvos banką (Rinkliavų įstatymo 3 str.). Vienas iš įstatymo įtvirtintų vietinės rinkliavos objektų yra komunalinių atliekų surinkimas iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymas (Rinkliavų įstatymo 11 str. 1 d. 8 p.). Vietos savivaldos įstatymas komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimą, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimą, sąvartynų įrengimą ir eksploatavimą priskiria prie savarankiškų savivaldybių funkcijų, kurią savivaldybė įgyvendina laikydamasi įstatymų nustatytų reikalavimų ir tvarkos (Vietos savivaldos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p., 6 str. 31 p.). Komunalinių atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis numato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. sausio 28 d. nutartyje, nagrinėdamas administracinę bylą Nr. A556-334/2014, aiškindamas teisę dėl „atliekų turėtojo“ sąvokos, konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80, kuris įsigaliojo 2008 m. sausio 1 d., patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir 2007 metų nuostatai). Ginčo laikotarpiui taikytina 2007 metų nuostatų redakcija su 2008 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T2-233 padarytais pakeitimais. 2007 metų nuostatų su 2008 metų pakeitimais 12 punkte buvo nustatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojais yra laikomi atliekų turėtojai. 2007 metų nuostatų 2 punkte atliekų turėtoju laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuris turi komunalinių atliekų, arba kurio veiklos metu susidaro komunalinių atliekų. 2007 metų nuostatų su 2008 metų pakeitimais priedo, kuriuo patvirtinti vietinės rinkliavos dydžiai, 14 punkte nustatyta, kad vietinę rinkliavą turi mokėti sodininkų bendrijos, rinkliavos dydis joms nustatomas pagal vieną sodo sklypą, metinės vietinės rinkliavos dydis yra 103 Lt.

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426, kuris įsigaliojo 2009 m. sausio 1 d., buvo patvirtinti nauji nuostatai (toliau – ir 2008 metų nuostatai). 2008 metų nuostatai vietinės rinkliavos mokėtoją apibrėžė kaip komunalinių atliekų turėtoją Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias TIPK. 2008 metų nuostatų I priedo 12 punkte buvo nustatyta, kad vietinė rinkliava apskaičiuojama sodų paskirties žemės sklypui, metinės vietinės rinkliavos dydis yra 75 Lt bei paaiškinta, kad tuo atveju, kai sodas priklauso bendrijai, vietinės rinkliavos mokėtoja yra bendrija.

Dar kartą naujus nuostatus Klaipėdos miesto savivaldybės taryba patvirtino 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 (toliau – ir 2010 metų nuostatai), įsigaliojusiu 2011 m. sausio 1 d., kuriuo buvo panaikintas 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimas Nr. T2-426. Pagal 2010 metų nuostatus vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. 2010 metų nuostatų I priedo, kuriuo patvirtinti vietinės rinkliavos dydžiai, 11 punkte nurodyta, kad vietinė rinkliava apskaičiuojama žemės sklypui su pastatu.

VII. Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą 65 640,66 Lt skolą, susidariusią laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., todėl šio ginčo atveju taikomi tuo laikotarpiu galioję nuostatai, patvirtinti 2007 m. kovo 29 d. (su 2008 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T2-233 padarytais pakeitimais) ir 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426 patvirtinti nuostatai. Šiuose norminiuose teisės aktuose vietinės rinkliavos mokėtoju yra aiškiai įvardijama sodininkų bendrija. 2008 metų nuostatuose pateiktas paaiškinimas, kad nuostatų teiginys „kai sodas priklauso bendrijai – vietinės rinkliavos mokėtoja yra bendrija“ neturėtų būti suprantamas kaip bendrijos daiktinės teisės turėjimas į sklypus, bet turėtų būti suprantamas bendrine prasme.

Atsakovas ginčija prievolę mokėti rinkliavą teigdamas, kad kiekvienas subjektas, turintis nekilnojamojo turto, rinkliavą turi sumokėti asmeniškai, taip pat mano, kad vietinės rinkliavos mokėtojo samprata neapima sodininkų bendrijos, todėl pastaroji nėra šios rinkliavos mokėtoja. Šie atsakovo argumentai nepagrįsti. Minėta, kad šioje byloje taikomų nuostatų prieduose, kuriuose nustatyti vietinės rinkliavos dydžiai, mokėti rinkliavą yra numatyta sodininkų bendrijoms. Taigi, pagal tuo metu galiojančias teisės akto nuostatas, sodininkų bendrijai buvo numatyta prievolė mokėti vietinę rinkliavą, t. y. 103 Lt ir 75 Lt už vieną sodo sklypą.

Vietinės rinkliavos nuostatai, ginčo laikotarpiu apibrėžę sodininkų bendrijas kaip vietinės rinkliavos mokėtojas, yra norminiai administraciniai aktai, kuriais tiek atsakovas, tiek pareiškėjas privalėjo vadovautis. Norminiai administraciniai aktai ir jų minėtos normos dėl vietinės rinkliavos surinkimo tvarkos sodininkų bendrijose, nebuvo nustatyta tvarka pripažinti prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams, todėl nėra pagrindo jais nesivadovauti. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad iš atsakovo priteistinas nesumokėtas vietinės rinkliavos įsiskolinimas.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovo pareigos mokėti vietinę rinkliavą, neteisingai aiškino „atliekų turėtojo“ sąvoką, t. y. neatsižvelgė į vietinės rinkliavos mokėtojus, išvardintus nuostatuose. Taigi teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas, todėl, atmesdamas reikalavimą dėl vietinės rinkliavos pritesimo, neteisingai išsprendė bylą. Dėl nurodytų motyvų ši sprendimo dalis naikinama ir priimamas naujas sprendimas – reikalavimą tenkinti (ABTĮ 143 str.).

Atsakovo pareigos mokėti vietinę rinkliavą negali paneigti nei Sodininkų bendrijų įstatymas, nei bendrijos steigimo dokumentai, nes šie aktai nereglamentuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemų ir vietinės rinkliavos surinkimo organizavimo klausimų, o tik nustato sodininkų bendrijų veiklos pagrindus, bendrijos ir jos narių tarpusavio santykius.

Sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Taigi bendrijos narių ir bendrijos tarpusavio santykiai grindžiami narių solidarumo, lygiateisiškumo, demokratiškumo ir tarpusavio susitarimo bei pagalbos principais. Remiantis šiais principais, sureguliuojami bendrijos ir jos narių tarpusavio atsiskaitymo klausimai, kurie negali pakeisti kitų viešosios teisės normų, būtent normų dėl rinkliavos už atliekų tvarkymą.

Nepagrįsti yra atsakovo argumentai dėl dvigubo rinkliavos reikalavimo iš bendrijos ir jos narių. Minėta, kad KRATC reikalavo ir reikalauja priteisti vietinę rinkliavą tik iš sodininkų bendrijos, bet ne iš jos narių. Dalis narių, kurie yra sumokėję nedidelę dalį skolos už ginčo laikotarpį, tai yra padarę be pareiškėjo reikalavimo, ir ši suma yra atimta iš reikalaujamos priteisti sumos.

Nepagrįsti yra atsakovo argumentai dėl skolos sumos nepagrįstumo ir pareiškėjo nurodomo sklypų skaičiaus. Šiame teismo sprendime yra paaiškintas skolos apskaičiavimas, kuris yra pagrįstas nurodytais dokumentais.

Mokėjimų pranešimuose nurodomas sklypų skaičius yra grindžiamas atsakovo pateiktais duomenimis atimant tuos sklypus, kuriuose savininkai yra pastatę gyvenamuosius namus (nes tokiu atveju buvo nustatytas kitoks rinkliavos dydis) bei atvejus, kai savininkai yra atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo. Duomenys apie sklypų, kuriuose savininkai yra pasistatę gyvenamuosius namus, skaičių buvo tikrinami pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, kaip ir buvo nustatyta minėtuose vietinės rinkliavos nuostatuose.

Pažymėtina, kad duomenys dėl sklypų skaičiaus yra pateikti atsakovo vykdant teismo įpareigojimą (t. I, b. l. 111). Atsakovas paaiškino, kad 2012 m. bendrijoje buvo 363 sklypai. Valstybinės įmonės Registrų centro teikti duomenys sodininkų bendrijai „Tauras“ patvirtina, kad 2012 m. sodininkų bendrijoje buvo 361 sklypas (t. II, b. l. 47, 48). Pareiškėjo pateikiamas vietinės rinkliavos skaičiavimas pagal 344 ir 345 sodo sklypus atitinka kitus byloje esančius faktinius duomenis, ir atsakovas šių įrodymų nepaneigė. Be to, atsakovas savo pirminiuose procesiniuose dokumentuose (prieštaravimuose dėl apylinkės teismo, kuriame buvo pradėta nagrinėti byla, preliminaraus sprendimo) nenurodė atsikirtimų dėl skolos paskaičiavimo, dėl sklypų skaičiaus. Atsakovas savo pareigą mokėti vietinę rinkliavą neigė vadovaudamasis tuo, kad jis negali būti vietinės rinkliavos mokėtoju, nes neturi nekilnojamojo turto, o rinkliavos mokėtojais laikytini sodininkų bendrijos nariai, valdantys sodo sklypus ir turintys atliekas. Atsakovas bendro pobūdžio prieštaravimus dėl skolos skaičiavimo ir sklypų skaičiaus, dėl netinkamos rinkliavos mokėtojų apskaitos Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centre pradėjo minėti tik apeliaciniuose skunduose. Atsakovo veiksmai reiškiant atsikirtimus, kurie nėra pagrįsti faktiniais duomenimis, prieštarauja atsakovų atstovų paaiškinimams posėdžiuose pirmosios instancijos teisme, teikiami nesilaikant proceso koncentracijos principo, negali būti pagrindu paneigti byloje surinktus leistinus įrodymus.

Pareiškėjas nepagrįstai prašo priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas pagal Civilinio kodekso 6.37 ir 6.210 straipsnių nuostatas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A442‑1035/2011 yra išaiškinęs, kad šios normos taikomos civilinės teisės normomis reguliuojamiems prievoliniams santykiams ir nėra taikomos viešosios teisės nustatytiems privalomiesiems mokėjimams. Rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo atveju galiojantys teisės aktai palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo mokėjimo nenumato, todėl tokios palūkanos negali būti priteisiamos.

Teisėjų kolegija tai pat atmeta atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktą prašymą priteisti iš apelianto atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas už procesinių dokumentų rengimą. ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas yra priimamas pareiškėjo naudai, jokie atsakovo reikalavimai nėra tenkinami, todėl atsakovas neįgyja teisės prašyti atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 44 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjo prašymas atmestas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro reikalavimą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui iš atsakovo sodininkų bendrijos „Tauras“ 65 640,66 Lt (šešiasdešimt penki tūkstančiai šeši šimtai keturiasdešimt litų šešiasdešimt šeši centai) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Kitoje dalyje Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius