A-552-912-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A552-912/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00999-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 11.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. M. ir trečiojo suinteresuoto asmens P. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. M. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriui, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant P. P., dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja O. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–8), prašydama: panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2013 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. lSS-(7.5.)-496 „Dėl prašymų išnagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. lSS-(7.5.)-496); 2) įpareigoti NŽT Švenčionių skyrių teisės aktų nustatyta tvarka suteikti jai galimybę neatlygintinai įsigyti P. P. naudojamą laisvos žemės fondo žemę, kuri viršija Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinajame įstatyme (toliau – ir Laikinasis įstatymas) įtvirtintą P. P. taikomą 300 ha apribojimą.

Paaiškino, kad 2009 m. balandžio 20 d. Vilniaus apskrities Išvados Nr. 86-2.12-842 (toliau – ir Išvada) pagrindu ji turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,3448 ha žemės. Rengiant Švenčionių rajono (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, Išvada buvo įtraukta į 9 eiliškumo grupę. 2012 m. spalio 18 d. įvyko 9 eiliškumo grupės pretendentų susirinkimas, kuriame ji per įgaliotinį P. P. pasirinko atkurti nuosavybės teises į įgaliotinio P. P. naudojamą žemę. 2012 m. lapkričio 29 d. 9 eiliškumo grupės pretendentų susirinkime jai buvo pranešta, kad 2012 m. spalio 18 d. susirinkime jos pasirinkimas buvo neteisėtas, nurodyta nedelsiant pasirinkti kitą žemės sklypą. Ji per įgaliotinį atsisakė pakeisti 2012 m. spalio 18 d. 9 eiliškumo grupės pretendentų susirinkime išreikštą valią, nes laikė, kad toks reikalavimas neteisėtas. 2012 m. gruodžio 6 d. 9 eiliškumo grupės pretendentų pakartotiniame susirinkime buvo pakartotinai pareikalauta pakeisti valią dėl žemės pasirinkimo. Ji galėjo rinktis tik iš kelių blogiausios kokybės žemės sklypų. Įvertinusi reikalavimą kaip neteisėtą, ji valios neišreiškė.

NŽT Žemės tvarkymo departamento direktorius, išnagrinėjęs jos atstovo (įgaliotinio) P. P. 2013 m. sausio 2 d. skundą, priėmė skundžiamą Sprendimą Nr. lSS-(7.5.)-496, kuriuo nusprendė skundo netenkinti.

Pažymėjo, kad P. P. nuo 2004 metų iš Lietuvos valstybės nuomojo 432 ha žemės ūkio paskirties žemės trijose kadastrinėse vietovėse: (duomenys neskelbtini) k. v. 112 ha; (duomenys neskelbtini) k. v. 150 ha; (duomenys neskelbtini) k. v. 170 ha. Jis įstatymų nustatyta tvarka nusipirko 216 ha žemės ūkio paskirties žemės (duomenys neskelbtini) k. v. 66 ha, (duomenys neskelbtini) k. v. 150 ha. P. P. turi teisę įsigyti iš viso 300 ha, o visa likusi nuomojama žemė lieka laisvos žemės fonde. (duomenys neskelbtini) k. v. laisvos žemės fondo žemėlapiuose likusi nenupirkta nuomojama žemė buvo pažymėta kaip laisvas žemės fondas ir grąžinta pagal išvadas arba parduota. Tačiau (duomenys neskelbtini) k. v., nepagrįstai nevykdomas nuosavybės teisių atkūrimas į žemę, kurios pirkti P. P. nepretenduoja (negali pretenduoti dėl to, kad viršijamas 300 ha apribojimas), kurį sudaro 86 ha.

Pareiškėjos teisės ir viešojo administravimo principai buvo pažeisti neinformuojant apie tai, kad 2012 m. spalio 18 d. 9 eiliškumo grupės pretendentų susirinkime išreikšta valia nebus pripažįstama, bei kad privalo pakeisti anksčiau tinkamai išreikštą valią dėl kito žemės ploto (ne žemės sklypo, kurį nuomoja įgaliotinis P. P.) pasirinkimo. Nebuvo informuota apie 2012 m. lapkričio 29 d. 9 eiliškumo grupės pretendentų susirinkimo tikslus, todėl objektyviai negalėjo tinkamai įgyvendinti įstatymo suteiktų teisių. Iki pirmojo susirinkimo projekto autorius turėjo tinkamai nustatyti grąžinamus žemės sklypus, dėl kurių susirinkime pretendentai turėjo teisę išreikšti valią. Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodika (toliau – ir Metodika) nenumato, kad po to kai asmuo, tinkamai išreiškė savo valią, žemėtvarkos projektas gali būti keičiamas, o asmuo privalo savo valią reikšti pakartotinai. Aplinkybė, jog rengiant projektą 2012 m. spalio 18 d. 9 eiliškumo grupės pretendentų susirinkimui projekto autorius padarė klaidų ir dėl to atsakovas buvo priverstas nesilaikyti Metodikoje įtvirtintų taisyklių, negali turėti neigiamų pasekmių pareiškėjai.

Atsakovai Nacionalinės žemės tarnyba ir NŽT Švenčionių skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą (I t., b. l. 98–106) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

NŽT, Sprendimu Nr. lSS-(7.5)-496 atsakydama į P. P. 2013 m. sausio 2 d. prašymą dėl galimybės pastarajam įsigyti nuo 2004 m. Švenčionių rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje nuomojamus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus ir 2013 m. sausio 2 d. skundą dėl rengiamo Švenčionių rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto darbų, projektuojant valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 10 straipsnio 1 dalyje nustatytą 9 eilę, paaiškino, kad 2009 m. gruodžio 28 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 4 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, kuriame įtvirtinta nuostata, kad laisvos žemės fondo žemė, kurią nuo 2004 m. rugpjūčio 7 d. naudoja valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę subjektai, atitinkantys Laikinojo įstatymo 2 straipsnyje nurodytas sąlygas, gali būti perduodama nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčio ploto turėtam žemės plotui tik šiems piliečiams. Todėl, atsižvelgiant į Švenčionių rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės projekto autorės 2012 m. spalio 18 d. prašymą, buvo patikslintas kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės plotų žiniaraštis ir organizuojamas pakartotinis 9 eilės pretendentų susirinkimas. Pakartotiniame susirinkime, Švenčionių rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės projekto autorė surašė aktą Nr. 1, nurodydama, kad P. P., atstovaujantis pareiškėjos interesams, nepasirinko lygiaverčių žemės sklypų iš laisvos žemės fondo žemės plotų, kadangi pageidavo, kad lygiavertis žemės sklypas pareiškėjai būtų suprojektuotas P. P., kaip valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę subjekto, atitinkančio Laikinojo įstatymo 2 straipsnyje nurodytas sąlygas.

Atsižvelgiant į tai, kad 17,62 ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo 2003 m. birželio 12 d. yra nuolat naudojamas P. P., kuris atitinka Laikinojo įstatymo 2 straipsnyje nurodytas sąlygas, į tokį žemės sklypą negali būti atkuriamos nuosavybės teisės kitiems asmenims.

Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad P. P. negali pirkti 17,62 ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto apribojimo yra nereikšminga, kadangi P. P. asmenų, kuriems bus projektuojami valstybinės žemės sklypai Švenčionių rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąraše, patvirtintame Švenčionių skyriaus vedėjo 2011 m. kovo 25 d, įsakymu Nr. 45VĮ-(14.45.2.)-298, įrašytas kaip pretendentas, kuriam pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytą 12 eilę bus projektuojamas ir parduotinas 84,00 ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotas. Todėl pretendentų, kuriems bus projektuojami žemės sklypai pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytą 12 eilę, susirinkime P. P. turės galimybę pasirinkti 17,62 ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris bus suprojektuotas kaip parduotinas.

Pareiškėja Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Švenčionių rajono žemėtvarkos skyriui (toliau – ir Švenčionių rajono žemėtvarkos skyrius) 2009 m. balandžio 24 d. pateikė prašymą perduoti pagal Išvadą lygiavertį žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai į Švenčionių rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovę. P. P. 2009 m. gegužės 19 d. Švenčionių rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą suprojektuoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime iš jam priklausančios žemės, kurios vertė 10 344 Lt. 2011 m. vasario 3 d. Švenčionių skyriui pateikė prašymą pagal Išvadą suprojektuoti žemės sklypą Švenčionių rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytos 9 eiliškumo grupės pretendentų susirinkimo, įvykusio 2012-10-18 protokole užfiksuota, kad pareiškėjos atstovas pasirinko perduodamą nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės sklypą iš laisvos žemės fondo žemės ploto Nr. 32-1. Švenčionių skyriuje 2012 m. spalio 22 d. gautas UAB „Vilniaus Hidroprojektas“ prašymas patikslinti Švenčionių rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės planą ir laisvos žemės fondo žemės plotų žiniaraštį, kadangi Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytos 9-osios eiliškumo grupės pretendentų susirinkime, įvykusiame 2012 m. spalio 18 d. nustatyta, kad P. P. nuo 2003 m. birželio 13 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. nuomojo 17,62 ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 ir 3 dalis, 9 straipsnio 4 dalį, valstybės turtą valdyti, naudoti ir disponuoti juo galima griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų, kad visi su valstybės turtu atliekami veiksmai turi būti reglamentuoti, paremti teisės normomis. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnį, valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais.

Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo straipsnio 13 dalies nuostatomis, pareiškėjai negali būti atkuriamos nuosavybės teisės į P. P. nuo 2003 m. birželio 12 d. naudojamą 17,62 ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Trečiasis suinteresuotas asmuo P. P., atsiliepime į pareiškėjos skundą (I t., b. l. 94–95) prašė jį tenkinti.

Pareiškėja skunde tinkamai nurodė bylos aplinkybes. Sutiko su pareiškime nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad 2012 m. lapkričio 29 d. 9 eiliškumo grupės pretendentų susirinkime buvo nepagrįstai paneigta iki tol pripažinta pareiškėjos teisė pasirinkti žemės sklypą, kurį šiuo metu jis nuomoja, tačiau kurio negali pretenduoti įsigyti. Jis nepretenduoja įsigyti ginčo žemės, nes tokiu būdu būtų viršijamas nustatytas 300 ha apribojimas. Jam neturint į ginčo žemę teisių Laikinojo įstatymo pagrindu, pareiškėjos teisės Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 13 dalies pagrindu neturi būti ribojamos.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 28 d. sprendimu (II t., b. l. 34–40) pareiškėjo skundo netenkino.

Rėmėsi teismui pateikta bylos medžiaga, bylos faktinėmis aplinkybėmis bei Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 13 dalimi, Laikinojo įstatymo 2 straipsniu, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (toliau – ir Tvarka) 28 punktu ir nustatė, jog nuostatos dėl žemės sklypų perdavimo neatlygintinai pareiškėjai negali būti taikomos, nes ji nėra žemės, kurią pretenduoja neatlygintinai įsigyti, naudotoja. Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 13 dalies sąlygos siejamos su konkrečiu asmeniu, kuris nuo 2004 m. rugpjūčio 7 d. privalo atitikti Laikinojo įstatymo 2 straipsnyje nurodytas sąlygas ir nuo 2004 rugpjūčio 7 d. naudoti valstybinę žemę, todėl teisė atkurti nuosavybės teises į nuo 2004 m. rugpjūčio 7 d. naudojamą valstybinės žemės plotą ne šio žemės ploto naudotojui negali būti perduodama kitam asmeniui. Po 2012 m. spalio 18 d. vykusio 9 eiliškumo grupės pretendentų susirinkimo, kuriame pareiškėja per įgaliotinį P. P. pasirinko atkurti nuosavybės teises į įgaliotinio P. P. naudojamą žemę, paaiškėjus, kad ji į šį žemės sklypą negali pretenduoti, jai 2012 m. lapkričio 29 d. ir 2012 m. gruodžio 6 d. 9 eilės pretendentų susirinkimuose buvo siūloma pasirinkti žemę iš laisvos žemės fondo, tačiau pareiškėja atsisakė. Pažymėjo, kad klaida turėjo būti atitaisyta, nes pareiškėja pagal minėtas norminių aktų nuostatas negalėjo pretenduoti į P. P. naudotą žemę. Nėra įstatyminių pagrindų, kuriais remiantis pareiškėjai būtų neatlygintinai perduotas jos pageidaujamas sklypas (Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas). Atmetęs pareiškėjos skundą dėl akto panaikinimo, pirmosios instancijos teismas netenkino ir pareiškėjos reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

III. Pareiškėja O. M. ir trečiasis suinteresuotas asmuo P. P. apeliaciniu skundu (II t., b. l. 46–51) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino pareiškėjos argumentų ir pateiktų įrodymų, kad 9 eiliškumo grupės pretendentų susirinkime buvo nepagrįstai paneigta pareiškėjos iki tol pripažinta teisė pasirinkti žemės sklypą, kurį nuomoja pareiškėjos įgaliotinis P. P., tačiau kurio P. P. nepretenduoja įsigyti.

Aiškinant Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 13 dalį sistemiškai su Laikinuoju įstatymu, asmenys, kurie yra pasiekę Laikinojo įstatymo 41 straipsnyje įtvirtintą apribojimą (300 ha žemės), nėra laikomi valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę subjektais Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 13 dalies prasme, o faktas, kad šie asmenys naudoja tam tikrą žemę negali riboti nuosavybės teisių į šią žemę atkūrimo. Tai patvirtina Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto aiškinamasis raštas 2009 m. rugpjūčio 28 d.

XIP-1011. Pirmosios instancijos teismo sprendimu apribojus pareiškėjos teises buvo nukrypta nuo įstatymo leidėjo tikslų ir ketinimų bei iškreiptas tikrasis Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 13 dalies turinys. Net jeigu būtų pripažinta, kad pareiškėja neturėjo teisės pasirinkti žemės sklypo, kurį nuomoja P. P., pareiškėjos teisės ir viešojo administravimo principai buvo pažeisti pareiškėjos neinformuojant apie tai, kad 2012 m. spalio 18 d. 9 eiliškumo grupės pretendentų susirinkime išreikšta valia nebus pripažįstama, bei kad 2012 m. lapkričio 29 d. 9 eiliškumo grupės pretendentų susirinkime ji privalės išreikšti (pakeisti anksčiau tinkamai išreikštą) valią dėl kito žemės ploto (ne žemės sklypo, kurį nuomoja įgaliotinis P. P.) pasirinkimo.

Pareiškėja nebuvo informuota apie minėto susirinkimo tikslus, todėl objektyviai negalėjo tinkamai įgyvendinti įstatymo suteiktų teisių. Atsakovas pažeidė viešojo administravimo subjekto pareigą veikti taip, kad asmenims būtų sudaryta galimybė pilnoje apimtyje pasinaudoti įstatymo suteiktomis teisėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3322/2011). Pareiškėjos teisės buvo nepagrįstai ir neteisėtai suvaržytos dėl žemėtvarkos projekto autoriaus padarytos klaidos, kuri lėmė Metodikos pažeidimą.

Remiantis Metodikos 1, 31, 32, 35 ir 38 punktais iki pirmojo susirinkimo projekto autorius turėjo tinkamai nustatyti grąžinamus žemės sklypus, dėl kurių susirinkime pretendentai turėjo teisę išreikšti valią. Aplinkybė, kad, rengiant projektą 2012 m. spalio 18 d. 9 eiliškumo grupės pretendentų susirinkimui projekto autorius padarė klaidų ir dėl to atsakovas buvo priverstas nesilaikyti Metodikoje įtvirtintų taisyklių, negali turėti pareiškėjai neigiamų pasekmių. Pakartotinis 2012 m. lapkričio 29 d. 9 eiliškumo grupės pretendentų susirinkimas ir po jo sekę 9 eiliškumo grupės pretendentų susirinkimai neatitinka Metodikoje įtvirtinto reguliavimo, todėl pažeidė pareiškėjos teises ir teisėtus interesus.

Atsakovai Nacionalinė žemės tarnyba ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą (II t., b. l., 58–63) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino Atkūrimo įstatymo 4 straipsnį 13 dalį, nes tiek 2009 m. gruodžio 28 d. įsigaliojęs Atkūrimo įstatymo 4 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 2009, Nr. 153-6883), kuriame įtvirtinta nuostata, kad laisvos žemės fondo žemė, kurią nuo 2004 m. rugpjūčio 7 d. naudoja valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę subjektai, atitinkantys Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 2 straipsnyje nurodytas sąlygas, gali būti perduodama nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčio ploto turėtam žemės plotui tik šiems piliečiams ir Tvarkos 28 punkte, kuriame nurodyta, kad piliečiams perduodami neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai žemės sklypai projektuojami laisvos žemės fondo žemėje pagal Žemės reformos įstatyme nustatytą žemės įsigijimo eilę. Laisvos žemės fondo žemė, kurią nuo 2004 m. rugpjūčio 7 d. naudoja piliečiai, atitinkantys Laikinojo įstatymo 2 straipsnyje nurodytas sąlygas, gali būti perduodama nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčio ploto turėtam žemės plotui tik šią žemę naudojantiems piliečiams, kurie turi teisę atkurti nuosavybės teises. Jeigu laisvos žemės fondo žemę nuo 2004 m. rugpjūčio 7 d. naudoja asmenys, atitinkantys minėto įstatymo 2 straipsnyje nurodytas sąlygas, tačiau neturintys teisės atkurti nuosavybės teises, nuosavybės teisės į šią žemę perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės plotą kitiems asmenims neatkuriamos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nuostatos dėl žemės sklypų perdavimo neatlygintinai pareiškėjai negali būti taikomos, nes ji nėra žemės, kurią pretenduoja neatlygintinai įsigyti, naudotoja.

Atsakovai nesutinka su apeliantų nuomone, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino faktų, susijusių su pareiškėjos neinformavimu apie tai, kad jai atsirado pareiga pakeisti išreikštą valią, nes Švenčionių skyriaus 2012 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. 45SD-(14.45.104.)-1212 pareiškėjos atstovas P. P. buvo informuotas, kad 2012 m. lapkričio 29 d. 13 val. NŽT Švenčionių skyriaus patalpose įvyks pakartotinis Švenčionių rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytos 9 eilės pretendentų susirinkimas. Rašte nurodyti ir Švenčionių skyriaus vyriausiosios specialistės ir Švenčionių rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės projekto autorės kontaktai, taigi iškilus klausimams apeliantai galėjo kreiptis dėl papildomos informacijos į rašte nurodytus asmenis. Atsakovai sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog pareiškėja pagal minėtas norminių aktų nuostatas negalėjo pretenduoti į P. P. naudotą žemę, klaida turėjo būti atitaisyta. Atsiliepimą į apeliacinį skundą taip pat grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. rugpjūčio 23 d. ir 2008 m. spalio 30 d. nutarimais, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3- 151/2008, 2008 m. kovo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2008 bei Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 ir 3 dalimi, 81 straipsniu. 9 straipsnio 4 dalimi. Paaiškino, jog nagrinėjamu atveju ypač aktualus minėtame įstatyme įtvirtintas viešosios teisės principas, kuris reiškia, jog sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Be to, viešojoje teisėje apskritai galioja principas, kad yra leidžiama tik tai, kas tiesiogiai nurodyta. Remiantis minėtais principais, darytina išvada, kad sandoriai dėl valstybės turto gali būti sudaromi tik tais atvejais, kai tai tiesiogiai leidžiama įstatymuose, ir tik įstatymuose nustatytais būdais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje kilęs ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojų veiksmų, susijusių su pretendento atkurti nuosavybės teises į žemę teise pasirinkti norimą žemės sklypą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas pripažino Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojų veiksmus ir priimtus aktus teisėtais ir pagrįstais, konstatavęs, jog pareiškėja neturėjo teisės atkurti nuosavybės teises į jos pasirinktą žemės sklypą, todėl privalėjo rinktis kitą žemės sklypą.

Apeliacinis skundas grindžiamas dviem pagrindiniais argumentais. Apeliantė mano, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 13 dalį, be to, atsakovas savo veikloje nesilaikė gero administravimo principo.

Nagrinėjamai bylai aktuali Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 13 dalies redakcija numatė, kad laisvos žemės fondo žemė, kurią nuo 2004 m. rugpjūčio 7 d. naudoja valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę subjektai, atitinkantys Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 2 straipsnyje nurodytas sąlygas, gali būti perduodama nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčio ploto turėtam žemės plotui tik šiems piliečiams.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės nuomone, kad ši teisės norma yra skirta užtikrinti, jog valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę subjektai turėtų pirmenybę tokią žemę įsigyti. Kartu šios teisės normos teikiama pirmenybė yra ribojama Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 41 straipsnyje numatyta 300 ha žemės ploto riba, t.y. kai valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę subjektas lengvatinėmis sąlygomis įsigyja 300 ha žemės, likusi žemė turi būti perduodama į laisvos valstybinės žemės fondą. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad tretysis suinteresuotas asmuo P. P. 2012 metų pabaigoje nebuvo visiškai realizavęs savo teisės įsigyti 300 ha iš jo naudojamos žemės (jam dar nesuprojektuotas 84 ha žemės plotas), todėl ginčo žemės sklypas dar negalėjo būti priskirtas laisvos valstybinės žemės fondui ir pateikiamas nuosavybės teisių atkūrimui kitiems piliečiams. Pareiškėja iš esmės siekia pasinaudoti susidariusia situacija ir sudaryti sąlygas po nuosavybės teisių atkūrimo toliau realiai naudotis žeme trečiajam suinteresuotajam asmeniui, taip nesilaikant Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 41 straipsnyje numatytos maksimalios žemės ploto ribos. Toks tikslas negali būti pripažintas teisėtu. Pati pareiškėja neatitinka Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų sąlygų, todėl 2012 m. spalio 18 d. pretendentų susirinkime neturėjo teisės pasirinkti žemės sklypo, kurį iki tol nuomos ir panaudos pagrindais naudojo P. P.. Šią aplinkybę nustatę Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojai pagrįstai pasiūlė pareiškėjai rinktis kitą žemės sklypą, nes nuosavybės teisių atkūrimas turi vykti griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėjai nebuvo teisėto pagrindo perduoti jos pageidaujamą žemės sklypą. Tokia išvada neužkerta kelio nuosavybės teisių atkūrimui pareiškėjai, jei ji teisės aktų nustatyta tvarka ir eiliškumu pasirinks kitą laisvos valstybinės žemės fondo sklypą.

Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su pareiškėjos bei jos atstovo tinkamu neinformavimu apie nuosavybės teisių atkūrimo procedūros eigą, pretendentų susirinkimų tikslus ir pasekmes, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos atstovas pagal įgaliojimą P. P. buvo tinkamai raštu informuotas apie 2012 m. spalio 18 d, 2012 m. lapkričio 29 d. ir 2012 m. gruodžio 6 d. pretendentų susirinkimus, juose dalyvavo ir aiškiai išreiškė pareiškėjos poziciją. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjos atstovas tiek 2012 m. lapkričio 29 d. , tiek ir 2012 m. gruodžio 6 d. susirinkime atsisakė rinktis kitą žemės sklypą, pageidaudamas tik tos žemės, kurią jis nuomojo iš valstybės ir dirbo iki 2012 metų. Pareiškėjos teiginius, kad ji nežinojo pakartotinių susirinkimų tikslų, paneigia paties jos atstovo - trečiojo suinteresuotojo asmens P. P. 2012 m. lapkričio 30 d, 2012 m. gruodžio 4 ir 6 d. prašymai Nacionalinei žemės tarnybai, kuriuose jis išdėsto savo nesutikimą su žemėtvarkos darbuotojų pozicija ir nurodo pagrindinę priežastį, kodėl jis, atstovaudamas pareiškėją, nepasirenka kito žemės sklypo – nori iš anksto apžiūrėti žemės sklypus natūroje.

Esant tokioms aplinkybėms, tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl šis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos O. M. ir trečiojo suinteresuotojo asmens P. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Irmantas Jarukaitis