A-680-556/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-680-556/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00585-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu (b. l. 3–5), kurį patikslino (b. l. 21–22), į teismą prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento, 740 Lt turtinės ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas paaiškino, jog 2012 m. birželio 25 d. jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, o 2012 m. birželio 29 d. nutarimu jam paskirta administracinė nuobauda –200 Lt bauda, už tai, kad jis 2012 m. birželio 20 d. 16.00 val. VĮ poilsio namų „Baltija“ žemės sklype adresu: (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo nupjovė 18 cm skersmens paprastąją ievą, kuri priskirta saugotiniems želdiniams, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 78 straipsnio 1 dalyje, taip pat apskaičiuota aplinkai padaryta žala – 540 Lt. Nurodė, kad baudą ir aplinkai padarytą žalą yra sumokėjęs, tačiau nubaustas buvo nepagrįstai ir dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Pareiškėjo teigimu, nupjautas medis buvo ne ieva, bet mažalapė liepa, be to, jis nupjovė ne visą medį, o vėjo ant greta augančios obels nulenktą šaką ir nudžiūvusią šaką, todėl žalos aplinkai nepadarė. Teigė, kad pareigūnai neteisingai išmatavo medžio skersmenį, nes matavo ne pjūvio vietoje, o ties kelmu, taip padidindami aplinkai padarytos žalos dydį. Taip pat nurodė, kad kreipėsi į savivaldybės vyr. ekologę dėl leidimo, tačiau dvi savaites atsakymo nesulaukė, todėl nugenėjo šakas be leidimo.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento, atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 30–32) prašė skundą atmesti.

Atsakovas paaiškino, kad nėra visų būtinųjų sąlygų viešajai atsakomybei atsirasti pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį. Atsakovas nesutinka su pareigūnų veiksmų vertinimu kaip neteisėtų. Priešingai, nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 8, 9, 15, 16 punktus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, nustatę administracinius teisės pažeidimus, yra įpareigoti imtis visų priemonių išaiškinti pažeidimus ir patraukti administracinėn atsakomybėn nustatytus pažeidėjus, apskaičiuoti gamtai padarytą žalą bei užtikrinti jos išieškojimą. Nurodė, kad A. B. 2012 m. birželio 20 d. 16.00 val. neturėdamas leidimo nupjovė 18 cm skersmens paprastąją ievą, kuri priskirta saugotiniems želdiniams, todėl buvo pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn. Pažymėjo, kad pareiškėjas viso administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu pripažino padaręs pažeidimą, gailėjosi, jam buvo paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda ir išdėstytas aplinkai padarytos žalos mokėjimas po 45 Lt per mėnesį.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 29 d. sprendimu (b. l. 73–77) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, kad nagrinėjamos bylos dalykas – turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento, CK 6.271 straipsnio pagrindu.

Teismas nurodė, kad iš patikslinto skundo turinio ir pareiškėjo paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, jog reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas kildina iš Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento veiksmų surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priimant nutarimą.

Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalimi, CK 6.263 straipsnio 1 dalimi, 6.271 straipsnio 1, 4 dalimis. Teismas konstatavo, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo:

1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 str.), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 str.). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013, kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas viešuoju administravimu (LVAT plenarinės sesijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-689/2003, 2014 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1093-2014). Tačiau tai nereiškia, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje neturi būti atlyginama, jeigu egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos.

Galimybė atlyginti administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padarytą žalą, remiantis CK 6.271 straipsniu, LVAT praktikoje taip pat yra pripažįstama (pvz., 2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-822/2007, 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1197/2007, 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-751/07, 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008, 2010 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-155/2010, 2010 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-207/2010, 2010 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-491/2010, 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-159/2011).

Tačiau pagal LVAT praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui. Pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (pvz., LVAT 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.). Teismas, remdamasis civilinės teisės normų, kurios taikytinos šioje byloje, aiškinimu, pirmiausia nagrinėjo neteisėtų pareigūnės, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusios nutarimą, veiksmų ar neveikimo buvimo (nebuvimo) klausimą.

Teismas nurodė, kad analizuojant, ar yra viešosios atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai (neveikimas) – būtina nustatyti ir įvertinti, ar atsakovė, atlikdama pareiškėjo nurodomus veiksmus (neveikimą), iš kurių kildinama žala, veikė taip, kaip pagal įstatymus valstybės institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Teismas pažymėjo, kad Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, jog viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus.

Vertintina, kokiais teisės aktų reikalavimais vadovaudamasi atsakovė privalėjo veikti priimdama sprendimus ir, ar pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasi šių reikalavimų (LVAT 2013 m. rugpjūčio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1288/2013). LVAT praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (LVAT 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; kt.).

Teismas bylos duomenimis nustatė, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūros vyresniojo valstybinė aplinkos apsaugos inspektorė S. P. 2012 m. birželio 25 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, jog pareiškėjas 2012 m. birželio 20 d. 16.00 val. VĮ poilsio namų „Baltija“ žemės sklype, adresu: (duomenys neskelbtini), neturėdamas savivaldybės išduoto leidimo saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams, nupjovė 18 cm skersmens paprastąją ievą, kuri priskirta saugotiniems želdiniams, augantiems ne miško paskirties žemėje pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 206 3.1 punktą ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 10 d. sprendimo Nr. T2-159 3.1 punktą. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūros vyresnioji valstybinė aplinkos apsaugos inspektorė S. P. 2012 m. birželio 29 d. priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 16 AM 082945, kuriuo pripažino A. B. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 78 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė jam 200 Lt baudą, taip pat apskaičiavo aplinkai padarytos žalos dydį – 540 Lt. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą pripažino padaręs pažeidimą, nuoširdžiai gailėjosi, sutiko su nupjauto medžio matavimais ir tai patvirtino savo parašu, prašė išdėstyti apskaičiuotos žalos aplinkai mokėjimą. Iš atsakovo atsiliepimo matyti, kad priimto nutarimo pareiškėjas neskundė, jis yra įsiteisėjęs ir nepanaikintas, paskirtą baudą sumokėjo ir apskaičiuotą žalą pilnai atlygino. Tai yra reikšminga aplinkybė, nes faktinės aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu institucijos nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje, ir jų vertinimas bei administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas nagrinėjamoje byloje iš naujo neįrodinėjami.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (redakcija, galiojusi administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo ir nutarimo priėmimo metu, nuo 2011 m. liepos 13 d. iki 2013 m. birželio 1 d.) 12 straipsnio 1 dalies 8, 9, 15, 16 punktais, ATPK (redakcija, galiojusi administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo ir nutarimo priėmimo metu, nuo 2012 m. birželio 5 d.) 242 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 259 straipsniu, konstatavo, kad nurodytos teisės normos ir buvo teisinis pagrindas Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūros vyresniajai valstybinei aplinkos apsaugos inspektorei S. P. surašyti 2012 m. birželio 25 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priimti 2012 m. birželio 29 d. nutarimą, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta bauda.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 11 straipsnio 1 dalis numato, jog vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus (...) galios suteikiamos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančios institucijos ir aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių institucijų valstybės tarnautojams priimant juos į šias pareigas arba aplinkos ministro įsakymu. Minėto įstatymo 12 straipsnio 4 ir 5 dalys numato, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, nepaisant jų tarnybos vietos, turi teisę vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos teritoriniuose vandenyse ir ekonominėje zonoje Baltijos jūroje.

Byloje nėra duomenų, kad vyresniosios valstybinės inspektorės S. P. įgaliojimai buvo sustabdyti ar atimti administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo ir nutarimo priėmimo metu. Aptarto teisinio reguliavimo ir nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūros vyresnioji valstybinė aplinkos apsaugos inspektorė S. P. veikė savo įgaliojimų ribose, t. y. turėjo teisę ir pareigą surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priimti nutarimą dėl pažeidimo, numatyto ATPK 78 straipsnio 1 dalyje.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra teisinio pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjo atžvilgiu 2012 m. birželio 25 d. surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir 2012 m. birželio 29 d. institucija elgėsi nesilaikydama teisės aktų reikalavimų ar veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeidžiant bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. nėra teisinio pagrindo konstatuoti neteisėtus veiksmus. Vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimas eliminuoja teisinį poreikį svarstyti dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo.

