A-756-820-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A756-820/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-302592-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 16.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. R. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. G. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–4), prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT) pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso 2013 m. gegužės 15 d. protokolinį sprendimą Nr. 1PS16-(2.18.)66; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. 1SS-(2.25.)-117; 3) pripažinti V. G. konkurso NŽT Plungės ir Rietavo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigoms užimti laimėtoju; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad Nacionalinėje žemės tarnyboje 2013 m. gegužės 15 d. buvo organizuotas konkursas Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigoms užimti (toliau – ir Konkursas), kurio laimėtoju pripažintas A. R.. Pareiškėjas NŽT direktoriui pateikė prašymą peržiūrėti Konkurso rezultatus, nes jam kilo abejonės dėl objektyvaus ir nešališko atsakymų žodžiu vertinimo. NŽT pareiškėją 2013 m. gegužės 31 d. raštu Nr. 1SS-(2.25.)-1172 informavo, jog pažeidimų nebuvo nustatyta. Pareiškėjo manymu, tiek 2013 m. gegužės 15 d. protokolinis sprendimas, tiek NŽT 2013 m. gegužės 31 d. sprendimas yra neteisėti. Kaip matyti iš egzamino žodžiu garso įrašo, konkurso komisijos narei G. L. A. R. uždavus klausimą, A. R. atsakė „neatsakysiu“. Komisijos narė už šį atsakymą A. R. skyrė 2 balus, tačiau tokiu atveju A. R. turėjo būti įvertintas žemiausiu 1 balu. Todėl toks A. R. įvertinimas patvirtina konkurso rezultatų neteisėtumą.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba su skundu nesutiko ir atsiliepimu (b. l. 29–36) prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Paaiškino, kad tiek pareiškėjas, tiek A. R. negalėjo atsakyti į užduotą klausimą. Tačiau, kaip patvirtina garso įrašas, pareiškėjas klausimo nesuprato ir dėl to į jį neatsakė, tuo tarpu A. R. klausimą suprato, tačiau į jį taip pat neatsakė. Pažymėtina, kad vyriausiojo specialisto pareigybės aprašyme yra reikalavimas mokėti sklandžiai dėstyti mintis tiek žodžiu, tiek raštu. Todėl, įvertinus abiejų pretendentų atsakymus, buvo nustatyta, kad pareiškėjas gana nerišliai, prieš tai nesupratęs klausimo, nors ir bandė į jį atsakinėti, į klausimą vis tik neatsakė, kai tuo tarpu A. R. iš karto aiškiai nurodė, kad į klausimą neatsakys. Vien nerišlus bandymas atsakyti nesudaro pagrindo pareiškėją vertinti aukštesniu balu. Atsižvelgiant į abiejų pretendentų atsakymus, komisijos narė pagrįstai abu pretendentus įvertino vienodu balu. Be to, pretendentų vertinimas yra kiekvieno iš komisijos nario diskrecija.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. R. su skundu nesutiko ir atsiliepimu (b. l. 28) prašė pareiškėjo skundo netenkinti. Paaiškino, jog 2 balais buvo įvertintas atsižvelgiant į sąžiningą prisipažinimą apie atsakymo nežinojimą, o tai yra laikytina teigiama valstybės tarnautojo ypatybe.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 28 d. sprendimu (b. l. 115–119) pareiškėjo V. G. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl NŽT sudarytos pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso komisijos 2013 m. gegužės 15 d. protokolinio sprendimo Nr. 1PS16-(2.18.)66, kuriuo konkurso į NŽT Plungės ir Rietavo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas laimėtoju pripažintas A. R., NŽT 2013 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. 1SS-(2.25.)-117 teisėtumo ir pagrįstumo, bei pareiškėjo pripažinimo įvykusio Konkurso nugalėtoju. Nustatyta, kad 2013 m. gegužės 15 d. įvyko NŽT paskelbtas konkursas NŽT Plungės ir Rietavo skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio 10 kategorijos) pareigoms užimti, kuriame dalyvavo 2 pretendentai, t. y. A. R. ir pareiškėjas.

Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 22 d. nutarime suformuota doktrina, teismas pažymėjo, jog teismo kompetencijai, nagrinėjant šio pobūdžio bylas, nėra priskirta teisė vertinti klausimų turinio ar jų sudėtingumo ir atsakymų į juos teisingumo, kai šie klausimai iš esmės yra atitinkantys tą valstybės tarnybos sritį, į kurią yra organizuojamas konkursas. Šiuo atveju teismas konkurso teisėtumą revizuoja tik konkurso organizavimo tvarkos aspektu, kuri, vykdant Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 patvirtinto Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) reikalavimus, turi užtikrinti vienodas galimybes visiems asmenims dalyvauti šiame konkurse bei būti įvertintiems pagal vienodas visiems iš anksto žinomas sąlygas.

Aprašo 1 punkte nustatyta, kad Aprašas reglamentuoja konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarką. Aprašo 50 punkte nurodyta, kad per egzaminą žodžiu kiekvienas komisijos narys pateikia vienodus klausimus visiems pretendentams, siekdamas patikrinti pretendento gebėjimus atlikti valstybės tarnautojo pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, aprašyme nustatytas funkcijas. Egzamino žodžiu metu patikrinamas pretendento užsienio kalbų, privalomų pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti, mokėjimas. Pretendentams taip pat gali būti užduodami jų atsakymus patikslinantys klausimai. Pretendentai egzaminuojami žodžiu individualiai, kitiems pretendentams nedalyvaujant. Pretendentų eiliškumas per egzaminą žodžiu nustatomas pagal abėcėlę. Aprašo 50-1 punkte nustatyta, kad egzamino žodžiu eigai fiksuoti daromas garso skaitmeninis įrašas. Skaitmeninis garso įrašas perkeliamas į kompiuterinę laikmeną, pridedamas prie konkurso protokolo ir saugomas konkursą organizavusioje įstaigoje teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal Aprašo 51 punktą kiekvienas komisijos narys pretendentų žinias per egzaminą žodžiu vertina individualiai – nuo 1 iki 10 balų. Blogiausias įvertinimas yra 1 balas, geriausias – 10 balų. Įvertinę kiekvieno pretendento žinias, komisijos nariai pildo pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas egzamino žodžiu individualaus vertinimo lentelę.

Iš Pretendentų eiti Plungės ir Rietavo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas egzamino žodžiu individualaus vertinimo lentelių matyti, kad Komisijos pirmininkė pareiškėją įvertino 7 balais, A. R. 5 balais (b. 1. 9), iš Komisijos narės G. L. užpildytos individualaus vertinimo lentelės matyti, jog abu pretendentai buvo įvertinti vienodai – po 2 balus (b. l. 10), Komisijos narė R. K. pareiškėją egzamino žodžiu metu įvertino 4 balais, A. R. 8 balais (b. l. 11) bei Komisijos narys M. B. egzamino žodžiu metu pareiškėją įvertino 7 balais, o A. R. 8 balais (b. l. 12), t. y. pareiškėjo egzamino žodžiu balų vidurkis buvo 5 balai, o A. R. 5,75 balai (b. l. 6). Pareiškėjo egzaminas raštu buvo įvertintas 9,1 balo, A. R. 8,5 balo (b. l. 7). Iš bendros pretendentų egzamino žodžiu ir raštu vertinimo balais suvestinės lentelės matyti, kad pareiškėjas surinko 14,1 balo, o A. R. – 14,25 balo (b. l. 7).

Pareiškėjas, nesutikdamas su konkurso rezultatais, jį iš esmės ginčija vienu aspektu, o būtent tuo, jog egzamino žodžiu metu komisijos narė G. L., A. R. atsisakius atsakyti į užduotą klausimą nurodant „neatsakysiu“, pastarajam nepagrįstai neskyrė mažiausio 1 balo, kaip tai numatyta Aprašo nuostatose, todėl tuo buvo pažeista egzamino žodžiu vertinimo tvarka ir peržengtos turimos vertinimo laisvės ribos. Pareiškėjo teigimu, teisiškai negalima tokia situacija, kai pretendentui visiškai neatsakius į Komisijos nario klausimą, jam gali būti skiriama daugiau, nei teisės akte nustatytas minimalus balų skaičius.

Prie bylos pateiktas Konkurso garso įrašas patvirtina, jog komisijos narė G. L. abiem pretendentams pateikė vienodą klausimą – „Iš ko susideda žemės išteklių naudojimo stebėsena“. Atsakymas į šį klausimą reglamentuotas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, jog žemės išteklių naudojimo stebėsena susideda iš: 1) Natūralių ir antropogenizuotų žemės naudmenų ir dirvožemio stebėsenos; 2) Žemės ūkio naudmenų ir apsaugos stebėsenos; 3) Žemės naudmenų melioracinės būklės stebėsenos.

Pareiškėjas, atsakinėdamas į šį klausimą, iš pradžių teigė, jog yra daromi geologiniai brėžiniai, vėliau, po klausimo patikslinimo, nurodė, jog tai yra žemės gelmių ištyrimas, žemės reljefo stebėsena. Tuo tarpu A. R. nurodė, jog į klausimą neatsakys. Išanalizavus pretendentų atsakymus į abiem pretendentams užduotą vienodą klausimą matyti, kad pareiškėjas nors ir bandė atsakinėti, priešingai nei A. R., tačiau į užduotą klausimą vis tik neatsakė. Vadinasi, abu pretendentai į užduotą klausimą nepateikė teisingo atsakymo.

Aprašo 51 punkte nustatyta, kad kiekvienas komisijos narys pretendentų žinias per egzaminą žodžiu vertina individualiai – nuo 1 iki 10 balų. Blogiausias įvertinimas yra 1 balas, geriausias – 10 balų. Teismas pažymėjo, kad komisijos narė G. L., vertindama pretendentų atsakymus, nusprendė, jog į užduotą klausimą neatsakė abu pretendentai, nes A. R. atsakymui „neatsakysiu“ (kuris įvertintas 2 balais) buvo prilygintas pareiškėjo atsakymas (taip pat įvertintas 2 balais). Teismo vertinimu, vadovaujantis Aprašo 51 punktu, Komisijos narė abu pretendentus turėjo įvertinti 1 balu (žemiausiu iš dešimties). Tačiau, nepaisant to, kad nebuvo tiksliai laikytasi minėtos nuostatos, įvertinus tai, kad pareiškėjo atsakinėjimas į ginčo klausimą nebuvo pranašesniu už A. R. atsakymą, abiejų pretendentų atsakymus įvertinus 1 balu, situacija iš esmės nepasikeistų ir Konkurso metu balų daugiau surinkusiu taip pat būtų laikytinas A. R.. Vadinasi, G. L. pagrįstai abu pretendentus įvertino vienodai.

Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti NŽT 2013 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. 1SS-(2.25.)-117. Minėtu sprendimu pareiškėjui buvo atsakyta į 2013 m. gegužės 17 d. prašymą dėl konkurso rezultatų peržiūrėjimo, nurodant, kad išklausius garso įrašą ir išnagrinėjus su Konkursu susijusius dokumentus, pažeidimų vykdant Konkursą nebuvo nustatyta. Šiuo aspektu pažymėtina, jog, nors teismas ir išdėstė argumentus dėl Aprašo 51 punkto nuostatos taikymo (atitinkamo balo skyrimas neatsakius į klausimą), tačiau, šie argumentai nėra pagrindas naikinti, ar kaip kitaip keisti NŽT 2013 m. gegužės 31 d. sprendimą, todėl, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas kitų įrodymų, kurie paneigtų Komisijos Konkurse dalyvavusių pretendentų vertinimą, ar sudarytų pagrindą abejoti Konkurso objektyvumu nepateikė, teismas daugiau neturi pagrindo abejoti komisijos kompetencija bei konkurse dalyvavusių pretendentų galutiniu vertinimu. Netenkinus pareiškėjo reikalavimų panaikinti Komisijos 2013 m. gegužės 15 d. protokolinį sprendimą Nr. 1PS16-(2.18.)66 bei NŽT 2013 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. 1SS-(2.25.)-117, negali būti tenkintinas ir kitas pareiškėjo reikalavimas – pareiškėją pripažinti konkurso laimėtoju NŽT Plungės ir Rietavo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigoms užimti.

Netenkinus skundo iš esmės, negali būti tenkinamas ir skundo reikalavimas dėl teismo išlaidų priteisimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnis).

III. Pareiškėjas V. G. apeliaciniu skundu (b. l. 124–131) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės spręsti dėl V. G. atsakymo į Konkurso komisijos narės G. L. klausimą teisingumo ir daryti išvados, jog toks atsakymas turėjo būti vertinamas 1 balu. Pats teismas pažymėjo, jog teismo kompetencijai nagrinėjant šio pobūdžio bylas nėra priskirta teisė vertinti klausimų turinio ar jų sudėtingumo ir atsakymų į juos teisingumo. Visai kita situacija, jeigu kalbama apie visiško atsisakymo atsakyti į klausimą vertinimą, kadangi šiuo atveju nėra subjektyvaus atsakymo vertinimo elemento, o sprendžiamas tik objektyvus teisės akto (Aprašo) aiškinimo ir taikymo kriterijus, t. y. ar teisės akte esant numatytam galimų skirti balų minimumui, pretendentui visiškai atsisakius atsakyti į klausimą gali būti skiriama daugiau, nei teisės akte nustatytas minimalus balas.

2. Be to, V. G. atsakymas į komisijos narės G. L. klausimą buvo iš dalies teisingas ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad į klausimą visiškai neatsakė abu pretendentai. Egzamino tvarka nereikalauja, kad pretendentas atsakytų į klausimą pažodžiui taip, kaip nurodyta įstatyme. Apeliantas, nurodydamas, kad viena iš žemės išteklių stebėsenos sudedamųjų dalių yra žemės paviršiaus stebėsena buvo teisus, kadangi pagal Žemės įstatymo 35 straipsnio 2 dalį į ją patenka dirvožemio stebėsena, o dirvožemis būtent ir yra žemės paviršius. Žemės naudmenų stebėsena atitinkamai apima ir žemės gelmių (eksploatuojamų naudingųjų iškasenų karjerų) bei žemės reljefo (kalnų šlaitų, skardžių, nuogriuvų) stebėseną.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepimu (b. l. 136–142) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (2012 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1334/2012) pažymi, jog Apraše nėra nurodyti konkretūs konkurso dalyvių atsakymų į jiems pateiktus klausimus vertinimo kriterijai. Šiuos kriterijus atstoja konkurso dalyviui keliami reikalavimai dėl jo gebėjimo atlikti pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, funkcijas bei dėl šitoms funkcijoms atlikti būtinų žinių turėjimo. Todėl egzaminuojamo asmens atsakymų į pateiktus klausimus įvertinimas anksčiau aptartų teisės normų taikymo prasme yra kiekvieno konkurso komisijos nario diskrecija. Tai reiškia, kad šiam įvertinimui (egzaminuojamo asmens atitinkamų žinių patikrinimui) yra būdingas subjektyvaus pretendento (konkurso dalyvio) žinių vertinimo faktorius. Šio faktoriaus reikšmė yra siejama tik su konkurso komisijos kiekvieno nario, o ne konkurso dalyvio (pretendento) atitinkamos nuomonės susiformavimu. Teisės aktų išmanymas negali būti pakankamas pagrindas pripažinti, kad pretendentas pasižymi tokiomis asmeninėmis dalykinėmis savybėmis, kurių reikalaujama pareigybės aprašyme, pavyzdžiui, yra iniciatyvus, geba bendrauti, dirbti komandoje (LVAT 2008 m. gegužės 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-781/2008). Taigi G. L. vertino ne tik pretendentų teisės aktų išmanymą, o ir gebėjimą sklandžiai dėstyti mintis. Vadinasi, būtent ši Komisijos narė galėjo spręsti, kas yra „blogiausiu įvertinimu“. Be to, Apraše nėra numatyta galimybė keisti konkurso rezultatus, todėl teismas nėra įgaliotas įpareigoti konkurso komisiją pakartoti vieną iš konkurso procedūros etapų, t. y. pakeisti konkurso komisijos sprendimą dėl šio konkurso laimėtojo, į šias pareigas paskiriant antrąją vietą užėmusį pretendentą. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, apelianto reikalavimas pakeisti Konkurso komisijos sprendimą, pripažįstant V. G. Konkurso laimėtoju, yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2014 m. gegužės 7 d. buvo gauti pareiškėjo V. G. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose pažymima, jog kiekvienas komisijos narys pretendentą vertina tik iš pretendento atsakymo į jo paties užduotą klausimą ir skiriamo balo negali įtakoti to pretendento atsakymas į kitų komisijos narių pateiktus klausimus. Į komisijos narės G. L. klausimą A. R. atsakė vos keturiais žodžiais, todėl įvertinti sklandaus minčių dėstymo taip pat buvo neįmanoma. Atsakovo teiginys, kad tik pati Komisijos narė galėjo įvertinti, kas yra „blogiausias įvertinimas“ nepagrįstas, nes blogiausią įvertinimą (1 balas) nustato Aprašo 51 punktas. LVAT praktika, kuria remiasi atsakovas, teigdamas, jog teismas nėra įgaliotas įpareigoti konkurso komisiją pakartoti vieną iš konkurso procedūros etapų, t. y. pakeisti konkurso komisijos sprendimą dėl konkurso laimėtojo, yra suformuota esant visiškai kitokiomis aplinkybėmis, nei nagrinėjama byla. Be to, pareiškėjas neprašo pakartoti konkurso, o siekia būti pripažintu laimėjusiu jau įvykusį konkursą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 47, 84, 85, 97, 127, 130, 137, 138, 139, 150, 154 straipsnių pakeitimo ir papildymo, ir įstatymo papildymo 471 straipsniu 2012 m. balandžio 17 d. įstatymo Nr. XI-1973 (įsigaliojusio nuo 2012 m. liepos 1 d.) 8 straipsniu buvo pakeista ABTĮ 137 straipsnio 1 dalis, nustatant, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Pareiškėjas V. G. apeliaciniame skunde (b. l. 131) išreiškė norą, kad byla apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, tačiau šio prašymo niekaip nemotyvavo. Nuo 2012 m. liepos 1 d. žodinis apeliacinis procesas bylose skiriamas kaip išimtis iš bendrosios taisyklės, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo atveju nenustatė pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka ir bylą išnagrinėjo rašytinio proceso būdu.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas iš esmės ginčija Nacionalinės žemės tarnybos pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso 2013 m. gegužės 15 d. protokolinį sprendimą Nr. 1PS16-(2.18.)66 vieninteliu aspektu, t. y. nesutikdamas su komisijos narės G. L. jo ir A. R. atsakymų į egzamino žodžiu metu jos pateiktą klausimą vertinimu. Kadangi A. R. į jos užduotą klausimą neatsakė visiškai, o V. G. iš dalies atsakė, jo nuomone, ši komisijos narė abiejų pretendentų negalėjo vertinti vienodai, A. R. turėjo įvertinti blogiausiu - 1 balu. Tokiu būdu protokolinis sprendimas priimtas pažeidžiant Aprašo 51 punkto nuostatas.

Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 patvirtinto Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašas (1 p.). Konkursui vykdyti iš ne mažiau kaip 5 narių sudaroma pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso komisija (Aprašo 18, 21 p.). Pagal Aprašo 50 punktą (2012 m. kovo 7 d. nutarimo Nr. 265 redakcija) per egzaminą žodžiu kiekvienas komisijos narys pateikia vienodus klausimus visiems pretendentams, siekdamas patikrinti pretendento gebėjimus atlikti valstybės tarnautojo pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, aprašyme nustatytas funkcijas. Pretendentams taip pat gali būti užduodami jų atsakymus patikslinantys klausimai. Aprašo 51 punkte (2012 m. kovo 7 d. nutarimo Nr. 265 redakcija) nustatyta, kad kiekvienas komisijos narys pretendentų gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas per egzaminą žodžiu vertina individualiai – nuo 1 iki 10 balų. Blogiausias įvertinimas yra 1 balas, geriausias – 10 balų. Įvertinę kiekvieno pretendento gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, komisijos nariai pildo pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas egzamino žodžiu individualaus vertinimo lentelę (šio Aprašo 4 priedas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. gegužės 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 1PS1-(2.1.)-407 iš penkių šioje tarnyboje dirbančių asmenų buvo sudaryta konkurso komisija, paskirtas jos pirmininkas. Ginčo, kad kiekvienas komisijos narys abiem pretendentams pateikė vienodus klausimus, byloje taip pat nėra. Apelianto manymu, viena iš komisijos narių neteisingai įvertino jo ir kito pretendento atsakymus (ar neatsakymus) į jos pateiktą klausimą, t. y. abu pretendentus įvertino 2 balais. Kaip jau minėta, Aprašo 50 punktas nurodo, kad egzamino žodžiu metu klausimai pretendentams pateikiami siekiant patikrinti pretendento gebėjimus atlikti valstybės tarnautojo pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, aprašyme nustatytas funkcijas. Pareigybės, dėl kurios vyko konkursas, aprašyme be reikalavimų, keliamų išsilavinimui, kompiuteriniam raštingumui, teisės aktų išmanymui, nurodyta, kad valstybės tarnautojas turi mokėti valdyti informaciją, ją kaupti, sisteminti, apibendrinti bei rengti išvadas; mokėti sklandžiai dėstyti mintis žodžiu ir raštu.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 22 d. nutarime, aiškindamas šių teisinių santykių pobūdį bei teismo vaidmenį sprendžiant šiuos ginčus, pabrėžė, kad nuo asmenų atrankos į valstybės tarnybą labai priklauso visos valstybės tarnybos sistemos funkcionavimas bei veiksmingumas. Kai asmuo į valstybės tarnautojo pareigas yra atrenkamas konkurso būdu jį egzaminuojant, tokia procedūra negali būti vien formalus dalykas. Egzaminas - nesvarbu, ar jis vyksta raštu, ar žodžiu, ar ir raštu, ir žodžiu, - turi būti tikslingas, orientuotas į žinių ir gebėjimų, reikalingų kiekvienam valstybės tarnautojui, taip pat į konkrečių žinių ir gebėjimų, reikalingų valstybės tarnautojo pareigybės, į kurią asmuo pretenduoja, aprašyme nustatytoms funkcijoms įgyvendinti, patikrinimą ir įvertinimą. Pagal konkurse į tam tikras valstybės tarnautojo pareigas dalyvavusių pretendentų egzamino rezultatus nustatomas konkurso laimėtojas - asmuo, atliksiantis konkrečias valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme apibrėžtas funkcijas, todėl egzamino - nesvarbu, ar jis vyksta raštu, ar žodžiu, ar ir raštu, ir žodžiu, - klausimai (užduotys) pirmiausia turi būti siejami su būtent tomis pareigomis valstybės tarnyboje, į kurias pretenduojama (vyksta konkursas). Šiame nutarime Konstitucinis Teismas taip pat nurodė, kad teismas, sprendžiantis bylą dėl asmens nepriėmimo į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje veikia ne kaip kokia nors „apeliacinė egzaminų komisija“, o kaip jurisdikcinė institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista egzamino (konkurso) tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą. Anksčiau minėtame nutarime Konstitucinis Teismas akcentavo ir tai, kad „Konstitucinis lygių sąlygų stojant į valstybės tarnybą imperatyvas suponuoja stojančiųjų konkurenciją, taip pat objektyvų, nešališką stojančiųjų į valstybės tarnybą vertinimą ir atranką. Piliečiai, siekiantys būti priimti į valstybės tarnybą, negali būti diskriminuojami arba jiems negali būti teikiama privilegijų nei Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje expresis verbis nurodytais, nei kitais konstituciškai nepateisinamais pagrindais.“

Atsižvelgiant į šią konstitucinę doktriną, teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės vertinti nei komisijos narės G. L. pateikto klausimo turinio ir sudėtingumo, nei pretendentų atsakymų į pateiktą klausimą teisingumo. Svarbu, kad komisijos nario (narių) klausimas (klausimai) iš esmės atitiktų tą valstybės tarnybos sritį, į kurią organizuojamas konkursas. Pareiškėjas komisijos narės G. L. užduoto klausimo sąsajos su Plungės ir Rietavo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų vykdymui reikalingų žinių patikrinimu neginčija. Teisėjų kolegijai šiuo aspektu abejonių taip pat nekyla. Todėl pirmosios instancijos teismo išvados, susijusios su pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens A. R. atsakymų į komisijos narės G. L. pateikto klausimo analize jų teisingumo ar klaidingumo aspektu, taip pat ir tai, kokiu konkrečiu balu (1 ar 2) pretendentai šios komisijos narės turėjo būti įvertinti, pripažintinos neteisėtomis ir su tuo susiję motyvai iš teismo sprendimo šalinami.

Susipažinusi su byloje pateiktu egzamino žodžiu garso įrašu, teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kad jo metu pareiškėjui būtų sudarytos nelygios (ar blogesnės) sąlygos nei kitam pretendentui, abiem buvo užduoti tapatūs klausimai, todėl pareiškėjas neatsidūrė blogesnėje padėtyje nei A. R.. Bet koks atsakymas į klausimą dar nereiškia, kad tas atsakymas yra teisingas. Nei A. R., nei V. G. į klausimą „iš ko susideda žemės išteklių naudojimo stebėsena“ iš esmės neatsakė. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo komisijos narių (tarp jų ir komisijos narės G. L.) vertinimus pripažinti akivaizdžiai neobjektyviais ir dėl to naikinti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad vertinimo kriterijai – tai konkurso dalyviui keliami reikalavimai dėl jo gebėjimo atlikti pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, funkcijas bei dėl šioms funkcijoms atlikti būtinų žinių turėjimo. Todėl toks atsakymų į pateiktus klausimus būdu atliekamas žinių patikrinimas yra kiekvieno konkurso komisijos nario vertinimo diskrecija (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-3241/2011; 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2667/2012 ir kt.). Tokiam patikrinimui yra būdingas subjektyvaus pretendento (konkurso dalyvio) žinių vertinimo faktorius. Tačiau šio faktoriaus reikšmė siejama tik su konkurso komisijos nario, o ne konkurso dalyvio (pretendento) atitinkamos nuomonės susiformavimu (2011 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3241/2011; 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1334/2012). Komisijos narių vertinimas gali apimti ne tik atsakymų į pateiktus klausimus turinį, bet ir atsakymų pateikimo formą, laiką, kurio prireikė atsakymui pateikti, bendrą įspūdį apie pretendentą. Todėl teismo vaidmuo tokiame kontekste apsiriboja įvertinimu, ar komisija neperžengė turimos vertinimo laisvės ribų (2012 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1623/2012).

Pareiškėjo nesutikimas su vieno iš komisijos narių įvertinimu grindžiamas tik jo paties subjektyviu pateikto atsakymo vertinimu, nenustačius jokios aplinkybės, leidžiančios abejoti šios komisijos narės objektyvumu vertinant konkurse dalyvavusius pretendentus, neleidžia teisėjų kolegijai daryti pagrįstos išvados, kad komisijos narė piktnaudžiavo pretendentų į valstybės tarnybą žinių patikrinimo diskrecijos teise.

Dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra įrodymų, jog buvo padaryti pareiškėjo nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 patvirtinto Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo reikalavimų pažeidimai, todėl tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo V. G. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė