AS-922-822/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-922-822/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02410-2015-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 63.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. rugsėjo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Š. skundą dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas V. Š. teismui pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuriame pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), 9 000 Eur kompensaciją neturtinei žalai atlyginti. Pagrįsdamas savo reikalavimą, pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje, kuriame jis yra laikomas, nėra sudarytos tinkamos sąlygos išsiskalbti rūbus. Dėl šios priežasties yra priverstas vaikščioti purvinais drabužiais, jautė pažeminimą, palūžo dvasiškai ir psichologiškai.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 29 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, kaip nepriskirtą nagrinėti šiam teismui.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad įvertinus pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį bei vadovaujantis Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 Dėl valstybės ir vyriausybės atstovo teismuose nustatymo 3.23 punktu, tinkamu atsakovu laikytina Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, t. y. institucijos iš kurios neteisėtų veiksmų yra kildinama neturtinė žala. Šiaulių tardymo izoliatoriaus buveinė yra Šiauliuose, Trakų g. 10. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo įstatymo 6 straipsnį, Šiaulių apygardos administracinio teismo veiklos teritorija apima Šiaulių miesto apylinkės teismo veiklos teritoriją, todėl skundas nagrinėtinas Šiaulių, o ne Vilniaus, apygardos administraciniame teisme.

II. Pareiškėjas V. Š. padavė atskirąjį skundą (b. l. 10), prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartį.

Atskirajame skunde nurodo, kad teismas neteisingai nustatė skundo esmę ir pagrindą. Pareiškėjas skundžia Kalėjimo departamento, šio departamento direktoriaus, neveikimą ir aplaidumą, nes nėra reglamentuota, kad tardymo izoliatoriuje būtų įrengtos džiovyklos skalbiniams džiauti. Šiaulių tardymo izoliatorius nėra kompetentingas spręsti tokių klausimų, nesant nustatyto reglamentavimo. Todėl tiesioginis atsakovo Lietuvos valstybės atstovas šioje byloje yra Kalėjimų departamentas ir skundas nagrinėtinas Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis, kuria teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundą konstatavęs, kad byla pagal pareiškėjo skundą nenagrinėtina Šiaulių apygardos administraciniame teisme.

Pagal ABTĮ 35 straipsnį, skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad atsakovu administraciniame procese laikoma materialiojo teisinio santykio šalis, tikrai ar tariamai pažeidusi pareiškėjų materialiąsias teises ar interesus, ir kuri kviečiama į teismą atsakyti į pareiškėjų pareikštą reikalavimą (žr. 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008). Teismas jau skundo priėmimo stadijoje turi įvertinti ar pareiškėjo skundu reiškiami reikalavimai visiems įvardintiems atsakovams yra reiškiami tinkamai, ar jie sukelia teisines pasekmes ir ar jie gali būti savarankišku skundo nagrinėjimo dalyku ir pan. Būtent įvertinus skundo reikalavimus teismas gali spręsti ar yra sąlygos numatytos ABTĮ 17 straipsnio 4 dalyje numatytai pareiškėjo teisei realizuoti, t. y. teismingumui pasirinkti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-516/2009). Neįvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių, būtų sudarytos prielaidos piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis pasirenkant teismingumą.

Pareiškėjo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina ne iš skunde atsakovu nurodyto Kalėjimo departamento veiksmų, bet iš galbūt netinkamų jo kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygų. Įvertinusi pirmosios instancijos teismui pateikto skundo turinį bei atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

Tiek skunde, tiek atskirajame skunde pareiškėjas pakankamai konkrečiai nurodo, kad nepatogumų, kuriuos įvertino pinigais, jis patiria dėl to, jog Kalėjimų departamentas nepriima teisės akto, kuriame būtų nustatyta galimybė įkalinimo įstaigoje įrengti džiovyklas. Atsižvelgus į tai darytina išvada, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš Kalėjimų departamento neveikimo – t. y. pareiškėjo pageidaujamų tardymo izoliatorių įrengimo reikalavimų nenustatymo, bet ne iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiksmų ar neveikimo.

Įvertinusi nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas skunde aiškiai nurodė skundo pagrindą, iš kurio galima spręsti, kad Kalėjimų departamentas atsakovo Lietuvos valstybės atstovu byloje nurodytas pagrįstai. ABTĮ 19 straipsnio 1 dalyje inter alia nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancija šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytoms byloms, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinis administravimo subjektas. Atsižvelgusi į tai, kad Kalėjimų departamentas laikytinas centriniu administravimo subjektu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1R-58 patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų 1 p.), apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo skundo nagrinėjimas priskirtinas išimtinei Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartis naikinama.

Vadovaujantis ABTĮ 37 straipsniu skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, todėl pareiškėjo skundo priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. Š. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė