A-143-959-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A143-959/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02073-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. sausio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens V. J. prašymą dėl išlaidų atlyginimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Fisanta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Fisanta“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. J., Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Fisanta“ (toliau – pareiškėjas, UAB „Fisanta“) kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus (toliau – VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyrius) 2013 m. gegužės 14 d. raštą Nr. (37)SD-6382 „Dėl Jūsų rašto“; 2) įpareigoti VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyrių atlikti papildomą tyrimą dėl sunkaus nelaimingo atsitikimo (2010 m. sausio 4 d. apie 11.45 val. (duomenys neskelbtini) esančioje sodyboje, darbuotojas V. J., darbdavys UAB „Fisanta“), paaiškėjus naujoms aplinkybėms; 3) priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – atsakovas) bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 15 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. birželio 10 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 15 d. sprendimą paliko nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. J. (toliau – trečiasis suinteresuotas asmuo) 2014 m. birželio 12 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui išsiuntė paštu prašymą dėl išlaidų atlyginimo, kuriuo prašė priteisti iš pareiškėjo turėtas išlaidas advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme – 2 420 Lt – bei apeliacinės instancijos teisme– 1 210 Lt – apmokėti pagal pateiktus dokumentus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 20 d. nutarties dalimi pareiškėjo prašymo dalį dėl 1 210 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme priteisimo perdavė nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teismas nustatė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat prašė atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Pažymėjo, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (administracinės bylos Nr. AS525-422/2009, Nr. AS8-83/2007, Nr. AS14-1/2007, Nr. AS11-53/2006) prašymas dėl išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo nagrinėtinas apeliacinės instancijos teisme. Jei toks prašymas paduotas ne tiesiogiai apeliacinės instancijos, o pirmosios instancijos teismui, šis teismas prašymą turėtų persiųsti apeliacinės instancijos teismui. Todėl, atsižvelgdamas į nurodytą administracinių teismų praktiką, teismas trečiojo suinteresuoto asmens prašymo dalį dėl 1 210 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme priteisimo perdavė nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Pareiškėjas atsiliepimu į prašymą prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – Konstitucinis Teismas) dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 44 straipsnio 5 dalies konstitucingumo, taip pat atmesti prašymą.

Pareiškėjas nurodo, kad teismo sprendimas nėra traktuotinas kaip naudingas ar nenaudingas trečiajam suinteresuotam asmeniui. Pastarasis neturi jokios teisės, kad atsakovas būtų ar nebūtų teismo įpareigotas atlikti papildomus tyrimo veiksmus. Pirmosios instancijos teismas ex officio įtraukė trečiąjį suinteresuotą asmenį į bylą. Trečiųjų suinteresuotų asmenų ratas savo esme nėra niekaip apribotas jokia ABTĮ nuostata ir iš esmės yra teisinio neapibrėžtumo teisiniame reguliavime faktorius. ABTĮ nėra apibrėžta, ką reiškia sąvokos: patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės. Jeigu teismas priimtų sprendimą visiškai patenkinti trečiojo suinteresuoto asmens prašymą, būtina, kad motyvuojamojoje dalyje tinkamai ir aiškiais galiojančios teisės kriterijais būtų įvertinta, ar tikrai nebuvo dalinio interesų patenkinimo. Turi būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą ištirti, ar ABTĮ 44 straipsnio 5 dalis neprieštarauja konstituciniam asmenų lygybės prieš įstatymą principui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

II. Prašymas tenkintinas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo siekia, kad būtų atlygintos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme patirtos atstovavimo išlaidos.

ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 5 dalimi, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į išlaidų atlyginimą. Be to, ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas.

Šioje byloje sprendimas priimtas trečiojo suinteresuoto asmens naudai (apgintos trečiojo suinteresuoto asmens teisės nuo pareiškėjo siekio pripažinti tik jį atsakingu dėl nelaimingo atsitikimo darbe, eliminuojant pareiškėjo atsakomybę) (II t., b. l. 95–101; IV t., b. l. 18–26), todėl jis turi teisę reikalauti iš pareiškėjo atlyginti nurodytas išlaidas.

Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl ABTĮ 44 straipsnio 5 dalies konstitucingumo (ABTĮ 4 str. 2 d.).

Vadovaujantis ABTĮ 45 straipsnio 1 dalimi, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Pagal trečiojo suinteresuoto asmens prašymą dėl išlaidų atlyginimo (IV t., b. l. 33–34), nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo patirtos 1 210 Lt atstovavimo išlaidos. Tokią sumą jis sumokėjo advokatei Daivai Balčiūnienei už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šias išlaidas pagrindžia 2013 m. lapkričio 29 d. PVM sąskaita už teisines paslaugas Nr. ADB 1670 (IV t., b. l. 36), 2013 m. lapkričio 29 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 614224 (IV t., b. l. 35). Advokatės teisę atstovauti trečiajam suinteresuotam asmeniui patvirtina 2013 m. lapkričio 29 d. atstovavimo sutartis Nr. 174 (IV t., b. l. 6).

Vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 6 dalimi, atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Toks dydis nustatytas Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA). Apskaičiuojant užmokestį už teisines paslaugas, atsižvelgtina į šių teisinių paslaugų suteikimo metu galiojusią MMA. Šiuo atveju yra aktuali Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2013 m. sausio 1 d. patvirtinta minimali mėnesinė alga – 1 000 Lt.

Iš bylos matyti, kad joje yra trečiojo suinteresuoto asmens 2013 m. gruodžio 2 d. atsiliepimas į apeliacinį skundą (IV t., b. l. 1–5). Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą, rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą – 1 500 Lt (1,5 x 1 000 Lt MMA). Prašomas priteisti atlyginimas – 1 210 Lt – neviršija Rekomendacijų nustatyto maksimalaus dydžio. Atsižvelgiant į tai, taip pat į Rekomendacijų 2 punkto nuostatas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, trečiajam suinteresuotam asmeniui atlygintina prašoma suma.

Taigi galima konstatuoti, jog trečiojo suinteresuoto asmens turėtos pagrįstos atstovavimo išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, yra 1 210 Lt, kurios priteistinos iš pareiškėjo.

Pagal Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 20 straipsnio 4 dalį, teismai ir išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, nuo euro įvedimo dienos nagrinėdami skundus ir apeliacinius bei kasacinius skundus dėl iki euro įvedimo dienos priimtų sprendimų skirti baudą ar nustatyti piniginę prievolę, savo sprendime nurodo paskirtos piniginės baudos ar nustatytos piniginės prievolės piniginės išraiškos dydį eurais taikydami perskaičiavimo kursą ir šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytą apvalinimo taisyklę (pagal šią taisyklę, Administracinių teisės pažeidimų kodekso, ABTĮ ir kitų įstatymų nustatyta tvarka paskirtos piniginės baudos ar nustatytos piniginės prievolės po litų perskaičiavimo į eurus apvalinamos vieno euro tikslumu visais atvejais paliekant perskaičiuotą skaičių eurais nepakitusį). Atsižvelgiant į tai, taip pat į 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojusio 2014 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 851/2014, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2866/98 dėl Lietuvai taikytino euro perskaičiavimo kurso, 1 straipsnyje nustatytą euro perskaičiavimo kursą – 3,45280 Lietuvos lito, paminėta piniginė suma litais perskaičiuotina į eurus bei apvalintina 350 eurų tikslumu (1 210 Lt / 3,45280 Lt).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Trečiojo suinteresuoto asmens V. J. prašymą dėl išlaidų atlyginimo patenkinti.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui V. J. iš pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Fisanta“ 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Skirgailė Žalimienė