A-143-19-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A143-19/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00162-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 38 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Valstina“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Valstina“ skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Valstina“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Valstina“, apeliantas) kreipėsi su skundu (b. l. 5–8) į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas) Klaipėdos miesto antrojo policijos komisariato 2013 m. sausio 16 d. nutarimą Nr. 30-32-71-7, kuriuo taikyta ekonominė sankcija – 1 250 Lt bauda, taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad neginčija aplinkybės, jog darbuotojas D. M. 2012 m. gruodžio 6 d. apie 0.55 val. bendrovei priklausančioje degalinėje klientui pardavė 2 butelius alaus „Ekstra“ už 8 Lt ir tuo pažeidė alkoholinių gėrimų pardavimo apribojimą. Pažeidimas nustatytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.8.-242-794/2013. Pareiškėjas, ginčydamas skundžiamą nutarimą, argumentavo, jog buvęs darbuotojas D. M. buvo išprovokuotas Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnų pažeisti apribojimą prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22.00 val. iki 8.00 val. Tokį teiginį grindė tuo, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nenustatyti asmenys, kuriems parduoti alkoholiniai gėrimai. Pažymėjo, kad administracinio teisės pažeidimo bylose provokacijos negalimos ir valstybės valdžios institucijos negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris leistų valstybės specialioms tarnyboms kurstyti, provokuoti asmenį padaryti nusikaltimą, kad vėliau dėl to atsirastų pagrindas tokį asmenį nubausti. Pareiškėjo teigimu, Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo nustatymo faktas negali būti pagrindas taikyti ekonominę sankciją juridiniam asmeniui, jeigu nenustatoma jo kaltė. Akcentavo, kad degalinių kasos aparatuose naudojama programinė įranga neleidžia atlikti alkoholio prekybos fiskalinių operacijų nuo 22.00 val. iki 8.00 val., o darbuotojai griežtai įspėti neprekiauti alkoholiniais gėrimais nakties metu. Pažeidimą padaręs darbuotojas sąmoningai veikė prieš darbdavį ir galėjo veikti susitaręs su operatyvinį patikrinimą atlikusiu pareigūnu. Pareiškėjas skundžiamo nutarimo teisėtumą taip pat ginčijo nurodydamas procedūrinius pažeidimus. Teigė, kad nebuvo informuotas ir kviečiamas dalyvauti Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo nagrinėjime, todėl negalėjo susipažinti su bylos medžiaga, pateikti paaiškinimų, pasinaudoti teise pareikalauti papildyti bylos medžiagą svarbiais duomenimis. Vertino šiuos pažeidimus kaip iš esmės pažeidžiančius jo teises.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 37–39) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad UAB „Valstina“ ekonominė sankcija paskirta nustačius, jog 2012 m. gruodžio 6 d. apie 0.55 val. UAB „Valstina“ neužtikrino, jog bendrovėje būtų laikomasi nuo 22.00 val. iki 8.00 val. taikomų alkoholinių gėrimų pardavimo apribojimų, ir tuo pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 11 punkto nuostatas. Atsakovas atsikirtimą grindė tuo, kad pareiškėjo darbuotojo kaltė įrodyta išnagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8.-242-794/2013 įsiteisėjusiu 2013 m. vasario 6 d. nutarimu, todėl nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl buvusio darbuotojo teisės pažeidimo provokacijos. Teigė, kad pareiškėjas privalėjo, tačiau neužtikrino, jog bendrovėje būtų laikomasi draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais nakties metu. Akcentavo, kad juridinis asmuo ūkinę veiklą vykdo per darbo santykiais susijusius asmenis, todėl atsako už savo darbuotojo padarytą pažeidimą. Dėl pareiškėjo procesinių teisių pažeidimų atsikirto, kad 2013 m. sausio 8 d. raštu Nr. 30-32-S-121 pareiškėjui buvo pranešta apie Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo nagrinėjimą, išaiškintos jo procesinės teisės. Pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog pranešimo negavo.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 29 d. sprendimu (b. l. 65–68) atmetė pareiškėjo skundą.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje administracinės justicijos byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto antrojo policijos komisariato 2013 m. sausio 16 d. nutarimo Nr. 30-32-71-7, kuriuo UAB „Valstina“ taikyta ekonominė sankcija – 1 250 Lt bauda, teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas vadovavosi Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 11 punktu. Remdamasis bylos duomenimis, teismas nustatė, kad Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2012 m. gruodžio 20 d. surašė įstatymo pažeidimo protokolą Nr. K1-1013, kuriuo nustatė, jog UAB „Valstina“ veiklos vykdymo vietoje – degalinėje, esančioje adresu:

Šilutės pl. 113, Klaipėda, turinčioje Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2003 m. birželio 11 d. išduotą licenciją Nr. 45/03 MN verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, 2012 m. gruodžio 6 d. apie 0.55 val. nebuvo užtikrinta, kad bendrovėje būtų laikomasi nuo 22.00 val. iki 8.00 val. taikomų alkoholinių gėrimų pardavimo apribojimų, nes buvo parduoti du buteliai alaus „Ekstra“ (0,5 l). Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto antrasis policijos komisariatas 2013 m. sausio 16 d. nutarimu Nr. 30-3271-7 konstatavo, kad UAB „Valstina“ operatyvaus patikrinimo metu nustatyta veika pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 11 punkto nuostatas, draudžiančias prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22.00 val. iki 8.00 val. mažmeninės prekybos vietose, ir nutarė skirti 1 250 Lt baudą.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 6 d. nutarimu, išnagrinėjęs D. M. administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.8.-242-794/2013, nustatė, kad 2012 m. vasario 6 d. dirbdamas UAB „Valstina“ veiklos vykdymo vietoje – degalinėje, adresu: Šilutės pl. 113, Klaipėda, apie 0.55 val. nesilaikė nuo 22.00 val. iki 8.00 val. taikomų alkoholinių gėrimų pardavimo apribojimų, t. y. už 8,00 Lt klientui per langelį pardavė išsinešti du butelius alaus „Ekstra“, ir pripažino kaltu padarius Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 164 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą bei kitus pažeidimus ir paskyrė 500,00 Lt baudą.

Teismas pažymėjo, jog Klaipėdos miesto savivaldybės pareiškėjui išduotoje licencijoje Nr. 45/03MN nurodytas prekybos laikas nuo 8.00 val. iki 22.00 val. Tarp proceso šalių nėra ginčo, kad pareiškėjo darbuotojas D. M. pažeidė alkoholinių gėrimų pardavimo nuo 22.00 val. iki 8.00 val. apribojimą ir tuo padarė administracinį teisės pažeidimą. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, ginčydamas skundžiamo nutarimo teisėtumą, motyvavo tuo, jog įmonės darbuotojas buvo išprovokuotas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos tarnautojo padaryti pažeidimą.

Teismas pažymėjo, jog, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2005 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-1524/2005, 2010 m. kovo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N438-137/2010, 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-213/2012), teisinės valstybės teisės doktrinoje apibrėžiamos leistinos teisėsaugos institucijų veikos, išaiškinant teisės pažeidimus, ribos. Šios nuostatos galioja ir administraciniams teisės pažeidimams, nes tai yra tos pačios teisinės prigimties įstatymo pažeidimai.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija) įtvirtinti nepriklausomo ir nešališko teisingumo vykdymo principai turi būti išlaikyti visų nusikaltimų rūšių tyrimo procese – ir paprasčiausių, ir sudėtingiausių, todėl pareigūnai turi naudoti tik teisėtas priemones ir nepažeisti Konvencijos garantuotų asmens teisių. Viešuoju interesu ir tikslingumu negali būti pateisinamos įrodinėjimo priemonės, gautos pareigūnų provokacijomis. Akcentavo, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas 1998 m. birželio 9 d. sprendime byloje Teixeira de Castro prieš Portugaliją aiškindamas provokacijos sampratą yra pažymėjęs, kad ji sietina su tokio pobūdžio pareigūnų daroma įtaka, kuri sukurstytų asmenį (pareiškėją) padaryti nusikaltimą.

Siekiant įvertinti, ar teisės pažeidimas buvo padarytas dėl valstybės pareigūnų provokacijos, būtina nustatyti, ar pareigūnai darė kokią nors išankstinę įtaką (poveikį) pažeidėjui, konkrečiais veiksmais skatino jį atlikti pažeidimą. Teismas pažymėjo, jog šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.8.-242-794/2013 medžiagoje ir nagrinėjamoje byloje nėra užfiksuota duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad pareigūnai atliko kokius nors neteisėtus provokavimo veiksmus. Remdamasis UAB „Valstina“ darbuotojo D.

M. pasiaiškinimais, teismas nustatė, kad pažeidimą jis padarė neprovokuojamas, o turėdamas savanaudiškų tikslų ir suprasdamas veikos draudžiamumą. Pareiškėjas nenurodė naujų aplinkybių, kurios paneigtų Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nutarimu nustatytus faktus arba sudarytų pagrindą jais abejoti. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl darbuotojo tariamos provokacijos padaryti pažeidimą, kasos aparatuose įdiegtos programinės įrangos, neleidžiančios atlikti alkoholio prekybos fiskalinių operacijų nakties metu, darbuotojų įspėjimo neprekiauti alkoholiniai gėrimais draudžiamu metu, teismo vertinimu, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai, nes nepaneigia fakto, kad UAB „Valstina“ darbuotojas D.

M., kuris pagal darbo santykius atstovavo pareiškėjui kaip juridiniam asmeniui, nesilaikė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 11 punkte nustatyto draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22.00 val. iki 8.00 val. Teismas nurodė, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 1 dalis numato, jog už šio įstatymo pažeidimus baudas įmonėms pagal savo kompetenciją turi teisę skirti, be kitų subjektų, ir policija. Alkoholio kontrolės įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu proceso šalys bylos nagrinėjimo metu nedalyvauja, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, kad proceso šalims laiku buvo pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką.

Remdamasis skundžiamu 2013 m. sausio 16 d. nutarimu Nr. 30-32-71-7, teismas nustatė, kad Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo byla išnagrinėta nedalyvaujant pareiškėjo atstovui. Pagal atsakovo pateiktą siunčiamųjų dokumentų registro išrašą teismas nustatė, kad 2013 m. sausio 8 d. pareiškėjui išsiųstas pranešimas dėl bylos nagrinėjimo Nr. 30-32-1-S-121. Pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad negavo šio pranešimo. Pareiškėjo darbuotojai turėjo informuoti vadovą apie gautą pranešimą dėl bylos nagrinėjimo policijos komisariate, o jeigu tai nebuvo padaryta, tai negali būti vertinama, jog policijos komisariatas neinformavo apie bylos nagrinėjimą.

Pareiškėjas pasinaudojo nutarimo apskundimo teise įstatymo nustatytu terminu, turėjo galimybę teismui teikti įrodymus, susijusius su ginčo aplinkybėmis. Teismo vertinimu, Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo byla išnagrinėta nepažeidžiant procesinių teisės normų ir pareiškėjo teisių. Ginčijamame nutarime teisiškai reikšmingos aplinkybės – kuo vadovaujantis ir kokiais faktais remiantis priimamas nutarimas, yra nurodytos bei įvertintos, taip pat nustatytos bei užfiksuotos ir kitos tokiam sprendimui priimti būtinos aplinkybės – padaryto pažeidimo vieta, laikas, pažeidimo faktas, jį padaręs asmuo, sprendimą priėmę asmenys, apskundimo tvarka ir terminai.

Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto antrojo policijos komisariato 2013 m. sausio 16 d. nutarimas Nr. 30-32-71-7, kuriuo UAB „Valstina“ pripažinta padariusi pažeidimą, numatytą Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 11 punkte, ir taikyta ekonominė sankcija – 1 250 Lt bauda, teisėtas ir pagrįstas, ir nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnyje numatytų pagrindų jį panaikinti.

Teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą vadovaudamasis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 71–74) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Traukiant atsakomybėn tiek fizinį asmenį dėl administracinio teisės pažeidimo, tiek juridinį asmenį dėl ekonominio pažeidimo, būtina vadovautis draudimo kurstyti nusikalstamų veikų (taip pat ir administracinių pažeidimų) padarymo principu. Nuo pat tyrimo pradžios kėlė klausimą, kodėl nei administracinio teisės pažeidimo protokole, surašytame D. M., nei Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarime nėra nurodoma, kokiems asmenims buvo parduotas alus ir koks jų ryšys su patikrinimą atlikusiais pareigūnais. Teismas nepašalino jam kilusių abejonių. Keliant klausimus dėl galimų provokavimo veiksmų, teismas privalėjo įvertinti nutarimą surašiusio subjekto bei operatyvinius veiksmus atlikusių pareigūnų veiksmus kurstymo ir provokavimo aspektu. D. M. nurodytus veiksmus galėjo atlikti sąmoningai ir tyčia, nes 2012 m. gruodžio 6 d. buvo paskutinė jo darbo diena UAB „Valstina“. Teismas nevertino šių faktinių aplinkybių.

2. Negavo jokio pranešimo apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, o nutarimą surašęs subjektas teismui taip pat nepateikė išsiųsto registruoto laiško šaknelės ar kito laiško pristatymą įrodančio dokumento. Skundžiamą nutarimą surašiusi institucija negali apsiriboti vidaus registro pateikimu. Laiškui nepasiekus pareiškėjo (arba jo nesiuntus), jokie įrodymai ir negali būti pateikiami. Byla Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate negalėjo būti nagrinėjama be pareiškėjo, kadangi apie posėdžio datą ir laiką jis nebuvo informuotas teisės aktų nustatyta tvarka (Alkoholio kontrolės įstatymo 38 str., ATPK 2571 str.). Pažeidimas buvo nustatytas 2012 m. gruodžio 6 d., todėl, vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalimi, bauda privalėjo būti paskirta ne vėliau kaip iki 2013 m. sausio 6 d. Nutarimas priimtas tik 2013 m. sausio 16 d., t. y. praleidus įstatyme imperatyviai įtvirtintą baudos skyrimo terminą. Pranešimas apie bylos nagrinėjimą buvo išsiųstas tik 2013 m. sausio 8 d., t. y. jau taip pat praleidus įstatymo nustatytą terminą baudai skirti.

3. Jo veiksmuose yra lengvinančių aplinkybių, kurių egzistavimas įgalina teismą skirti švelnesnę nei įstatyme nurodytą sankciją. Egzistuoja Alkoholio kontrolės įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje numatytos sąlygos paskirtai baudai sumažinti. Administraciniame akte numatytas poveikio priemonių mastas bei griežtumas turi būti proporcingi administravimo tikslui. Nusprendus, kad nėra pagrindo pripažinti nutarimą surašiusį subjektą praleidus terminą skirti baudą, paskirta bauda mažintina.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 85–87) prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Pareiškėjo darbuotojo kaltė buvo konstatuota įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nutarimu, priimtu administracinėje byloje Nr. A2.8.-242-794/2013, todėl šioje byloje provokacijos klausimas nebegali būti kvestionuojamas.

2. Pareiškėjo veikla šioje byloje turėtų būti vertinama kaip objektyvi jo darbuotojo kaltų veiksmų pareiškėjo kaip darbdavio naudai išraiška, nes pareiškėjas, būdamas licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas, privalėjo, tačiau neužtikrino, kad bendrovėje būtų laikomasi Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 11 punkto reikalavimų.

3. Vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 37 straipsnio reikalavimais, pareiškėją 2013 m. sausio 8 d. raštu Nr. 30-32-S-121 informavo apie tai, kad byla dėl pareiškėjo padaryto Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo bus nagrinėjama 2013 m. sausio 16 d. 9.30 val. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto antrajame policijos komisariate, adresu: Taikos pr. 117, Klaipėda, 2 aukšte, 1 kabinete, pas viršininką. Taip pat šiuo raštu nurodė, kad pareiškėjo teisės ir pareigos numatytos Alkoholio kontrolės įstatymo 36, 37, 38 straipsniuose. Pareiškėjo teiginys, kad jis apie tokį pranešimą nieko nežinojo, yra tik gynybinė ir niekuo nepagrįsta pareiškėjo pozicija.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš pareiškėjo skundžiamo nutarimo matyti, kad ekonominė sankcija - 1 250 Lt dydžio bauda - pareiškėjui paskirta už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 11 punkte (2012-06-21 įstatymo Nr. XI-2103 redakcija) nustatyto draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 valandos iki 8 valandos pažeidimą. Faktiniu pagrindu taikyti šią ekonominę sankciją nutarime nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjo darbuotojas (pareiškėjo degalinės operatorius-kasininkas) D. M. 2012 m. gruodžio 6 d. apie 0.55 val. pardavė 2 butelius alaus „Ekstra“ už 8 Lt. Pažymėtina, kad šioje administracinėje byloje pareiškėjas neginčija nei nurodytos faktinės aplinkybės, nei to, kad tokiais jo darbuotojo veiksmais buvo pažeistas paminėtas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 11 punkte nustatytas draudimas. Savo nesutikimą su skundžiamu nutarimu pareiškėjas grindžia dvejopo pobūdžio argumentais: pirma, tuo, kad paminėtas jo darbuotojas buvo neteisėtai išprovokuotas padaryti šį Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą, antra, tuo, kad jis (šis darbuotojas) galėjo taip veikti sąmoningai kenkdamas savo darbdaviui – pareiškėjui. Taigi konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje lemiamą reikšmę turi byloje esančių įrodymų įvertinimas.

Pasisakydama dėl paminėtų pareiškėjo argumentų, kolegija pirmiausia pažymi, kad jie prieštarauja vieni kitiems. Be to, jie nėra pareiškėjo pagrįsti konkrečiais šiuos pareiškėjo teigimus patvirtinančiais įrodymais, t. y. turi prielaidinį pobūdį. Kolegija taip pat pažymi, kad pareiškėjas kaip juridinis asmuo yra atsakingas už nurodytų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą. Jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami paminėtos degalinės, kaip tam tikro ekonominio vieneto, teikiamos paslaugos būdu. Tai reiškia, kad tokie minėtos degalinės darbuotojų veiksmai (paslaugų suteikimas) Alkoholio kontrolės įstatymo požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto (pareiškėjo) veiksmais. Todėl nurodytų įstatymų pažeidimai, padaryti degalinės darbuotojo, laikytini pareiškėjo padarytais pažeidimais. Šiame kontekste pažymėtina, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 11 punkte numatytas pažeidimas pagal savo pobūdį yra formalios sudėties. Tai reiškia, kad padarius tokį pažeidimą pareiškėjo, taip pat kaip ir jo darbuotojo, kaltė yra suponuojama, nenurodant konkrečios jos išraiškos.

Atskirai pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų apie jo darbuotojo atžvilgiu tariamai įvykdytą provokaciją, kolegija dar kartą pažymi, kad šis teigimas turi prielaidos pobūdį. Be to, pažymėtina, kad pareiškėjo degalinės veiklos teisėtumą tikrinusių valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnų veiksmai (pats patikrinimas bei jo rezultatų fiksavimas faktų fiksavimo pažymos bei administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo būdu) buvo atlikti pagal jų kompetenciją (Mokesčių administravimo įstatymo 115 str. 3 p., ATPK 2591 str. 1 p.). Mokesčių inspekcijos pareigūnų pasirinktas patikrinimo būdas yra įprasta jų patikrinimo kompetencijai priskirtos ūkinės veiklos, tarp jos ir Alkoholio kontrolės įstatymo vykdymo ir laikymosi, kontrolės forma. Todėl kolegija neįžvelgia šiuose veiksmuose pareiškėjo nurodyto neleistinumo ir neteisėtumo. Byloje (taip pat prie jos pridėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje) nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad paminėtas pareiškėjo darbuotojas kažkokiu būdu buvo specialiai skatinamas, įkalbinėjamas ir pan. padaryti aptarimą Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą. Priešingai, kaip matyti iš šio darbuotojo (D. M.) nuoseklių paaiškinimų, duotų iš karto po nurodyto pažeidimo įvykio ir nagrinėjant jo padarytą ATPK 164 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, šį pažeidimą jis padarė turėdamas savanaudiškų tikslų (bet nesiekdamas specialiai pakenkti savo darbdaviui) ir suprasdamas savo veikos draudžiamumą. Atsižvelgdama į šiuos argumentus, taip pat pritardama pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu nurodytiems argumentams (jų nekartodama), kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta byloje esančių įrodymų įvertinimo išvada, kad nagrinėjamoje situacijoje nėra pagrindo konstatuoti paminėtų valstybinės mokesčių inspekcijos veiksmų neteisėtumą ir provokacijos aspektu.

Atsakydama į pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl jo teisės dalyvauti atsakovo bylos nagrinėjime, kolegija pažymi, kad apie šios bylos nagrinėjimo laiką bei vietą pareiškėjas buvo informuotas 2013 m. sausio 8 d. raštu Nr. 30-3S-121 (b. l. 63). Toks pranešimo apie bylos nagrinėjimą būdas atitinka Alkoholio kontrolės įstatymo 37 straipsnio nustatytus reikalavimus. Pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad nurodyto pranešimo jis negavo. Šią administracinę bylą nagrinėjusiam teismui pareiškėjas pateikė visus jo poziciją atskleidžiančius paaiškinimus ir argumentus dėl ginčo esmės. Todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos pareiškėjo procesinės teisės.

Atsakydama į pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino, per kurį atsakovas turėjo išnagrinėti šią bylą, pažeidimo, kolegija pažymi, kad šioje dalyje (2007-06-21 įstatymo Nr. X-1198 redakcija) nurodyta, kad šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos (šiuo atveju atsakovas) bylas nagrinėja ir baudas skiria ne vėliau kaip per mėnesį nuo pažeidimo nustatymo dienos, tačiau ne vėliau kaip per 3 metus nuo pažeidimo padarymo dienos. Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnyje nustatyti bylų nagrinėjimo terminai ir jų tarpusavio sąsaja leidžia daryti išvadą, kad naikinamąjį pobūdį turi šioje teisės normoje nurodytas 3 metų, o ne vieno mėnesio terminas. Tai reiškia, kad jeigu dėl tam tikrų teismo pripažintų svarbiomis priežasčių paminėtas vieno mėnesio terminas buvo praleistas, tai nebūtų besąlyginė vada priimtą nutarimą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti. Antra vertus, aiškinant Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalį, darytina išvada, kad nuostata dėl pažeidimo nustatymo dienos yra adresuota bylą nagrinėjančiai institucijai. Tai reiškia, kad tik šiai institucijai nustačius pažeidimo padarymo faktą (šiai institucijai gavus patikimą ir teisės aktų nustatytu būdu įformintą informaciją apie galbūt padarytą Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą), aptariamas vieno mėnesio terminas yra pradedamas skaičiuoti. Iš bylos matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūno buvo surašytas 2012 m. gruodžio 19 d., o nustatytos formos įstatymo pažeidimo protokolas – 2012 m. gruodžio 20 d. Todėl vien dėl to yra akivaizdu, kad atsakovas priėmė pareiškėjo skundžiamą nutarimą nepraėjus vienam mėnesiui nuo tos dienos, kada jis gavo šiuos pareiškėjo galbūt padarytą pažeidimą konstatuojančius dokumentus.

Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl jam paskirtos baudos dydžio neproporcingumo jo nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teismui paduotame skunde, kuris, be kita ko, nustato šios administracinės bylos nagrinėjimo teisme ribas. Todėl kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 130 straipsnio 6 dalimi, neturi pagrindo pasisakyti dėl šių pareiškėjo argumentų pagrįstumo.

Taigi tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Valstina“ apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Veslava Ruskan

Skirgailė Žalimienė