2K-17/2014 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-17/2014

Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00719-2010-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.19.4;

2.1.7.4.1;

2.4.2.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Tomo Šeškausko, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorei Rasai Lukaševič,

gynėjui advokatui Jovitui Elzbergui,

išteisintajam V. N.,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Mindaugo Taškūno kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 14 d. nutarties.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. nuosprendžiu V. N. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 288 straipsnį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 14 d. nutartimi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos Dalios Bajerčiūtės pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

V. N. išteisintas pagal BK 288 straipsnį dėl kaltinimo, kad, būdamas valstybės tarnautoju, kišosi į kito valstybės tarnautojo veiklą, t. y. būdamas valstybės politiku, (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos nariu ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės meru (išrinktu (duomenys neskelbtini), nuo 2010 metų gegužės mėnesio (ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytos datos) iki 2010 m. rugsėjo 9 d. 14 val. tyčia, naudodamasis savo įtaka ir tarnybine padėtimi, turėdamas tikslą priversti (duomenys neskelbtini) savivaldybės kontrolierių Š.

S. netinkamai, atsisakant teisėtų veiksmų, atlikti savo pareigas, neoficialiai žodžiu reikalavo, kad šio vadovaujama Kontrolės ir audito tarnyba, atlikusi ir 2010 m. birželio 9 d. surašiusi AB „A“ ir 2010 m. gruodžio 27 d. UAB „B“ audito ataskaitas, priimtų priešingus, nei auditų metu nustatyta, palankius bei naudingus jo atstovaujamai valdančiajai partijai sprendimus, kuriuose būtų nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie UAB „B“ ir AB „A“ nuomos sutarties efektyvumą bei veiklą; po to, kai Š. S. viešai pareiškė, kad (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos statybos pradėtos pažeidžiant Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio reikalavimus, nes negautos (duomenys neskelbtini) savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos išvados, o (duomenys neskelbtini) naujienų portale www.delfi.lt buvo paskelbtas straipsnis (duomenys neskelbtini), V.

N. žodžiu nurodė Š. S. parašyti atsistatydinimo pareiškimą, o šiam nesutikus, 2010 m. liepos 23 d. savo tarnybiniu pavedimu dėl tyrimo atlikimo Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjo (duomenys neskelbtini) savivaldybės kontrolieriaus Š. S. tarnybinio nusižengimo tyrimą ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės Tarybos 2010 m. rugsėjo 8 d. posėdyje apie 13 val. inicijavo darbotvarkės projekto pakeitimą, siūlydamas į ją įtraukti kontrolieriaus Š. S. atleidimą iš pareigų, tačiau, Tarybos nariams nepritarus, šis į Tarybos posėdžio darbotvarkę nebuvo įrašytas.

Po to V. N. 2010 m. rugsėjo 9 d., apie 14 val., savo tarnybiniame kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini), darydamas Savivaldybės kontrolieriui Š. S. psichologinę įtaką, vertė išklausyti jo reikalavimus Savivaldybės kontrolieriaus vadovaujamai tarnybai dėl auditų atlikimo, nurodydamas, kad valdančiajai partijai naudingus patikrinimus reikia atlikti per tris dienas, o nenaudingus per trejus metus. Taip V. N. kišosi į valstybės tarnautojo – Savivaldybės kontrolieriaus Š. S. veiklą, siekdamas priversti atsisakyti teisėtų veiksmų ir atlikti neteisėtus veiksmus jo atstovaujamos politinės organizacijos naudai, t. y. kad būtų priimti sprendimai, kuriuose būtų nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, bei vilkinami šiai organizacijai nenaudingi patikrinimai.

V. N. buvo išteisintas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir dėl kaltinimo tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju, tyčia viršijo savo įgaliojimus ir taip padarė didelę žalą valstybei. Pirmiau nurodytais veiksmais V. N. pažeidė: Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 10 punkto reikalavimus priimti Savivaldybės kontrolieriaus (Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) pateiktas audito ataskaitas ir išvadas dėl atlikto finansinio ir veiklos audito rezultatų, prireikus organizuoti šių ataskaitų ir išvadų svarstymą Savivaldybės tarybos komitetų ir Savivaldybės tarybos posėdžiuose; (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2009 m. liepos 1 d. sprendimo „Dėl (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos veiklos reglamento tvirtinimo“ 17 straipsnio 1.15 punkto ir 18 straipsnio 1 punkto reikalavimus savo iniciatyva, Kontrolės komiteto teikimu ar atskirų Tarybos narių prašymu siūlyti Tarybai pavesti Savivaldybės kontrolieriui atlikti veiklos plane nenumatytą Savivaldybės administracijos, Savivaldybės administravimo subjektų ar Savivaldybės kontroliuojamų įmonių finansinį ir veiklos auditą, priimti Savivaldybės kontrolieriaus pateiktas audito ataskaitas ir išvadas dėl atlikto finansinio ir veiklos audito rezultatų, prireikus organizuoti šių ataskaitų ir išvadų svarstymą komitetų ir tarybos posėdžiuose, vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vietos savivaldos įstatymu ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais bei Tarybos sprendimais; (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. 1-855 patvirtintų Biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos nuostatų 17 punkto reikalavimus, kad sprendimą dėl atleidimo iš Savivaldybės kontrolieriaus pareigų priima Savivaldybės taryba (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto teikimu.

Taip V. N. viršijo savo įgaliojimų ribas ir, pirmiau nurodytomis aplinkybėmis kišdamasis į valstybės tarnautojo – Savivaldybės kontrolieriaus Š. S. veiklą (siekdamas šį priversti atsisakyti teisėtų veiksmų jo atstovaujamos politinės organizacijos naudai), iškreipė tarnybinės veiklos esmę, sumenkino (duomenys neskelbtini) savivaldybės, kaip valstybės institucijos, įvaizdį ir autoritetą, diskreditavo valstybės politiko (tarnautojo) vardą, pažeidė įstatymo viršenybės, teisėtumo ir skaidrumo principus, padarydamas didelę neturtinę žalą valstybei.

Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiasis prokuroras M. Taškūnas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 14 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas išsamiai neištyrė byloje surinktų faktinių duomenų ir jų neanalizavo, todėl iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies taisykles. Skunde nurodoma, kad kaltinimas V. N. buvo grindžiamas liudytojų Š. S., A. A., A. T., G. R. parodymais, Š. S. ir V. N. pokalbio duomenimis (garso įrašu) ir kita bylos medžiaga. Liudytojas Š. S. pirmosios instancijos teisme davė V. N. palankesnius parodymus nei ikiteisminio tyrimo metu, kai šis liudytojas aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino, jog V.

N. kišosi į jo, kaip Savivaldybės kontrolieriaus, veiklą, siekė daryti įtaką jo vadovaujamos Kontrolės ir audito tarnybos priimamiems sprendimams, o jam nepaklusus, pradėjo atleidimo iš pareigų kampaniją. Remdamasis teisiamajame posėdyje duotais Š. S. parodymais, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad šis tuo metu jau nedirbo Savivaldybės kontrolieriumi, o V. N. buvo atleistas iš (duomenys neskelbtini) mero pareigų ir jų nesiejo jokie tarnybiniai santykiai, o dėl to Š. S., kaip jis pats ir paaiškino teisme, byloje nagrinėjama situacija nebuvo tokia reikšminga, kokia ji buvo anksčiau.

Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė ir į liudytojų G. R., A. A. parodymus apie jiems žinomą V. N. poveikį Š. S. Liudytojas G. R. apie šias aplinkybes teisme davė išsamius parodymus. Tai patvirtino ir G. R. 2010 m. rugsėjo 8 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo šis kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją; jame rašyta, kad V. N., pateikdamas (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybai skubos tvarka svarstyti klausimą dėl Š. S. atleidimo, taip norėjo daryti jam, kaip valstybės tarnautojui, poveikį.

Pasak kasatoriaus, tai įrodo ir faktas, kad pats Š. S. padarė pokalbio su V. N. garso įrašą bei šio pokalbio turinys (jo metu V. N. davė nurodymus Š. S., kaip dirbti, per kokį laiką atlikti jo atstovaujamai partijai naudingus ir nenaudingus auditus). Apeliacinės instancijos teismas šių duomenų nevertino, nekreipė dėmesio ir į kitas svarbias bylos aplinkybes, kurios liudija V. N. suinteresuotumą ir siekį atleisti iš Savivaldybės kontrolieriaus pareigų Š. S. dėl Kontrolės ir audito tarnybos objektyviai parengto audito, kurio metu nustatyti AB „A“ nuomos sutarties vykdymo pažeidimai, be to, dėl to, kad Š.

S. paskelbė apie (duomenys neskelbtini) mokyklos statybos sutarties žalą (duomenys neskelbtini) dėl perteklinio finansavimo). Antai Š. S. (duomenys neskelbtini) naujienų portale www.delfi.lt ir kitose masinės informacijos priemonėse viešai pareiškus apie tai, kad (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos statybos pradėtos pažeidžiant Vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnį, 2010 m. liepos 23 d. V. N. savo tarnybiniame pavedime (duomenys neskelbtini) nurodė, kad kontrolierius galbūt sąmoningai ir tendencingai interpretuoja tam tikrus faktus, jo apskaičiavimai atlikti paviršutiniškai, yra spekuliatyvūs. 2010 m. liepos 27 d.

V. N. priėmė potvarkį (duomenys neskelbtini), kuriuo sudarė komisiją Š. S. galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti, o 2010 m. liepos 30 d. Š. S. buvo įteiktas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą, kuriame, kaip vienas jo padarytų pažeidimų, nurodytas tinklapyje (duomenys neskelbtini) minčių ir nuomonės, priešingų nei oficiali (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos ir mero pozicija pareiškimas, o tai esą daro žalą Savivaldybės dalykinei reputacijai ir prestižui, sukelia pagrįstų abejonių dėl Tarybos priimamų sprendimų skaidrumo ir teisėtumo. 2010 m. rugpjūčio 23 d.

Komisija (duomenys neskelbtini) savivaldybės kontrolieriaus Š. S. galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti pasiūlė merui teikti Savivaldybės tarybai sprendimo projektą dėl šio atleidimo iš pareigų. Po to (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 8 d. posėdžio metu V. N. inicijavo darbotvarkės pakeitimą, siūlydamas į ją įtraukti Savivaldybės kontrolieriaus Š. S. atleidimo iš pareigų svarstymą, tačiau Tarybos nariai tam nepritarė. Kasatorius pažymi, kad Š. S. viešai išsakyta nuomonė dėl (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos sutarties projekto negalėjo būti vertinama tik kaip jo vieno nuogąstavimai ar paviršutiniški apskaičiavimai, nes tokios pačios abejonės buvo išsakytos ir kitų asmenų; tą patvirtina (duomenys neskelbtini) savivaldybės Kontrolės komiteto 2010 m. birželio 2 d. ir Savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 9 d. posėdžių protokoluose užfiksuota informacija.