Nesant privalomųjų sąlygų, civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negali būti taikoma ir nėra teisinio pagrindo priteisti pareiškėjui prašomą turtinę ir neturtinę žalą.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 81–86) prašo iš esmės panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 29 d. sprendimą.

Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, išdėstytais skunde pirmosios instancijos teismui. Teigia, kad teismas nevisapusiškai ištyrė byloje esančias aplinkybes, įrodymus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas viešuoju administravimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-689/2003). Tačiau tai neleidžia teigti, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje neturi būti atlyginama. Ji atlyginama, bet atlyginama tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas. Galimybė atlyginti administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padarytą žalą, remiantis CK 6.271 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra pripažįstama (pvz., 2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-822/2007, 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1197/2007, 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-751/07, 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330-2008, 2010 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-155/2010, 2010 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-207/2010, 2010 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-491/2010, 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-159/2011). Taigi pirmosios instancijos teismas turėjo teisę bei pareigą pasisakyti iškeltų reikalavimų atžvilgiu, kas ir buvo padaryta.

Vienas iš privalomų viešosios atsakomybės elementų – neteisėtumas. Siekiant veiksmus pripažinti neteisėtais, būtina konstatuoti, kad valdžios institucijos neįvykdė įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6. 246 str. 1 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuomone, gautoje patikrinti administracinėje byloje pagal surinktus įrodymus nebuvo pagrindo daryti išvadai, kad 2012 m. birželio 25 d. surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą pareiškėjui (apeliantui), o vėliau ir priėmus nutarimą, teisinis vienetas elgėsi nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų ar veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeidžiant bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai bei rūpestingai. Teismas atliko pareigūno veiksmų analizę teisės normų, reguliuojančių administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą, plotmėje bei padarė pagrįstą išvadą, jog nustatytas teisinis reguliavimas pažeistas nebuvo – S. P., kaip pareigūnė, veikė savo įgaliojimų ribose.

Ir pats pareiškėjas (apeliantas) neįvardijo, kaip konkrečiai pasireiškė neteisėtumas. Minima, kad nupjautas medis buvo ne ieva, o mažalapė liepa, kad buvo nupjautas ne visas medis, o vėjo ant greta augančios obels nulenkta šaka, kad pareigūnai neteisingai išmatavo medžio skersmenį, nes matavo ne pjūvio vietoje, o ties kelmu, kad kreipėsi į savivaldybės vyr. ekologę dėl leidimo, tačiau dvi savaites atsakymo nesulaukęs ir nugenėjo šakas be leidimo. Tačiau visi šie pareiškėjo argumentai iš esmės nukreipti į paneigimą inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, kuris išnagrinėtas, o priimtas sprendimas (bendrine prasme) yra įsiteisėjęs, pripažįstant A. B. kaltu dėl teisei priešingos veikos. Argumentų, kaip pasireiškė pareigūno veiksmų neteisėtumas, dėl kurio galėjo būti padaryta turtinė bei neturtinė žala, iš esmės nėra.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje pasisakyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Vadinasi, jei pareigūnas surinko įrodymus ir yra įsitikinęs (o įsitikinimas pagrįstas visapusišku bylos išnagrinėjimu) dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, tokie veiksmai, nesant pareigūno aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, negali suponuoti neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo. Šioje administracinėje byloje nebuvo nustatyti pareigūno (ų) veiksmų prieštaravimai teisės aktų reikalavimams, apibrėžiantiems patraukimą administracinėn atsakomybėn, o taip pat bendro pobūdžio pareigų nevykdymas, todėl darytina išvada, kad neteisėtų veiksmų nebuvimas konstatuotas pagrįstai, visiškai paneigęs galimybę į turtinės bei neturtinės žalos atlyginimą.

Dėl išdėstytų priežasčių teigtina, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, apibrėžiančias neturtinės bei turtinės žalos atlyginimą. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažintinas teisėtu bei pagrįstu, todėl apeliacinio skundo tenkinti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius