A-1716-662/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1716-662/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01056-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 16.5; 16.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugsėjo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. S. skundą atsakovui Kauno apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai dėl tarnybinio patikrinimo išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas K. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti atsakovo Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau – ir Kauno APGV, atsakovas) 2014 m. liepos 3 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 8-6 (toliau – ir Išvada) ir įpareigoti Kauno APGV kreiptis į Centrinę medicinos ekspertizės komisiją (toliau – ir CMEK), prašant nustatyti pareiškėjo patirto sveikatos susižalojimo laipsnį, ir įpareigoti atsakovą išmokėti pareiškėjui priklausančią kompensaciją.

Pareiškėjas paaiškino, kad jis 2013 m. birželio 6 d. apie 9 val. 30 min. vykdė gaisravietės (duomenys neskelbtini), Kaune, tyrimą apleistame name, kuriame 2013 m. birželio 5 d. įvyko gaisras. Nuvykęs į gaisravietę pareiškėjas, norėdamas patekti į kitas patalpas, ketino apeiti dvi duobes, tačiau paslydo ir įkrito į vieną iš duobių. Pareiškėjas pajuto skausmą kairėje kūno pusėje ir dešinės kojos kelio srityje. Nelaimingo atsitikimo tyrimo 2013 m. liepos 9 d. akto Nr. 27-16(54) 3.2 punkte buvo konstatuota, kad nelaimingas atsitikimas įvyko vykdant gaisro tyrimą, gaisravietės apžiūrą, todėl pareiškėjo patirtas sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybiniu pareigų atlikimu. Skundžiamoje Išvadoje nepagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas, vykdydamas savo tiesiogines pareigas, susižalojo pats neatsargiai elgdamasis, todėl kompensacija dėl sveikatos sutrikdymo pagal Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 40 straipsnio 3 dalyje nurodytas sąlygas neturėtų būti mokėtina. Atsakovas nepagrindė, kad pareiškėjo elgesys buvo neatsargus. Jokie teisės aktai nenustato, kaip konkrečiai turi vykti gaisro tyrimas. Byloje nėra jokių tyrimo duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjo elgesys buvo neatsargus. Kauno APGV tarnybinio patikrinimo 2013 m. liepos 9 d. išvadoje Nr. 27-16(54) pripažinta, kad pareiškėjo patirtas sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu. Atsakovas šią išvadą ir joje konstatuotus faktus sieja tik su Statuto 49 straipsnyje numatyta teise gauti nelamingo atsitikimo darbe draudimo išmoką. Statuto 40 straipsnio 6 dalyje yra numatytas baigtinis sąrašas atvejų, kada kompensacija nemokama. Pareiškėjo susižalojimo atveju tokių aplinkybių nenustatyta, todėl turi būti mokama ir kompensacija, numatyta Statuto 40 straipsnio 3 dalyje.

Atsakovas Kauno APGV atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas tarnybos metu susižalojo dėl neatsargumo ir šios traumos priežastimi negali būti laikomas tarnybinių pareigų atlikimas, susijęs su padidėjusia rizika ar padidėjusiu pavojumi jo gyvybei ar sveikatai, todėl Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytos kompensacijos pareiškėjui buvo nuspręsta nemokėti. Iš tarnybinio tyrimo metu surinktos medžiagos matyti, kad pareiškėjo sveikata buvo sutrikdyta tarnybos metu jam vykdant tiesiogines pareigas. Įvertinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašiose bylose bei tyrimo metu surinktą medžiagą, konstatuotina, kad pareiškėjas vykdė tarnybines pareigas, tačiau konkrečiu atveju nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima vertinti pareiškėjo sveikatos sutrikdymą tarnybos metu dėl padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos jo gyvybei ar sveikatai.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas išdėstė byloje nustatytas faktines aplinkybes ir Statuto 40 straipsnio 3 dalies nuostatas, aptarė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (administracinė byla Nr. A143-145/2010). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pareiškėjas susižalojo ir jo sveikata buvo sutrikdyta būtent atliekant tiesiogines tarnybines pareigas, tarnybinių pareigų atlikimo metu, vykdant gaisravietės apžiūrą (tyrimą) patalpoje, kurioje anksčiau buvo įvykęs gaisras, todėl nagrinėjama situacija iš dalies atitinka Statuto 40 straipsnio 3 dalies pirmosios iš nurodytų alternatyvų atvejį, kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas. Tačiau nustačius, kad pareiškėjo sveikata buvo sutrikdyta tarnybinių pareigų atlikimo metu, būtina nustatyti ir kitą Statuto 40 straipsnio 3 dalies pirmosios alternatyvos sąlygą, t. y. ar pareiškėjo tiesioginių pareigų vykdymas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai.

Vertinant pareiškėjo sveikatos sutrikdymo atvejį, įvykusi jo tiesioginių tarnybinių pareigų atlikimo metu, konstatuota, jog įprasta gaisravietės patalpos apžiūra pagal pareiškėjo vykdomų pareigų pobūdį nebuvo susijusi su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Kauno APGV Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus Gaisrų tyrimo poskyrio vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.2 punktuose numatyta, kad pareiškėjas vykdydamas šias pareigas atlieka ikiteisminį gaisrų tyrimą, vykdo gaisrų, ekstremalių įvykių ir situacijų tyrimus (b. l. 77-78).

Priešgaisrinės saugos įstatymo 2 straipsnio 2 punkte numatyta, jog gaisras – nekontroliuojamas, vykstantis ne tam skirtoje vietoje degimas, keliantis pavojų žmogui, turtui ar aplinkai. Pareiškėjas į gaisravietę atvyko sekančią dieną po įvykusio patalpoje gaisro. Aplinkybių, jog patalpa po įvykusio gaisro būtų kėlusi kokį nors neįprastą pavojų žmonių saugumui, nenustatyta. Nei pareiškėjas, nei liudytojas D. A., kuris kartu su pareiškėju įvykio dieną vykdė gaisravietės patalpų apžiūrą, nenurodė aplinkybių, jog patalpų po įvykusio gaisro apžiūra buvo susijusi su neįprastai padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika jų gyvybei ar sveikatai.

Tarnybiniuose pranešimuose pareiškėjas ir liudytojas D. A. taip pat nenurodė, jog tiesioginių tarnybinių funkcijų atlikimo metu apžiūrint patalpas po gaisro kilo pavojus ar padidėjo įprasta rizika jų gyvybei ar sveikatai (b. l. 34, 35). Pareiškėjas tarnybiniame pranešime ir patikslintame skunde nurodė tas pačias įvykio aplinkybes, jog aiškindamasis gaisro kilimo aplinkybes į gretimas patalpas ketino patekti per ertmę sienoje, prie kurios prieiti galėjo apeidamas dvi duobes. Eidamas link ertmės sienoje pareiškėjas paslydo (ant gaisravietės grindinio buvo daug šiukšlių) ir įkrito į duobę.

Pareiškėjo tarnybinė funkcija, susijusi su gaisravietės apžiūra, nustatytų įvykio aplinkybių atveju nesietina su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareiškėjo sveikatai ar gyvybei, nes tokių faktinių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, jog jo gaisravietės apžiūra buvo atliekama neįprastomis sąlygomis, t. y. esant padidėjusiam pavojui ar padidėjusiai rizikai jo sveikatai ar gyvybei, nenustatyta. Taigi tai, kad pareiškėjas gaisravietės apžiūros metu paslydo ir įkrito į patalpoje buvusią duobę, sąlygojo paties pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis, susijęs su pareiškėjo neatsargumu, neįvertinus galimos rizikos, t. y. slydaus patalpos grindinio, ant kurio buvo susikaupusių šiukšlių, siauro praėjimo ir t. t.

Pirmiau nurodytų tarnybinių funkcijų atlikimo metu neįprastų aplinkybių, susijusių su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareiškėjo gyvybei ar sveikatai, nulėmusių pareiškėjo vykdomų tiesioginių pareigų pobūdį, nebuvo nustatyta. Aplinkybė, kad pareiškėjo sveikata buvo sutrikdyta dėl jo paties neatsargumo, nepaneigta jokiais įrodymais. Pareiškėjo veiksmai tarnybinių funkcijų atlikimo metu pagrįstai kvalifikuoti kaip neatsargūs. Pareiškėjo sveikatos sutrikdymas nesusijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika sveikatai ar gyvybei, todėl vertintinas kaip nelaimingas atsitikimas, įvykęs tarnybinių pareigų atlikimo metu.

Nenustatyta aplinkybių, sudarančių sąlygas taikyti pareiškėjo atžvilgiu Statuto 40 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pareiškėjo tarnybinių pareigų vykdymas jų atlikimo metu nebuvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Atsakovas neturėjo teisinio pagrindo skirti pareiškėjui kompensaciją. Pagal Statuto 49 straipsnio nuostatas, pareiškėjo sveikatos sutrikdymas atliekant tarnybines pareigas laikytinas tik kaip nelaimingas atsitikimas tarnyboje. Pagal Statuto 49 straipsnio 1 dalį, pareigūnų sveikata ir gyvybė visam tarnybos laikui privalomai draudžiama valstybės biudžeto lėšomis nuo nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nuo nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, nuo nelaimingų atsitikimų vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos. Pareiškėjui dėl šio įvykio buvo išmokėtas pareigūnų sveikatos ir gyvybės draudimas, todėl vidaus tarnybos pareigūnų socialinė garantija pareiškėjo atžvilgiu buvo įgyvendinta. Nors pareiškėjo sveikata buvo sutrikdyta tarnybos laiku – tiesioginių pareigų atlikimo metu, pareiškėjo atžvilgiu taikyti ir Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytą garantiją nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo, nes nagrinėjamu atveju nepakako vien fakto konstatavimo, jog pareiškėjo sveikata buvo sutrikdyta tarnybinių pareigų atlikimo metu, nenustačius papildomos sąlygos, suteikiančios teisę į kompensaciją, t. y. kad pareiškėjo sveikata buvo sutrikdyta tarnybinių pareigų atlikimo metu dėl padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareiškėjo gyvybei ar sveikatai.

Teismo vertinimu, Išvada yra pagrįsta ir teisėta. Nenustatyta jokių duomenų, jog Išvada nepagrįsta, nemotyvuota ar surašyta pažeidžiant procedūrinius reikalavimus, numatytus Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu taisyklėse, patvirtintose vidaus reikalų ministro 2004 m. balandžio 23 įsakymu Nr. V-138 (toliau – ir Taisyklės). Dėl to nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti antrąjį patikslinto skundo reikalavimą, t. y įpareigoti Kauno APGV kreiptis į CMEK, prašant nustatyti pareiškėjo patirto sveikatos susižalojimo laipsnį, ir įpareigoti atsakovą išmokėti kompensaciją.

III. Pareiškėjas K. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

Pareiškėjas nurodo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs plačią jurisprudenciją ginčo klausimu (2014 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1346/2014). Nors teismas ir konstatavo, jog pareiškėjo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, tačiau nurodė, kad pareiškėjo tiesioginių pareigų vykdymas nebuvo susijęs su padidėjusiu pavojumi. Pareiškėjas nesutinka su tokiu situacijos vertinimu. Byloje esančios pastato nuotraukos leidžia pagrįstai teigti, kad ši konkreti gaisravietė negali būti įvertinta kaip įprasta, net ir po gaisro saugi eksploatuoti vieta.

Akivaizdu, kad kiekviena gaisravietė yra pavojinga vieta, net ir po gaisro praėjus tam tikram laiko tarpui. Viena iš gaisro pasekmių paprastai yra ta, kad vieta, kurioje buvo kilęs gaisras, nebeatitinka elementarių saugumo reikalavimų. Pareiškėjas, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju ir pagal savo pareigas privalėdamas betarpiškai ištirti gaisravietę ir teisės aktų nustatyta tvarka pateikti gaisro priežasčių ataskaitą, privalėjo apžiūrėti visą pastatą. Nesant tiesiogiai sureglamentuoto pareiškėjo elgesio gaisravietėje, manytina, jog protinga ir teisinga būtų teigti, kad tokiu atveju pareigūnas privalo elgtis pagal bendrąjį rūpestingo ir atidaus asmens standartą, t. y. atliekant tyrimą vengti bereikalingos rizikos, elgtis taip, kaip bet koks atidus asmuo saugotų save norėdamas išvengti bet kokių sveikatos sutrikdymų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad Statuto 40 straipsnio 3 dalies nuostatos apie tarnybinių pareigų atlikimo sąsają su padidėjusiu pavojumi ar rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai išdėstymas (šios nuostatos konstrukcija) leidžia daryti išvadą, kad joje nurodyti pavojus ir rizika (kaip faktoriai, lemiantys šios teisės normos taikymą) yra skirti ne apskritai visai pareigūno tarnybai, o tik konkrečiai tarnybos pareigų atlikimo situacijai, kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta (2014 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-1607/2014).

Akivaizdu, kad apleistas, neseniai degęs pastatas yra pavojingesnis nei, pavyzdžiui, apdegusi patalpa daugiabučiame name. Būnant tokiame pastate nėra aiškus nei jo išdėstymas (planas), nei statybinių konstrukcijų pažeidimo laipsnis, todėl negalima objektyviai (vien tik įėjus į patalpas) padaryti išvados dėl patalpos saugumo.

Pareiškėjas nesutinka su teismo teiginiais, kad pareiškėjas gaisravietės tyrimo metu paslydo ir įkrito į duobę, nes pats pasirinko tokį elgesio modelį, kuris susijęs su jo tariamu neatsargumu ir galimos rizikos neįvertinimu. Pareiškėjas neturi teisės netirti gaisro vien dėl aplinkybės, kad gaisravietė yra prišiukšlinta ar pan., o aplinkybę, kad pareiškėjas veikė ekstremaliomis, normalioms tarnybos sąlygoms neįprastomis (nebūdingomis) aplinkybėmis, tai jam kėlė padidėjusį pavojų ar padidėjusią riziką sveikatai, patvirtina pats gaisravietės pobūdis ir byloje esančios nuotraukos. Teismas neatsižvelgė į šias aplinkybes, todėl padarė nepagrįstas išvadas, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą. Teismas visiškai nepagrįstai nurodė, kad aplinkybė, jog pareiškėjo sveikata buvo sutrikdyta dėl jo paties neatsargumo, nepaneigta jokiais įrodymais. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, ne pareiškėjas privalėjo įrodyti, kad buvo atsargus ir rūpestingas, o atsakovas turėjo pateikti įrodymus, kad buvo priešingai, todėl teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą.

Atsakovas Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba atsiliepimu į apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodo, kad šios bylos situacija nesutampa su apelianto nurodomos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutartimi išnagrinėtos administracinės bylos Nr. A438-1346/2014 situacija. Pareiškėjas susižalojo atlikdamas tarnybines pareigas, tačiau jo susižalojimas nepriskirtinas nei vienam iš Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nurodytų atvejų. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad teismas neįvertino, jog kiekviena gaisravietė yra pavojinga vieta. Pavojingų objektų sąvoka pateikta Civilinės saugos įstatyme, Priešgaisrinės saugos įstatyme, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 794 ir susijusiais teisės aktais nustatyti pavojingų objektų kriterijai, į kurias apleistas nesudėtingas pastatas nepatenka. Todėl teismas visiškai pagrįstai nurodė sprendime, kad nenustatyta, jog patalpa po įvykusio gaisro būtų kėlusi kokį nors neįprastą pavojų žmonių saugumui. Taip pat pažymi, kad ir pačių darbų pavojingumas nepatenka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1386 patvirtintą pavojingų darbų sąrašą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas K. S. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti atsakovo Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2014 m. liepos 3 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 8-6 ir įpareigoti Kauno APGV kreiptis į Centrinę medicinos ekspertizės komisiją, prašant nustatyti pareiškėjo patirto sveikatos susižalojimo laipsnį, ir įpareigoti atsakovą išmokėti pareiškėjui priklausančią kompensaciją.

Byloje nustatyta, jog pareiškėjas 2013 m. birželio 6 d. apie 9 val. 30 min. vykdė gaisravietės (duomenys neskelbtini), Kaune, tyrimą apleistame name, kuriame 2013 m. birželio 5 d. įvyko gaisras. Nuvykęs į gaisravietę pareiškėjas, norėdamas patekti į kitas patalpas, ketino apeiti dvi duobes, tačiau paslydo ir įkrito į vieną iš duobių. Pareiškėjas pajuto skausmą kairėje kūno pusėje ir dešinės kojos kelio srityje. Pareiškėjui buvo konstatuotas dešinio kelio sąnario dalinis raiščių plyšimas. VšĮ Kauno klinikinė ligoninė 2013 m. birželio 14 d. išdavė pažymą apie traumos sunkumą Nr. 526, kurioje nurodyta, jog trauma nepriskiriama prie sunkių (b. l. 38).

Nelaimingo atsitikimo tyrimo 2013 m. liepos 9 d. akto Nr. 27-16(54) 3.2 punkte buvo konstatuota, kad nelaimingas atsitikimas įvyko vykdant gaisro tyrimą, gaisravietės apžiūrą, todėl pareiškėjo patirtas sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu. Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2014 m. liepos 3 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, jog pareiškėjas, vykdydamas savo tiesiogines pareigas, susižalojo pats neatsargiai elgdamasis, todėl kompensacija dėl sveikatos sutrikdymo pagal Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje nurodytas sąlygas neturėtų būti mokama.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nors pareiškėjo sveikata buvo sutrikdyta tarnybos metu, pareiškėjo atžvilgiu taikyti Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytą garantiją nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo, nes nagrinėjamu atveju nepakako vien fakto konstatavimo, jog pareiškėjo sveikata buvo sutrikdyta tarnybinių pareigų atlikimo metu, nenustačius papildomos sąlygos, suteikiančios teisę į kompensaciją, t. y. kad pareiškėjo sveikata buvo sutrikdyta tarnybinių pareigų atlikimo metu dėl padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareiškėjo gyvybei ar sveikatai.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia, kad jis veikė ekstremaliomis, normalioms tarnybos sąlygoms neįprastomis (nebūdingomis) aplinkybėmis, tai jam kėlė padidėjusį pavojų ar padidėjusią riziką sveikatai.

Pagal vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo principą, pareigūnų tarnybos ypatumai (padidėjęs pavojus gyvybei ar sveikatai, sugriežtinta atsakomybė, ilgesnis darbo laikas ir įvairūs su tarnyba susiję apribojimai) yra kompensuojami šiame Statute bei kituose teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis (Statuto 3 str. 7 d.). Statute numatytas tarnybos ypatumų kompensavimo principas įgyvendinamas Statute ir su jo įgyvendinimu susijusiais poįstatyminiais teisės aktais numatytomis sąlygomis ir tvarka.

Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalis (2008 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI–122 redakcija) nustato: „Pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama nuo vieno mėnesio iki 5 metų (nuo 1 mėnesio iki 60 mėnesių) jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.“ Iš šios teisės normos matyti, kad joje nustatyti trys alternatyviai galimi nurodytos kompensacijos išmokėjimo atvejai:

1) kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai;

2) kai pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai;

3) kai pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso.

Tai, ar pareigūno mirtis, susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, o kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, taip pat ar tarnybinių pareigų atlikimas, profesinis ar įvadinis mokymas susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno ar kursanto gyvybei ar sveikatai, taip pat kompensacijos dydis lengvo sveikatos sutrikdymo atveju nustatoma vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka (Statuto 40 str. 5 d.), o sveikatos sutrikdymo sunkumo mastą nustato Centrinė medicinos ekspertizės komisija (Statuto 40 str. 8 d.). Pagal Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 1V-138, 3–10 punktų nuostatas, dėl Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nurodytų atvejų ištyrimo vidaus tarnybos įstaigoje turi būti atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio tikslas – nustatyti priežastinį ryšį ar pareigūno sužalojimas, susižalojimas, sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, ar tarnybinių pareigų atlikimas yra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Taisyklių 10 punkte yra nustatyti tarnybinio patikrinimo išvados, kuri teikiama tvirtinti įstaigos vadovui, turinio reikalavimai, tarp jų – nurodyti ar yra nustatytas priežastinis ryšys, ar teisės aktų nustatyta tvarka išmokėtina kompensacija (Taisyklių 10.6 p.). Skundžiamoje Išvadoje į Statuto 40 straipsnio 3 dalyje ir Taisyklių 10 punkte nurodytus klausimus yra atsakyta.

Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies nuostatos apie tarnybinių pareigų atlikimo sąsają su padidėjusiu pavojumi ar rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai išdėstymas (šios nuostatos konstrukcija) leidžia daryti išvadą, kad joje nurodyti pavojus ir rizika (kaip faktoriai, lemiantys šios teisės normos taikymą) yra skirti ne apskritai visai pareigūno tarnybai, o tik konkrečiai tarnybos pareigų atlikimo situacijai, kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant aptariamos nuostatos (tuo pačiu ir Statuto 40 straipsnio 3 dalies) taikymo klausimą yra būtina išaiškinti: pirma, ar pareigūno sužalojimas, susižalojimas arba jo sveikatos sutrikdymas atsirado tuo metu, kai jis ėjo savo tarnybines pareigas; antra, ar šie reiškiniai (pareigūno sveikatai arba gyvybei) atsirado tuo metu, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo lydimas padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-145/2010, 2010 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-193/2010 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas susižalojo ir jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tiesiogines tarnybines pareigas (tarnybinių pareigų atlikimo metu), vykdant gaisravietės apžiūrą (tyrimą) patalpoje, kurioje anksčiau buvo įvykęs gaisras, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog nagrinėjama situacija iš dalies atitinka Statuto 40 straipsnio 3 dalies pirmosios iš nurodytų alternatyvų atvejį, kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas. Taigi nustačius, kad pareigūno sveikata buvo sutrikdyta tarnybinių pareigų atlikimo metu, yra būtina nustatyti ir kitą Statuto 40 straipsnio 3 dalies pirmosios alternatyvos sąlygą, t. y. ar pareiškėjo tiesioginių pareigų vykdymas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai.

Pareiškėjo susižalojimo aplinkybės byloje abejonių nekelia ir dėl jų ginčo tarp šalių nėra. Pareiškėjas K. S., eidamas Kauno APGV Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus Gaisrų tyrimo poskyrio vyresniojo inspektoriaus pareigas, 2013 m. birželio 6 d. apie 9 val. 40 min. atlikdamas gaisravietės apžiūrą, statydamas koją ant šiukšlių pilno patalpos grindinio, paslydo, dėl ko prarado pusiausvyrą ir įkrito į vieną iš patalpos viduje esančių duobių.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal bylos aplinkybes šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo susižalojimas tarnyboje negali būti laikomas susijusiu su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika sveikatai ar gyvybei. Pareiškėjas dešinio kelio traumą patyrė atlikdamas įvykio vietos apžiūrą, t. y. tuomet, kai, bylos duomenimis, nebuvo jokio pavojaus nei objektui, nei paties pareiškėjo gyvybei ar sveikatai. Pareiškėjo paaiškinimai, kad jis, aiškindamasis gaisro kilimo aplinkybes, į gretimas patalpas ketino patekti per ertmę sienoje, prie kurios prieiti galėjo apeidamas dvi duobes, šiomis konkrečiomis aplinkybėmis visiškai nepateisina jo nepakankamai rūpestingo elgesio. K. S. elgesys nebuvo sąlygotas tarnybinio būtinumo. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjo tarnybinė funkcija, susijusi su gaisravietės apžiūra, nustatytų įvykio aplinkybių atveju nesietina su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareiškėjo sveikatai ar gyvybei, nes tokių faktinių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, jog gaisravietės apžiūra buvo atliekama neįprastomis sąlygomis, t. y. esant padidėjusiam pavojui ar padidėjusiai rizikai pareiškėjo sveikatai ar gyvybei, nenustatyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pareiškėjas gaisravietės apžiūros metu paslydo ir įkrito į patalpoje buvusią duobę, sąlygojo paties pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis, susijęs su pareiškėjo neatsargumu, neįvertinus galimos rizikos, t. y. slidaus patalpos grindinio, ant kurio buvo susikaupusių šiukšlių, siauro praėjimo ir pan. Išvadoje pagrįstai nustatyta, jog nors įvykis atsitiko pareigūnui vykdant tiesiogines pareigas, šiuo atveju pareigūnas, vykdydamas tiesiogines pareigas, pats apsisprendė elgtis taip, o ne kitaip, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas. Šiuo atveju sužalojimo patyrimas tiesiogiai susijęs su pareigūno neatsargiu elgesiu, todėl kompensacija dėl sveikatos sutrikdymo pagal Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nurodytas sąlygas neturėtų būti mokėtina.

Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, jog tarnybinės funkcijos buvo atliekamos neįprastomis sąlygomis, t. y. esant padidėjusiam pavojui ar padidėjusiai rizikai sveikatai ar gyvybei. Kitaip sakant, tarnybinių funkcijų atlikimas nebuvo priežastiniame ryšyje su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika sveikatai ar gyvybei. Analogiškai ši Statuto nuostata aiškinama ir taikoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2010 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-193/2010, 2009 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2258/2009 ir kt.).

Atsižvelgdama į bylos aplinkybes ir ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas (Statuto 40 str. 3 d.), teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo susižalojimas tarnyboje negali būti laikomas susijusiu su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika sveikatai ar gyvybei, taip pat nėra pagrindo daryti išvadą, kad sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso. Pareiškėjas susižalojo atlikdamas tarnybines pareigas, tačiau jo susižalojimas nepriskirtinas nei vienam iš Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nurodytų atvejų, kurių konstatavimas yra sąlyga mokėti Statuto 40 straipsnyje numatytą kompensaciją. Netenkinus pareiškėjo reikalavimo dėl Išvados panaikinimo, atitinkamai netenkintini ir kiti pareiškėjo skundo reikalavimai įpareigoti Kauno APGV kreiptis į CMEK, prašant nustatyti pareiškėjo patirto sveikatos susižalojimo laipsnį, ir įpareigoti atsakovą išmokėti pareiškėjui priklausančią kompensaciją.

Tais atvejais, kai pareigūno sveikata sutrikdoma tarnybos metu arba jam vykdant tarnybines pareigas, tačiau ne Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais (nėra būtinų sąlygų, t. y. padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos sveikatai arba kitų asmenų poveikio iš šalies dėl atitinkamų pareigūno teisėtai atliktų veiksmų), pareigūnas turi teisę į išmoką, kurios mokėjimo tvarką nustato Statuto 41 straipsnis ir valstybinio socialinio draudimo santykius reguliuojantys teisės aktai.

Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei vertino faktines bylos aplinkybes, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos, todėl priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra juridinio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo K. S. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Romanas Klišauskas