Kasatoriaus nuomone, visa tai liudija kryptingą V. N. siekį priversti Š. S. atsisakyti atlikti teisėtus veiksmus.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes, nemotyvuotai atmesdamas (ignoruodamas) įrodymus, patvirtinančius, kad išteisintasis padarė BK 228 straipsnio 1 dalyje, 288 straipsnyje numatytas veikas, nepatraukė jo baudžiamojon atsakomybėn. Nors iš bylos medžiagos negalima teigti, kad V. N., kaip (duomenys neskelbtini) savivaldybės meras, Š. S., kaip Savivaldybės kontrolieriui ir Kontrolės ir audito tarnybos vadovui, davė konkrečius nurodymus dėl to, kokias būtent išvadas jo vadovaujama tarnyba turi padaryti dėl audituojamų AB „A“ ir UAB „B“ veiklos bei nuomos sutarties efektyvumo, tačiau bylos duomenų visuma akivaizdžiai pakankama padaryti išvadą, kad V. N. siekė paveikti Š. S., jog auditų išvados būtų palankios minėtoms bendrovėms. V. N. neoficialiai žodžiu reikalavo, kad Š. S. vadovaujama Kontrolės ir audito tarnyba priimtų priešingus nei minėtų auditų metu nustatyta, palankius jo atstovaujamai politinei partijai sprendimus, kuriuose būtų nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, taip pat, kad Savivaldybės kontrolierius jo atstovaujamai politinei partijai naudingus patikrinimus atliktų per tris dienas, o nepalankius – per trejus metus. Toks išteisintojo elgesys rodo, kad jis kišosi į Š. S., kaip valstybės tarnautojo, veiklą ir siekė, naudodamas psichologinę prievartą, priversti jį netinkamai atlikti pareigas. Taip V. N. viršijo savo įgaliojimus, nes Savivaldybės kontrolierius nėra pavaldus ir atskaitingas merui. Dėl nurodytų išteisintojo V. N. veiksmų padaryta didelė neturtinė žala valstybei, nes buvo iškraipyta tarnybinės veiklos esmė, sumenkintas (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos, kaip valstybės institucijos, įvaizdis ir autoritetas, diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, pažeisti įstatymo viršenybės, teisėtumo ir skaidrumo principai, t. y. kėsintasi į esminius demokratinės valstybės santvarkos pagrindus. V. N. aptartas veikas padarė tyčia, nes pagal savo asmenines ir dalykines savybes suvokė pavojingą visuomenei savo veikimo pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti pavojingi padariniai – šiuo atveju didelė neturtinė žala valstybei, ir norėjo taip veikti. Veikos vertintinos kaip nusikaltimų sutaptis.

Kasaciniame skunde teigiama, kad dėl pirmiau nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

Kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl esminių BPK pažeidimų

Apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina dėl esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis) ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Ši nuostata ne tik apibrėžia apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas, bet ir reiškia apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti skundžiamo nuosprendžio – tiek išteisinamojo, tiek apkaltinamojo – pagrįstumą bei teisėtumą. Toks patikrinimas turi būti paremtas bylos medžiaga ir atliktas laikantis BPK normų reikalavimų. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl BPK pažeidimų, padarytų vertinant bylos įrodymus, netinkamo ir (ar) neteisingo faktinių aplinkybių nustatymo (prašant priimti naują nuosprendį), apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir išnagrinėti, ar skundžiamame nuosprendyje padarytos išvados yra pagrįstos ir teisingos. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas taip, kaip reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos: pagal teisėjų vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Tik laikantis įrodinėjimą reglamentuojančių baudžiamojo proceso normų reikalavimų nustačius teisinę reikšmę byloje turinčias aplinkybes galimas tinkamas ir teisingas baudžiamojo įstatymo (BK specialiosios dalies normų) taikymo klausimų sprendimas. Dėl apskųsto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio (nutarties) priimtas apeliacinės instancijos teismo sprendimas turi būti atitinkamai motyvuotas. Tuo atveju, jei apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teismo nutartyje, kaip to reikalauja BPK 332 straipsnio 5 dalis, turi būti nurodyti motyvai, paaiškinantys, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu. Teismo sprendime visais išnagrinėtais klausimais daromos išvados turi būti konkrečios, aiškios ir pakankamai argumentuotos.

Nagrinėjamoje byloje V. N. buvo kaltinamas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 288 straipsnį, esant šių veikų sutapčiai. Tačiau nurodytų nusikaltimų sudėtys skiriasi, todėl tinkamas baudžiamojo įstatymo (konkrečių BK specialiosios dalies normų) taikymas galimas tik padarius išvadas dėl visų faktinių bylos aplinkybių, reikšmingų abiejų, skirtingų veikų požymių konstatavimui, buvimo ar nebuvimo.

Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) atsako valstybės tarnautojas (ar jam prilygintas asmuo), piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi – tai savo tarnybinės padėties, teisės aktais suteiktų įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnyboms interesams, jos esmei, turiniui. Įgaliojimų viršijimas – tai jų ribų (nustatytų teisės aktais) peržengimas, padaromas neteisėtu veikimu; tokiu veikimu gali būti veiksmai, priskirti kitų pareigūnų ar valstybės institucijų kompetencijai, taip pat veiksmai, kuriems reikalingas specialus leidimas (patvarkymas ar pan.), arba tokie veiksmai, kurie nebuvo būtini ar juos atlikti galima tik teisės aktuose nustatyta tvarka ir atvejais. BK 228 straipsnyje 1 dalyje numatyti padariniai – didelė žala – gali būti tiek turtinio, tiek kitokio pobūdžio. Teismų praktikoje dažni atvejai, kai didelė žala padaroma valstybei, jos institucijoms dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų vertybių pažeidimo, valstybės tarnybos diskreditavimo, jos autoriteto sumenkinimo ir pan. Vertinant, ar padaryta žala yra didelė, turi būti atsižvelgiama į bylos aplinkybes, susijusias su pažeistų vertybių svarba, konkrečios valstybės tarnybos reikšme, kaltininko einamų pareigų vieta (kuo aukštesnės pareigos, tuo didesnė žala gali būti padaroma), padarytos veikos atgarsiais viešajame visuomenės gyvenime ir pan.

BK 288 straipsnyje nustatyta atsakomybė valstybės tarnautojui, visuomenės veikėjui, politinės ar visuomeninės organizacijos atstovui, kuris, naudodamasis savo įtaka, kišasi į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą, siekdamas priversti atsisakyti teisėtų veiksmų ar atlikti neteisėtus veiksmus savo ar kitų asmenų naudai. Kišimusi šio BK straipsnio prasme laikytinas neoficialus poveikis, kuris gali būti daromas prašant, patariant, reikalaujant, primygtinai peršant savo nuomonę ir pan. Šiuo atveju kaltininkas neteisėtai kišasi į jam teisės aktais nepriskirtą veiklos sferą, t. y. į kitam valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui priskirtą veiklą, į jo teises ir pareigas pagal savo kompetenciją nevaržomai priimti sprendimus, atlikti kitas funkcijas. Aptariamo nusikaltimo subjektas naudojasi savo kaip valstybės tarnautojo ar kitokio – politinio, visuomeninio veikėjo įtaka, kurią lemia jo pareigos ar (ir) padėtis politinėje, visuomeninėje sistemoje. Būtinas šios nusikalstamos veikos požymis – kaltininko siekimas priversti kitą valstybės tarnautoją (ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį) atsisakyti teisėtų veiksmų ar atlikti neteisėtus veiksmus savo ar kitų asmenų naudai; taip per valstybės institucijas siekiama įgyvendinti savo asmeninius ar kitų asmenų (fizinių ar juridinių) interesus (pavyzdžiui, priimti jiems palankius nepagrįstus sprendimus, neatlikti privalomų kontrolės, patikrinimo veiksmų). BK 288 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl (skirtingai nuo BK 228 straipsnio numatyto nusikaltimo) padariniai nėra būtini. Tai reiškia, kad atsakomybė atsiranda nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas pasiekė tai, ko siekė, ar dėl jo veiksmų atsirado didelė žala (valstybei, asmeniui).

Iš kaltinime aprašytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių matyti, kad dalis V. N. inkriminuojamų veiksmų pasireiškė tuo, kad jis neoficialių pokalbių su Savivaldybės kontrolieriumi Š. S. metu reikalavo, kad šio vadovaujama Kontrolės ir audito tarnyba, atlikusi AB „A“ ir UAB „B“ auditus, priimtų sprendimus, kuriuose nurodytų tikrovės neatitinkančius, priešingai nei auditų metu nustatyta, duomenis, taip pat reikalavo, kad vilkintų patikrinimus, nurodydamas, kad valdančiajai (V. N. atstovaujamai) partijai naudingi patikrinimai būtų atliekami per tris dienas, o nenaudingi – per trejus metus, be to, nurodė Š.

S. rašyti atsistatydinimo iš Savivaldybės kontrolieriaus pareigų pareiškimą (kai šis viešai pareiškė, jog (duomenys neskelbtini) mokyklos statybos pradėtos pažeidžiant teisės aktus, (duomenys neskelbtini) už tai permokės (duomenys neskelbtini) Lt). Vienas iš tokių pokalbių vyko dalyvaujant ir liudytojai A. A., vienas (V. N. kabinete) – užfiksuotas byloje pateiktose garso įrašų kompaktinėse plokštelėse bei stenogramose. Taigi, pokalbių, kuriuos, be kita ko, patvirtina ir išteisintasis V. N., turinio ir prasmės atskleidimas, kartu ir faktinių aplinkybių, atskleidžiančių, ko reikalavo, ką nurodė ir siekė (ar ne) išteisintasis, nustatymas turi reikšmę jo veiksmų teisiniam vertinimui.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje daug vietos skirta įrodymų turinio atpasakojimui, tačiau išvados dėl faktinių aplinkybių nustatymo neišsamios, be to, paremtos informacijos, išplaukiančios iš bylos duomenų, fragmentais (atskiromis detalėmis). Antai išteisinamajame nuosprendyje nurodyta, kad V. N. menkino Š. S. (kaip Savivaldybės kontrolieriaus) kompetenciją ir pirmenybę teikė A. K. (tuomečio AB „A“ vadovo) kompetencijai (kai vyko pokalbiai, susiję su AB „A“), išsakė savo poziciją „konkrečiu klausimu“ (kalbantis dėl UAB „B“ audito), tačiau nedavė konkrečių nurodymų ir nesiekė paveikti auditų išvadų.

Apeliaciniame skunde nurodant, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvados nepagrįstos, buvo pateikti argumentai apie tai, kad įrodymai, liečiantys V. N. ir Š. S. pokalbių turinį, taip pat aplinkybes, kurių kontekste vyko šie pokalbiai, įvertinti netinkamai. Teigdamas, kad išteisinamajame nuosprendyje padarytos išvados neatitinka bylos aplinkybių, apeliantas savo skunde pateikė bylos įrodymų analizę ir tuo remdamasis išdėstė argumentus, kodėl, jo manymu, išteisintasis V. N. kryptingai, darydamas spaudimą, kišosi į Š.

S. veiklą (nes jo netenkino auditų, apie kuriuos žinojo, rezultatai), siekė paveikti šį pareigūną, davė su kontrolieriaus veikla susijusius nurodymus (apie tai, kad, pavyzdžiui, auditų išvadose neturėtų būti konstatuotas faktas dėl per didelės pastato nuomos, kad tai, kas rašoma kitoje audito ataskaitoje – nekompetencija, „pisulka“) ir kt. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl bylos duomenų apie V. N. ir Š. S. pokalbius vertinimo, daugiausia darė bendro pobūdžio išvadas arba tiesiog rėmėsi pačių pokalbių dalyvių pateiktais apibūdinimais ar vertinimu (kad pokalbiai buvo „karšti“, kad nebuvo konkrečių pastabų).

Tiesa, teismo nutartyje, pacitavus keletą garso įraše užfiksuotų frazių (kai į Š. S. klausimą apie nurodymus, V. N. pasakė, kada jie gali būti vykdomi), padaryta išvada, kad pasakyti žodžiai yra abstraktaus turinio ir nesuteikia pagrindo baudžiamajai atsakomybei. Šiuo atveju teismas apibendrinamojo pobūdžio išvadą padarė iš vienos detalės, o ne išsamiai vertindamas bylos aplinkybes, antra vertus, konstatavo, kad nors ir abstraktus, tačiau buvo V. N. siūlymas, kad tyrimų vykdymas vyktų ne sąžiningumo, naudingumo visuomenei, teisės aktų reglamentuota tvarka ir terminais, o tai, kaip teigiama nutartyje, rodo V.

N., kaip (duomenys neskelbtini) mero, neigiamą požiūrį į objektyvumo, įstatymo viršenybės principų įgyvendinimą. Be to, apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad pokalbį, įrašytą į garso kompaktines plokšteles, sutrumpinus, ištrinant dalį, susijusią su A. T. asmeniu, jo turinys buvo iškreiptas, pasikeitė. Šiuo atveju neaišku, kuo, pasak teismo, pasikeitė ir buvo iškreiptas pokalbių turinys, juolab kad pokalbyje dalyvavę asmenys pasakytų žodžių neginčijo (tą pažymėjo ir teismas), be to, iš bylos medžiagos (taip pat ir iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio) matyti, kad aptariami pokalbiai vyko ir dėl auditų bei Š.

S. veiklos, ir dėl A. T. Taigi, toks bylos duomenų vertinimas yra neišsamus ir nepakankamas, taip pat iš esmės neargumentuotas. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas privalėjo padaryti išvadas apie tai, kokias faktines aplinkybes atskleidžia konkretus pokalbių turinys, kokia šių pokalbių prasmė (bylos duomenys apie tai informatyvūs), tačiau to nepadarė. Pažymėtina, kad teismo pareiga yra ne tik nustatyti įrodinėtinų faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą, bet išvados dėl jų turi būti paremtos įrodymų turiniu.

Apeliacinės instancijos teismas, nutartyje paminėdamas liudytojų L. D., L. K. ir E. G. parodymus, kaip atitinkančius V. N. parodymus, kad jis nepiktnaudžiavo tarnyba ir į Š. S. veiklą nesikišo, nekreipė dėmesio į jų įrodomąją reikšmę konkrečių faktų nustatymui (pirmiau išvardyti liudytojai aptariamų pokalbių negirdėjo). Atmesdamas kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl A. A., Š. S. parodymų vertinimo, apeliacinės instancijos teismas juos aptarė paviršutiniškai, reziumavęs, kad šių liudytojų parodymai, duoti teisminio nagrinėjimo metu, esą daug išsamesni, nei ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (jie buvo perskaityti teisiamajame posėdyje).

Teisėjų kolegija, netirdama ir nevertindama šių liudytojų parodymų, pabrėžia, kad teismo išvados dėl jų vertinimo nėra tinkamai argumentuotos.

Nagrinėjamoje byloje atliktas bylos įrodymų vertinimas neatitinka BPK keliamų reikalavimų ir dėl to, kad įrodymai įvertinti atsietai, jų nepalyginus, nesugretinus iš skirtingų šaltinių gautos faktinės informacijos, o kai kurių įrodymų iš esmės net neįvertinus. Atsakant į klausimus, ar išteisintasis darė neteisėtą poveikį Savivaldybės kontrolieriui Š. S., o jei taip – koks to poveikio turinys, pobūdis, būtina išnagrinėti ir įvertinti ir tuos bylos duomenis, kurie liečia AB „A“ ir UAB „B“ veiklos auditų atlikimą, t. y. aplinkybes apie šių auditų atlikimo laiką ir eigą, jų ataskaitų rengimą, auditų išvadų pateikimą, Š.

S., kaip Savivaldybės kontrolieriaus, pavedimus ir sprendimus dėl auditų, taip pat jų rezultatus, užfiksuotus byloje esančiuose dokumentuose. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aptariamų auditų atlikimas, ataskaitų ir išvadų pateikimas – pakankamai ilgas ir reglamentuotas procesas. Sprendžiant, ar išteisintasis V. N. į šį procesą įsiterpė viršydamas savo kaip (duomenys neskelbtini) mero įgaliojimus, ar darė poveikį kito valstybės tarnautojo – Savivaldybės kontrolieriaus – veiklai, turi būti atsižvelgiama į tai, kokias teises ir pareigas deleguoja (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos reglamentas Savivaldybės merui ir kokias (duomenys neskelbtini) savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos nuostatai – Savivaldybės kontrolieriui.

Tiek apeliacinės, tiek pirmosios instancijos teismas, pasisakydami dėl V. N. ir Š. S. pokalbių, šiuo aspektu vertinimo nepateikė ir nurodė tik tai, kad pokalbiai nebuvo oficialūs, tačiau ši aplinkybė (be kita ko, nurodyta ir kaltinime), sprendžiant, ar V. N. veiksmuose yra nusikalstamų veikų požymių, reikšmės neturi. Pasisakydami dėl to, ar išteisintasis veikė pagal teisės aktus jam suteiktus įgaliojimus, teismai atkreipė dėmesį tik į veiksmus, susijusius su inicijavimu atleisti Š. S. iš Savivaldybės kontrolieriaus pareigų, tačiau ir šiuo atveju padarytos išvados neišsamios ir nepakankamai motyvuotos.

Pažymėtina, kad Savivaldybės mero teisės teikti Tarybai spręsti atitinkamą klausimą (atleisti Savivaldybės kontrolierių) įgyvendinimo tvarka, privalomos atlikti procedūros yra numatytos (duomenys neskelbtini) Savivaldybės tarybos reglamente, tačiau liko neatsakyta, ar nagrinėjamu atveju meras jų nepažeidė, jei taip, ar tai nesusiję su iki tol buvusiais kaltinime nurodytais įvykiais.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarinių, paaiškino, į ką pagal teismų praktiką atsižvelgiama nustatant didelės žalos požymį. Tačiau, darydamas išvadas apie tai, visų konkrečių šios bylos aplinkybių (pateikto kaltinimo kontekste) vertinimo teismas nepateikė. Atkreipdamas dėmesį į tai, kad nukentėjusių asmenų nenustatyta, civilinių ieškinių nepareikšta, kad V. N. neigiamas požiūris į įstatymo saugomas vertybes, paviešinus jo pokalbio įrašą, buvo įvertintas netekus jam mero posto (iš šių pareigų V. N. atsistatydino), teismas atsižvelgė į tai, kas šioje byloje neturi esminės reikšmės.

Abiejų instancijų teismai nurodė, kad V. N. pareikštuose kaltinimuose nėra inkriminuota, kokius konkrečiai, naudingus jo atstovaujamai politinei partijai veiksmus jis vertė Š. S. atlikti, kokia žala ir kam būtų padaryta, jeigu tokie veiksmai būtų atlikti (beje, kaltinime nurodama ir apie išteisintojo reikalavimą neatlikti teisėtų veiksmų). Taigi teismai, nors ir nepasisakydami, kuris iš pateiktų kaltinimų yra nekonkretus (atsižvelgiant į BK 228 straipsnio 1 dalyje, 288 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų būtinuosius sudėčių požymius), kritikavo kaltinamojo akto turinį, tačiau tuo atveju, jei kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio (3 punkto) reikalavimų, bylą nagrinėjantis teismas privalo spręsti, ar jis surašytas iš esmės pažeidžiant nustatytus reikalavimus ir ar tai trukdo nagrinėti bylą (BPK 254 straipsnio 3 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma ir apie tai, jog auditų rezultatai buvo nepalankūs (nenaudingi) ir audituojamoms bendrovėms AB „A“ bei UAB „B“, tačiau, kaip minėta, aplinkybės apie atliktus auditus nebuvo išsamiai išnagrinėtos. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintos nuostatos suponuoja teismo pareigą išsamiai ir nešališkai ištirti visas byloje reikšmingas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarime pažymėta, kad teismas turi nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes, teisingai pritaikyti baudžiamuosius įstatymus, taip pat kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta ir turi įgaliojimus pats atlikti atitinkamus proceso veiksmus ar pavesti juos atlikti tam tikroms instancijoms, inter alia prokurorams. Teisingumo vykdymas reiškia ir tai, kad tam tikrais atvejais teismas neturi apsiriboti vien tik kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, o imtis BPK numatytų priemonių, kad byloje būtų nustatyta tiesa.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo padaryti įrodymų vertinimo – BPK 20 straipsnio 5 dalies, bylos patikrinimo apeliacine tvarka – BPK 320 straipsnio 3 dalies taisyklių pažeidimai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 14 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Aldona Rakauskienė

Dalia Bajerčiūtė