AS-492-151-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS492-151/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05666-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.7.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. I. ir J. I. vardu V. I. paduotą skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. V. I. padavė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui pareiškėjų V. I. ir J. I. vardu, prašydama panaikinti atsakovo sprendimus ir įpareigoti atsakovą įregistruoti daugumos bendrasavininkų sudarytą sutartį (b. l. 1-3).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 30 d. nutartimi (b. l. 21-22) skundą atsisakė priimti.

Teismas sprendė, kad skundą pareiškėjų vardu teisme pareiškė neįgaliotas asmuo. Pažymėjo, jog teismui pateiktas įgaliojimas suteikia teisę V. I. valdyti ir tvarkyti pareiškėjams nuosavybės teise priklausantį butą ir tuo tikslu atstovauti jų interesus visose įstaigose ir organizacijose, tačiau teisė pareikšti skundą teisme ar jį pasirašyti, o taip pat ir vesti bylą teisme juo nėra suteikiama. Dėl šios priežasties skundą atsisakyta priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu kaip paduotą neįgalioto pagal ABTĮ 50 straipsnio nuostatas vesti bylą asmens.

II. Pareiškėjas J. I. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodo, kad V. I. išduotame įgaliojime yra numatyta įgaliotinio teisė atstovauti įgaliotojus visose institucijose, rašyti jų vardu pareiškimus, prašymus, o tai reiškia ir atstovauti teismuose. Mano, kad teismas formaliai sprendė skundo priėmimo klausimą, nepagrįstai nenustatė termino trūkumams pašalinti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Atskirasis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos principas nereiškia, kad teisę kreiptis į teismą asmuo turi bet kuriuo atveju. Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos įgyvendinimu įstatymo nustatyta tvarka.

Teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidos ir įgyvendinimo sąlygos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ).

Asmens procesinės subjektinės teisės kreiptis į teismą prielaidos yra įtvirtintos ABTĮ 37 straipsnyje. Viena iš neigiamų teisės kreiptis į teismą prielaidų yra kai skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo. Teismas tokiu atveju atsisako priimti skundą (prašymą) (ABTĮ 37 str. 2 d. 7 p.).

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju skundas teismui paduotas neįgalioto vesti bylą asmens. Atskirojo skundo argumentas, kad įgaliojime aptarta V. I. teisė atstovauti J. I. ir V. I. visose įstaigose ir organizacijose suteikia jai teisę įgaliotojų vardu vesti bylą teisme yra nepagrįsti.

Remiantis Vyriausiojo administracinio teismo praktika, aiškinančia ABTĮ 50 straipsnio, 2 dalies, reglamentuojančios atstovų pagal pavedimą įgaliojimus, nuostatas, pateiktame įgaliojime turi būti konkrečiai įvardinta atstovo teisė vesti bylą (atstovauti) teisme. Pažymima, jog įstatymų leidėjas atstovo pagal pavedimą teisę atstovauti subjektui administraciniame teisme, taip pat ir teisę pasirašyti skundą, aiškiai susiejo su reikalavimu turėti atitinkamą įgaliojimą vesti bylą teisme. Abstraktus įgaliojimas atstovauti subjektui visose valstybinėse ir privačiose įstaigose bei organizacijose, pasirašyti raštus ir panašiai nėra pakankamas (2011 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-557/2011, taip pat žr. 2011 m. spalio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-516/2011).

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos pagrįstai atsisakė priimti skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu nenustatęs termino trūkumams pašalinti, kadangi iš pateikto įgaliojimo galima buvo spręsti, jog skundą kito asmens vardu padavusiam asmeniui teisė paduoti ir pasirašyti skundą administraciniam teismui pareiškėjų vardu nėra suteikta. Tokia praktika formuojama ir kitose Vyriausiojo administracinio teismo bylose (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-570/2010; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-411/2009).

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti jos atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. I. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė