3K-3-73/2014 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Civilinė byla Nr. 3K-3-73/2014 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00619-2010-7 Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.17

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Laužiko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 31 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas R. J. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti jam iš Lietuvos Respublikos 1555,50 Lt turtinės ir 100 000 Lt neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu Šiaulių miesto II Policijos komisariato Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus tyrėja R. P. darė poveikį liudytojams, liepė jiems duoti neteisingus parodymus, be teisinio pagrindo surinko ieškovo duomenis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (VSDFV); Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėja R. R. pranešime apie įtarimą ir Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokurorė E. G. kaltinamajame akte tyčia nurodė tiesos neatitinkančius duomenis apie ieškovo veiklą UAB „Šiaulių tauro televizoriai“. Ieškovo teigimu, baudžiamojoje byloje nebuvo apklausti jo nurodyti liudytojai, nebuvo atliktos akistatos, ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas pernelyg ilgai. Turtinę ieškovo žalą sudaro išlaidos advokatui, dokumentų gavimo ir parengimo išlaidos. Dėl pirmiau nurodytų neteisėtų veiksmų ieškovas reikalauja atlyginti 100 000 Lt neturtinę žalą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė

Šiaulių apygardos teismas 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad prieš ieškovą ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti neteisėti veiksmai, o nenustačius neteisėtų veiksmų, civilinė atsakomybė negalima. Teismo vertinimu, pagrindas pradėti nusikalstamos veikos ikiteisminį tyrimą dėl ieškovo buvo, todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų neteisėtumas nepasitvirtino. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nenurodė, kokie neteisėti veiksmai dėl jo padaryti, nedetalizavo, kokios konkrečios BPK nuostatos buvo pažeistos. Tai, kad ikiteisminio tyrimo procesiniuose dokumentuose buvo klaidingai nurodyta ieškovo pareigybė, nereiškia, kad tuo buvo siekiama neigiamų padarinių ieškovui, be to, netikslus pareigybių pavadinimas nurodant profesijos pobūdį („teisininkas“) nėra įžeidus, nedaro žalos civilinės atsakomybės prasme. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą dėl VSDVF duomenų rinkimo buvo atmestas neįrodžius, kaip jis pažeidė ieškovo teises. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ikiteisminis tyrimas užsitęsė tiek dėl privalomų baudžiamojo proceso veiksmų, tiek dėl ieškovo naudojimosi procesinėmis teisėmis teikiant prašymus, reiškiant nušalinimus, skundžiant veiksmus.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, jį 2013 m. gegužės 31 d. nutartimi atmetė ir Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Teismas nustatė, kad dėl ieškovo 2007 m. rugsėjo 18 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 177 straipsnyje, t. y. dėl trukdymo profesinių sąjungų veiklai. Atliekant ikiteisminį tyrimą 2008 m. rugsėjo 5 d. ieškovui įteiktas pranešimas apie įtarimą, 2009 m. birželio 26 d. prokuroras surašė kaltinamąjį aktą. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 10 d. nutartimi baudžiamąją bylą nutraukė suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Teismas nurodė, kad ieškovas, reikalaudamas atlyginti žalą pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius).

Byloje nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės prokuratūrą prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl dokumentų klastojimo ir disponavimo suklastotais dokumentais. Jis teigė, kad Šiaulių televizorių gamintojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ steigiamojo susirinkimo ir steigėjų sąrašas suklastotas, todėl dėl jo pareiškimą pareiškę asmenys neturi teisės inicijuoti baudžiamosios bylos. Šiaulių miesto apylinkės prokurorei konstatavus, kad ieškovo nurodytų asmenų veiksmuose nusikalstamų veiksmų požymių nenustatyta, ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti. Šiaulių miesto apylinkės ir Šiaulių apygardos teismas šį sprendimą paliko galioti, todėl nėra pagrindo spręsti dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų neteisėtumo. Vien tai, kad ieškovas tam tikrų asmenų veiksmuose įžvelgia nusikalstamos veikos požymių, o ikiteisminio tyrimo įstaigos sprendžia, jog pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą nėra, nereiškia asmens diskriminavimo ir jo teisių pažeidimo, todėl ieškovo teiginiai, kad atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą pagal jo pareiškimą buvo pažeistos jo teisės, atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, nustatė, kad ieškovo teiginiai dėl tyrėjos poveikio liudytojams nepagrįsti, nes šių asmenų skundų ar pastabų dėl netinkamo tyrėjos darbo baudžiamojoje byloje nepareikšta, o nagrinėjamoje byloje jie nurodė, kad tyrėja baudžiamojoje byloje spaudimo jiems nedarė. Be to, tyrėjos R. P. veiksmai, kuriuos ieškovas vertino kaip poveikį liudytojams, buvo įvertinti BPK nustatyta tvarka ir pažeidimų nenustatyta, todėl ieškovo teiginiai vertintini tik kaip subjektyvi jo nuomonė. BPK nustatyta tvarka taip pat buvo įvertintas Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros nutarimų, kuriais buvo atsisakyta tenkinti ieškovo prašymus apklausti liudytojus, pagrįstumas ir teisėtumas, o ieškovo prašymų (dėl liudytojų apklausos, akistatų) baudžiamajame procese netenkinimas pats savaime asmens teisių nepažeidžia.

Ieškovas nuo 2006 m. birželio 14 d. iki 2007 m. balandžio 18 d. dirbo UAB „Šiaulių tauro televizoriai“ teisininku, o nuo 2007 m. balandžio 2 d. šiai įmonei teikė teisines paslaugas kaip advokato padėjėjas, todėl nors jam pareikštuose įtarimuose ir kaltinamajame akte nurodytos netikslios jo, kaip teisininko, darbo įmonėje datos, tačiau tai buvo daugiau techninė klaida ir žalos jam nesukėlė.

Pasisakydamas dėl duomenų iš VSDFV rinkimo teisėtumo teismas nurodė, kad nėra duomenų, jog tyrėja gautą informaciją būtų panaudojusi kitiems, ne su ikiteisminio tyrimo veiksmais susijusiems, tikslams. Šie duomenys buvo renkami, siekiant charakterizuoti įtariamą asmenį, duomenų rinkimo neteisėtumo Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija nekonstatavo. Asmens duomenų rinkimas tyrimo tikslams, neįrodžius neteisėto jų panaudojimo, negali būti pagrindas pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais.

Nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas dėl ieškovo truko nuo 2007 m. rugsėjo 18 d. iki 2009 m. birželio 26 d., ieškovas ne kartą reiškė nušalinimus ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir prokurorui, netenkinus jo prašymų, skundėsi apylinkių ir apygardų teismams, teikė pakartotinius analogiškus prašymus apklausti liudytojus, susipažinti su byla, pratęsti procesinius terminus, jo teiginys, kad ikiteisminis tyrimas užsitęsė pernelyg ilgai ir dėl to kalti tik ikiteisminio tyrimo pareigūnai, laikytinas nepagrįstu.

Faktas, kad tyrimas baigtas nenubaudus asmens (byla buvo nutraukta suėjus senaties terminui), savaime nedaro ikiteisminio tyrimo ir teismo veiksmų neteisėtų.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas R. J. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 31 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

VĮ Registrų centrui E. Š. ir B. E. pateikė suklastotą Šiaulių televizorių gamintojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ steigiamojo susirinkimo, įvykusio 2007 m. birželio 21 d. Protokolą Nr. 1 ir Šiaulių televizorių gamintojų profesinės sąjungos „Solidarumas" steigėjų sąrašą. Prokuratūra neatliko tyrimo dėl neteisėtų Šiaulių televizorių gamintojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ steigėjų veiksmų, todėl buvo pažeisti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis ir 13 straipsnis.

Teisinio tikrumo principo nepaisymas ir teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimas konstatuotinas dėl to, kad dėl ieškovo pateiktas pareiškimas buvo laikomas pakankamu pagrindu ikiteisminiam tyrimui pradėti, o jo pateiktas pareiškimas – nepakankamu. Kadangi tie patys teismai tuo pačiu klausimu priėmė skirtingus sprendimus, tai buvo pažeista ieškovo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą (Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis).

Ikiteisminio tyrimo tyrėja R. P. įrodymus rinko tik prieš ieškovą, darė poveikį liudytojams, todėl buvo pažeisti Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies b, c, d punktai ir 13 straipsnis.

Policija be pagrindo surinko duomenis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apie ieškovo mokėtas įmokas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir surinktus duomenis atskleidė kitiems asmenims, todėl buvo pažeista Konvencijos 8 straipsnio 1 dalis.

Pagal BPK 237 straipsnio 1 dalį prokuroras, kaltinamasis, atstovas pagal įstatymą, gynėjas, taip pat nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai nuo bylos gavimo teisme dienos turi teisę susipažinti su papildomai gauta po kaltinamojo akto surašymo, o per teisėjo nustatytą terminą ir su kita bylos medžiaga, daryti jos išrašus ir kopijas. Ikiteisminio tyrimo metu nei E. Š., nei V. M. nebuvo pripažinti nukentėjusiaisiais ir neturėjo teisės susipažinti su byla ir joje esančiais be pagrindo surinktais duomenimis apie ieškovą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija ieškovo skundų šiuo klausimu netyrė, nes tai nebuvo jos kompetencija.

Pranešime apie įtarimą įrašius melagingus duomenis, kad ieškovas buvo UAB „Šiaulių Tauro televizoriai“ teisininku nuo 2007 m. gegužės 26 d. iki 2007 m. rugsėjo 30 d. ir kad Šiaulių televizorių gamintojų profesinė sąjunga „Solidarumas“ iki 2007 m. rugpjūčio 23 d. buvo UAB „Šiaulių tauro televizoriai“ darbininkų profesinė sąjunga, buvo pažeisti Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a, b, c punktai. Kadangi ieškovas pirmiau nurodytu laikotarpiu buvo ne UAB „Šiaulių tauro televizoriai" teisininku, bet advokato padėjėju, tai jis pagal Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 1 dalies nuostatas negalėjo būti šaukiamas kaip liudytojas ar teikti paaiškinimus dėl aplinkybių, kurias sužinojo atlikdamas savo profesines pareigas. Melagingi duomenys kaltinamajame akte nurodyti tyčia tam, kad ieškovui nebūtų taikomos advokato veiklos garantijos.

Neapklausus ieškovo nurodytų liudytojų ir neatlikus akistatų buvo pažeisti Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies b, c, d punktai.

Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje buvo atliekamas pernelyg ilgai. Asmens teisė į įmanomai trumpesnį procesą suponuoja valstybės atitinkamų institucijų pareigą daryti viską, kad procesas vyktų vengiant nereikalingo delsimo. Pareigūnai procese turi veikti atsakingai ir stropiai. Per ilgai vykdomu tyrimu buvo pažeista Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis. Bylą nagrinėję teismai neįvertino aplinkybės, kad bylos baigtis (jos nutraukimas suėjus senaties terminui) yra įrodymas, jog tyrimas truko pernelyg ilgai.

Apeliacinės instancijos teismas buvo priklausomas ir šališkas, nes nepagrįstai teigė, jog ieškovas teikdavo prašymus susipažinti su bylos medžiaga, tačiau sutartu laiku neatvykdavo su ja susipažinti bei teikdavo prašymus pratęsti procesinius terminus. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje įtvirtinta taisyklė, kad asmeniui negali būti priekaištaujama dėl to, kad šis naudojosi visomis prieinamomis procesinėmis priemonėmis savo interesams ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009).

Kadangi CK 6.272 straipsnyje reglamentuojama civilinė atsakomybė už ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais padarytą žalą, t. y. už teisių pažeidimus, panašius į nurodytus Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, tai, sprendžiant klausimą dėl šiais pažeidimais padarytos žalos atlyginimo, taikytina įstatymo analogija – CK 6.272 straipsnio nuostatos. Baudžiamoji byla buvo nutraukta, o ieškovas byloje turėjo gintis nuo pirmiau nurodytų neteisėtų veiksmų, be to, byla buvo tiriama pernelyg ilgai, todėl iš valstybės priteistina 1500 Lt išlaidų už advokato atstovavimą baudžiamojoje byloje, 11,40 Lt kelionės išlaidų, 40,50 Lt išlaidų už kopijavimo paslaugas, 15 Lt išlaidų už Registrų centro duomenų išrašą. Iš viso patirta 1566,90 Lt turtinės žalos.

Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimas dėl senaties termino nėra bylos nutraukimas reabilituojančiais pagrindais, nesilaikė nekaltumo prezumpcijos ir pažeidė Konvencijos 6 straipsnio 2 dalį.

Dėl išvardytų policijos ir prokuratūros veiksmų ir neveikimo ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo jo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės, buvo sutrikdyta sveikata, todėl jam priteistina 100 000 Lt neturtinės žalos.

Pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad pagal CK 6.272 straipsnį civilinę atsakomybę užtraukia ne bet kokie neteisėti pareigūnų veiksmai, o tik šiame įstatyme numatyti procesiniai veiksmai, atmestini, nes asmuo pagal Konstituciją turi teisę reikalauti atlyginti neteisėtais pareigūnų veiksmais padarytą žalą ir tada, kai atitinkamas žalos atlyginimo atvejis jokiame įstatyme nėra nurodytas, o teismai, pagal savo kompetenciją sprendžiantys tokias bylas, turi konstitucinius įgaliojimus atitinkamą žalos atlyginimą priteisti, tiesiogiai taikydami Konstituciją (joje įtvirtintus teisingumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, proporcingumo, tinkamo teisinio proceso, asmenų lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principus, kitas Konstitucijos nuostatas), bendruosius teisės principus, vadovaudamiesi inter alia protingumo principu ir kt.

Atsakovei Lietuvos Respublikai atstovaujanti Generalinė prokuratūra su ieškovo kasaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą. Ieškovas kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės prokuratūrą prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pareiškime nurodytų asmenų pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl dokumentų klastojimo ir disponavimo suklastotais dokumentais. Šiaulių miesto apylinkės prokurorei nenustačius nurodytų asmenų veiksmuose nusikalstamų veiksmų požymių, 2009 m. balandžio 14 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Šis nutarimas buvo skundžiamas Šiaulių miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuris ieškovo skundą atmetė. Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartimi Šiaulių miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2009 m. gegužės 12 d. nutartis palikta galioti.

Ieškovas nepagrįstai vadovaujasi Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sprendimu byloje Bsertas prieš Lietuvą (pareiškimo N r. 50208/06) ir teigia, kad tie patys teismai tuo pačiu klausimu priėmė skirtingus sprendimus, nes bylų ratio decidendi nesutampa.

Ieškovas nepagrįstai teigia, kad jis buvo diskriminuojamas, nes ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atliekami tik dėl jo, ir taip buvo pažeidžiami Konvencijos 6, 14 straipsniai. Aplinkybė, kad ieškovas tam tikrų asmenų veiksmuose įžvelgia nusikalstamos veikos požymių, tačiau ikiteisminio tyrimo įstaigos turi kitą nuomonę šiuo klausimu ir nepradeda tyrimo, nereiškia asmens diskriminavimo ir jo teisių pažeidimo. Duomenų, kaip atsisakant pradėti pagal ieškovo pareiškimą ikiteisminį tyrimą buvo pažeistos jo teisės ir teisėti interesai, ar padaryta žala, ieškovas nenurodo, todėl teiginiai, jog atsisakius pradėti pagal jo pareiškimą ikiteisminį tyrimą buvo pažeistos jo teisės, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl poveikio liudytojams. Ieškovo nurodytos aplinkybės dėl tyrėjos R. P. veiksmų, kuriuos jis vertina kaip poveikį liudytojams, buvo įvertintos BPK nustatyta tvarka ir ieškovo skundai atmesti. Teismai sprendė, kad nėra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą, nesant tyrėjos veiksmuose nusikalstamos veikos požymių. Ieškovo teiginiai dėl poveikio liudytojams grindžiami ne faktais, o tik subjektyvia nuomone. Asmenų pareiškimų ar skundų dėl jiems daryto poveikio apklausos metu negauta.

Dėl duomenų iš VSDFV rinkimo teisėtumo. Baudžiamojo proceso kodeksas įpareigoja tyrimą atliekantį pareigūną surinkti duomenis apie asmenį, įtariamą padarius nusikalstamą veiką, t. y. surinkti duomenis apie teistumą, jo amžių, giminystės ryšius, gyvenamąją vietą, mokslą, sveikatos būklę, taip pat darbą, nes šie duomenys yra svarbūs sprendžiant dėl būtino gynėjo paskyrimo (BPK 51 straipsnis), kardomosios priemonės parinkimo (BPK 121 .straipsnis), asmenų apklausos (BPK 80, 82 straipsniai), pasirenkant ikiteisminio tyrimo taktiką, siekiant nustatyti galimus ryšius su atitinkamais asmenimis, skiriant bausmę už padarytą nusikalstamą veiką ir pan. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad pareigūnai pažeidė kokius nors teisės aktus. Be to, pareiškėjai baudžiamojoje byloje buvo juridiniai asmenys, jie negali būti pripažinti nukentėjusiuoju. Su baudžiamosios bylos medžiaga buvo leista susipažinti Šiaulių televizorių gamintojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininko pavaduotojai bei Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ darbuotojui – pareiškėjams atstovaujantiems asmenims. Asmens duomenų rinkimas tyrimo tikslais, neįrodžius neteisėto jų panaudojimo, negali būti pagrindas pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais, todėl teismai pagrįstai ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų nepripažino neteisėtais.

Dėl atsisakymo apklausti liudytojus. Ieškovui 2008 m. gruodžio 10 d. pateikus prašymą dėl J. G., E. Š., R. M. ir B. E. apklausos užduodant klausimus apie profesinės sąjungos steigiamąjį susirinkimą, šis buvo patenkintas. Vėlesni prašymai iš esmės buvo analogiški (prašoma apklausti kitus 44 asmenis, užduodant jiems analogiškus klausimus apie profesinės sąjungos steigiamąjį susirinkimą). Šie prašymai buvo atmesti, nes tokios apklausos buvo netikslingos. Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros nutarimų, kuriais buvo atmesti ieškovo prašymai, pagrįstumą ir teisėtumą įvertino ir Šiaulių miesto apylinkės teismas, atmesdamas ieškovo skundus ir priimdamas šiais klausimais galutines ir neskundžiamas nutartis.

Pagal BPK 190 straipsnio 1 dalį į akistatą gali būti suvedami du pirmiau apklausti asmenys, kurių parodymai iš esmės prieštarauja vieni kitiems, siekiant sužinoti prieštaravimų priežastis ir juos pašalinti, tačiau ieškovas (įtariamasis) ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta nemažai liudytojų, tarp jų – ir ieškovo įvardyti asmenys, jo nurodytais klausimais, todėl daryti išvadą, kad ikiteisminis tyrimas vyko šališkai ar neišsamiai, nėra pagrindo.

Dėl neteisingai įtarime ir kaltinamajame akte nurodytų duomenų. Baudžiamosios bylos tyrimo tikslas buvo ne ieškovo pareigos ar profesinės sąjungos steigimo teisėtumo vertinimas, o ieškovo veiksmai profesinės sąjungos atžvilgiu, todėl tam tikra faktinių aplinkybių neatitiktis, neturi lemiamos reikšmės tyrimo eigai ar pareigūnų veiksmų teisėtumui. Siekiant įrodyti, kad neteisėtais pareigūnų veiksmais asmeniui padaryta žala, turi būti pripažinta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. To nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Dėl ikiteisminio tyrimo trukmės. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pasisakyta, kad pagrindiniai kriterijai, kuriais remiantis turi būti vertinama baudžiamojo proceso trukmė, yra šie: konkrečios bylos sudėtingumas; asmens, dėl kurio taikytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; valdžios institucijų elgesys organizuojant bylos procesą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad konkrečios bylos aplinkybės, faktų gausa bei įvairovė, galimos jų kombinacijos lemia teismo diskrecijos ribas konkrečiose bylose, vertinant, ar buvo pažeista asmens teisė į įmanomai trumpiausią procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-7/2007). Nagrinėjamu atveju proceso trukmę lėmė ir ieškovo veiksmai, todėl vien faktas, kad baudžiamoji byla nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, nereiškia, kad baudžiamasis procesas truko per ilgai. Byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti, kad ikiteisminis tyrimas užtruko dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtų veiksmų, nepagrįsto delsimo ar neveikimo.

Bylą nagrinėję teismai nenustatė neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmų, kaip vienos iš sąlygų civilinei atsakomybei CK 6.272 straipsnio pagrindu kilti, todėl jų sprendimų naikinti nėra pagrindo.

Atsakovei Lietuvos Respublikai atstovaujantis Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su ieškovo kasaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimą bei ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistus.

Atsiliepimas grindžiamas iš esmės analogiškais argumentais kaip ir Generalinės prokuratūros atsiliepime nurodytieji. Papildomai nurodoma, kad kasatorius proceso trukmę nepagrįstai skaičiuoja nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, o ne nuo pranešimo apie įtarimą pateikimo (2008 m. rugsėjo 5 d.). Taip pat nurodoma, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo patirtą neturtinę žalą, o jo prašomo dydžio neturtinės žalos priteisimas prieštarautų tiek Lietuvos teismų, tiek EŽTT praktikai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka fakto klausimai netiriami, todėl kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį pateikti faktinio pobūdžio argumentai nevertinami ir nauji faktai nenustatinėjami.

Dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą

Kasaciniame skunde nurodoma, kad buvo pažeistas teisinio tikrumo principas ir neužtikrinta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, nes dėl ieškovo pateiktas pareiškimas buvo laikomas pakankamu pagrindu ikiteisminiam tyrimui pradėti, o jo pateiktas pareiškimas – nepakankamu.

Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 40-2-201-07 buvo pradėtas 2007 m. rugsėjo 18 d. pagal bendrą Šiaulių televizorių gamintojų profesinės sąjungos „Solidarumas", „Šiaulių tauro“ darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo ir Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ 2007 m. rugpjūčio 27 d. prašymą dėl trukdymo profesinės sąjungos veiklai. Kadangi sprendžiant dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nebuvo pagrindo prašyme nurodytų aplinkybių vertinti kaip akivaizdžiai neteisingų, todėl ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas. Ieškovas prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl poveikio liudytojams ikiteisminio tyrimo metu, dėl atsisakymo atlikti akistatą ir apklausti liudytojus. Šiaulių miesto apylinkės prokuratūra priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, jis Šiaulių miesto ir Šiaulių apygardos teismų procesiniais sprendimais buvo paliktas galioti.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad priimant sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo pirmuoju ir antruoju atvejais buvo vertinamos skirtingos aplinkybės, nurodomi skirtingi pagrindai baudžiamajai atsakomybei kilti (pirmuoju atveju – trukdymas profesinių sąjungų veiklai, antruoju – poveikis liudytojams ikiteisminio tyrimo metu, atsisakymas atlikti procesinius veiksmus), taigi, sprendžiami nors ir tarpusavyje susiję, bet iš esmės skirtingi klausimai dėl skirtingų veikų. Dėl šios priežasties kasacinio skundo argumentai, kad tie patys teismai tuo pačiu klausimu priėmė skirtingus sprendimus, taip pažeisdami ieškovo teisę į teisingą bylos nagrinėjimą (Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis), laikytini nepagrįstais. Vien tas faktas, kad asmuo, dėl kurio pradėtas ikiteisminis tyrimas, kreipiasi dėl kito ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tačiau šį tyrimą atsisakoma pradėti, pats savaime nesuponuoja asmenų lygiateisiškumo ar teisės į teisingą teismą pažeidimo. Ikiteisminis tyrimas pradedamas esant BPK įtvirtintiems pagrindams, kurių egzistavimas įvertinamas nepriklausomai nuo to, ar dėl besikreipiančio asmens kitas ikiteisminis tyrimas pradėtas ar ne. Nagrinėjamu atveju tiek sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl trukdymo profesinių sąjungų veiklai, tiek atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl poveikio liudytojams ikiteisminio tyrimo metu bei atsisakymo atlikti procesinius veiksmus buvo apskųsti BPK nustatyta tvarka ir teismai nustatė, kad pirmuoju atveju ikiteisminis tyrimas pradėtas, o antruoju atveju jį atsisakyta pradėti pagrįstai.

Dėl ikiteisminio tyrimo trukmės

Kasaciniame skunde nurodoma, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje buvo atliekamas pernelyg ilgai, todėl buvo pažeista Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis. Bylą nagrinėję teismai, kasatoriaus nuomone, neįvertino aplinkybės, kad bylos baigtis (jos nutraukimas suėjus senaties terminui) yra įrodymas, jog tyrimas truko pernelyg ilgai.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas 2007 m. rugsėjo 18 d., o baudžiamoji byla nutraukta pasibaigus senaties terminui 2009 m. lapkričio 10 d. Viso proceso trukmė (dveji metai ir beveik du mėnesiai), teisėjų kolegijos vertinimu, nėra tiek ilga, kad pati savaime sudarytų pagrindą konstatuoti buvus pažeidimą. EŽTT praktikoje Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimai dėl panašios trukmės proceso nustatomi nedažnai, paprastai tais atvejais, kai procese buvo ilgų akivaizdžių delsimų, o proceso poveikis pareiškėjui – reikšmingas (pvz., jis buvo laikomas suimtas) (žr., pvz., e. g. Petrenko v. Russia, no. 30112/04, judgment of 20 January 2011).

Vertinant proceso trukmę Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies ir atitinkamų nacionalinės teisės nuostatų aspektu (BPK 44 straipsnio 5 dalis ir kt.), nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys inter alia į tai, kad nors ikiteisminis tyrimas dėl trukdymo profesinės sąjungos veiklai buvo pradėtas 2007 m. rugsėjo 18 d. ir ieškovas profesinių sąjungų pareiškime minimas kaip vienas pagrindinių kaltininkų, realus baudžiamojo proceso poveikis ieškovui gali būti siejamas su įtarimo jam pareiškimu 2008 m. rugsėjo 9 d. Baudžiamosios bylos medžiagoje nėra duomenų (tokių iš esmės nenurodo ir ieškovas), kad iki pirmiau nurodytos dienos su juo būtų buvę atliekamai kokie nors proceso veiksmai arba taikytos kokios nors prievartos priemonės. Pagal EŽTT praktiką vertinant baudžiamojo proceso trukmę proceso pradžia laikomas oficialus kompetentingos institucijos pranešimas asmeniui apie įtarimą, kad jis padarė nusikalstamą veiką, arba kitokių priemonių, kuriomis išreiškiamas toks įtarimas ir kuriomis panašiai iš esmės paveikiama įtariamojo padėtis, taikymas (žr., pvz., Kravtas v. Lithuania, no. 12717/06, judgment of 18 January 2011). Dėl šios priežasties tai, kad tiesiogiai baudžiamojo proceso poveikį ieškovas patyrė praėjus vieneriems metams nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, laikytina viena aplinkybių, švelninančių neigiamą baudžiamojo proceso trukmės poveikį jam. Pažymėtina ir tai, kad ieškovui viso proceso metu nebuvo taikytos jokios prievartos (kardomosios ar kitos) priemonės. Be to, kaltinimas nebuvo susijęs su sunkaus, „kriminalinio“ pobūdžio nusikaltimo padarymu.

Nors nagrinėjamu atveju negalima daryti vienareikšmės išvados, kad tyrimas baudžiamojoje byloje buvo atliktas per įmanomai trumpiausią laiką, pripažintina ir tai, kad įtakos jo trukmei turėjo ir paties ieškovo elgesys. Teismai iš esmės teisingai atkreipė dėmesį į daugelio besikartojančių prašymų dėl apklausti liudytojus siekiant paneigti profesinės sąjungos įsteigimo teisėtumą (šie prašymai buvo ne kartą atmesti kaip nepagrįsti; dėl visų atsisakymų ieškovas išnaudojo visas galimybes apskųsti) pateikimą; nušalinimų pareiškimą dėl bet kokio jį netenkinančio sprendimo beveik visiems baudžiamosios bylos procese dalyvavusiems pareigūnams (nors du nušalinimai buvo patenkinti, daugelis kitų pripažinti nepagrįstais ir atmesti). Galima būtų net svarstyti, ar tokia situacija nelaikytina „delsimo taktikos“ naudojimu tyčia vilkinant procesą (e. g. Šubinski v. Slovenia, no. 19611/04, judgment of 18 January 2007). Pažymėtina, kad ir kiti ieškovo veiksmai (neveikimas), pavyzdžiui, nuolatinis niekuo nepagrįstas atsisakymas pasirašyti procesinius dokumentus, dėl kurio ikiteisminio tyrimo pareigūnams teko rašyti tarnybinius pranešimus; atsisakymas duoti parodymus, nerodo jo paties kuo operatyvesnio proceso siekio, juolab kad jis yra teisininkas, suprantantis savo veiksmų procese reikšmę ir poveikį proceso trukmei. Nors bendradarbiavimas su teisėsaugos institucijomis kaltinamajam neprivalomas, tačiau jo stoka gali prisidėti prie proceso pailginimo.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju, nenustačius neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, kaip vienos iš sąlygų civilinei atsakomybei CK 6.272 straipsnio tvarka kilti, nėra pagrindo spręsti dėl reikalavimo atlyginti žalą.

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

Kasaciniame skunde nurodoma, kad Policija be pagrindo surinko ieškovo duomenis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir juos atskleidė kitiems asmenims; kad pranešime apie įtarimą buvo įrašyti neteisingi duomenys apie ieškovo pareigas; kad nebuvo apklausti ieškovo nurodyti liudytojai ir neatliktos akistatos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasatoriaus kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai. Įsiteisėjusių procesinių sprendimų peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai, kasaciniam skundui keliami reikalavimai nustatyti CPK 346, 347 straipsniuose. Kasatorius kasaciniame skunde turi nurodyti konkrečius materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimus, turinčius esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui bei galėjusius turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, ar kitus CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintus kasacijos pagrindus, kuriais remdamasis reikalauja panaikinti skundžiamą sprendimą ar nutartį, taip pat nurodyti išsamius teisinius argumentus, patvirtinančius kasaciniame skunde nurodytų kasacijos pagrindų buvimą.

Kasatoriui teigiant, kad renkant duomenis apie jį buvo pažeista Konvencijos 8 straipsnio 1 dalis, kad neapklausus ieškovo nurodytų liudytojų ir neatlikus akistatų buvo pažeisti Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies b, c, d punktai, kad neteisingai nurodžius jo pareigas buvo pažeistos advokato veiklos garantijos, nėra nurodomi išsamūs teisiniai argumentai, pagrindžiantys, kodėl bylą nagrinėjusių teismų procesiniai sprendimai dėl šių dalių yra nepagrįsti ir neteisėti; kasatorius iš esmės kelia fakto, o ne teisės klausimus. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad kasacinio skundo argumentai dėl teismo padarytų išvadų, nepateikiant išsamios teisinės argumentacijos, laikytini bylos dalyvio nuomone dėl teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Šalies nesutikimas su ne jos naudai priimtu sprendimu savaime nereiškia, kad yra teisės aiškinimo ir taikymo problema. Kasaciniame skunde turi būti išdėstyti išsamūs teisiniai argumentai, kurie patvirtintų kasacijos pagrindus, nustatytus CPK 346 straipsnyje. Tai teisinės prigimties ir pobūdžio teiginiai. Teisiniai teiginiai pagal turinį turi būti išsamūs. Jeigu dalis kasacinio skundo argumentų šių reikalavimų neatitinka, tai yra pagrindas išvadai, kad jie nesudaro kasacinio nagrinėjimo dalyko dėl to, kad jie yra ne teisinio turinio, arba kad jie yra neišsamūs, arba kad yra nesusiję su nagrinėjama byla, joje nustatytomis aplinkybėmis, taikytina teise ir teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

Ž. v. Palangos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-559/2012).

Nagrinėjamu atveju kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmiau kasatoriaus nurodomos faktinio pobūdžio aplinkybės nesudaro kasacijos dalyko. Taigi, nėra teisinio pagrindo dėl jų pasisakyti (CPK 346 straipsnis, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasaciniame teisme patirta 34,03 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš kasatoriaus R. J. (duomenys neskelbtini)34,03 Lt (trisdešimt keturis litus 3 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Priteista suma mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Sigitas Gurevičius

Egidijus Laužikas