AS-261-474-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS261-474/2014

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01476-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 69.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. gegužės 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. B. skundą ir patikslintus skundus atsakovui Šiaulių tardymo izoliatoriui dėl nušalinimo nuo pareigų, tarnybinės nuobaudos, atleidimo iš tarnybos, grąžinimo į pareigas, priverstinės pravaikštos laiko įskaitymo į tarnybos stažą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir delspinigių priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjas K. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 2 d. įsakymą Nr. 2/01-109 „Dėl Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo K. B. nušalinimo nuo pareigų“ ir K. B. nušalinimą nuo Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo pareigų nuo 2013 m. rugpjūčio 2 d. iki 2013 m. rugpjūčio 20 d. pripažinti neteisėtu; 2) panaikinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. 2/01-116 „Dėl Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo K. B. nubaudimo“ ir K. B. paskirtą tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos; 3) panaikinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. 2/01-117 „Dėl Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo K. B. atleidimo iš tarnybos“; 4) grąžinti K. B. į Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo pareigas; 5) priverstinės pravaikštos laiką nuo 2013 m. rugpjūčio 2 d. iki teismo sprendimo įvykdymo įskaityti į K. B. tarnybos stažą; 6) priteisti K. B. iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką – po 99,25 Lt už kiekvieną priverstinės pravaikštos dieną, nuo 2013 m. rugpjūčio 2 d. iki teismo sprendimo įvykdymo ir 0,07 procento delspinigių už priteistą sumą.

2013 m. gruodžio 12 d. Šiaulių apygardos prokuratūroje pagal pareiškėjo prašymą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 40-9-666-13 dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 24 d. nutartimi (b. l. 134-135) atnaujino administracinės bylos Nr. I-63-257/2014 nagrinėjimą pagal pareiškėjo K. B. skundą ir patikslintus skundus atsakovui Šiaulių tardymo izoliatoriui dėl nušalinimo nuo pareigų, tarnybinės nuobaudos, atleidimo iš tarnybos, grąžinimo į pareigas, priverstinės pravaikštos laiko įskaitymo į tarnybos stažą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir delspinigių priteisimo, ir administracinę bylą sustabdė iki kol bus priimtas galutinis procesinis sprendimas ikiteisminio tyrimo byloje.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėją nušalinti nuo pareigų įsakymu turėjo teisę Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius, tačiau pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl byloje ginčijamo Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 2 d. įsakymo Nr. 2/01-109 „Dėl Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo K. B. nušalinimo nuo pareigų“ ir kitų bylai reikšmingų dokumentų klastojimo, todėl tikslinga atnaujinti administracinės bylos nagrinėjimą ir administracinę bylą sustabdyti, kadangi nustatyti faktai turės teisinės reikšmės vertinat ginčijamo Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 2 d. įsakymo Nr. 2/01-109 „Dėl Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo K. B. nušalinimo nuo pareigų“ teisėtumą bei pagrįstumą. Be kita ko, pažymėjo, kad administracinę bylą tikslinga sustabdyti ir neišskirti reikalavimų į atskiras bylas, nes visi pareiškėjo keliami reikalavimai iš esmės yra susiję.

III. Atsakovas Šiaulių tardymo izoliatorius (toliau – ir atsakovas) su Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 24 d. nutarties dalimi dėl bylos sustabdymo nesutinka ir teikia atskirąjį skundą (b. l. 137-140), kuriuo prašo nutarties dalį dėl administracinės bylos sustabdymo panaikinti.

Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ikiteisminiame tyrime atliekami veiksmai nelaikytini baudžiamosios bylos nagrinėjimu, nes juos atlieka ne teismas, o Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatytų ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnai bei prokurorai (2005 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411). Atsakovo nuomone, suformuota praktika įtvirtina teisinio stabilumo užtikrinimo siekį. Tik įsiteisėjęs teismo sprendimas baudžiamojoje byloje gali turėti tiesioginę prejudicinę reikšmę šioje administracinėje byloje ir sudaryti prielaidas paneigti ginčijamo teisės akto, t. y. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. 2/01-117 „Dėl Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo K. B. atleidimo iš tarnybos“ pagrindu kilusias teisines pasekmes.

Iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad yra atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 40-9-666-13 dėl administracinėje byloje ginčijamo Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 2 d. įsakymo Nr. 2/01-109 „Dėl Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo K. B. nušalinimo nuo pareigų“. Tai reiškia, kad kol kas nėra baudžiamosios bylos, kuri būtų nagrinėjama teisme baudžiamojo proceso tvarka. Atsakovo nuomone, dėl šios priežasties administracinės bylos stabdymas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu yra negalimas.

Atsakovas taip pat pažymi, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo procesas yra individualus ir nėra tarnybinės nuobaudos (kurios pagrindu pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos) skyrimo proceso dalis, taigi ir su juo susijusią medžiagą galima įvertinti ir pareiškėjo reikalavimą dėl atleidimo iš tarnybos teisme išnagrinėti net ir tuo atveju, jei dėl byloje ginčijamo Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 2 d. įsakymo Nr. 2/01-109 „Dėl Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo K. B. nušalinimo nuo pareigų“ teisėtumo būtų nagrinėjama baudžiamoji byla.

Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas, vykstant tarnybinio nusižengimo tyrimo procesui, iki 2013 m. lapkričio 11 d. patikslinto atsiliepimo pateikimo teismui dienos neneigė savo nurodytų aplinkybių ir nekvestionavo jų teisingumo, atitikimo tikrajai pareiškėjo valiai ir pasirinktai pozicijai tarnybinės nuobaudos skyrimo procese, šių aplinkybių netikslino, nepildė, abejonių dėl jų atitikimo tikrovei nereiškė, nors Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžiose įstaigose organizavimo taisyklių 71 punktas nustato, jog tarnybinio nusižengimo tyrimo metu pareigūnas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, turi teisę teikti tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotam asmeniui arba komisijai informaciją bei dokumentus, susijusius su tarnybiniu nusižengimu, dalyvauti tikrinant su tarnybiniu nusižengimu susijusius faktinius duomenis vietoje, pareikšti nušalinimą tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotam asmeniui ar komisijos nariui (-iams), įstatymų nustatyta tvarka apskųsti tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekančio įgalioto asmens arba komisijos ar jos nario (-ių) veiksmus ar neveikimą, baigus tarnybinio nusižengimo tyrimą susipažinti su motyvuota tyrimo išvada apie tyrimo rezultatus ir kita tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga. Todėl esant tam tikrų aplinkybių, nustatytų ikiteisminio tyrimo metu, galimam reikšmingumui nagrinėjant pareiškėjo reikalavimą dėl atleidimo iš tarnybos nustatyti, reikėtų vadovautis tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga, o ne sutapatinti pareiškėjo valią ir pasirinktas skirtingas pozicijas iš esmės skirtingo pobūdžio tyrimų procesuose.

Nurodo, kad pareiškėjo reikalavimų nagrinėjimas administracinėje byloje tuo atveju, jei ji būtų užbaigta įsiteisėjusiu teismo sprendimu bent jau dėl dalies reikalavimų, nevaržo pareiškėjo teisės atsiradus atitinkamoms aplinkybėms kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti bylos procesą įstatyme įtvirtintu pagrindu (ABTĮ 153 str. 2 d. 11 p.).

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo skundo ir patikslinto skundo su patikslintais reikalavimais dėl nušalinimo nuo tarnybos ir dėl atleidimo iš tarnybos teisėtumo gali būti išskirti nagrinėti atskirose bylose. Toks procesinis veiksmas užtikrintų atsakovo, kaip darbdavio, ekonominių interesų apsaugą: egzistuojant tikimybei, jog pareiškėjo nušalinimas nuo tarnybos buvo neteisėtas, neišskyrus pareiškėjo reikalavimų į atskirus, ir administracinės bylos nagrinėjimą baigus pareiškėjui palankiu sprendimu, atsakovui tektų išmokėti ne tik su nušalinimu nuo tarnybos laikotarpiu susijusias sumas, bet ir vidutinį darbo užmokestį už visą laikotarpį iki teismo sprendimo įvykdymo bei kitas su pareiškėjo reikalavimų patenkinimu susijusias sumas.

Pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimas sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas atliekamame ikiteisminiame tyrime dėl galimai suklastotų Šiaulių tardymo izoliatoriaus dokumentų, kuriais grindžiamas K. B. tarimai padarytas pažeidimas, nušalinimas nuo tarnybos ir atleidimas iš tarnybos, neabejotinai turi prejudicinę galią administracinei bylai. Nustačius procedūrinius pažeidimus, pareiškėjui inkriminuojamo tarnybinio pažeidimo tyrime, būtų pagrindas panaikinti visus jo (pareiškėjo) skundžiamus Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracinius aktus. Todėl siekiant tinkamai įvertinti, kokią įtaką padaryti procedūriniai pažeidimai galėjo turėti pareiškėjo skundžiamų administracinių aktų pagrįstumui ir teisėtumui, reikšmingos ikiteisminio tyrimo išvados dėl aplinkybių, kurias pareiškėjas nurodė kreipdamasis į Šiaulių apygardos prokuratūrą. Administracinės bylos sustabdymas šiuo atveju yra pagrįstas ir teisėtas, tokia praktika suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse.

