R-2-261/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. R-2-261/2015

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00003-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 18.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Ramunei Petkuvienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Linai Šimei,

atsakovo atstovui Jonui Udriui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant A. B., dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjas politinė partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 1-5) kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir atsakovas, Vyriausioji rinkimų komisija) 2015 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. Sp-33 „Dėl kandidatų, nedeklaravusių gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijoje, neregistravimo“ (toliau – ir Skundžiamas sprendimas) dalį, kuria nuspęsta neregistruoti kandidatės A. B., nes ji laiku nedeklaravo savo gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijoje, kurioje keliasi kandidate.

Paaiškina, kad Skundžiamu sprendimu atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, 37 straipsnio 6 dalimi, atsižvelgdamas į Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išduotas pažymas, nusprendė neregistruoti kandidatų, kurie laiku, t. y. ne vėliau kaip iki pareiškinių dokumentų pateikimo savivaldybės rinkimų komisijai dienos, nedeklaravo savo gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijoje, kurioje keliami ar keliasi kandidatais. Skundžiamo sprendimo priede „Kandidatų, nedeklaravusiųjų gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijoje, sąrašas“ 51-oje pozicijoje nurodyta A. B.; čia nurodyta, jog A. B. Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą 1993 m. gruodžio 31 d., o 2015 m. sausio 7 d. ši deklaruota gyvenamoji vieta buvo panaikinta.

Teigia, jog Skundžiamo sprendimo dalis dėl A. B. neregistravimo yra nepagrįsta ir neteisėta, kadangi pateikiami rašytiniai įrodymai, kad politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio kandidatė į Kretingos rajono savivaldybės tarybą A. B. pareiškinių dokumentų pateikimo savivaldybės rinkimų komisijai dieną buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą Kretingos mieste, adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškiniai dokumentai („Partijos, visuomeninio rinkimų komiteto keliamų kandidatų sąrašas“, kurio 34-uoju eilės numeriu buvo pateikti visi A. B. duomenys) buvo pateikti atsakovui 2015 m. sausio 7 d. 21 valandą 45 minutės (žr. priedą Nr. 3). Tačiau Kretingos rajono savivaldybės administracijos Kretingos miesto seniūnijos seniūno įsakymas dėl A. B. gyvenamosios vietos deklaracijos naikinimo buvo priimtas tik 2015 m. sausio 8 dieną (žr. priedą Nr. 4). Vadinasi, pareiškinių dokumentų pateikimo dieną A. B. deklaruota gyvenamoji vieta buvo Kretingoje adresu (duomenys neskelbtini), t. y. A. B. de jure buvo nuolatinė Kretingos rajono savivaldybės, kurios tarybos nare ji siekia būti išrinkta, gyventoja.

Papildomai nurodo, jog A. B. ir de facto yra nuolatinė Kretingos rajono savivaldybės gyventoja. Ji Kretingoje be pertraukų gyvena ir dirba beveik trisdešimt metų, t. y. nuo 1988 m., kuomet pabaigė Vilniaus valstybinį pedagoginį universitetą ir gavo paskyrimą dirbti mokytoja Kretingos rajono (duomenys neskelbtini) mokykloje. Nuo 1996 m. A. B. dirbo Kretingos (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, o 2012 m. lapkričio 2 d. Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimu buvo paskirta Kretingos rajono (duomenys neskelbtini) mokyklos direktore (žr. priedus Nr. 5-6). Taigi, A. B. darbinė veikla yra išskirtinai susijusi tik su Kretingos miestu bei rajonu. Visi A. B. nuosavybės teise turėti nekilnojamojo turto objektai taip pat buvo tik Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje (žr. priedą Nr. 7).

Be to, pažymi, jog pačiame Skundžiamo sprendimo priede, 51-oje eilutėje yra nurodyti Gyventojų registro tarnybos duomenys, patvirtinantys, kad A. B. savo gyvenamąją vietą Kretingos rajono savivaldybėje buvo deklaravusi dar 1993 m. gruodžio 31 d. 2014 m. spalio 14 d. A. B. sudarė preliminarią buto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria įsipareigojo ateityje su pardavėju sudaryti notarinę šio buto pirkimo-pardavimo sutartį. Ši preliminarioji sutartis (žr. priedą Nr. 8) patvirtina, kad statomas butas, kurį A. B. ketina pirkti, taip pat yra Kretingos mieste, adresu (duomenys neskelbtini). Statomas butas, dėl kurio sudaryta preliminarioji sutartis, yra pastate, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nėra pabaigtas statyti: pardavėjas yra įsipareigojęs iki 2015 m. kovo 31 d. įregistruoti pastatą Nekilnojamojo turto registre, o iki 2015 m. rugsėjo 30 d. – priduoti visiškai baigtą pastatą komisijai (t. y. gauti statinio užbaigimo aktą) (6.2.11 p.). 2014 m. spalio 29 d. pardavusi savo butą (duomenys neskelbtini), Kretingoje (žr. priedą Nr. 9), A. B. neturėjo jokių galimybių deklaruoti savo gyvenamosios vietos pastate, kuris dar apskritai nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. A. B. taip pat nebuvo žinoma apie naujojo buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kretingoje, savininko G. B. prašymą dėl jos ir jos vaikų gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo. Sužinojusi apie tai, kad yra išdeklaruota iš ankstesnės gyvenamosios vietos, A. B. nedelsiant jos prašymu buvo įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, esančią Kretingos rajono savivaldybėje (ką patvirtina 2015 m. sausio 23 d. Kretingos rajono savivaldybės administracijos Kretingos miesto seniūnijos seniūno 2015 m. sausio 23 d. pažyma Nr. D12-19, priedas Nr. 10). Taigi, nors A. B. nebuvo deklaravusi savo gyvenamosios vietos Kretingos rajono savivaldybėje laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 8 d. iki 2015 m. sausio 22 d., tačiau pareiškinių dokumentų pateikimo dieną ji ir de jure, ir de facto buvo Kretingos rajono savivaldybės nuolatinė gyventoja. Atsakovas nepagrįstai neįvertino trečiojo suinteresuoto asmens gyvenamosios vietos deklaravimo panaikinimo (2015 m. sausio 8 d.) ir pareiškinių dokumentų pateikimo dienos (2015 m. sausio 7 d.) datų, dėl ko Skundžiamo sprendimo dalis dėl A. B. yra naikintina.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. B. atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 40) nurodo, jog visiškai palaiko pareiškėjo paduotą skundą ir prašo jį tenkinti visiškai, o bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Atsakovas Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti.

Nurodo, kad A. B. pareiškiniai dokumentai buvo pateikti Kretingos rajono savivaldybės rinkimų komisijai 2015 m. sausio 8 d., ką liudija įrašas Pareiškinių dokumentų priėmimo akte (pridedamas). Vyriausioji rinkimų komisija neginčija aplinkybės, kad A. B. duomenys buvo suvesti į kompiuterinę programą EDEPAS 2015 m. sausio 7 d., tačiau pareiškinių dokumentų įteikimo data laikytina 2015 m. sausio 8 d., kai buvo pasirašytas minėtas Pareiškinių dokumentų priėmimo aktas.

Pažymi, jog atsakovas Skundžiamą sprendimą grindžia 2015 m. sausio 16 d. gauta Gyventojų registro tarnybos informacija, kad A. B. gyvenamosios vietos deklaracija panaikinta 2015 m. sausio 7 d., t. y. viena diena iki pareiškinių dokumentų pateikimo dienos.

Papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad pats pareiškėjas nurodo, jog A. B. nebevaldo nuosavybės teise buto, kuriame buvo deklaravusi gyvenamąją vietą nuo 2014 m. lapkričio 3 d. Todėl ji, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi bei 10 straipsnio 1 dalimi, per 7 dienas, t. y. iki 2014 m. lapkričio 10 d. privalėjo deklaruoti gyvenamąją vietą kitur.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II. Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2015 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. Sp-33 „Dėl kandidatų, nedeklaravusių gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijoje, neregistravimo“ dalies, kuria nuspęsta neregistruoti kandidatės A. B., nes ji laiku nedeklaravo savo gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijoje, kurioje keliasi kandidate.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalis įtvirtina nuostatą, kad teisę būti išrinktam nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir rinkimų įstatymai. Taigi Lietuvos Respublikos Konstitucija įstatymų leidėjui suteikia kompetenciją įstatymu reglamentuoti savivaldybių tarybų narių rinkimų tvarką. Ši įstatymų leidėjo diskrecija reglamentuoti savivaldybių tarybų narių rinkimų tvarką yra ribojama Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatytais principais. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2002 m. gruodžio 24 d. nutarime konstatavo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalyje numatytos asmens pasyviosios rinkimų teisės renkant savivaldybių tarybų narius turėjimas siejamas su teisiniu faktu – asmens nuolatiniu gyvenimu atitinkamame administraciniame vienete. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas turi konstitucinę pareigą įstatymu nustatyti tokią asmens nuolatinio gyvenimo atitinkamame administraciniame vienete fakto nustatymo tvarką, kad savivaldybių tarybų nariais būtų renkami tik tie asmenys, kuriuos galima pagrįstai laikyti nuolatiniais atitinkamų administracinių vienetų gyventojais.

Taigi, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje ir numatyta, kad savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas nuolatinis šios savivaldybės gyventojas, kuriam rinkimų dieną yra sukakę 20 metų, o savivaldybės tarybos nariu – meru, – Lietuvos Respublikos pilietis, kuris gali būti renkamas šios savivaldybės tarybos nariu. Savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas asmuo, kuris savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravo šios savivaldybės teritorijoje ne vėliau kaip iki pareiškinių dokumentų pateikimo savivaldybės rinkimų komisijai dienos. Nuolatiniu savivaldybės gyventoju pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį laikomas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravo šios savivaldybės teritorijoje arba kurio paskutinis žinomas gyvenamosios vietos adresas yra šios savivaldybės teritorijoje, arba kuris savo nuolatinę gyvenamąją vietą viešu pareiškimu nurodė šios savivaldybės teritorijoje ir ši gyvenamoji vieta nustatyta tvarka laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta, arba teisę gyventi Lietuvos Respublikoje turintis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kuris savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravo šios savivaldybės teritorijoje arba kuris yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą šioje savivaldybėje, arba kitas asmuo, kuris turi teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir turi šią teisę patvirtinantį dokumentą ir kuris savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravo šios savivaldybės teritorijoje arba kuris yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą šioje savivaldybėje.

Papildomų reikalavimų asmenims, siekiantiems būti išrinktiems (tarp jų – ir reikalavimo būti deklaravusiems gyvenamąją vietą), nustatymas yra suprantamas ir gali būti pagrindžiamas siekiu užtikrinti kandidato sąsają su atstovaujama savivaldybės bendruomene, taip pat ypatingu suinteresuotumu, jog renkami asmenys atitiktų aukštus moralinius ir etinius kriterijus, laikytųsi Lietuvos Respublikos įstatymų, tarp jų – ir Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. R16-5/2007; 2007 m. vasario 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. R2-12/2007; 2007 m. vasario 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. R14-14/2007, publikuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“, Nr. 1 (11), 2007 m. P. 153–158; 2007 m. vasario 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. R11-16/2007). Tokie papildomi reikalavimai nelaikytini diskriminaciniais ar pažeidžiančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir teisinės valstybės principus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. R7-23/2007, 2007 m. vasario 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. R16-26/2007).

Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas minėtas Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nuostatas, yra padaręs išvadą, kad teisinę reikšmę pripažinti asmenį atitinkančiu reikalavimus dėl jo gyvenamosios vietos turi du faktoriai: tai, kad jis de facto yra nuolatinis gyventojas tos savivaldybės, kurios tarybos nariu jis siekia būti išrinktas, t. y. fakto klausimas, bei (antroji aplinkybė) šio fakto konstatavimas gyvenamosios vietos deklaravimo būdu (de jure), t. y. Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka. Nurodyto deklaravimo reikšmingumas pasireiškia tuo, kad pretenduojantis tapti savivaldybės tarybos nariu asmuo atitinka įstatymų (šiuo atveju – Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo) reikalavimus elgtis taip, kaip to reikalauja įstatymas, bei tuo, kad gyvenamosios vietos deklaravimu būtų patvirtintas šio asmens teisinis ryšys būtent su ta savivaldybe, kurios tarybos nariu jis siekia būti išrinktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 12 d. sprendimas byloje Nr. R11-16/2007).

Nagrinėjamos bylos medžiaga patvirtina, kad Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija 2015 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. Sp-33 „Dėl kandidatų, nedeklaravusių gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijoje, neregistravimo“, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, 37 straipsnio 6 dalimi ir atsižvelgdama į Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išduotas pažymas, nusprendė neregistruoti kandidatų, kurie laiku, t. y. ne vėliau kaip iki pareiškinių dokumentų pateikimo savivaldybės rinkimų komisijai dienos, nedeklaravo savo gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijoje, kurioje keliami ar keliasi kandidatais. Skundžiamo sprendimo priede „Kandidatų, nedeklaravusiųjų gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijoje, sąrašas“ 51-oje pozicijoje nurodyta A. B., kurios gyvenamosios vietos Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje deklaravimo pradžios data yra 1993 m. gruodžio 31 d., o deklaravimo pabaigos data – 2015 m. sausio 7 d. (b. l. 6-14).

Iš kartu su atsakovo atsiliepimu pateiktų dokumentų matyti, jog trečiojo suinteresuoto asmens A. B. pareiškiniai dokumentai buvo pateikti Kretingos rajono savivaldybės Nr. 22 rinkimų komisijai 2015 m. sausio 8 d. (Pareiškinių dokumentų pateikimo aktas Nr. 8). Išrašas iš Gyventojų registro tarnybos 2015 m. sausio 16 d. raštu Nr. 9R-77 pateikto sąrašo patvirtina, jog A. B. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) Kretingos r. sav., deklaravimo pradžios data 1993 m. gruodžio 31 d., o deklaravimo pabaigos data – 2015 m. sausio 7 d. Pareiškėjas kartu su skundu pateikė Kretingos rajono savivaldybės administracijos Kretingos miesto seniūnijos seniūno 2015 m. sausio 8 d. įsakymą dėl A. B. ir jos šeimos narių gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) Kretinga, deklaracijos duomenų panaikinimo (b. l. 18).

Taigi, kaip matyti iš minėtų dokumentų, A. B. pareiškinių dokumentų pateikimo savivaldybės rinkimų komisijai ir jos gyvenamosios vietos deklaracijos duomenų panaikinimo momentai sutampa. Tačiau tai nereiškia, jog Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio 2 dalies prasme iki pareiškinių dokumentų pateikimo savivaldybės rinkimų komisijai dienos ji nebuvo deklaravusi savo gyvenamosios vietos Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje.

Šiai išvadai pagrįsti yra svarbi įvairių nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių visuma. Pirmiausia tai, kad A. B. gyvenamosios vietos deklaravimas adresu (duomenys neskelbtini), Kretinga, Kretingos r. sav., nepertraukiamai netgi nuo 1993 m. gruodžio 31 d. truko ilgą laiką iki pat 2015 m. sausio 7 d. (imtinai), kai 2015 m. sausio 8 d. ji pateikė pareiškinius dokumentus savivaldybės rinkimų komisijai. Šį A. B. gyvenamosios vietos Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje deklaravimo faktą patvirtina ir tai, kad ji faktiškai visą šį laiką ir iki šiol šios savivaldybės teritorijoje ir gyvena: nuo 1988 m., kuomet pabaigė Vilniaus valstybinį pedagoginį universitetą ir gavo paskyrimą, dirbo mokytoja Kretingos rajono (duomenys neskelbtini) mokykloje, nuo 1996 m. dirbo Kretingos (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, o nuo 2012 m. lapkričio 2 d. paskirta Kretingos rajono (duomenys neskelbtini) mokyklos direktore (b. l. 19-20), visi jos nuosavybės teise turėti nekilnojamojo turto objektai taip pat buvo Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje (b. l. 21, 26-27).

Be to, jos gyvenamosios vietos deklaracijos duomenų panaikinimo faktą lėmė tai, jog 2014 m. spalio 29 d. pardavė savo butą (duomenys neskelbtini), Kretingoje, kuriame buvo deklaravusi gyvenamąją vietą, ir nuo 2014 m. lapkričio 3 d. jo nebevaldo nuosavybės teise, o naujojo šio buto savininko 2015 m. sausio 5 d. prašymu buvo priimtas Kretingos rajono savivaldybės administracijos Kretingos miesto seniūnijos seniūno 2015 m. sausio 8 d. įsakymas dėl A. B. ir jos šeimos narių gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Kretinga, deklaracijos duomenų panaikinimo (b. l. 18).

Tačiau ir tai nepaneigia to, jog A. B. de facto ir toliau yra nuolatinė Kretingos rajono savivaldybės gyventoja, t. y. tos savivaldybės, kurios tarybos nare ji siekia būti išrinkta. Pažymėtina, jog 2014 m. spalio 14 d. A. B. sudarė preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį, kuri patvirtina, kad yra statomas butas adresu (duomenys neskelbtini), Kretinga, kurį A. B. pagal minėtą preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį įsipareigojo ateityje nupirkti (su pardavėju sudaryti notarinę šio buto pirkimo-pardavimo sutartį), t. y. ir toliau ketina Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje gyventi bei akivaizdu, kad faktiškai čia ir gyvena bei dirba.

Taigi, šios bylos aplinkybės rodo, jog A. B. pareiškinių dokumentų pateikimo dieną de facto buvo Kretingos rajono savivaldybės nuolatinė gyventoja ir nebuvo praradusi sąsajos su ketinama atstovauti savivaldybės bendruomene.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), savo jurisprudencijoje aiškindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) Pirmojo (Papildomo) protokolo 3 straipsnio („Teisė į laisvus rinkimus“) nuostatas, yra pažymėjęs, jog valstybių Konvencijos dalyvių nustatytos teisės balsuoti (teisės rinkti) ir teisės iškelti savo kandidatūrą rinkimuose (teisės būti išrinktam) įgyvendinimo sąlygos negali apriboti šių teisių taip, kad pakenktų pačiai jų esmei ir dėl jų tos teisės taptų neveiksmingos; sąlygos turi būti nustatytos siekiant teisėto tikslo; pritaikytos priemonės turi būti proporcingos (1987 m. kovo 2 d. sprendimas byloje Mathieu-Mohin ir Clerfayt prieš Belgiją, pareiškimo Nr. 9267/81). Be to, teisė iškelti savo kandidatūrą rinkimuose, garantuojama Konvencijos Pirmojo protokolo 3 straipsnyje, tebūtų iliuzinė, jei ji bet kuriuo momentu galėtų būti iš asmens savavališkai atimta. Todėl, nors valstybės turi plačią diskrecijos laisvę nustatydamos teisės būti išrinktam sąlygas, taikant teisių veiksmingumo principą, būtina tikrai nustatyti, jog tam tikras kandidatas neatitiko nustatytų kriterijų, kad būtų užkirstas kelias savavališkiems sprendimams. Tai turi nustatyti institucija, galinti pateikti minimalias savo nešališkumo garantijas. Tačiau, tokios institucijos veiksmų laisvės ribos neturi būti perdėtai plačios; jos turi būti pakankamai tiksliai apibrėžtos (angl. circumsribed) šalies vidaus teisės nuostatose. Pagaliau sprendimo, kad kandidatas neturi teisės būti renkamas, priėmimo procedūra turi būti tokia, kad garantuotų teisingo ir objektyvaus sprendimo priėmimą ir neleistų piktnaudžiauti valdžia kuriai nors su tuo susijusiai institucijai. Tai, kad kandidatas neatitinka teisės būti renkamas sąlygų, turi būti nustatyta taikant procedūrą, turinčią pakankamai apsaugos nuo savivalės priemonių (žr., EŽTT 2004 m. spalio 19 d. sprendimą byloje Melnychenko prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 17707/02; 2006 m. kovo 16 d. sprendimą byloje Ždanoka prieš Latviją, pareiškimo Nr. 58278/00).

Taigi, atsižvelgiant į nustatytas bylos faktines aplinkybes, joms taikytiną teisinį reglamentavimą bei minėtą EŽTT jurisprudenciją, nagrinėjamu atveju formalus trečiojo suinteresuoto asmens A. B., kaip kandidatės į savivaldybės tarybos narius, neatitikimo gyvenamosios vietos deklaravimo reikalavimui vertinimas nepagrįstai apribotų jos teisę iškelti savo kandidatūrą rinkimuose (teisę būti išrinktai), dėl ko tokia teisė taptų neveiksminga. Šiuo atveju sprendimas neregistruoti A. B. kandidate būtų neteisingas, neprotingas bei neproporcingas, visoms kitoms aplinkybėms rodant, jog yra užtikrinta jos sąsają su ketinama atstovauti savivaldybės bendruomene.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vyriausioji rinkimų komisija nepagrįstai A. B. įtraukė į kandidatų, nedeklaravusių gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijoje, sąrašą ir Skundžiamu sprendimu (jo dalimi) jos neregistravo kandidate, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas, o Skundžiamo atsakovo sprendimo dalis naikintina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 88 straipsnio 2 punktu, 121 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

pareiškėjo politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio skundą tenkinti.

Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2015 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. Sp-33 „Dėl kandidatų, nedeklaravusių gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijoje, neregistravimo“ dalį, kuria nuspęsta neregistruoti kandidatės A. B., nes ji laiku nedeklaravo savo gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijoje, kurioje keliasi kandidate, panaikinti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas Stasys Gagys Romanas Klišauskas