A-1529-492/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedviešame teismo posėdyje žodinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Druskininkų savivaldybės apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys – Žemės ūkio ministerija, Druskininkų savivaldybė, A. M. – dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generatedA-1529-492/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: balandžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys – Žemės ūkio ministerija, Druskininkų savivaldybė, A. M. – dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Full text
Administracinė byla Nr. A-1529-492/2015
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01603-2013-0
Procesinio sprendimo kategorija 11.4.2.; 11.6.1.4.; 11.9
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. rugsėjo 7 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), Virginijos Volskienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,
sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,
dalyvaujant pareiškėjai D. P.,
pareiškėjos atstovui advokatui Daniui Svirinavičiui,
atsakovo atstovui M. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Druskininkų savivaldybės apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys – Žemės ūkio ministerija, Druskininkų savivaldybė, A. M. – dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėja D. P. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, kurį patikslino (I t., b. l. 5-8; 82-98), prašydama panaikinti 2013 m. spalio 14 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) aktą Nr. 1SS-(7.5)-2176 ir 2013 m. rugpjūčio 16 d. NŽT Druskininkų skyriaus aktą Nr. 50SD-(14.50.92.)-1063 bei įpareigoti NŽT Druskininkų skyrių atlikti nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančiuose teisės aktuose, žemėtvarkos skyriui gavus savivaldybės administracijos žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir šioje byloje esantį savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą žemės sklypo planą, numatytus veiksmus.
Paaiškino, kad ginčas iš esmės yra kilęs dėl NŽT atsisakymo atkurti pretendentams nuosavybės teises natūra į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (planuose sklypas žymimas Nr. 8), kurio planas ir duomenys patvirtinti Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 5 d. įsakymu Nr.V35-735 „Dėl žemės sklypų Druskininkų mieste planų tvirtinimo ir perdavimo“. Šiai bylai reikšmingi įsiteisėję Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-2078/2012, kadangi, įsiteisėjus šių teismų sprendimams, Druskininkų savivaldybės administracijos sprendimai, kuriais atsisakyta atlikti veiksmus dėl grąžintinų natūra žemės sklypų ribų, plotų ir naudojimo sąlygų, tame tarpe teritorijoje Nr. 8, nustatymo, buvo panaikinti, o Druskininkų savivaldybės administracija įpareigota laisvoje (neužstatytoje) žemėje, tame tarpe ginčo teritorijoje (duomenys neskelbtini) (kartografinėje medžiagoje teritorijoje pažymėtoje Nr. 8), suformuoti natūra grąžinamą žemės sklypą, atlikti jo kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypo planą, pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo ir perduoti patvirtintą žemės sklypo planą kartu su kitais dokumentais Alytaus apskrities viršininko administracijai.
Įvykdęs įsiteisėjusio Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. liepos 9 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A525-2078/2012 dalis dėl teritorijos Nr. 8 ir priėmęs 2012 m. spalio 5 d. įsakymą Nr. V35-735, Druskininkų savivaldybės administracijos direktorius atliko veiksmus, priskirtus jo kompetencijai pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą, Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punktą, todėl toks savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas privalomas savivaldybės teritorijoje esančiam subjektui – sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę priimančiam NŽT Druskininkų skyriui.
Tačiau atsakovas atsisako atlikti nurodytus veiksmus. Pareiškėja pažymėjo, jog spręsti dėl žemės priskyrimo valstybės išperkamai ar grąžinamai natūra kompetencija suteikta ne atsakovui ar jo teritoriniam skyriui, o savivaldybės administracijos direktoriui, be to, ir minėtuose teismų sprendimuose buvo nurodyta savivaldybės administracijos kompetencija, o ne atsakovo, kas net nesvarstytina, kadangi, Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 straipsnio 2 dalis numato, jog faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.
Kadangi tiek atsakovas, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo dalyvavo ankščiau minėtame teisminiame procese, todėl jame nustatytas faktas, jog visuomenės poreikio teritorijoje Nr. 8 nėra ir žemė grąžintina natūra, laikytinas prejudiciniu.
Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą (I t., b. l. 33-40) nurodė, jog su skundu nesutinka, kadangi apeliacinės instancijos teismui priėmus 2012 m. liepos 9 d. sprendimą ir paaiškėjus, kad pareiškėja neturi teisės susigrąžinti žemės sklypų natūra, Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 50VĮ-(14.50.2.)-79 buvo pakeistas Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. liepos 31 d. sprendimas Nr. 15-125. Pareiškėjai teisė į nuosavybės grąžinimą natūra atsirado tik 2013 m. gegužės 3 d., kai Nacionalinė žemės tarnyba įsakymu Nr. 50VĮ- (14.50.2.)-79 pakeitė Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. 15-125.
Taigi, tik pakeitus minėtą Alytaus apskrities valdytojo administracijos sprendimą, išnyko LVAT 2012 m. liepos 9 d. sprendime konstatuota aplinkybė, kad, kol nepakeistas Alytaus apskrities valdytojo sprendimas, pareiškėja neturi teisės atkurti nuosavybės teises į žemę natūra, t. y. neturi teisės reikšti teisių į žemės sklypus. Druskininkų savivaldybės administracijos direktorius 2010 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. V35-505 patvirtino Druskininkų miesto dalies (duomenys neskelbtini)gatvių teritorijos detalųjį planą, į kurį patenka ir ginčo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (kartografinėje medžiagoje teritorija pažymėta Nr. 8).
Iš šio detaliojo plano sprendinių matyti, kad į (duomenys neskelbtini) mieste formuojamą žemės sklypą patenka vaikų sporto aikštelė (kurios plotas - 526 m2 iš bendro 738 m2 žemės sklypo ploto), kuri kaip statinys Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota 2011 m. gegužės 23 d.. Pareiškėja šio įsakymo neskundė. Pagal Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 2013 m. rugsėjo 16 d. duomenis žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), yra statinys (inžinerinis) - sporto aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausantis Druskininkų savivaldybei. 2013 m. gegužės 3 d. pareiškėjai buvo atkurtos teisės į dalį žemės sklypo, kuri Druskininkų savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus kartografinėje medžiagoje pažymėta teritorijos numeriu Nr. 1 ((duomenys neskelbtini)).
Pareiškėjai teko 2343/5044 žemės sklypo dalies. Kita žemės sklypo dalis buvo atkurta pareiškėjos seseriai A. M.. Druskininkų savivaldybės administracija pareiškėjai grąžintiną žemės sklypą buvo įpareigota suformuoti laisvoje (neužstatytoje) žemėje N. K. turėtoje vietoje. Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010 nurodė, kad nesant duomenų apie aikštelės suformavimo teisėtumą teritorinio miesto planavimo dokumentuose nėra pagrindo pripažinti, kad aikštelė užima grąžintiną žemės sklypą ir dėl to sklypas nėra laisvas, kad jis būtinas visuomenės poreikiams.
Atsakovas nurodė, jog šiuo metu sporto aikštelė yra teisėta, o žemės sklypas, kurį visą užima statinys (sporto aikštelė) reikalingas aikštelei eksploatuoti ir yra naudojamas aplinkinių daugiabučių namų gyventojų poreikiams. Todėl atsižvelgiant į po Vilniaus apygardos administracinis teismo administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010 sprendimo priėmimo pasikeitusias aplinkybes, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra statinys (inžinerinis) – sporto aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausantis Druskininkų savivaldybei, kad šis žemės sklypas priskiriamas valstybės išperkamai žemei, kaip visuomenės poreikiams naudojama teritorija – aikštė, nuosavybės teisės grąžinant natūra šį žemės sklypą negali būti atkuriamos.
Atsakovas taip pat pažymėjo, kad teritorija, į kurią patenka ginčo sklypas Nr. 8, iki 1995 m. rugsėjo 26 d. priklausė ne Druskininkų mietui, o Varėnos rajono savivaldybės gyvenamajai teritorijai ir 2000 m. vasario 15 d. Alytaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 38-8169 pareiškėjai už šią žemę buvo atlyginta, t. y. suteiktas lygiavertis 0,43 ha ploto žemės sklypas už tą teritoriją, kur yra ginčo sklypas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Žemės ūkio ministerija atsiliepime (I t., b. l. 70-72) nurodė, jog kyla klausimas, ar sporto aikštelė yra reikalinga ir naudojama pagal paskirtį. Tai, kad žemės sklypą užima asfalto aikštelė, nėra pagrindas vienareikšmiškai teigti, kad žemė yra valstybės išperkama. Nors pareiškėja ir nurodė Žemės ūkio ministeriją trečiuoju suinteresuotu asmeniu, tačiau ministerija nedalyvauja tiriant konkrečius ginčus, kylančius žemės reformos metu, ir neturi įgaliojimų priimti sprendimus dėl administracinių aktų ar kitų veiksmų teisėtumo. Ministerija neturi materialinio teisinio suinteresuotumo šioje administracinėje byloje pagal pareiškėjos skundą, nes bylos baigtis neturės jokios tiesioginės įtakos ministerijos teisėms ir pareigoms. Skundą prašė nagrinėti teismo nuožiūra.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Druskininkų savivaldybė atsiliepime į skundą (II t., b. l. 44-47) nurodė, jog su pareiškėjos skundu nesutinka, kadangi teismo įpareigojimai skirti Druskininkų savivaldybei dėl žemės sklypų planų perdavimo Nacionalinei žemės tarnybai buvo įvykdyti 2012 m. spalio 5 d., t. y. iki 2013 m. gegužės mėnesio, kai pareiškėja įgijo teisę reikšti pretenzijas dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra. Faktinė aplinkybė yra tai, jog sporto aikštelės įregistravimas VĮ Registrų centro duomenų bazėje nėra įstatymo nustatyta tvarka nuginčytas ir nėra jokių teisminių ginčų dėl jos įregistravimo fakto.
Pareiškėjos teiginys, kad 2010 m. balandžio 19 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendime konstatavo, jog visuomenės poreikio teritorijoje Nr. 8 nėra, žemė grąžintina natūra ir toks teismo konstatavimas laikytinas prejudiciniu faktu, yra klaidinantis, kadangi 2010 m. balandžio 19 d. teismo sprendimas, kuriame buvo pasisakyta dėl žemės sklypo Nr. 8, buvo priimtas tuo metu, kai 1996 m. liepos 31 d. Alytaus apskrities valdytojo administracijos sprendimas buvo nepakeistas, jis galiojo, todėl pareiškėja neturėjo jokio pagrindo teikti reikalavimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą Nr. 8 natūra. 1996 m. liepos 31 d.
Alytaus apskrities valdytojo administracijos sprendimas buvo pakeistas NŽT Druskininkų skyriaus 2013 m. gegužės 3 d. bei 2013 m. gegužės 24 d. įsakymų pagrindu, todėl pareiškėja įgijo teisę teikti reikalavimą dėl žemės sklypo Nr. 8 grąžinimo natūra tik 2013 m. gegužės mėn. Būtent dėl šių pasikeitusių faktinių ir teisinių aplinkybių, pareiškėjos argumentas, jog 2010 m. balandžio 19 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu nustatytos faktinės aplinkybės dėl žemės sklypo Nr. 8 turi būti laikomos prejudicinėmis, yra teisiškai nepagrįstas.
Be to, Druskininkų savivaldybė, sutvarkiusi aikštelės teisinę registraciją, 2011 m. gegužės 20 d. Nekilnojamojo turto registre įregistravo sporto aikštelę (reg. Nr. 44/1380029). Nekilnojamojo turto registro įrašai nėra nuginčyti, jie yra galiojantys. Druskininkų savivaldybės nuomone, žemės sklypas, kuriame yra įrengta sporto aikštelė, kaip statinio sąvoką atitinkantis statinys, negali būti natūra grąžintas pareiškėjai, kadangi statinys yra įregistruotas, žemės sklypo, kuriame yra statinys, teritorijos detalusis planas yra patvirtintas administraciniu aktu, kuris nėra nuginčytas, žemės sklypas, kuriame yra sporto aikštelė, atitinka Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 2 punkte valstybės išperkamos žemės sąvoką.
II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 9 d. sprendimu (II t., b. l. 102-109) pareiškėjos skundą tenkino. Panaikino 2013 m. spalio 14 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos aktą Nr. 1SS-(7.5)-2176 ir 2013 m. rugpjūčio 16 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus aktą Nr. 50SD-(14.50.92.)-1063 bei įpareigojo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyrių kviesti pretendentus susipažinti su Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus pateiktais dokumentais (parengtu ir patvirtintu žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planu).
Teismas nustatė, kad 2013 m. liepos 22 d. pareiškėja kreipėsi į atsakovo teritorinį skyrių su prašymu dėl informacijos pateikimo, kodėl pretendentams į buvusio savininko N. K. turėtą žemę neatkurtos nuosavybės teisės natūra į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovo teritorinis skyrius ginčijamu aktu Nr. 50SD-(14.50.92.)-1063 atsakė, jog žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra statinys – sporto aikštelė, priklausanti nuosavybės teise Druskininkų miesto savivaldybei, todėl šis žemės sklypas priklauso valstybės išperkamai žemei ir negali būti grąžinamas piliečiams natūra. Pareiškėja, nesutikdama su tokiu atsakovo sprendimu, 2013 m. rugsėjo 18 d. pateikė skundą NŽT direktoriui, kuris ginčijamu 2013 m. spalio 14 d. sprendimu Nr. 1SS-(7.5)-2176 „Dėl skundo nagrinėjimo“ nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, kuriomis vadovavosi ir teritorinis skyrius ir skundžiamo sprendimo nepanaikino.
Teismas taip pat nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010 (pagal pareiškėjos D. P. skundą atsakovui Druskininkų savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Alytaus apskrities viršininko administracijai, A. M., J. D., V. B., N. R. ir R. M. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus) dalimi įpareigojo Druskininkų savivaldybės administraciją per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos laisvoje (neužstatytoje) žemėje, kuri Druskininkų savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus kartografinėje medžiagoje pažymėta teritorijos numeriu 8, tik N. K. turėtos žemės vietoje, suformuoti natūra grąžinamą žemės sklypą, atlikti šio sklypo kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypo planą, pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo ir perduoti patvirtintą žemės sklypo planą kartu su kitais dokumentais Alytaus apskrities viršininko administracijai.
Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2012 m. liepos 9 d., LVAT išnagrinėjus apeliacine tvarka minėtą administracinę bylą, kurioje nuspręsta panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo dalį, kuria Druskininkų savivaldybės administracija buvo įpareigota per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos laisvoje (neužstatytoje) žemėje, kuri Druskininkų savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus kartografinėje medžiagoje pažymėta teritorijos numeriu Nr. 7, N. K. turėtos žemės vietoje, suformuoti natūra grąžinamus žemės sklypus, atlikti šių sklypų kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypų planus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo ir perduoti patvirtintus žemės sklypų planus kartu su kitais dokumentais Alytaus apskrities viršininko administracijai.
Šioje dalyje pareiškėjos D. P. skundas atmestas, likusioje dalyje (taip pat ir dėl ginčo žemės sklypo plane pažymėto Nr.
8) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Taigi, teismo sprendimas buvo pakeistas tik toje dalyje, kurioje ginčas buvo dėl teritorijos įvardintos Nr. 7, bet ne dėl šios bylos ginčo žemės sklypo – teritorijos Nr. 8, t. y. ne dėl (duomenys neskelbtini).
Teismas nurodė, kad Druskininkų savivaldybė 2011 m. gegužės 23 d. įregistravo sporto aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre, bei 2010 m. liepos 28 d. Druskininkų savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. V35-505 patvirtino 21,9 ha Druskininkų miesto dalies (duomenys neskelbtini)gatvių teritorijos detalųjį planą. Šiuos veiksmus atliko jau po 2010 m. balandžio 19 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo, kuriame teismas konstatavo, kad ginčo sklype aikštelės įteisinimo dokumentų nėra, ji nesuformuota kaip nekilnojamasis daiktas ir neįregistruota nekilnojamojo turto registre, aikštelė nepažymėta jokiuose teritorijų planavimo dokumentuose ir pareiškėjos skundą šioje dalyje patenkino, Druskininkų savivaldybę įpareigojo suformuoti laisvoje (neužstatytoje) žemėje, plane pažymėtoje teritorijos Nr. 8, tik N. K. turėtos žemės vietoje, natūra grąžinamą žemės sklypą, perduoti patvirtintą žemės sklypo planą ir dokumentus Alytaus apskrities viršininko administracijai ir atlikti kitus jau ankščiau minėtus veiksmus. Pažymėjo, kad faktai, jog savivaldybė 2011 m. gegužės 23 d. įregistravo aikštelę Nekilnojamojo turto registre, 2010 m. liepos 28 d. patvirtino ginčo teritorijos detalųjį planą, buvo žinomi ir vertinti nagrinėjant apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2012 m. liepos 9 d.
Įsiteisėjus Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimui administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010, Druskininkų savivaldybės administracija, vykdydama minėtą sprendimą, atliko sprendime nurodytus veiksmus – priėmė 2012 m. spalio 5 d. įsakymą Nr. V35-735 „Dėl žemės sklypų Druskininkų mieste tvirtinimo ir perdavimo“, kuriuo patvirtino žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą su jo duomenimis ir perdavė jį Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyriui.
Atsakovas NŽT, gavęs iš Druskininkų savivaldybės ginčo žemės sklypo planą ir jo duomenis, net ir po 2013 m. gegužės 3 d., kai atsakovas pakeitė Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. 15-125, neatliko jokių tolimesnių veiksmų dėl nuosavybės teisių atkūrimo pretendentams į ginčo žemės sklypą.
Teismas pažymėjo, kad faktinės aplinkybės (faktas apie sporto aikštelės buvimą ginčo žemės sklype, aikštelės reikalingumas visuomenės poreikių tenkinimui), kurių pagrindu yra priimti ginčijami administraciniai aktai, nepasikeitė, jos buvo žinomos, nurodomos, įvardintos ir vertintos visuose byloje esančiuose paminėtuose tiek Vilniaus apygardos administracinio teismo, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimuose. Jokių naujų aplinkybių, kurias reikėtų vertinti naujai, nenustatyta, todėl vadovaujantis ABTĮ 58 straipsnio 2 dalimi šie faktai pripažinti turinčiais prejudicinę galią nagrinėjant šią administracinę bylą tarp tų pačių asmenų.
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 106 punktu, 1061 punktu, 98 punktu, Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu, sprendė, jog atsakovas atsisakė atlikti veiksmus, kurie nustatyti jo kompetencijos ribose, o priimti skundžiami administraciniai aktai yra nepagrįsti, todėl naikintini.
.
III. Atsakovas (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 119-127), kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.
Apeliantas tvirtina, kad LVAT 2012 m. liepos 9 d. sprendime konstatavo, jog pareiškėja neturi teisės reikalauti žemės sklypus grąžinti natūra. Nesutinka su teismo argumentu, kad LVAT 2012 m. liepos 9 d. sprendime buvo vertinama po 2010 m. balandžio 19 d. teismo sprendimo faktinė situacija dėl teritorijos Nr. 8 pasikeitus faktinėms aplinkybėms, kadangi šiame sprendime buvo pasisakyta tik dėl teritorijos Nr. 7.
Mano, kad pareiškėjai teisė į nuosavybės grąžinimą natūra atsirado tik 2013 m. gegužės 3 d. NŽT įsakymu pakeitus Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. 15-125.
Pažymi, kad Druskininkų savivaldybės administracijos direktorius 2010 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. V35-505 patvirtino Druskininkų miesto dalies (duomenys neskelbtini)gatvių teritorijos detalųjį planą, į kurį patenka ir ginčo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (kartografinėje medžiagoje teritorija pažymėta Nr. 8). Iš šio detaliojo plano sprendinių matyti, kad į (duomenys neskelbtini)mieste, formuojamą žemės sklypą patenka vaikų sporto aikštelė (kurios plotas - 526 m2 iš bendro 738 m2 žemės sklypo ploto), kuri kaip statinys Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota 2011 m. gegužės 23 d. Tvirtina, kad šios naujos aplinkybės nebuvo žinomos priimant 2010 m. balandžio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010 ir jos patvirtina, kad vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktu teritorijos Nr. 8 žemė yra valstybės išperkama, kaip visuomenės poreikiams naudojama teritorija. Tvirtina, kad teismas nepagrįstai nevertino, kad po Vilniaus apygardos administracinis teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo priėmimo ir LVAT 2012 m. liepos 9 d. sprendimo pasikeitė faktinė situacija ir teisinė padėtis pareiškėjos atžvilgiu.
Teigia, kad teismas nepagrįstai nevertino fakto, kad teritorija, į kurią patenka ginčo sklypas Nr. 8 iki 1995 m. rugsėjo 26 d. priklausė ne Druskininkų mietui, o Varėnos rajono savivaldybės gyvenamajai teritorijai, 2000 m. vasario 15 d. Alytaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 38-8169 buvo atlyginta, t. y. suteiktas lygiavertis 0,43 ha ploto žemės sklypas už tą teritoriją, kur yra ginčo sklypas ir už ją su pareiškėja atsiskaityta.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Druskininkų savivaldybė pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 112-115), kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Druskininkų savivaldybė mano, kad nepanaikinus Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. liepos 31 d. sprendimo Nr. 15-125, kuriuo pareiškėjai buvo atkurta nuosavybės teisė į 1,2908 ha žemės sklypą Druskininkų mieste, pareiškėja neturėjo teisinio pagrindo reikšti reikalavimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą Nr. 8. Pareiškėjos teisė į nuosavybės grąžinimą natūra atsirado tik 2013 m. gegužės 3 d., kai prieš tai paminėtas sprendimas buvo pakeistas.
Nurodo, kad teismas nevertino reikšmingų aplinkybių, susijusių su visuomenės poreikiais.
Pareiškėja pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus (III t., b. l. 1-24), prašydama Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Pareiškėja aptaria visus teisminius procesus, vykusius dėl nuosavybės teisių atkūrimo jai ir jos seseriai A. M. į senelio N. K. žemę.
Tvirtina, kad NŽT nesutikimas su LVAT konstatuota aplinkybe dėl numeriu 8 pažymėtos teritorijos priskyrimo Druskininkų miestui iki 1995 m. birželio 1 d. nelaikytinas pagrindu atsisakyti kviesti piliečius, turinčius teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, susipažinti su savivaldybės administracijos direktoriaus pateiktu natūra grąžinamo žemės, iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtos Druskininkų miestui, sklypo planu.
Pažymi, kad dėl pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimo natūra turi būti sprendžiama atsižvelgiant ne tik į LVAT 2012 m. liepos 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-2078/2012, bet ir į LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-500/2010, LVAT 2012 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P552-210/2012, LVAT 2013 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-391/2013 bei LVAT sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-877/2014.
Pareiškėja tvirtina, kad Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. liepos 31 d. sprendimo Nr. 15-125 pagrindu ji įgijo nuosavybės teises tik į 0,09 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), negrąžintai žemės sklypo daliai (1,2008 ha) nepritaikius nei vieno iš Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje numatytų nuosavybės teisių atkūrimo būdų. Kadangi minėtas sprendimas priimtas pagal anksčiau galiojusį Atkūrimo įstatymą ir nebuvo įvykdytas visiškai, pareiškėja 2002 m. balandžio 2 d. įgijo teisę išreikšti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 1,2008 ha žemės natūra ir 2003 m. kovo 3 d. pateikė prašymą Druskininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjui dėl teisės į likusią negrąžintą žemę atkūrimo natūra.
Pareiškėja mano, kad apeliantų pozicija susieti žemės priskyrimą valstybės išperkamai/natūra grąžintinai su pretendento teisės atkurti nuosavybės teises natūra įgijimo diena pažeidžia teisinės valstybės principą, neigia teisminius procesus Nr. 3-61-3-00024-2010-2 ir Nr. 3-61-3-00850-2012-1, prieštarauja Atkūrimo įstatymo 17 straipsniui, 21 straipsnio 5 daliai, prieštarauja teisingumo sąžiningumo, protingumo principams.
Mano, kad atsakovas nepagrįstai remiasi teismo precedentais, suformuotais LVAT išnagrinėtose administracinėse bylose Nr. A-11-788/2005, Nr. A143-962/2006 ir Nr. A63-401/2009, kadangi šių bylų faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis. Kita vertus mano, kad teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A143-962/2006 ir Nr. A63-401/2009 paneigia atsakovo poziciją dėl būtinybės susieti žemės priskyrimą valstybės išperkama/natūra grąžintina su pretendento teisės atkurti nuosavybės teises natūra įgijimo diena.
Tvirtina, kad piliečių, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, kvietimas susipažinti su savivaldybės administracijos direktoriaus pateiktais dokumentais nepažeidžia viešojo intereso ir Druskininkų savivaldybės nuosavybės teisės į sporto aikštelę.
Pareiškėja 2014 m. rugpjūčio 14 d. pateiktu prašymu prašo prijungti prie bylos sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. 3.33-V007026, kurį teigia gavusi 2014 m. liepos 7 d., t. y. po atsiliepimo išsiuntimo teismui.
Pareiškėja 2014 m. lapkričio 6 d. pateikė paaiškinimus prie atsiliepimo į apeliacinius skundus, papildomai prašydama pašalinti iš trečiųjų suinteresuotų asmenų Druskininkų savivaldybę (III t., b. l. 102-107).
Pareiškėja 2014 m. lapkričio 24 d. pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad atsiliepimą į atsakovo pareiškimą dėl apeliacinio skundo atsisakymo pateikė neįgaliotas atstovauti Druskininkų savivaldybę asmuo, todėl prašo nevertinti atsiliepime nurodytų motyvų. Mano, kad atsisakymą nuo apeliacinio skundo pateikė turintis tam teisę atsakovo atstovas.
Atsakovas pateikė atsiliepimą į Druskininkų savivaldybės apeliacinį skundą (II t., b. l. 136-141), prašydamas priimti objektyvų ir teisingą sprendimą.
Atsakovas pakartoja argumentus išdėstytus savo apeliaciniame skunde.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Druskininkų savivaldybė pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą (II t., b. l. 133-134), prašydamas panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, įvertinant nuosavybės teisių atkūrimo natūra atsiradimo momentą.
Druskininkų savivaldybė pakartoja argumentus išdėstytus savo apeliaciniame skunde
Atsiliepdama į atsakovo pareiškimą dėl apeliacinio skundo atsisakymo, Druskininkų savivaldybė pažymi, kad byloje esantis pareiškimą pasirašiusios atsakovo atstovės V. B. įgaliojimas nesuteikia šiam asmeniui teisės atsisakyti skundo, todėl mano, kad šis pareiškimas paliktinas nenagrinėtu (III t., b. l. 98-99).
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus (II t., b. l. 143-144), prašydama apeliacinius skundus nagrinėti teismo nuožiūra.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Ginčo esmė
Pareiškėja byloje ginčija Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. spalio 14 d. aktą Nr. 1SS-(7.5)-2176 ir 2013 m. rugpjūčio 16 d. NŽT Druskininkų skyriaus aktą Nr. 50SD-(14.50.92.)-1063.
Pareiškėja 2013 m. liepos 22 d. raštu kreipėsi į atsakovo NŽT Druskininkų skyrių, prašydama pateikti informaciją, kodėl pretendentams į buvusio savininko N. K. turėtą žemę neatkuriamos nuosavybės teisės natūra į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Minėtais pareiškėjos skundžiamais administraciniais aktais pareiškėjai išaiškinta, kad nuosavybės teisės natūra į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), negali būti atkurtos, kadangi ši žemė pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą, numatantį, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji yra kaimo vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje pagal įstatymus yra užimta: namų valdų (sodybų) sklypų; valstybinių įstaigų ir organizacijų bei visuomeninės paskirties pastatams ir įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų sklypų, išskyrus poilsiaviečių pastatų ir statinių užimtus žemės sklypus; kitų visuomenės poreikiams naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių, vandenviečių, paplūdimių ir kt.); yra suteikta individualių gyvenamųjų namų statybai, priskirtina valstybės išperkamai žemei, nes joje yra statinys – sporto aikštelė, nuosavybės teise priklausanti Druskininkų miesto savivaldybei.
Atsakovas, apeliaciniu skundu nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigė, kad pareiškėjai teisė reikalauti grąžinti nuosavybės teises natūra atsirado tik nuo 2013 m. gegužės 3 d., pakeitus Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. 15-125, be to, jai nuosavybės teisės natūra į kaimo vietovėje buvusią žemę yra atkurtos visa apimtimi Alytaus apskrities viršininko 2000 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. 38-8169. Trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniame skunde papildomai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visuomenės poreikių reikalaujamai grąžinti natūra teritorijai.
Dėl Alytaus apskrities viršininko 2000 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. 38-8169 atkurtų nuosavybės teisių
Pareiškėja yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į jai tenkančią buvusio savininko N. K. (pareiškėjos senelio) iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos žemės dalį (1,2908 ha) buvusiame (duomenys neskelbtini). Druskininkų miesto apylinkės teismo 1992 m. lapkričio 6 d. sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad N. K. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdė 14,46 ha žemės. Druskininkų miesto apylinkės teismo 1993 m. gegužės 31 d. sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad B. K., J. K., O. Š. (N. K. brolio J. K. vaikai) valdė iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise 7,7726 ha žemės (duomenys neskelbtini). Druskininkų žemėtvarkos skyrius nustatė, kad į teritoriją, priskirtą Druskininkų miestui iki 1995 m. birželio 1 d., patenka 11,6173 ha (iš 14,46 ha) savininko N. K. žemės ir 5,1386 ha (iš 7,7726 ha) J. K. vaikų valdytos žemės.
Dėl N. K. iki nacionalizacijos valdytos nuosavybės atkūrimo pradėtos dvi bylos – dėl žemės, patenkančios į (duomenys neskelbtini) kaimą Nr. 241, ir dėl žemės, nuosavybės teisių atkūrimo metu patenkančios į Druskininkų miesto savivaldybę – Nr. I-82.
Nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. I-82 esančioje Alytaus apskrities administracijos Druskininkų miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos 1999 m. balandžio 1 d. pažymoje dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų nurodyta, kad pareiškėja turi nuosavybės teisę į 1,2908 ha žemės Druskininkų mieste.
Nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 241 esančioje Alytaus apskrities viršininko administracijos Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus 1999 m. lapkričio 15 d. pažymoje Nr. 11876 dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų nurodyta, kad pareiškėja turi nuosavybės teisę į 0,38 ha žemės ir 0,05 ha miško Alytaus apskrities (duomenys neskelbtini) kaime (t. IV, b. l. 51). Pažymoje nurodyta pastaba, kad ji išrašyta tik dėl (duomenys neskelbtini) kaime esančios žemės, o žemę, patenkančią į Druskininkų miesto teritoriją – 11,62 ha, grąžins Druskininkų m. žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba.
Alytaus apskrities viršininko administracijos 2000 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. 38-8169 dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje (t. 1, b. l. 62) pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į žemę – 0,38 ha žemės ir 0,05 ha miško, priskirtą Varėnos rajonui, vėliau, nuo 2000 m., Druskininkų savivaldybei. Pareiškėjos pateikti pažymėjimai apie nekilnojamojo turto įregistravimą bei atsakovo pateikti nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 241 dokumentų nuorašai patvirtina, kad žemės ir miško sklypai, į kuriuos buvo atkurtos pareiškėjai nuosavybės teisės, yra suformuoti ir pažymėti natūroje (duomenys neskelbtini)kadastro vietovėje, t. y. kitoje vietoje, negu yra ginčo žemės sklypas Nr. 8, esantis (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad į šios bylos nagrinėjimo dalyką nepatenka aplinkybės, susijusios su nuosavybės teisių atkūrimu 2000 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. 38-8169 dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje, todėl pareiškėjos argumentai dėl to, kad grąžinto žemės sklypo plotas yra mažesnis, negu nurodyta minėtame įsakyme, nėra tiriami šioje byloje.
Remiantis minėtais faktiniais duomenimis, atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad teritorija, į kurią patenka ginčo sklypas Nr. 8 iki 1995 m. rugsėjo 26 d. priklausė ne Druskininkų miestui, o Varėnos rajono savivaldybės gyvenamajai teritorijai ir 2000 m. vasario 15 d. Alytaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 38-8169 pareiškėjai už šią žemę jau buvo atlyginta, t. y. suteiktas lygiavertis 0,43 ha ploto žemės sklypas už tą teritoriją, kur yra ginčo sklypas, laikytinas nepagrįstu ir atmestinas. Nurodomu 2000 m. vasario 15 d. Alytaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 38-8169 pareiškėjai buvo suteiktas ne lygiavertis žemės sklypas, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, bet atkurtos nuosavybės teisės natūra, kitoje vietoje, ir toks sprendimas negali būti kliūtimi pretendentei reikalauti atkurti nuosavybės teises natūra į žemės sklypą Druskininkų mieste, į kurį nuosavybės teisių atkūrimo procesas nėra užbaigtas. Atsakovo pateikiamos Druskininkų miesto savivaldybės teritorijos prijungimo projekto schemos negali patvirtinti, jog siekiama atkurti nuosavybės teises į tą patį turtą pakartotinai, daugiau įrodymų, kurie galėtų patvirtinti aptariamus apeliacinio skundo argumentus, byloje nėra (ABTĮ 57 str. 4 d.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tokie argumentai nebuvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme, nurodomos aplinkybės nėra naujai paaiškėjusios po teismo sprendimo priėmimo, todėl atsakovas jais grįsti savo pozicijos apeliacinės instancijos teisme neturėtų, nes byla nėra nagrinėjama iš naujo, o yra tik patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas neparžengiant nagrinėjamos bylos ribų, tiek reikalavimų, tiek juos pagrindžiančių aplinkybių ir reiškiamų atsikirtimų aspektu.
Dėl Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. liepos 31 d. sprendimo Nr. 15-125 įtakos pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimui
Atsakovas, apeliaciniu skundu nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, taip pat teigė, kad pareiškėjai teisė reikalauti grąžinti nuosavybės teises natūra atsirado tik nuo 2013 m. gegužės 3 d., pakeitus Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. 15-125, kuriuo buvo nuspręsta atstatyti pilietei D. P. nuosavybės teisę į 1,2908 ha žemės sklypą Druskininkų mieste, nurodyta, kad valstybė išperka šį žemės sklypą, nominali kompensacijos vertė sudaro 3 746 Lt, bei suteikia neatlygintinai 0,09 ha žemės sklypą. Šie apelianto teiginiai laikytini nepagrįstais ir neturinčiais įtakos ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad pareiškėjai kompensacija už numatytą išpirkti žemę nebuvo pradėta mokėti, be to, pareiškėja dar 1995 m. kovo 5 d. buvo pateikusi atsakovui prašymą kompensuoti mišku už šią žemę. Vėliau, 2003 m. vasario 25 d., pareiškėja prašymu atsisakė kompensavimo mišku, nes už turėtą miesto žemę kaimo vietovėje gauti miško nėra galimybės (t. IV, b. l. 90).
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalis (red., įsigaliojusi nuo 2002 m. spalio 25 d.), numatė, kad pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jeigu sprendimas priimtas, bet nepradėtas vykdyti, piliečio prašymu šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos jį pakeičia administracine tvarka, o jei sprendimas pradėtas vykdyti, jis gali būti panaikinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Prašymus dėl priimtų sprendimų pakeitimo ar panaikinimo piliečiai turi pateikti iki 2003 m. balandžio 1 d. Taigi pareiškėja buvo aiškiai išreiškusi valią atsisakyti kompensavimo mišku, ir aplinkybė, kad atsakovas tik 2013 m. gegužės 3 d. priėmė administracinį aktą dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pakeitimo, nagrinėjamu atveju negali turėti įtakos pareiškėjos teisėms. Įstatymo leidėjas pareiškėjos teisę į nuosavybės teisių atkūrimą tam tikru būdu siejo su pareiškėjos valios pareiškimu per nustatytą terminą, gi atsakovui buvo nustatyta pozityvi pareiga administraciniu aktu įtvirtinti pareikštą valią, tačiau formalaus pobūdžio aplinkybė – delsimas priimti administracinį aktą – negali riboti subjektų iš įstatymo kylančių materialiųjų teisių. Atsakovo argumentas, kad tokia aplinkybė paaiškėjo tik po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo priėmimo 2012 m. liepos 9 d. administracinėje byloje Nr. A525-2078/2012 m., neturi reikšmės nagrinėjamoje byloje, nes minėtas sprendimas priimtas dėl pareiškėjos teisių į kitą sklypą, be to, toje byloje nebuvo tiriamos aplinkybės apie pareiškėjos valios pakeitimą 2003 m. vasario 25 d. prašymu, buvo apsiribota tik formalios aplinkybės, kad nėra pakeistas Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. liepos 31 d. sprendimas Nr. 15-125, konstatvimu. Šiuo metu pastaroji aplinkybė yra išnykusi, todėl byloje reikšmingas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja remdamasi kitais faktiniais pagrindais (duomenimis apie valios pakeitimą ir atitinkamo administracinio akto priėmimą).
Dėl visuomenės poreikių reikalaujamai grąžinti natūra teritorijai
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010 Druskininkų savivaldybės administracija buvo įpareigota per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos laisvoje (neužstatytoje) žemėje, kuri Druskininkų savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus kartografinėje medžiagoje pažymėta teritorijos numeriu 8 ((duomenys neskelbtini)), tik N. K. turėtos žemės vietoje, suformuoti natūra grąžinamą žemės sklypą, atlikti šio sklypo kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypo planą, pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo ir perduoti patvirtintą žemės sklypo planą kartu su kitais dokumentais Alytaus apskrities viršininko administracijai.
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad minėtoje administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010 atliktas galutinis situacijos vertinimas negali būti kvestionuojamas. Byloje nurodomos aplinkybės (faktas apie sporto aikštelės buvimą ginčo žemės sklype, aikštelės reikalingumas visuomenės poreikių tenkinimui), kurių pagrindu yra priimti ginčijami administraciniai aktai, nepasikeitė, jos buvo žinomos, nurodomos, įvardintos ir vertintos tiek Vilniaus apygardos administracinio teismo, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimuose. Pabrėžė, kad jokių naujų aplinkybių, kurias reikėtų vertinti naujai, nenustatyta, todėl vadovaujantis ABTĮ 58 straipsnio 2 dalimi, faktus, nustatytus įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, pripažino prejudiciniais, kurie iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.
Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime įvertino kaip neturinčią esminės įtakos faktinę aplinkybę, kad Druskininkų savivaldybė 2011 m. lapkričio 23 d. įregistravo sporto aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre (t.1, b.l. 43-45), bei 2010 m. liepos 28 d. Druskininkų savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. V35-505 patvirtino 21,9 ha Druskininkų miesto dalies (duomenys neskelbtini) gatvių teritorijos detalųjį planą (1 t., 49-57). Šiuos veiksmus atliko jau po minėto Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo priėmimo, kuriame teismas konstatavo, kad ginčo sklype aikštelės įteisinimo dokumentų nėra, ji nesuformuota kaip nekilnojamasis daiktas ir neįregistruota nekilnojamojo turto registre, aikštelė nepažymėta jokiuose teritorijų planavimo dokumentuose ir pareiškėjos skundą šioje dalyje patenkino, Druskininkų savivaldybę įpareigojo suformuoti laisvoje (neužstatytoje) žemėje, plane pažymėtoje teritorijos Nr. 8, tik N. K. turėtos žemės vietoje, natūra grąžinamą žemės sklypą, perduoti patvirtintą žemės sklypo planą ir dokumentus Alytaus apskrities viršininko administracijai ir atlikti kitus jau ankščiau minėtus veiksmus.
Faktus, jog savivaldybė 2011 m. gegužės 23 d. įregistravo aikštelę Nekilnojamojo turto registre, 2010 m. liepos 28 d. patvirtino ginčo teritorijos detalųjį planą, pirmosios instancijos teismas pripažino neturinčiais įtakos įgyvendinant res judikata galią turintį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010. Teisėjų kolegija, iš esmės pritardamas pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, detaliai neanalizuoja atsakovo, trečiojo suinteresuoto asmens argumentų dėl ginčo teritorijos, plane pažymėtos Nr. 8, priskirtinumo valstybės išperkamai žemei bei jos poreikio visuomenės reikmėms, nes, kaip ir nurodyta ginčijamame teismo sprendime, šios aplinkybės nustatytos anksčiau išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010 tarp tų pačių šalių.
Šalims, taip pat ir Druskininkų savivaldybės administracijai, minėtoje byloje priimtas sprendimas yra privalomas vykdyti, jam įsiteisėjus Druskininkų savivaldybės administracija atliko sprendime nurodytus veiksmus - priėmė 2012 m. spalio 5 d. įsakymą Nr. V35-735 „Dėl žemės sklypų Druskininkų mieste tvirtinimo ir perdavimo“ (I t., b. l. 116-117), kuriuo patvirtino žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą su jo duomenimis ir perdavė jį Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyriui (I t., b. l. 41-42).
Apeliantai, iš naujo kvestionuodami pareiškėjos teisę į nuosavybės teisių atkūrimą natūra į konkretų žemės sklypą (plane pažymėta teritorija Nr. 8), ignoruoja įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytas aplinkybes, siekia kito tų pačių faktų vertinimo. Pažymėtina, kad apeliaciniuose skunduose nėra argumentų, kuriais galėtų būti paneigiama apeliantų pareiga vykdyti įsiteisėjusius teismų sprendimus, gi nurodomi faktai apie nekilnojamųjų daiktų įregistravimą ginčo sklype po to, kai buvo išspręsta teismo sprendimu dėl natūra grąžinamą žemės sklypo suformavimo negali turėti įtakos tolesnėms nuosavybės teisių atkūrimo į šį sklypą procedūroms. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ginčijamais administraciniais aktais - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. spalio 14 d. raštu Nr. 1SS-(7.5)-2176 ir 2013 m. rugpjūčio 16 d. NŽT Druskininkų skyriaus raštu Nr. 50SD-(14.50.92.)-1063 buvo nepagrįstai atsakyta pareiškėjai, kad nuosavybės teisės natūra į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), negali būti atkurtos, minėti administraciniai aktai panaikinti kaip neteisėti (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.).
Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 1061 punktas numato teritoriniam skyriui pareigą, gavus iš savivaldybės administracijos žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir patvirtintą žemės sklypo planą, raštu kviesti piliečius, turinčius teisę į nuosavybės teisių atkūrimą susipažinti su pateiktais dokumentais. Byloje neginčijamai nustatyta, jog šių veiksmų atsakovas, 2012 m. spalio 5 d. gavęs iš Druskininkų savivaldybės administracijos ginčo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylą ir patvirtintą šio žemės sklypo planą, neatliko, todėl pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovą atlikti Tvarkos 1061 numatytus veiksmus (ABTĮ 88 str. 2 p.).
Teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindų tenkinti apeliacinius skundus, pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka iš esmės nepakeistą, patikslindama jo rezoliucinę dalį ir nurodydama konkrečiai, kad atsakovas įpareigojamas pakviesti pretendentus ir supažindinti su parengtu ir Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu „Dėl žemės sklypų Druskininkų mieste planų tvirtinimo ir perdavimo“ 2012 m. spalio 5 d. Nr. V35-735 patvirtintu žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planu.
Pareiškėja apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą pašalinti iš dalyvaujančiųjų byloje asmenų trečiąjį suinteresuotą asmenį Druskininkų savivaldybę. Teisėjų kolegija pažymi, kad šio subjekto teisinį suinteresuotumą nagrinėjamos bylos baigtimi konkrečiu atveju lemia aplinkybė, kad ginčo žemės sklypas (duomenys neskelbtini) patenka į Druskininkų savivaldybės (miesto) teritoriją, be to, remiantis ABTĮ 37 straipsnio 4 dalimi, dėl trečiųjų suinteresuotųjų asmenų dalyvavimo byloje sprendžiama pirmosios, bet ne apeliacinės instancijos teisme.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Druskininkų savivaldybės apeliacinius skundus atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, patikslinti jo rezoliucinę dalį nurodant, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyrius įpareigojamas kviesti pretendentus susipažinti su Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus pateiktais dokumentais (parengtu ir Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu „Dėl žemės sklypų Druskininkų mieste planų tvirtinimo ir perdavimo“ 2012 m. spalio 5 d. Nr. V35-735 patvirtintu žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planu).
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius
Virginija Volskienė
Skirgailė Žalimienė