Paaiškina, kad atsakovas, kaip stipresnioji darbo santykių pusė, įgyvendindamas savo teisę tirti tarnybinius nusižengimus, taikyti drausminę atsakomybę iki atleidimo iš tarnybos, šia teise turi naudotis teisėtai, sąžiningai, todėl, priimdamas neteisėtus administracinius aktus, veikia savo rizika. Atskirojo skundo teiginiai apie galimą finansinę naštą atsakovui, kai sprendžiama dėl silpnesniosios darbo santykių pusės, t. y. darbuotojo, nušalinimo nuo tarnybos, patraukimo drausminėn atsakomybėn ir atleidimo iš tarnybos teisėtumo, nėra pagrindas bylą tirti neišsamiai, nevisapusiškai ir neobjektyviai, neatsiejamai susijusį tarnybinio nusižengimo tyrimo ir nuobaudos skyrimo procesą išskaidant į atskiras bylas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria sustabdytas administracinės bylos nagrinėjimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalyje nurodyti galimi bylos sustabdymo pagrindai. Pagal minėto įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 3 punktą, teismas sustabdo bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėją nušalinti nuo pareigų įsakymu turėjo teisę Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius, tačiau pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl byloje ginčijamo Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 2 d. įsakymo Nr. 2/01-109 „Dėl Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo K. B. nušalinimo nuo pareigų“ ir kitų bylai reikšmingų dokumentų klastojimo, todėl tikslinga administracinę bylą sustabdyti, kadangi nustatyti faktai turės teisinės reikšmės, vertinat ginčijamo Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 2 d. įsakymo Nr. 2/01-109 „Dėl Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo K. B. nušalinimo nuo pareigų“ teisėtumą bei pagrįstumą.

Taigi, šiuo atveju svarbu išsiaiškinti, ar ikiteisminio tyrimo atlikimas gali būti laikomas baudžiamosios bylos nagrinėjimu Administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme bei tai, ar negalima nagrinėti šios bylos, kol bus išspręstas dokumentų klastojimo klausimas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 6 straipsnio 1 dalį baudžiamąsias bylas nagrinėja tik teismai, t. y. tik teismas gali konstatuoti, jog baudžiamojo įstatymo uždrausta veika buvo padaryta, kad asmuo yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką bei paskirti kaltu pripažintam asmeniui kriminalinę bausmę arba atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės. Ikiteisminis tyrimas pradedamas iš karto, kai tik tampa žinoma apie galimai padarytą nusikalstamą veiką. Tik prokurorui įsitikinus, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, jis kaltinamąjį aktą kartu su bylos medžiaga perduoda teismui, ir tik tada prasideda baudžiamosios bylos nagrinėjimas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, jog ikiteisminiame tyrime atliekami veiksmai nelaikytini baudžiamosios bylos nagrinėjimu (2006 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2006).

Iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad šiuo metu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl ginčijamo Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 2 d. įsakymo Nr. 2/01-109 „Dėl Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo K. B. nušalinimo nuo pareigų“ ir kitų bylai reikšmingų dokumentų klastojimo. Taigi, kol kas nėra baudžiamosios bylos, kuri būtų nagrinėjama teisme baudžiamojo proceso tvarka.

Tačiau iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad baudžiamosios bylos pagrindu (ABTĮ 98 str. 1 d. 3 p.) administracinė byla gali būti stabdoma ir atsižvelgiant į BPK nustatyta tvarka atliekamą ikiteisminį tyrimą, jei dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo negalima nagrinėti tos administracinės bylos (2008 m. birželio 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A438-624/2008, 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS7-168/2005).

Tiek byloje esantys duomenys patvirtina, tiek pirmosios instancijos teismas pripažįsta, kad šiuo metu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl ginčijamo Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 2 d. įsakymo Nr. 2/01-109 „Dėl Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo K. B. nušalinimo nuo pareigų“ ir kitų bylai reikšmingų dokumentų klastojimo. Tačiau nėra aišku, dėl kokių priežasčių pirmosios instancijos teismas negali nagrinėti administracinės bylos dėl pareiškėjo nušalinimo ir atleidimo iš tarnybos, kol nepasibaigs ikiteisminis tyrimas ar jo pagrindu pradėta baudžiamoji byla dėl dokumentų suklastojimo. Byloje nėra pateikta duomenų, kad minėto ikiteisminio tyrimo metu jau yra atlikti konkretūs procesiniai veiksmai, liudijantys, jog ikiteisminio tyrimo metu nustatyti faktai turės teisinės reikšmės, vertinat ginčijamo Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 2 d. įsakymo Nr. 2/01-109 „Dėl Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo K. B. nušalinimo nuo pareigų“ teisėtumą bei pagrįstumą.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad vien tik ikiteisminio tyrimo pradėjimo procesiniai dokumentai negali būti laikomi kaip aplinkybės, turinčios įtakos administracinės bylos nagrinėjimui, ir atitinkamai jos nagrinėjimo sustabdymui.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atskirojo skundo argumento, jog būtų tikslinga pareiškėjo skundo ir patikslinto skundo reikalavimus dėl nušalinimo nuo tarnybos ir dėl atleidimo iš tarnybos teisėtumo išskirti nagrinėti atskirose bylose, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nurodyti reikalavimai iš esmės yra susiję, todėl jų, vadovaujantis proceso ekonomiškumo bei operatyvumo principais, išskirti į atskiras bylas nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus atskirąjį skundą tenkinti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartį pakeisti iš dalies, panaikinant nutarties dalį dėl administracinės bylos sustabdymo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas