A-858-594-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A858-594/2014

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01370-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija 4.2. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus ir trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, P. Ž. bei R. M. dėl sprendimo panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu ir patikslintu skundu į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) Raseinių skyriaus 2012 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. 11SD-(14.11.104.)-1655, Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. 1T-(7.)-89;

2) panaikinti 2013 m. kovo 27 d. Nacionalinės žemės tarnybos Raseinių skyriaus vedėjo įsakymo Nr. HVĮ-(14.11.2.)-250 dalį dėl sąrašo patvirtinimo, kurio 1 punktu P. Ž. leista pirkti pareiškėjo nuomojamą ir dirbamą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, sklypo bloko Nr. 0002, sklypo Nr. plane 211, sklypo plotas 10,6200 (ha), 2 punktu R. M. leista pirkti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, sklypo bloko Nr. 0002, sklypo Nr. plane 217, sklypo plotas 2,6500 (ha), ir Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. lSS-(7.5)-1013;

3) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Raseinių skyrių įtraukti A. T. į pageidaujančių asmenų išsipirkti žemės ūkio paskirties žemę, esančią 12,00 ha ploto žemės sklype, (duomenys neskelbtini) k., Raseinių r. sav., registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k.v., paskirtis: žemės ūkio, ir 2,65 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., Raseinių r. sav., registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas : (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k.v., paskirtis: žemės ūkio, sąrašą.

Pareiškėjas nurodė, jog ūkį perėmė iš tėvo, VĮ Registrų centre yra įregistruota sudaryta ilgalaikė sutartis iki 2021 m. 1998 m. buvo sudaryta pirma sutartis ir buvo pareikštas noras pirkti žemę. 2012 m. balandžio 10 d. gavo laišką, kuriame nurodyta, kad trūksta dokumentų. Buvo paaiškinta, kad galima pirkti tik tuo atveju, jei pareiškėjas būtų padavęs prašymą iki 2011 m. rugpjūčio 24 d. Nurodė, kad miręs tėvas J. T. prašymą nuomoti ir pirkti žemę buvo pateikęs 2006 m. birželio 10 d. ir vėliau gavo atsakymą dėl suplanuotų žemės sklypų ir patvirtina ilgalaikė nuoma iki 2021 m. su galimybe per tą laiką išsipirkti. Pareiškėjas nurodė, kad ūkininkauja. Teigė, kad paveldėjo nuomą ir galimybę išsipirkti žemę. Ūkis jo vardu įregistruotas 2004 m.

Pareiškėjo atstovė advokatė I. M. teismo posėdžio metu nurodė, jog ginčas kilo todėl, kad nuo 2006 m. pareiškėjo tėvui buvo išnuomoti žemės sklypai. 2006 m. vasario 10 d. buvo pateiktas prašymas Nacionalinės žemės tarnybos Raseinių skyriui dėl šių žemės sklypų išsipirkimo. 2010 m. mirus J. T. visas jo teises dėl nuomojamų žemės sklypų paveldėjo jo įpėdinis A. T.. Paveldėjimas teisių ir pareigų į žemės sklypus, perėjęs iš tėvų, remiantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – ir CK), kai teisės pereina iš mirusio asmens, yra absoliutus ir negalima dalies teisių paveldėti ir dalies teisių nepaveldėti; laikomasi pozicijos, kad paveldėjo jis teisę ir išsipirkti žemės sklypus pagal 2006 m. J. T. pateiktą prašymą Raseinių rajono žemėtvarkos skyriui. 2013 m. balandžio 3 d. Raseinių skyrius pateikė pareiškėjui raštą mirusio J. T. vardu, esant išviešintai nuomos teisei. Raseinių skyriui buvo žinoma, kad šitas asmuo miręs ir yra jo paveldėtojas, yra pateikiamas raštas, kad siekiant išsipirkti nuomojamus žemės sklypus, reikia pateikti atitinkamus dokumentus. Raseinių skyrius pripažino, kad esant išviešintai paveldėjimo teisei, nuomos teisei, asmenys, paveldėję J. T. žemes, turi teisę išsipirkti žemės sklypus ir jiems siunčiama informacija, kad yra reikalingi tam tikri dokumentai. Nuvykus į Raseinių skyrių buvo paaiškinta, kad pareiškėjas nepaveldėjo teisės išsipirkti žemės sklypų pagal J. T. pateiktą prašymą. Sužinojus apie teisių pažeidimą buvo pateiktas skundas Nacionalinės žemės tarnybos Raseinių skyriui, prašymas buvo atmestas ir buvo kreiptasi į Nacionalinę žemės tarnybą su skundu, kad sprendimas būtų panaikintas. Visuose atsakymuose buvo minimos aplinkybės, kad teisė išsipirkti nuomojamus žemės sklypus A. T. neperėjo su paveldėjimo teise, nors nuomos paveldėjimo teisė jam perėjo pilna apimtimi. Su tokia pozicija buvo nesutikta, nes negalima paveldėti dalies teisių ir pareigų, jos yra paveldimos visa apimtimi ir A. T. neturėjo pareigos iki įstatymo nustatyto termino teikti atskirą prašymą dėl nuomojamų ir naudojamų žemės sklypų išsipirkimo, turėjo būti taikomos J. T. pareiškime išdėstytos aplinkybės.

Pažymėjo, kad nėra atskiro įstatymo dėl žemės ūkio paskirties įsigijimo nuosavybės teisėmis, t. y. nereglamentuoja specialus įstatymas, kuris nustatytų paveldėjimo santykius. Šiame įstatyme nėra numatyta, kokiu atveju yra paveldima, kokiu atveju nepaveldima. Jei nenustato specialus įstatymas šitų teisinių santykių, tai jiems taikomos bendros normos, t. y. CK normos. Paveldėjus nuomos teisę, jokia atskira nuomos sutartis nebuvo sudaryta ir Raseinių skyriui pakako, kad šitos teisės būtų perimtos mirusio J. T. teisių ir pareigų perėmėjo. CK paveldėjimo teisės ir santykiai, susiję su žemės pirkimu, turi būti taikomi A. T. ir jis paveldėjo teisę išsipirkti žemės sklypus pagal J. T. pateiktą prašymą išsipirkti žemės sklypus. Parduodant valstybinius žemės sklypus reikia informuoti nuomininką ir gauti iš jo atsakymą, ar bus siekiama įsigyti tuos žemės sklypus nuosavybės teisėmis, ar nebus siekiama. Atsakovas turėjo raštu informuoti pareiškėją, kad priimtas sprendimas parduoti šituos žemės sklypus ir turėjo būti gautas A. T. atsakymas, tačiau to nebuvo padaryta. Buvo siunčiami pranešimai mirusiojo vardu. Dėl kažkokių priežasčių A. T. nebuvo įtrauktas į žemės sklypų išsipirkimo sąrašus ir buvo pažeistos jo teisės. Jis dirbo žemę daugiau kaip metus laiko, todėl atitinka visus reikalavimus ir sąlygas, numatytas įstatyme.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyrius ir trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, kad su skundu ir patikslintu skundu nesutinka.

Nesutiko su argumentu, kad pareiškėjas paveldėjo teisę įsigyti žemės sklypus, nes paveldėjo J. T. nuomojamus žemės sklypus (J. T. nuomojo iš valstybės ne asmeninio ūkio, o laisvos valstybinės žemės sklypus). Santykius dėl teisės paveldėti, teisę pirkti valstybinę žemę reguliuoja ne tik CK, bet ir kiti teisės aktai – Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 15 straipsnio 10 dalis bei 2003 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 236 patvirtintų Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 6 ir 7 punktai. Pagal šiuos teisės aktus, mirus asmeniui, kuris naudojo teisėtai suteiktą asmeninio ūkio žemę, teisę pirkti įgyja įpėdiniai. Jei asmuo turi teisėtai skirtą žemę, jo įpėdiniai įgyja teisę šią žemę pirkti. Minėtame nutarime yra viena sąlyga – ne tik asmeninio ūkio žemę įgyja teisę įpėdiniai pirkti, bet ir žemę, už kurią naudotojas buvo sumokėjęs įmokas. Įpėdiniai pagal minėtus teisės aktus įgyja teisę pirkti mirusio naudotą paveldėtą žemę.

Atkreipė dėmesį į tai, kad J. T. nuomojo laisvos valstybinės žemės fondo žemę ir už ją jis nebuvo sumokėjęs įmokų, todėl A. T. pirmumo būdu negalėjo būti leista pirkti iš valstybės. Teisę pirkti A. T. būtų įgijęs tik tuo atveju, jei jis iki Vyriausybės nustatyto termino (2011 m. rugpjūčio 24 d.) būtų pateikęs savo paties prašymą ir reikiamus dokumentus, tačiau to jis nepadarė. Prašymą jis pateikė daug vėliau. A. T. pagal paveldėjimą neįgijo teisės pirkti šią žemę. Jis nepateikė reikiamo prašymo bei dokumentų, nes jis nepaveldėjo šitos teisės. Į sąrašus–eiles žemei pirkti jis nebuvo įtrauktas. Tokiu atveju jis nėra pretendentas pirkti žemę ir negali reikalauti panaikinti įsakymą, kuriuo buvo suprojektuoti žemės sklypai.

Pabrėžė, jog J. T. buvo pateikęs prašymą pirkti, tačiau iki įstatymo nustatyto termino jis negalėjo būti įtrauktas į sąrašus, nes mirė 2010 m., o projektas pradėtas 2012 m. Jei būtų pateikęs prašymą – tuo metu dar buvo gyvas ir galėjo pateikti dokumentus – būtų įtrauktas į sąrašus. Jis buvo įtrauktas į sąrašus nuomai. Dėl 2012 m. įsakymo – šituo įsakymu buvo patvirtintas projektas, kuriame buvo suprojektuoti ir parduoti žemės sklypai tretiesiems asmenims R. M. ir P. Ž.. Tokių sklypų, kurie anksčiau buvo suprojektuoti, dėl kažkokių sąlygų neparduoda tiems asmenims, kuriems suprojektuoti, juos įsigyti pagal eilę turėjo galėjo ir kiti asmenys. Tretieji asmenys teisėtai buvo įtraukti į sąrašus, padavę laiku prašymus. Nors pareiškėjas teigė, kad tų sklypų negalėjo pasirinkti tretieji asmenys, nes jie nebuvo laisvi valstybinės žemės sklypai, su šiuo pareiškėjo teiginiu nesutiktina. Kas yra laisva žemė, yra nustatyta įstatyme. Pagal šio įstatymo nuostatas ši žemė nėra priskirta valstybės išperkamai žemei ir jos susigrąžinti natūra nepageidavo piliečiai, todėl ji buvo priskirta laisvos valstybinės žemės fondui. J. T. buvo suprojektuoti ne parduoti, o nuomoti ir todėl buvo laikomi kaip laisvos žemės fondas. Šiuo metu nedraudžiama išnuomotus valstybinės žemės sklypus perleisti kitiems asmenims. Tretieji asmenys žinojo, kad žemė yra išnuomota.

Trečiasis suinteresuotas asmuo P. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, jog su pareiškėjo skundu ir patikslinu skundu nesutinka. Nurodė, kad teisėtai dalyvavo laisvos valstybinės žemės fondo projekte, buvo pateikęs prašymą ir reikiamus dokumentus. 2012 m. birželio 6 d. vykusiame projekte teisėtai pasirinko iš laisvos fondo žemės sklypą. Žinojo, kad pasirinktas žemės sklypas yra išnuomotas iki 2021 m.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Panaikino Nacionalinės žemės tarnybos Raseinių skyriaus 2012 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. 11SD-(14.11.104.)-1655 ir Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. 1T-(7.)-89. Panaikino 2013 m. kovo 27 d. Nacionalinės žemės tarnybos Raseinių skyriaus vedėjo įsakymo Nr. HVĮ-(14.11.2.)-250 dalį dėl sąrašo patvirtinimo, kurio 1 punktu P. Ž. leista pirkti pareiškėjo nuomojamą ir dirbamą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, sklypo bloko Nr. 0002, sklypo Nr. plane 211, sklypo plotas 10,6200 (ha), 2 punktu R. M. leista pirkti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, sklypo bloko Nr. 0002, sklypo Nr. plane 217, sklypo plotas 2,6500 (ha), ir Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. lSS-(7.5)-1013. Įpareigojo atsakovą Nacionalinės žemės tarnybos Raseinių skyrių svarstyti 2006 m. vasario 10 d. prašymą dėl A. T. įtraukimo į asmenų, pageidaujančių išsipirkti žemės ūkio paskirties žemę, sąrašą.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjui A. T. su nuomos teise į valstybinės žemės sklypus perėjo susijusi teisė išpirkti nuomojamus valstybinės žemės sklypus. Paaiškino, kad paveldėjimas yra universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Šiuo atveju palikėjo pareikštas 2006 m. vasario 10 d. prašymas pirkti iš valstybės 20 ha žemės, esančios Balčių kaime, Raseinių rajone yra turtinio pobūdžio, jei jis nepaliktas testamentu, perėjo pareiškėjui kaip įpėdiniui A. T. pagal įstatymą, taigi tai yra turtinė reikalavimo teisė, todėl mirus šios teisės turėtojui ji tampa palikimo dalimi ir paveldima bendra tvarka.

Teismas konstatavo, kad J. T. buvo išreiškęs valią pirkti minėtus žemės sklypus ir iki mirties savo valios nepakeitė, t. y. turtinė reikalavimo teisė, todėl mirus šios teisės turėtojui ji tampa palikimo dalimi ir paveldima bendra tvarka, todėl jo prašymas turėjo būti nagrinėjamas. Iš bylos medžiagos buvo matyti, kad paveldėta nuomos teisė nuo 2010 m. lapkričio 9 d. iki 2021 m. balandžio 25 d., VĮ Registrų centre yra nurodyti A. T. duomenys kaip sąžiningo žemės sklypų naudotojo, valstybės nuomojamo turto paveldėtojo.

Bylos medžiaga patvirtino, kad pareiškėjas A. T. nuo 2004 m. birželio 3 d. yra įregistravęs ūkininko ūkį (pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Raseinių rajone. Nuomojamus žemės sklypus naudoja pagal paskirtį. Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. birželio 13 d. buvo pateikęs paraišką dėl paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus. Atsižvelgdamas į tai, teismas pasisakė, kad A. T. turi pirmumo teisę įsigyti naudojamus žemės sklypus, ne tik kaip J. T. teisių ir pareigų paveldėtojas, bet ir kaip asmuo, turintis pirmenybės teisę įsigyti ginčijamus žemės sklypus.

Teismas konstatavo, kad atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo nepagrįstai pareiškėjo prašymo netenkino, todėl Nacionalinės žemės tarnybos Raseinių skyriaus 2012 m. liepos 12 d. sprendimas Nr. 11SD-(14.11.104.)-1655 ir Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimas Nr. 1T-(7.)-89 yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl naikintini. Išvestiniai reikalavimai taip pat tenkintini ir 2013 m. kovo 27 d. Nacionalinės žemės tarnybos Raseinių skyriaus vedėjo įsakymo Nr. HVĮ-(14.11.2.)-250 dalis dėl sąrašo patvirtinimo, kurio 1 punktu P. Ž. leista pirkti pareiškėjo nuomojamą ir dirbamą žemės sklypą Balandžių kaime, sklypo bloko Nr. 0002, sklypo Nr. plane 211, sklypo plotas 10,6200 (ha), 2 punktu R. M. leista pirkti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, sklypo bloko Nr. 0002, sklypo Nr. plane 217, sklypo plotas 2,6500 (ha), ir Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. gegužės 14 d. sprendimas Nr. lSS-(7.5)-1013 naikintini.

Dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Raseinių skyrių įtraukti A. T. į pageidaujančių asmenų išsipirkti žemės ūkio paskirties žemę, esančią 12.00 ha ploto žemės sklype, (duomenys neskelbtini) k., Raseinių r. sav., registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., paskirtis: žemės ūkio, ir 2,65 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k. Raseinių r. sav., registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)k.v., paskirtis: žemės ūkio, sąrašą, teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 915 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ (toliau – ir Nutarimas) įsigaliojus Nutarimui Nr. 915 (nuo 2012 m. rugpjūčio 24 d.) prašymai pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę (išskyrus asmeninio ūkio žemę ir žemės ūkio veiklai naudojamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti reikalingus žemės ūkio paskirties žemės sklypus) pagal Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236, nuostatas nepriimami, kol bus suformuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypai ir sudarytos pirkimo–pardavimo sutartys su asmenimis, iki nutarimo Nr. 915 įsigaliojimo pateikusiais prašymus pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę.

III. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyrius ir trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo A. T. skundą ir patikslintą skundą.

Nurodo, kad teismas priimdamas ginčijamą sprendimą netinkamai taikė civilinės teisės normas, reglamentuojančias paveldėjimo teisinius santykius, neteisingai aiškino ir taikė normas, reglamentuojančias valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimą: Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinąjį įstatymą (toliau – ir Laikinasis įstatymas), Taisykles.

Pažymi, kad J. T., pateikęs 2006 m. vasario 10 d. prašymą pirkti žemę, nepateikė teisės aktų reikalaujamų dokumentų žemei pirkti pirmumo teise be aukciono: ūkininko ūkio pažymėjimo, paraiškos apie žemės ūkio naudmenų ir (ar) pasėlių deklaravimą, buhalterinės apskaitos duomenų, pažymų apie tai, kad laikomasi minimalių aplinkosaugos, higienos ir gyvūnų gerovės normų, todėl iki pat mirties neatitiko teisės aktų nustatytų reikalavimų pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę pirmumo teise.

J. T. nebuvo įrašytas į asmenų, kuriems suprojektuoti numatyti parduoti žemės sklypai, nes jis iki pat savo mirties jis neįgijo reikalavimo teisės, kad jam būtų parduoti nuomojami žemės sklypai. Todėl ši turtinė reikalavimo teisė negalėjo paveldėjimo būdu pereiti įpėdiniams.

Mano, kad teismas priimdamas ginčijamą sprendimą nepagrįstai rėmėsi Taisyklių 5 punktu, kuriame nurodyta, kad jeigu asmuo mirė, teisę pirkti iš valstybės jo naudotą asmeninio ūkio žemę įgyja įpėdiniai CK nustatyta tvarka. J. T. nuomojo ne asmeninio ūkio žemę, o laisvos valstybinės žemės fondui priskirtą žemę, todėl ši teisės aktų nuostata jo atžvilgiu negali būti taikoma.

Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo 2013 m. rugsėjo 16 d. Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti.

Nurodo, kad, pirmosios instancijos teismui nustačius, kad pareiškėjas paveldėjo pagal įstatymą nuomos teisę iš 2010 m. birželio 21 d. mirusio J. T., pareiškėjui su nuomos teise į valstybinės žemės sklypus perėjo ir susijusi teisė išpirkti nuomojamus valstybinės žemės sklypus. Atsakovo argumentai, kad ši teisė nepaveldima nėra pagrįsti. Pažymi, kad pareiškėjas yra pateikęs visus reikiamus dokumentus, kad jis ne tik kaip paveldėtojas, bet ir kaip valstybinės žemės nuomininkas, turi pagal įstatymą pirmenybės teisę įsigyti nuomojamus žemės sklypus, nes nuo 2004 m. birželio 3 d. yra įregistravęs ūkininko ūkį, nuomojamus žemės sklypus naudoja pagal paskirtį, juos prižiūri, gerina jų būklę. Akivaizdu, kad 2012 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 11VĮ-(14.11.2.)-265 formuojant žemės sklypus buvo remtasi J. T. 2006 m. vasario 10 d. prašymu. Atsakovas pripažino, kad J. T. teisę įsigyti nuosavybėn nuomojamus žemės sklypus, 2012 m. balandžio 3 d. Nacionalinės žemės tarnybos Raseinių skyrius raštu Nr. 11SD-(14.11.104)-655 informavo dėl papildomų dokumentų teikimo valstybinei žemei įsigyti, tuo pačiu pripažindamas teisę įsigyti nuosavybėn nuomojamus žemės sklypus pagal 2006 m. vasario 10 d. prašymą.

Mano, kad trečiųjų asmenų teisės nėra pažeidžiamos, nes jie įsigiję žemės sklypus dėl nuomos teisės iki 2021 m. šiais sklypais neturėtų galimybės naudotis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus 2012 m. liepos 12 d. sprendimo Nr. 11SD-(14.11.104.)-1655, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. 1T-(7.)-89, 2013 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. lSS-(7.5)-1013, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus vedėjo 2013 m. kovo 27 d. įsakymo atitinkamų dalių teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovo pareigos atlikti pareiškėjo įvardintus veiksmus.

Esminis sprendžiamas ginčas kilo dėl to, ar pagrįstai paaiškėjus apie tai, kad pareiškėjo tėvas J. T. mirė, jo pateiktas prašymas dėl valstybinės žemės sklypų įsigijimo nebuvo nagrinėjamas ir ar pareiškėjui A. T. paveldėjus J. T. nuomos teisę į 12,00 ha ir 2,65 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose, jis paveldėjo ir J. T. teisę pagal 2006 m. vasario 10 d. prašymą pirkti ginčijamus žemės sklypus.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendime vertino, jog pareiškėjas tokią teisę paveldėjo, jo skundą tenkino iš dalies ir panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus 2012 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. 11SD-(14.11.104.)-1655, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. 1T-(7.)-89, 2013 m. kovo 27 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus vedėjo įsakymo Nr. HVĮ-(14.11.2.)-250 dalį dėl sąrašo patvirtinimo, kurio 1 punktu P. Ž. leista pirkti pareiškėjo nuomojamą ir dirbamą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, sklypo bloko Nr. 0002, sklypo Nr. plane 211, sklypo plotas 10,6200 (ha), 2 punktu R. M. leista pirkti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, sklypo bloko Nr. 0002, sklypo Nr. plane 217, sklypo plotas 2,6500 (ha), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. lSS-(7.5)-1013 bei įpareigojo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyrių svarstyti 2006 m. vasario 10 d. prašymą dėl A. T. įtraukimo į asmenų, pageidaujančių išsipirkti žemės ūkio paskirties žemę, sąrašą.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyrius ir trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia, jog teismas netinkamai aiškino, taikė paveldėjimo teisinius santykius reguliuojančius aktus ir atitinkamai darė nepagrįstas išvadas dėl pareiškėjo pateiktų skundo reikalavimų tenkinimo.

Kiek tai susiję su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė normas, reglamentuojančias paveldėjimo teisinius santykius, valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimą, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog atsakovas tokią poziciją iš esmės grindžia tuo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriui J. T. pateiktas prašymas dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pirkimo negalėjo būti tenkinamas pareiškėjo, kaip jo įpėdinio atžvilgiu, nes J. T. nebuvo sumokėjęs įmokų pinigais už valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus ir atitinkamai, atsakovo nuomone, nesusiklostė paveldėjimo santykiai.

Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, jog administracinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjo tėvas J. T. mirė 2010 m. birželio 21 d. ir pareiškėjas, be kita ko, yra jo įstatyminis įpėdinis, jam yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. J. T. mirė 2010 m. birželio 21 d. (t. I, b. l. 26), todėl paveldėjimo teisiniams santykiams taikomos palikimo atsiradimo metu galiojęs teisinis reguliavimas.

Pabrėžtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 23 straipsnio nuostatas aiškindamas sistemiškai, viso konstitucinio reguliavimo kontekste, yra nurodęs, kad paveldėjimo teisės institutas kyla iš Konstitucijos. Konstitucija garantuoja paveldėjimo teisę. Pagal Konstituciją paveldėjimo santykiai turi būti reguliuojami tik įstatymais. Įstatymų leidėjas reguliuodamas šiuos santykius privalo paisyti Konstitucijos principų ir normų (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutarimą).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.1 straipsnio 1 dalis konkrečiai numato, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Pagal CK 5.2 straipsnio 2 dalį paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos. Nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu (teisė į garbę ir orumą, autorystė, teisė į autorinį vardą, į kūrinio neliečiamybę, į atlikėjo vardą ir atlikimo neliečiamybę), teisė į alimentus ir pašalpas, mokamas palikėjui išlaikyti, teisė į pensiją, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CK 5.3 str.). Be to, pagal CK 1.112 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bendrą taisyklę turtinės teisės perduodamos ir paveldimos, nebent jos būtų neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu.

Be to, pastebėtina, jog civiliniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), taip pat specialiaisiais civilinių santykių principais: subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, nesikišimo į privačius santykius ir kt. (CK 1.2, 3.3 ir kt. str.). CK 1.2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas civilinių teisių apribojimo principas: civilines teises gali apriboti tik įstatymai ar įstatymų pagrindu – teismas, jeigu toks apribojimas būtinas viešajai tvarkai, geros moralės principams, žmonių sveikatai ir gyvybei, asmenų turtui, jų teisėms ir teisėtiems interesams apsaugoti. Šioje teisės normoje atsispindi bendrieji asmens teisių apribojimą pateisinantys kriterijai: teisėtumo (tai turi būti nustatyta įstatymu), būtinumo (tai turi būti būtina visuomenės požiūriu svarbesnio intereso apsaugai), proporcingumo (asmens teisių negalima riboti daugiau negu būtina prioritetiniu pripažįstamo intereso apsaugai). Iš šio principo prigimties išplaukia, kad asmens teises, inter alia, civilines teises, ribojantys įstatymai teismo negali būti aiškinami plečiamai. Teisė paveldėti mirusio fizinio asmens turtą, t. y. perimti jo turėtas turtines ir kai kurias asmenines neturtines teises (CK 5.1 str. 1 d.), yra civilinė asmens teisė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2009). Atitinkamai, į tai atsižvelgus aiškintinas ir teisinis reguliavimas, susijęs su paveldėjimu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, jog iš paveldėjimo teisinių santykių kylančių teisių prigimtį ir esmę lemia paveldėjimo teisinių santykių specifika, t. y tai, kad: 1) paveldėjimas yra fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimo mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams būdas; 2) palikėjui mirus, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui, neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas; 3) neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis; 4) kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2008, 2011 m. lapkričio 4 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2011).

Pažymėtina, jog administracinėje byloje ginčo nekyla dėl to, kad pareiškėjas A. T. paveldėjo pagal įstatymą nuomos teisę į 12,00 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., Nemakščių sen., Raseinių r. sav., registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kadastro vietovė, paskirtis: žemės ūkio, ir 2,6500 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., Raseinių r. sav., registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kadastro vietovė, paskirtis: žemės ūkio. Iš nekilnojamojo turto registro išrašo taip pat matyti, kad dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k, yra sudaryta įregistruota nuomos sutartis, kaip nuomininkas yra nurodomas A. T.. Įvardintos teisės įregistravimo pagrindas 2006 m. balandžio 25 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. N72/06-0071, 2010 m. lapkričio 9 d. paveldėto turto pasidalinimo sutartis Nr. KR3621, 2010 m. lapkričio 9 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. KR3620. Nuomos sutartis sudaryta nuo 2010 m. lapkričio 9 d. iki 2021 m. balandžio 25 d. (t. I, b. l. 22). Tie patys duomenys iš esmės yra nurodyti ir dėl valstybinio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k. (t. I, b. l. 23).

Kita vertus, teisėjų kolegija šioje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pareiškėjui A. T. su nuomos teise į valstybinės žemės sklypus perėjo susijusi teisė išpirkti nuomojamus valstybinės žemės sklypus. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti tokią išvadą.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pabrėžia, jog administracinėje byloje nėra pateiktas J. T. 2006 m. vasario 10 d. prašymas dėl ginčo žemės sklypų įsigijimo. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas turėtų išsireikalauti papildomai šį įrodymą ir jį įvertinti, atsižvelgti ir įvertinti tai, kokiu pagrindu, remiantis kokiu konkrečiu reguliavimu ir kokiomis sąlygomis buvo siekiama įsigyti ginčo žemės sklypus nuosavybėn, t. y. ar buvo siekiama įsigyti žemės sklypus tam tikra lengvatine nustatyta tvarka (pirmumo teise) ir remiantis specialiu reguliavimu.

Pabrėžtina, jog Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numato, kad asmenims žemės reformos metu žemė, miškas ir vandens telkiniai (suformuotais žemės sklypais) parduodami laikantis šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytos eilės ir pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus teritorijų planavimo dokumentus. Asmenys, pirkdami iš valstybės žemę, gali įsigyti ją iš karto arba išsimokėtinai, bet ne per ilgesnį kaip 15 metų laikotarpį Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę subjektai gali įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) nustatyta tvarka.

Pažymėtina, jog Laikinuoju įstatymu, be kita ko, buvo siekta užtikrinti, kad Lietuvos nacionalinis turtas – žemės ūkio paskirties žemė būtų naudojama racionaliai, skatinant žemės ūkio veiklą ir konkurencingą žemės ūkį, sudarant sąlygas racionaliai tvarkomoms žemės valdoms suformuoti ir žemės konsolidacijai; išsaugoti ir pagerinti natūralią aplinką, užtikrinti vietos savivaldos ir vietos bendruomeninių organizacijų dalyvavimą skatinant žemės ūkio veiklą, subalansuotą teritorinę kaimo ekonomiką ir bendruomenių plėtrą, įskaitant kaimo gyventojų užimtumo didinimą.

Laikinojo įstatymo 2 straipsnis gana aiškiai numato teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemę turinčius asmenis. Šiuo atveju nėra pakankamai aišku, nesant pateikto paties 2006 m. vasario 10 d. prašymo, proceso šalių paaiškinimų, ar pareiškėjo tėvas J. T. siekė įsigyti ginčo žemės sklypus Laikinojo įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu šiuo atveju žemės sklypai buvo siekiami įsigyti remiantis ir Laikiname įstatyme numatytu reguliavimu, pirmosios instancijos teismas prieš darydamas išvadą, jog pareiškėjas paveldėjo turtinę teisę turėtų taip pat įvertinti tai, ar pareiškėjas atitinka Laikinojo įstatymo numatytą reguliavimą, kad galėtų tapti įpėdiniu.

Pažymėtina, jog atitinkamais atvejais teisė paveldėti nėra absoliuti – tam, kad galėtų paveldėti, įpėdinis taip pat turi atitikti įstatymuose nustatytus reikalavimus (žr. mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 2 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-342/2004, 2006 m. gruodžio 28 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-694/2006, 2008 m. balandžio 29 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-254/2008).

Be to, pabrėžtina, jog atsakovo nurodytas Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 (2011 m. vasario 13 d. redakcija) (toliau – ir Taisyklės), 6 punktas numato, kad, jeigu asmuo mirė, teisę pirkti iš valstybės jo naudotą asmeninio ūkio žemę įgyja jo įpėdiniai CK nustatyta tvarka. Taisyklių 7 punktas nustato, kad mirus asmeniui, kuris už suteiktą ir naudojamą žemės sklypą nustatytąja tvarka sumokėjo įmokas pinigais arba valstybės vienkartinėmis išmokomis, teisę pirkti šį žemės sklypą įgyja CK nustatyta tvarka jo įpėdiniai, kuriems įskaitoma suma, mirusiojo asmens sumokėta už perkamą žemės sklypą. Tačiau šiuo atveju, kaip minėta, byloje nėra pateikto 2006 m. vasario 10 d. prašymo dėl ginčo žemės sklypų įsigijimo ir nėra aišku, ar pareiškėjo tėvas nesiekė šio žemės sklypo įsigyti išsimokėtinai. Be to, šiuo atveju byloje taip pat nėra duomenų, leidžiančių ginčo žemę vertinti kaip asmeninio ūkio žemės. Atitinkamai, šios aplinkybės taip pat yra reikšmingos aiškinant byloje susiklosčiusią situaciją ir nurodytas nuostatas.

Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog atsakovo argumentai, kad J. T. iki savo mirties nepateikė visų reikalingų dokumentų valstybinės žemės įsigijimui, todėl turtinė teisė ir dėl šių aplinkybių negali būti paveldima, vertintini kritiškai ir neleidžia vien tik remiantis šiuo pagrindu netenkinti pateikto pareiškėjo skundo. Šios konkrečios administracinės bylos aplinkybių kontekste matyti, kad nors prašymas pirkti žemės sklypus buvo pateiktas 2006 m. vasario 10 d., J. T. mirė 2010 m. birželio 21 d. (t. I, b. l. 26), tuo tarpu pats atsakovas 2014 m. balandžio 3 d. spręsdamas ginčo žemės sklypų pardavimų klausimą siuntė J. T. pranešimą dėl pateiktų dokumentų trūkumų, prašydamas juos pateikti (t. I, b. l. 17), nors J. T. jau buvo miręs. Atitinkamai, nurodyti atsakovo argumentai dėl atitinkamų dokumentų pateikimo iš esmės yra susiję su nurodytos teisės įgyvendinimu, be to, kaip matyti teisė pirkti ginčo žemės sklypus nebuvo nepagrįstai neįgyvendinta ne dėl J. T. nepagrįstų ar kitokių veiksmų, o dėl atsakovo veiksmų atitinkamu metu pradėti žemės pardavimo procedūras.

Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visų kilusiam ginčui išspręsti reikšmingų aplinkybių nenustatė, jų neįvertino. Atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino nurodytų aspektų, o jų vertinimas pirmą kartą apeliacinės instancijos teisme reikštų teisės į apeliaciją pažeidimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinė byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl šių aplinkybių atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus ir trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir administracinė byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus ir trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Dainius Raižys

Virginija Volskienė